- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-07
- Bylos Nr.
- 2S-979-640/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29567-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- O. Š.
- Kategorijos
- 104.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo O. Š. ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 28 d. sprendimu už akių patenkino ieškovo O. Š. ieškinį atsakovui A. P. ir priteisė iš atsakovo 20 700 Lt skolos, 3 382, 28 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (24 082, 28 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 361, 23 Lt žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Atsakovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-37254-866/2014 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovas nurodo, kad ieškovas O. Š. žinojo, jog atsakovas A. P. jau nuo 2010 m. birželio mėnesio yra išvykęs iš Lietuvos ir nuolat gyvena Ukrainoje, todėl teismo procesiniai dokumentai ieškovo nurodytu adresu atsakovui nebus įteikti, tačiau šias aplinkybes nuo teismo sąmoningai nuslėpė, ieškovas turėjo galimybę informuoti atsakovą apie iškeltą civilinę bylą, tačiau to nedarė, galimai siekdamas išvengti atsakovo dalyvavimo byloje. Nurodo, kad apie iškeltą civilinę bylą sužinojo tik 2014 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, gavęs iš Lietuvos Respublikos ambasados Kijeve darbuotojo antstolio D. K. patvarkymus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-24 nutartimi atsakovo A. P. pareiškimo dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-10-24 sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-9877-866/2015 netenkino. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus atsakovui buvo įteiktas CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka (b. l. 39, 40). Ieškovas pateikdamas ieškinį nurodė, atsakovo A. P. deklaruotą gyvenamąją vietą adresu Savanorių pr. 74-110, Vilnius. Pažymėtina, kad Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovo A. P. gyvenamoji deklaruota gyvenamoji vieta iki šiol yra adresu Savanorių pr. 74-110, Vilnius.
Šalies argumentai
Atsakovas A. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-02-24 nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodo, kad dėl ieškovo nesąžiningumo atsakovui nebuvo suteikta galimybė dalyvauti procese ir pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, pateikti nesutikimo motyvus, teikti įrodymus.
Atsiliepimas
Ieškovas O. Š. atsiliepimu į pareiškimą skundą prašo skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas pats sąmoningai nepateikė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą, apeliuodamas į tai, kad jis neva gyvena už Lietuvos ribų ir negavo teismo procesinių dokumentų. Nurodo, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniuje, tą patvirtina ir Gyventojų registro pažyma. Taip pat nurodo, kad teismo procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti ieškinyje nurodytu adresu, t.y. (duomenys nesklebtini).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacijos dalyką sudaro vertinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo institutą ir jo taikymo sąlygas.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai įvertino aplinkybes, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu atsakovui, dėl to netinkamai aiškino ir taikė sprendimo už akių priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 285 str., 2 d.), kas galėjo sudaryti prielaidas neteisingai išspręsti bylą. Tokiu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, apelianto prašymas tenkintinas ir byla grąžintina pagal kompetenciją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).
Teismas sutinka su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas susiklosčiusioje procesinėje situacijoje negalėjo tinkamai išspręsti šio ginčo priimdamas sprendimą ieškovui už akių. Teismo sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 str., 13 str.), taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas, suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik išsamiai ištyrus ir įvertinus aplinkybes, sukliudžiusias atsakovui atvykti į teismo posėdį, griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme tam numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės.
Sprendimo už akių institutas taikomas proceso šaliai už įstatyme numatytų procesinių pareigų neatlikimą. CPK 285 str. 1 d. įtvirtinta galimybė priimti sprendimą už akių tuo atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką bei vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (procesinis pasyvumas kaip sąlyga tokiam sprendimui priimti), o į posėdį atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo. Kitaip tariant, sprendimas už akių gali būti priimtas, kuomet būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ar siekia vilkinti bylos nagrinėjimą.
Nagrinėjamos bylos atveju teismas procesinius dokumentus siuntė atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, čia jų neįteikus, teismas 2014-09-29 nutartimi įpareigojo ieškovą teismui nurodyti atsakovo adresus, kuriais būtų galima įteikti procesinius dokumentus, arba informuoti teismą apie pasirinktą alternatyvų dokumentų įteikimo būdą. 2014-10-07 prašymu ieškovas nurodė, kad kita negu ieškinyje nurodyta atsakovo gyvenamoji vieta, taip pat jo darbo vieta ieškovui yra nežinoma. Esant ieškovo prašymui, teismas procesinius dokumentus, vadovaudamasis CPK 130 str. 2014-10-10 įteikė atsakovui viešojo paskelbimo būdu.
Tačiau, atsakovas, kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikė pirmosios instancijos teismui duomenis apie tai, kad jam 2010-05-26 buvo išduotas leidimas pastoviai gyventi Ukrainoje. Iš byloje esančio atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l. 101-105) matyti, kad ieškovui buvo žinoma aplinkybė, jog atsakovas su partneriu vykdo veiklą Ukrainoje, ten yra įsteigę įmonę, kurios finansavimui ir kreipėsi į ieškovą. Tai gi, byloje esant duomenims, apie tai, kad atsakovui CPK 123 str. nustatyta tvarka teismo procesiniai dokumentai įteikti nebuvo, o ieškovas neabejotinai žinojo, bet nesuteikė teismui informacijos apie tai, kad atsakovas gyvena ir vykdo veiklą Ukrainos Respublikoje dėl kurios finansavimo ir bendravo su atsakovu, yra pagrindas konstatuoti, kad teismo procesiniai dokumentai buvo teikti pažeidžiant CPK 130 str. 1 d. numatančią, kad kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Konstatavus, kad procesiniai dokumentai tinkamai nebuvo įteikti atsakovui, kyla CPK 285 str. 3 d. numatyta pasekmė – draudimas priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą. Konstatavus, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, kyla CPK 288 str. 4 d. 2 p. numatyta pasekmė sprendimo už akių panaikinimas ir bylos nagrinėjimo atnaujinimas.
Dėl nurodytų priežasčių apelianto procesinės teisės į teisingą (tinkamą) teismo procesą (EŽTK 6 str., LR Konstitucijos 109 str. 117 str., Teismų įstatymo 5 str.) gintinos nenustačius pirmosios instancijos teismo procese atsakovo (apelianto) nesąžiningumo požymių.
Teismo išvardinti argumentai dėl atsakovo procesinių teisių pažeidimo sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išspręsti iš esmės: priimtą už akių teismo sprendimą panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 str. 3 d. 2 p.).
Tai konstatavęs, kitų atskirojo skundo argumentų teismas neanalizuoja ir šioje nutartyje dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atsakovo A. P. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui.