Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. gynėjos advokatės A. R. Medišauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 16 (šešiolikai) metų; pagal BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d. ir 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė nuteistajam A. L. paskirta laisvės atėmimas 18 (aštuoniolikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo A. L. priteista 11 234 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai Almai A. G..

Be to, iš nuteistojo A. L. priteista 3 162 Lt žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondui ir 30 233 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nuteistas už tai, kad 2011 m. kovo 28 d., apie 22.15 val. prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Kaune, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas užvaldyti svetimą turtą, užpuolė Z. G., kuriam tyčia ne mažiau dviejų kartų sudavė mediniu pagaliu į lūpų sritį ir kairiąją momens - smilkinio sritį, ir jėga pagrobė svetimą – Z. G. priklausantį turtą: 200 litų vertės Z. G. mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, jo 50 litų vertės piniginę su 290 litų bei asmens dokumentais – policijos pareigūno tarnybiniu pažymėjimu, asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais Z. G. padarė muštines žaizdas viršutinės lūpos gleivinėje ir apatinės lūpos raudonyje, kairės galvos pusės sumušimą, kairio momenkaulio - smilkinkaulio lūžį, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimą, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje momeninėje - smilkininėje srityje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalų kairėje kaktinėje - smilkininėje - momeninėje srityje, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu dangalu, kairės smilkininės – momeninės - pakaušinės galvos smegenų skilties sumušimą, kas komplikavosi būkle po buvusių galvos smegenų operacijų, potraumine hiporezorbcine hidrocelafija, simptomine epilepsija, išsekimu, kelių sąnarių kontraktūromis, pragulomis kryžkaulio ir klubų srityse, smegenų edema, abiejų plaučių uždegimu, kardiopulmonaliniu nepakankamumu, nuo ko Z. G. 2012-10-03 mirė. Tokiu būdu A. L. tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė Z. G., taip pat pagrobė Z. G. dokumentus.

Nuteistojo A. L. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas, byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad nuteistasis dalyvavo nusikalstamų veikų padaryme. Teismas, priimdamas nuosprendį, neatsižvelgė į tai, kad A. L. kategoriškai neigė savo kaltę, o teisme apklausti liudytojai nepatvirtino, kad matė jį darantį nusikaltimus. Byloje nepaneigta, kad jis nusikaltimų padarymo metu šventė savo sugyventinės gimtadienį. Tyrimas atliktas nekokybiškai, neištirti nukentėjusiojo drabužiai, taip pat neatlikta A. L. balso ekspertizė. Prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti, priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, baudžiamąją bylą nutraukti, o civilinius ieškinius atmesti.

Teismo posėdyje gynėjas prašo nuteistojo A. L. gynėjos apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai pripažino A. L. kaltu. Kvalifikuojant pripažintas įrodytomis A. L. padarytas nusikalstamas veikas, teismas baudžiamuosius įstatymus irgi pritaikė tinkamai.

Kad nuteistasis nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas, patvirtina jo paties parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui, liudytojų parodymai, specialistų išvados bei kiti rašytiniai įrodymai. Visi šie įrodymai išdėstyti ir išsamiai aptarti skundžiamame nuosprendyje.

Nuteistojo A. L. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis kategoriškai neigė padaręs nusikalstamas veikas, o apklausti liudytojai nepatvirtino, kad būtų matę jį jas darant. Šis skundo argumentas apie tai, kad A. L. kategoriškai neigė padaręs nusikalstamas veikas nėra visiškai teisingas, kadangi kaltę neigti jis pradėjo tik bylą jau baigiant nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apie tai bus pasisakyta šioje nutartyje vėliau. Skunde taip pat nurodoma, jog nepaneigta versija, kad jis įvykio metu šventė savo sugyventinės gimtadienį. Ši nuteistojo versija pirmosios instancijos teisme buvo tiriama ir pagrįstai bei motyvuotai atmesta. Be to, skunde dar nurodoma, jog tyrimas atliktas nekokybiškai – neištirti nukentėjusiojo drabužiai bei neatlikta nuteistojo balso ekspertizė. Visus šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta.

Pats A. L. kaltę neigia, teisme parodė, kad nusikaltimo nepadarė, nieko neužpuolė ir nesumušė, įvykio vakarą šventė sugyventinės D. K. gimtadienį. Jį privertė save apkalbėti pareigūnai, kurie ir papasakojo kaip vyko nusikaltimas. Nors A. L. savo kaltę ir neigia, ji yra įrodyta išnagrinėtais ir nuosprendyje išdėstytais įrodymais.

Iš bylos duomenų matosi, kad 2011 m. kovo 28 d. apie 22 val. prie namo laiptinės rastas sužalotas Z. G.. Pirmąja specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad

1. Z. G. konstatuota muštinės žaizdos viršutinės lūpos gleivinėje ir apatinės lūpos raudonyje, kairės galvos pusės (plaukuotosios dalies) sumušimas, kairio momenkaulio-smilkinkaulio lūžis, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimas, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje momeninėje-smilkininėje srityje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje-smilkininėje-momeninėje srityje, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu dangalu, kairės smilkininės-momeninės-pakaušinės galvos smegenų skilties sumušimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, tai yra 2011 m. kovo 28 d.

2. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus lūpų sritį bei kairiąją momens- smilkinio sritį ne mažiau 2 trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti rankos kumštimi, koja, lazda ar kitu panašaus pobūdžio kietu buku daiktu.

4. Sužalojimai griuvimui nebūdingi.

5. Sužalojimas dėl kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje momeninėje-smilkininėje srityje, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje-smilkininėje-momeninėje srityje, kairės smilkininės-momeninės-pakaušinės galvos smegenų skilties sumušimo vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas

Praėjus pusantrų metų po sumušimo, 2012 m. spalio 3 d. Z. G. mirė ligoninėje. Iš kitos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matosi, kad:

1. Z. G. mirė nuo liekamųjų reiškinių po buvusios sunkios galvos smegenų traumos (2011-03-28). Tai komplikavosi būkle po buvusių galvos smegenų operacijų, potraumine hiporeaorbcine hidrocefalija, simptomine epilepsija, išsekimu, kelių sąnarių kontraktūromis, pragulomis kryžkaulio ir klubų srityse, smegenų edema, abiejų plaučių uždegimu, kardiopulmonaliniu nepakankamumu.

2. Z. G. mirė 2012 m. spalio 3 d., 6 val. 10 min. VšĮ Kauno slaugos ligoninėje.

3. Z. G. 2011 m. kovo 28 d. padaryti sužalojimai, jų padarymo mechanizmas, laikas nurodyti specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje, kaip jau minėta, konstatuota, jog Z. G. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Liudytoja I. B. teisme parodė, kad ji 2011 m. kovo 28 d. po 22 val. grįždama iš darbo namo, prie laiptinės pamatė gulintį žmogų, jis nejudėjo, matėsi kraujas, liudytoja iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Iš šios liudytojos bei minėtų specialistų išvadų matosi, kad Z. G. 2011 m. kovo 28 d. vakare, apie 22 val., buvo sumuštas. Liudytojas A. B. teisme parodė, kad jis 2011 m. kovo 29 d. rinko šiukšles Dainavos mikrorajono parke ir ties suolais rado Z. G. vardu išduotas korteles ir tarnybinį pažymėjimą. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina dokumentų, daiktų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta, jog A. B. 2011 m. kovo 29 d. Dainavos PK pateikė Z. G. dokumentus asmens tapatybės kortelę, policijos pareigūno tarnybinį pažymėjimą, banko kortelę, nuolaidų kortelę.

Nukentėjusioji A. A. G. parodė, kad oficialiai su vyru buvo išsituokę, tačiau gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Vyras dirbo policijoje. 2011 m. kovo 28 d. jis buvo grįžęs pietų, nieko neminėjo, kad vakare užsibus kažkur ilgiau. Tą patį vakarą apie 22.30 val. sulaukė skambučio iš Kauno klinikų, sakė, kad vyras rastas be sąmonės, asmenybės nustatymui ieškojo artimų, nes prie jo buvo telefonas. Nuvyko į klinikas sekančios dienos rytą, kovo 29 d. Po įvykio neteko su juo kalbėti, jis nekalbėjo, valdė tik kairę ranką, buvo visiškai neįgalus. Mirė ligoninėje.

Kaip matosi iš liudytojos R. V. parodymų, ji parodė, kad pažįsta Agnių (A. L.), pravarde „V.“, kiek iš jo paties yra girdėjusi, jis gatvėje apiplėšinėdavo žmones, vartojo narkotines medžiagas. 2011 m. kovo 28 d. ji ir Deividas (D. B.) praleido kartu, su A. L. susitikę nebuvo, visą dieną buvo bute. Jai D. B. laiške parašė, kad yra kaltinamas tuo, jog kažką sunkiai sužalojo. 2011 metų rugsėjo pradžioje ji nuėjo į svečius pas savo pažįstamą Ievą, ši pavaišino kava. Begeriant kavą užėjo kalba apie tai, jog policijoje yra byla dėl to, jog A. L. sužalojo kažkokį žmogų. Ji pasakė, kad ją kvietė atvykti į policiją į apklausą dėl „V.“ bylos, ji pasakiusi, kad ją taip pat dėl šios bylos kvietė į apklausas, kad reikėjo daryti parodymų patikrinimą vietoje. Dar pasakiusi, kad D. B. „šiuo metu šioje byloje yra suimtas ir būna tardymo izoliatoriuje“. T. I. pasakė, „Aš nesuprantu prie ko jis čia, nes ten „ K.“ ir „V.“ darbas“. Tada jos klausė, iš kur ji tai žino, ši nieko neatsakė.

Z. G. priklausęs telefonas rastas pas liudytoją J. K., kuris parodė, kad užėjo pas pažįstamą E. Ž. į autoservisą, kuris jam padovanojo NOKIA telefoną, kadangi J. K. telefono aparatas blogai veikė. Liudytojas E. Ž. parodė, kad rado minėtą telefoną savo autoservise, mano, kad paliko koks nors klientas, nepamena kaip pas jį atsirado telefonas. Pas jį atėjo J. K. ir sakė, kad blogai laiko telefono baterija, todėl jis padovanojo telefoną J. K..

Z. G. bendradarbiai liudytojai M. K., Z. R., A. M. nieko apie patį įvykį parodyti negalėjo, tik nurodė, kad 2011 m. kovo 28 d. apie 19 val. Z. G. paskutinį kartą matė darbe, vėliau sužinojo, kad jis buvo užpultas.

Liudytojų, tiesiogiai mačiusių šį įvykį, byloje iš tiesų nėra. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad pats A. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas keletą kartų ir savo kaltę pripažino pilnai. Apklaustas įtariamuoju, taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, A. L. parodė, kad 2011 m. kovo viduryje ar balandžio viduryje, tikslaus laiko neprisimena, iki 11.00 val. vakaro su draugu D. susileido 0,25 g amfetamino ir ėjo link IKI parduotuvės, esančios V. K. prospekte. E. K. 11-sios g. pamatė pagyvenusį svirduliuojantį vyriškį, apie 40 m. amžiaus. Nukentėjusysis buvo išgėręs, todėl svirduliavo. Jis buvo tamsiai apsirengęs, vilkėjo striukę, džinsus. Deividas pasiūlė jį apiplėšti. Pakeliui rado sukrautą pagalių krūvelę ir abu, pasiėmę po vieną pagalį, kurie buvo ganėtinai sunkūs, apie 1 metro ilgio, gal truputį ilgesni, nuėjo iki (duomenys neskelbtini) namo šono. D. priėjo už nugaros ir trinktelėjo tam vyriškiui per sprandą. Jis stovėjo toliau nuo jų. Vyriškis nuo vieno smūgio nukrito ant žemės. Patikrinę kišenes rado mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ ir juodos spalvos odinę piniginę, daugiau nieko nerado. Kišenes tikrino abu. Tuo metu, kai kraustė kišenes, nukentėjusysis gulėjo be sąmonės. D., atvertęs piniginę, pamatė pareigūno pažymėjimą ir pasakė „ot <...> , sumušam jį“. Jis apsvaigęs nuo narkotikų ir nepagalvojęs sutiko. Abu su turėtais rankose pagaliais pradėjo mušti vyriškį. Mušė vien dėl to, kad pamatė, jog jis yra policijos pareigūnas. Jis buvo apsvaigęs nuo narkotikų ir apie pasekmes nesusimąstė. Kai pradėjo mušti, nukentėjusysis į mušimus nereagavo, neaimanavo ir nesimuistė. Jis tris ar keturis kartus pagaliu trenkė tam vyriškiui į galvos sritį, o D. ne mažiau kaip penkis kartus trenkė pagaliu jam į galvos sritį ir į kairį šoną. Po to jis pasakęs, kad gana ir kad eitų toliau, kad jo netyčia neužmuštų. Nuėjo link Dainavos parko. Rastus daiktus pasiėmė su savimi. Einant link Dainavos parko išmetė su savimi turėtus pagalius, o nuėję į parką patikrino piniginės turinį, kurioje rado apie 290 Lt, tikslios sumos neprisimena. Taip pat rado dokumentus, tačiau jų neėmė. Deividas piniginę išmetė į krūmus. Pinigus su D. pasidalino pusiau, sau pasiėmė apie 140 Lt, o Deividas apie 150 Lt. Vėlesnių apklausų metu apklausiamas įtariamuoju A. L. parodė, kad apkalbėjo D. B., kadangi pyko ant jo, o iš tiesų nusikaltimą padarė vienas. Pinigus išleido, telefoną atidavė pažįstamam asmeniui, dokumentus išmetė Dainavos parke. Bylą su kaltinamuoju aktu 2012 m. rugsėjo 26 d. perdavus pirmosios instancijos teismui ir jau perdavus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, paaiškėjo, kad nukentėjusysis Z. G. 2012 m. spalio 3 d. mirė, todėl teismas perdavė bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti ir naujam kaltinamajam aktui surašyti. Perdavus bylą tyrimui papildyti, buvo atlikti papildomi veiksmai, įteiktas naujas įtarimas pagal BK 129 str. 2 d. 9 p., A. L. apklaustas dėl naujo, sunkesnio įtarimo (iš pradžių buvo įtariamas pagal BK 135 str. 2 d. 9 p.), kaltu prisipažino pilnai ir dar kartą detaliai papasakojo visas įvykio aplinkybes, kaip jis pastebėjo apgirtusį vyrą, pamanė, kad bus paprasta jį apiplėšti, ėmė jį sekti. Priėjęs iš nugaros trenkė vyrui per galvą su rastu mediniu pagaliu, iškraustė kišenes, rado piniginę, ieškodamas pinigų, ją apžiūrėjo, o pamatęs policininko pažymėjimą, vėl tuo pačiu pagaliu keletą kartų trenkė gulinčiam vyrui. Iš viso rado 290 Lt, Nokia telefoną, korteles. Paėmęs šiuos daiktus, A. L. nubėgo į Dainavos parką, kur į krūmus išmetė piniginę ir dokumentus. Mobiliojo ryšio telefoną tą patį vakarą atidavė pažįstamam už skolas. Nužudyti nenorėjo, jo tikslas buvo pagrobti kokius nors vertingus daiktus. Bylą su kaltinamuoju aktu vėl perdavus pirmosios instancijos teismui, pirmojo posėdžio metu, prokurorui perskaičius kaltinamąjį aktą, A. L. nurodė supratęs kuo yra kaltinamas ir kaltę pripažino, tačiau nurodė, kad parodymus duos po visų liudytojų ir nukentėjusiosios apklausos. Po visų asmenų apklausų A. L. teisme visiškai pakeitė savo ankstesnius parodymus ir kaltę pradėjo neigti. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku šventė sugyventinės D. K. gimtadienį. Jis buvo priverstas kriminalistų parašyti prisipažinimą. Žaliakalnio PK buvo tardomas dėl plėšimo ir jam ten buvo viskas pasakyta. Iš 411 kabineto pagyvenęs kriminalistas jam pasakė, kad jei neprisipažins, tai jį įkiš už grotų. Prisipažinti privertė kriminalistai, darė moralinį spaudimą, sakė, kad panaudos fizinį smurtą, uždarys ilgam laikui, ras dėl ko. Iš jų pasakojimų žinojo, kad nukentėjusysis buvo sumuštas ir kaip sumuštas. Jis nežino net tikslios vietos, kur nukentėjusysis buvo sumuštas, kur išmesti dokumentai, kiek buvo telefonų. Aplinkybes kaip buvo sumuštas žmogus, kur ir kada, jam pasakė kriminalistai. Dėl tų grasinimų jis parašė nuoširdų prisipažinimą. Kai apklausė ikiteisminio tyrimo teisėja teisme, buvo prigrasintas tą pačią dieną. Teisėja poveikio nedarė. Teisme kriminalistų nebuvo ir prie teisėjos jam niekas negrasino.

Šią nuteistojo versiją ištyrė pirmosios instancijos teismas ir ją motyvuotai atmetė. Teismas ėmėsi veiksmų, kad būtų nustatyti pareigūnai, kurie dar įtariamojo A. L. apklausos metu (2011 m. birželio 17 d.) dirbo 411 kabinete, juos iškvietė į teisiamąjį posėdį ir apklausė. Liudytojai pareigūnai S. B. ir A. A. atvykę į teisiamąjį posėdį parodė, kad iš tiesų dirbo 411 kabinete, nė vienas šios baudžiamosios bylos netyrė, A. L. nepažįsta, jo neapklausė. S. B. teko A. L. tik konvojuoti į parodymų patikrinimo vietą, tačiau jis jokių veiksmų tiesiogiai su nuteistuoju neatliko. A. L. po šių liudytojų parodymų klausimų jiems neturėjo, parodė tik tiek, kad jų tame kabinete nebuvo. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šią nuteistojo versiją, juo labiau, aplinkybę, kad būtent šie pareigūnai 2011 m. birželio 17 d. dirbo 411 kabinete patvirtina ir Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo tarnybos smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko raštas.

A. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti BPK 276 str. nustatyta tvarka. Pagal BPK 20 str. nuostatas ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai gali būti pripažįstami įrodymais. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, šiuo atveju pagrįstai rėmėsi būtent ikiteisminio tyrimo metu A. L. duotais parodymais, kadangi jie atitinka kitus byloje išnagrinėtus įrodymus. Pažymėtina, kad A. L. parodymų patikrinimo vietoje, panaudojant manekeną, parodė kur sutiko Z. G., kokiu keliu jį sekė pasiėmęs pagalį, į kokias kūno vietas ir kokius smūgius sudavė, kur ir kokius daiktus rado, kur išmetė dokumentus (3 t., 98-99 b.l.). Kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad tik nusikaltimą padaręs asmuo galėjo įvykio vietoje parodyti tokias tikslias nusikaltimo padarymo aplinkybes. A. L. nurodytos nusikaltimo padarymo aplinkybės iš tiesų sutampa su nustatytomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis: Z. G. buvo rastas sužalotas (duomenys neskelbtini) namo, buvo neblaivus, dokumentus ir korteles rado Dainavos parke liudytojas A. B., kuris parodė jų radimo vietą. Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad sužalojimai nukentėjusiojo galvoje galėjo būti padaryti lazda. Visų šių aplinkybių taip tiksliai policijos pareigūnai žinoti tikrai negalėjo, jos galėjo būti žinomos tik asmeniui, kuris padarė nusikaltimą. Be to, dėl pareigūnų grasinimų A. L. ir jo gynėjas viso proceso metu nereiškė jokių pareiškimų ar skundų, taip pat apie tai jis neužsiminė ir ikiteisminio tyrimo teisėjai. Dargi, ikiteisminio tyrimo metu A. L. prisipažino kaltu ir davė parodymus net 7 kartus: 2011 m. birželio 17 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir teisėjai (tą pačią dieną parašė ir nuoširdų prisipažinimą, kuriame taip pat smulkiai išdėstė visas įvykio aplinkybes), 2011 m. rugpjūčio 19 d., 2011 m. rugsėjo 14 d., 2011 m. rugsėjo 16 d., 2012 m. birželio 4 d., 2012 m. lapkričio 8 d. Visų apklausų metu dalyvavo ir A. L. gynėjas advokatas A. Š., kuris, kaip minėta, jokių pastabų ar skundų taip pat niekada nepareiškė, todėl manyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai galėjo kaip nors neteisėtai elgtis ar A. L. teisės būtų kitaip pažeistos, nėra jokio pagrindo. Jau buvo nurodyta apie tai, kad teismas pagrįstai rėmėsi A. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, šie parodymai pripažinti įrodymais. Tačiau tokius pačius parodymus, kuriuose prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, A. L. davė ir keleto apklausų metu, apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, jie buvo perskaityti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka kitų įrodymų patikrinimui ir tuos kitus įrodymus patvirtino.

Aplinkybę, kad A. L. įvykio metu buvo netoli tos vietos, kur buvo rastas sumuštas ir apiplėštas Z. G., patvirtina MRT bazinių stočių, esančių netoli įvykio vietos (duomenys neskelbtini) Kaune, išklotinė už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 28 d., 21:55 iki 2011 m. kovo 28 d., 22:20, kurioje nurodyta, jog telefono abonentas (duomenys neskelbtini) (priklausantis A. L.) skambino ir buvo netoli įvykio vietoje (2 t., 93 b.l.). Iš tarnybinio pranešimo matosi, kad analizuojant MRT Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines nustatyta, kad 2011 03 28, 22:15 šis MRT buvo prisijungęs prie bazinės stoties 208C, esančios (duomenys neskelbtini) Kaune. Tą patį vakarą šis MRT nuo 22:21:24 val. iki 22:24:18 val. buvo prisijungęs prie bazinių stočių 207E ir 207C, esančių (duomenys neskelbtini) Kaune, kada buvo siunčiamos ir gaunamos SMS žinutės iš NRT Nr. 8605- 98990. Iš 2012 m. rugpjūčio 9 d. tarnybinio pranešimo matosi, kad atstumas tarp bazinės stoties (duomenys neskelbtini), važiuojant gatvėmis automobiliu, yra 912 m., o UAB Tele2 informavo, kad miestuose celės veikimo spindulys yra 0, 2- 1 km.

Kaip jau minėta, nuteistasis versiją, jog 2011 m. kovo 28 d. vakare šventė savo sugyventinės D. K. gimtadienį, iškėlė tik pirmosios instancijos teisme tik baigus nagrinėti kitus įrodymus. Šios versijos patikrinimui į posėdį iškviesta liudytoja D. K. parodymus duoti atsisakė. Įvertinus tai, kad D. K. yra A. L. sugyventinė, tai yra suinteresuota bylos baigtimi, jos pasinaudojimas teise neduoti šioje byloje parodymų iš esmės reiškia, kad ši liudytoja negalėjo patvirtinti A. L. nurodomų aplinkybių.

Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde dar nurodo ir apie tai, kad tyrimas byloje atliktas nekokybiškai, neištirti nukentėjusiojo drabužiai, neatlikta A. L. balso ekspertizė. Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija irgi atmeta. BPK 286 str. 1 d. numatyta, kad teismas turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva. Dėl ant Z. G. drabužių turėjusio būti ar nebūti nuteistojo DNR jis buvo užsiminęs bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tačiau prašymo atlikti ekspertizę nei A. L., nei jo gynėja taip ir nepateikė. Juo labiau, abejotina, kad tokia ekspertizė būtų atsakiusi į šį klausimą, o kaip matosi iš nuosprendžio, teismui pakako visumos kitų įrodymų, pagrindžiančių A. L. kaltę. Juo labiau nesuprantamas apeliacinio skundo argumentas dėl nuteistojo balso ekspertizės. Nei gynėja skunde, nei pats nuteistasis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nenurodė ką tokios ekspertizės metu būtų reikėję tirti. Kolegijos manymu, skirti tokią ekspertizę nebuvo jokio pagrindo. Skunde dar nurodoma apie tai, kad nė vienas apklaustas liudytojas neparodė, kad matė kaip A. L. padarė nusikaltimą. Iš tiesų, kaip jau minėta, tiesiogiai mačiusių įvykį liudytojų byloje nėra, tačiau paties A. L. detalūs parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai, jo parodymų patikrinimo vietoje patvirtinti parodymai, tiksliai nurodytos visos įvykio aplinkybės, kuriuos patvirtina kiti jau aptarti bylos duomenys, taigi visuma išnagrinėtų įrodymų, neginčijamai patvirtina A. L. kaltę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, tinkamai įvertinęs išnagrinėtus įrodymus, padarė išvadas, atitinkančias bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo padarytą veiką kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. Pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. nužudymas kvalifikuojamas, kai nužudoma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims. Iš bylos medžiagos matyti, kad ėjimo paskui svirduliuojantį Z. G. tikslas buvo jį apiplėšti. Bylos duomenys įrodo, kad A. L. turėjo tikslą gauti materialinės naudos ir dėl šios priežasties trenkė nukentėjusiajam pagaliu per galvą, o radęs policijos tarnybinį pažymėjimą, pagaliu trenkė dar kelis kartus. Iš bylos taip pat matosi, kad Z. G. mirė tik po pusantrų metų po patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo. At­sa­ko­my­bė už žmo­gaus gy­vy­bės at­ėmi­mą ky­la ta­da, kai tarp kal­ti­nin­ko pa­da­ry­tos vei­kos ir at­si­ra­du­sių pa­da­ri­nių (mir­ties) yra prie­žas­ti­nis ry­šys. Kaip jau minėta, byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Z. G. mirė nuo liekamųjų reiškinių po buvusios sunkios galvos smegenų traumos 2011 m. kovo 28 d. Pagal galiojančią teisminę praktiką, jei nu­ken­tė­ju­sio­jo mir­ties prie­žas­tis bu­vo kal­ti­nin­ko pa­da­ry­tas svei­ka­tos su­trik­dy­mas, tai at­sa­ko­my­bė už žmo­gaus gy­vy­bės at­ėmi­mą at­si­ran­da ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar nu­ken­tė­ju­sy­sis mi­rė tuoj po pa­da­ry­tos vei­kos, ar pra­ėjus ku­riam lai­kui. Akivaizdu, kad tarp A. L. suduotų smūgių Z. G. į galvos sritį ir kilusių padarinių (jo mirties) yra priežastinis ryšys. Teismas teisingai nustatė, kad A. L. veikė netiesiogine tyčia – suprato, kad suduodamas smūgius į gyvybiškai svarbią kūno sritį kėsinasi į Z. G. gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. A. L., sudavęs smūgius Z. G., pas pastarąjį rado ir dokumentus – policijos pareigūno pažymėjimą, asmens tapatybės kortelę, juos paėmė, ir tik Dainavos parke išmetė į krūmus. Todėl šiuos A. L. veiksmus teismas teisingai įvertino kaip nukentėjusiojo dokumentų pagrobimą ir šią jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 302 str. 1 d.

Nors skunde nurodoma apie tai, kad nuosprendis nepagrįstas, o A. L. nuteistas nesant neginčijamų įrodymų, kolegija pažymi, kad iš nuosprendžio matosi, jog teismo padarytos išvados pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kurie nuosprendyje išdėstyti ir įvertinti. Teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o ne atsietai vienas nuo kito, kaip teigia apeliantas. Aprašomoji nuosprendžio dalis surašyta tinkamai, laikantis BPK 305 str. reikalavimų, išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat išdėstyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados bei bausmės skyrimo motyvai.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. L. bausmes, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 str. 2 d. nuostatomis apie bausmės paskirtį bei BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Be to, skiriant bausmes, atsižvelgiama ne tik į kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą, jų reikšmę bei tarpusavio santykį, tačiau atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes, išvardintas BK 54 str. 2 d. Tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, kaltininko asmenybė ir kt. Teismas atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas A. L. padarė apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų. Iš nuosprendžio matosi, kad svarbią reikšmę skiriant bausmes turėjo ir nuteistojo A. L. asmenybę apibūdinantys duomenys. Byloje nustatyta, kad A. L. yra 11 kartų teistas, baustas administracine tvarka. A. L. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą dėl savanaudiškų paskatų. Todėl teismas pagrįstai pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. jam skyrė laisvės atėmimo bausmę, didesnę už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, pagal BK 302 str. 1 d. skyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytam vidurkiui. Šios bausmės subendrintos apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. nuostatomis, prie šios subendrintos bausmės teismas nuteistajam pagrįstai pridėjo ir dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Įvertinus A. L. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes ir duomenis apie jo asmenybę, ypač – neišnykusius jo teistumus, kolegijos nuomone, A. L. ir už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir šias bausmes švelninti pagrindo nėra.

Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja prašo civilinius ieškinius atmesti. Šį prašymą kolegija atmeta kaip nepagrįstą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam (įtariamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). iš bylos matosi, kad nukentėjusioji A. A. G. pareiškė civilinį ieškinį 11 234 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos teismas tenkino pilnai, kadangi patirtą turtinę žalą patvirtina byloje esantys nukentėjusiosios pateikti dokumentai. Civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos teismas tenkino iš dalies ir priteisė nukentėjusiajai 80 000 Lt. Toks teismo sprendimas yra pagrįstas. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Atkreipiamas dėmesys, kad CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Šioje baudžiamojoje byloje iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai A. A. G. padaryta tyčiniais nusikalstamais veiksmais, kuriais atimta gyvybė jos artimam žmogui. Nužudytasis Z. G. buvo nukentėjusiosios buvęs sutuoktinis, tačiau kartu gyveno ir po santuokos nutraukimo. Akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl jai artimo žmogaus mirties patyrė skausmą ir išgyvenimus. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad Z. G. buvo sunkiai sužalotas, tapo neįgalus, kurį reikėjo slaugyti, tai sukėlė dvasinius išgyvenimus nukentėjusiajai A. A. G., ji patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal galiojančią teisminę praktiką, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, žalą padariusios asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi. Be to, nustatant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Jauno amžiaus nuteistasis, atlikęs jam paskirtą bausmę, turės galimybę dirbti ir iš jo priteistą žalą tikrai turės galimybę atlyginti. Įvertinus šias aplinkybes, iš nuteistojo priteistas 80 000 Lt neturinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai nėra per didelis, atitinka CK 6.250 str. 2 d. reikalavimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat ir galiojančią teisminę praktiką.

Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistojo gynėjos apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės jau buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistojo veikos kvalifikuotos teisingai, paskirtos bausmės taip pat yra teisingos, priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumos atitinka galiojančią teisminę praktiką bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Keisti nuosprendį nuteistojo gynėjos skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. L. gynėjos advokatės A. R. Medišauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai R. M.