Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės,

jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui (nuotoliniu būdu per „(duomenys neskelbtini)“ programą),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir V. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7, 8 punktais, V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1–2 dalimis, V. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, grąžintini jų savininkams: automobilis „Seat Alhambra“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) – V. M., motociklas „Indian Chief Dark Horse“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) – D. P.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo V. M. gynėjo advokato Dainiaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

8. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis D. P. baudžiamojoje byloje nepareiškė civilinio ieškinio, apklausiamas ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis nurodė, jog (duomenys neskelbtini) eurų turtinę žalą pilnai atlygino draudimo bendrovė AAS „(duomenys neskelbtini)“, o dalinai neturtinę žalą, t. y. (duomenys neskelbtini) eurų atlygino V. M. Dalį turtinės žalos – (duomenys neskelbtini) eurus jau atlygino draudimo bendrovė, o likusią – (duomenys neskelbtini) eurų turtinę ir (duomenys neskelbtini) eurų neturtinę žalas atlygins draudimo bendrovė. Nurodė, kad su V. M. susitaikė ir pretenzijų jam neturi (1 t., b. l. 84). Ikiteisminiame tyrime apklaustas V. M. parodė, jog nukentėjusiajam yra atlyginęs tiek turtinę, tiek neturtinę žalas (1 t., b. l. 112). Nukentėjusįjį apklausus apylinkės teisme jis pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) eurų paėmęs iš kaltinamojo išleido išlaidoms, kurių nepadengė draudimas (1 t., b. l. 221). Iš (duomenys neskelbtini) AAS „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam D. P. pateikto pranešimo apie priimtą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nukentėjusiajam į jo nurodytą banko sąskaitą išmokama (duomenys neskelbtini) eurų išmoka (2 t., b. l. 23). Nors baudžiamojoje byloje yra 2020 m. spalio 8 d. nuteistojo V. M. ir nukentėjusiojo D. P. pasirašytas susitaikymo susitarimas, kuriame nuteistasis nukentėjusiojo atsiprašė, susitarime kalbama tik apie (duomenys neskelbtini) eurų neturtinės žalos atlyginimą ir nieko nekalbama, kad nuteistasis atlygins bent dalį turtinės padarytos žalos (atvirkščiai nurodoma, kad susitarimu nukentėjusysis nereikš pretenzijų įskaitant ir padarytą turtinę žalą) (1 t., b. l. 133), teisėjų kolegijos vertinimu toks nuteistojo atsiprašymas nelaikytinas susitaikymu su nukentėjusiuoju. Be to, byloje nuteistasis neatlygino visos nukentėjusiajam padarytos turtinės ir neturtinės žalų (visą turtinę ir didelę dalį neturtinės žalų nukentėjusiajam atlygino draudimo bendrovė, kas paneigia nuteistojo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, kad jis nukentėjusiajam atlygino turtinę ir neturtinę žalas). Be to, nukentėjusysis pateiktu atsiliepimu apygardos teismui prašo netenkinti nuteistojo gynėjo apliacinio skundo ir nuteistojo neatleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, kas paneigia faktą, jog nuteistasis ir nukentėjusysis susitaikė. Taigi, nenustatyta, kad apeliantas būtų įvykdęs BK 38 straipsnio 1 dalies 2-3 punktuose numatytas būtinas sąlygas.

9. Kita sąlyga, kuriai esant galima atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniui, yra pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokias sąlygas gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas bylos aplinkybes, liudijančias, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusiojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

11. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, konstatuojama, kad nenustatytos visos BK 38 straipsnyje nurodytos sąlygos nuteistąjį V. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

12. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Tinkamai įvertinta kaltininko asmenybė yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

13. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas V. M. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Kaip jau minėta anksčiau, bylos duomenimis V. M. padarė neatsargų nusikaltimą, nors anksčiau jis nebuvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką, tačiau praeityje buvo teistas (duomenys neskelbtini) kartus, praeityje (duomenys neskelbtini) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, naują nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė išnykus teistumui, t. y. po (duomenys neskelbtini) mėnesių nuo teistumo išnykimo, teisiamas (duomenys neskelbtini) (BK 55 straipsnis) (1 t., b. l. 116-122), baustas administracine tvarka, paskirtą baudą už ANK 424 straipsnio 2 dalyje padarytą administracinį nusižengimą sumokėjo. Pažymėtina, kad šiuo metu nuteistojo atžvilgiu dar nėra priimti du procesiniai sprendimai už greičio viršijimą (ANK 416 straipsnio 1 dalis) (1 t., b. l. 124-127, 158). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad nuteistasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 129, 157), yra (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam atlygino dalį neturtinės žalos (1 t., b. l. 133). V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (taigi dar kartą vertinti šią aplinkybę nėra teisinio pagrindo), V. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kreditorės AAS „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas buvo tenkintas ir iš skolininko V. M. kreditorės naudai nuspręsta išieškoti (duomenys neskelbtini) eurų skolą, (duomenys neskelbtini) proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos ((duomenys neskelbtini)) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir (duomenys neskelbtini) eurų žyminį mokestį. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo įsakymas buvo panaikintas ir priimtas ieškovės AAS „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys atsakovui V. M. dėl skolos priteisimo. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės AAS „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. M. dėl draudiminės išmokos grąžinimo (2 t., b. l. 34).

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgęs į visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai V. M. bus pasiekti paskyrus jam bausmę – laisvės atėmimą, bausmės vykdymą atidedant ir kartu paskiriant įpareigojimus, padėsiančius pasiekti bausmės tikslus. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė – 6 (šeši) mėnesiai, taip pat yra švelnesnė už straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (1 (vieneri) metai 1 (vienas) mėnesis 15 (penkiolika) dienų). Be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė V. M. paskirta – 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo. Teisėjų kolegija atsižvelgia į byloje esančius aukščiau nurodytus duomenis ir sprendžia, kad V. M. elgesys iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, jo paties atlyginta dalis nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos, taip pat darbinių santykių tęsimas, sudaro galimybę išvadai, kad įvertinus nurodytas aplinkybes, bausmės tikslų (ilgalaikių) galima pasiekti paskirtos bausmės vykdymą atidedant ir nustatant nuteistajam pareigas, kurios padėtų jam keisti/palaikyti jau keičiamą savo gyvenimo būdą bei požiūrį į pareigas bei visuomenės saugomas vertybes.

17. Taigi daryti išvadą, kad apeliantui paskirta bausmė savo dydžiu yra aiškiai per griežta ir ją keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės.

18. Pažymima, kad baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013). Uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymas ir jo termino nustatymas yra teismo teisė. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-100-648/2019).

19. Bylos duomenimis V. M. nusikalstamą veiką padarė 2020 m. rugpjūčio 23 d., 19.11 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vairavo automobilį neturėdamas teisės jį vairuoti, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjančiam motociklui „Indian Chief Dark Horse“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. P., ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu buvo sužalotas D. P., kuriam padaryti kaklinės stuburo dalies III ir IV slankstelių ataugų lūžiai, kojų odos nubrozdinimai, t. y., nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad dėl nuteistojo veiksmų buvo sukeltas eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat įvertinęs V. M. asmenybę, tai, kad jis įvykio metu nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, taip pat tai, kad šia baudžiamojo poveikio priemone siekiama prevencinių tikslų, t. y. užkirsti kelią ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus bei pažeidinėti Kelių eismo taisykles, pagrįstai paskyrė V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

20. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 (vienerių) iki 5 (penkerių) metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu uždraudė V. M. naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašo V. M. uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą sutrumpinti iki 1 metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tenkinti šį prašymą nėra pagrindo. V. M. vairavo automobilį su priekaba neturėdamas teisės vairuoti (jos nebuvo įgijęs), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, buvo labai neatidus, t. y. nepastebėjo, kad automobiliu į gatvių sankryžą įvažiavo iš šalutinio kelio bei nepamatė pagrindiniu keliu atvažiuojančio motociklininko, stabdė, bandė išvengti susidūrimo, tačiau nepavyko. Nuteistasis kliudė motociklininką ir įvykusio eismo įvykio metu padarė pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 51, 74-75). Pažymėtina, kad V. M. padarytas pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai bei gyvybei. Dėl šio įvykio kilo neigiamos pasekmės, t. y. apgadintos abi transporto priemonės (automobilis ir motociklas), nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdyta sveikata – sutrenkta galva, lūžo kaklo slanksteliai, sutrenktas dešinysis petys ir abi kojos, kaklo ir kairės kojos patirtas traumas gydosi (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 83, 87). Nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis (1 t., b. l. 207). Nukentėjusysis atsiliepime į nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą nurodė ir tai, kad jo eismo įvykyje patirtų traumų gydymas baigtas (duomenys neskelbtini), t. y. kelios dienos po to, kai buvo uždarytos (duomenys neskelbtini) sienos. Nukentėjusysis, būdamas sužalotu, laiku nenuvyko į darbą (duomenys neskelbtini) dėl susiklosčiusios pasaulinės pandemijos padėties, todėl nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar jis negauna jokių pajamų. Esant išdėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. M. nustatytas uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas, kurio trukmė yra mažesnė negu vidutinis šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, yra tinkamas ir proporcingas jo padarytai nusikalstamai veikai bei asmenybei.

21. Nagrinėjamu atveju visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad baudžiamojo įstatymo keliami tikslai užkirsti kelią kaltininkui vėl pažeisti Kelių eismo taisykles ir daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus bus pasiekti taikant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų terminui. V. M. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad V. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonės trukmė yra per ilga, jis nori įsilaikyti teises bei jo darbovietė yra toli nuo jo gyvenamosios vietos, priešingai negu mano apeliantas, nelaikytinos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą neskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise ar trumpinti nustatytą šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Neabejotina, kad aplinkybės, susijusios su darbine veikla V. M. buvo žinomos ir prieš darant nusikalstamą veiką, tačiau tai jo nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė, taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties V. M. neatsakingo elgesio rezultatas. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju V. M. teisinės padėties švelninimas būtų neprorporcingas bei nesuderinamas su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, juolab neturėdamas teisės vairuoti ir sukėlęs eismo įvykį, neišvengtų jo teisių apribojimo ir kartu galimybės padaryti analogišką veiką.

Dėl daikto – motociklo grąžinimo.

22. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašo teisingai išspręsti daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimą, t. y. motociklą „Indian Chief Dark Horse“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti nuteistojo V. M. valdymui ir nuosavybėn.

23. Baudžiamojoje byloje yra nustatyti šie duomenys: (duomenys neskelbtini) transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, jog motociklas „Indian Chief Dark Horse“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas, t. y. sugadintas (duomenys neskelbtini) ir kt. (1 t., b. l. 22-28). Iš (duomenys neskelbtini) VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad motociklas „Indian Chief Dark Horse“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) priklauso D. P. (1 t., b. l. 33). Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pateikto išrašo matyti, kad motociklo „Indian Chief Dark Horse“ vidutinė rinkos vertė yra 7 640 (septyni tūkstančiai šeši šimtai keturiasdešimt) eurų (1 t., b. l. 52). Iš nukentėjusiojo kartu su atsiliepimu pateiktų dokumentų, t. y. išvados apie transporto priemonės likutinę vertę matyti, kad motociklo „Indian Chief Dark Horse“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) likutinė vertė (po eismo įvykio) yra (duomenys neskelbtini) eurų (2 t., b. l. 24). (duomenys neskelbtini) pakvitavimu motociklas buvo grąžintas nukentėjusiajam D. P. saugoti, kol baigsis baudžiamasis procesas (1 t., b. l. 30, 140-143, 206).

24. Kaip jau buvo minėta anksčiau, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės AAS „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. M. dėl draudiminės išmokos grąžinimo (2 t., b. l. 34), kurioje buvo gautas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atlikto kilnojamo turto – motociklo „Indian Chief Dark Horse“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimas (ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Ekspertizės akte nustatyta, jog vidutinė motociklo rinkos vertė iki eismo įvykio yra (duomenys neskelbtini) eurų, motociklo atkūrimo išlaidos, reikalingos atstatyti motociklą iki eismo įvykio – (duomenys neskelbtini) eurų („LITEKO“ duomenys iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).

25. Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos medžiagoje nėra nei vieno dokumento (pvz. motociklo pirkimo – pardavimo sutarties ar kitų dokumentų), pagrindžiančių, kad motociklas (bent tai, kas iš jo liko po eismo įvykio) priklausytų nuteistajam V. M. Pažymėtina ir tai, kad priešingai nei nurodo nuteistojo gynėjas, CK 6.237 straipsnio nuostatos, nagrinėjamu atveju, negali būti taikomos, kadangi turtas (motociklas) nėra nei neteisėtai užvaldytas, nei kokiais nors kitais teisiniais pagrindais (pirkimu – pardavimu, nuoma ar kt. sutarčių pagrindų) priklausantis nuteistajam. Vien tai, jog iš nuteistojo civiliniame procese buvo priteista sumokėti draudiminė išmoka, jokiu pagrindu nesuponuoja išvados, kad nuteistasis ją atlygindamas įgyja nukentėjusiajam priklausantį motociklą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo manyti, kad tokiu būdu susidariusioje situacijoje (nukentėjusiajam iš draudimo bendrovės gavus draudiminę išmoką) bei grąžinus jam nuosavybės teise priklausantį motociklą BPK 94 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos.

26. Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, jog kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams konstatuojama, kad, priešingai nei skunde teigia nuteistasis, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nusprendė nukentėjusiajam D. P. grąžinti jam nuosavybės teise priklausantį motociklą „Indian Chief Dark Horse“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini).

27. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, šiuo nuosprendžiu V. M. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui, daiktų klausimas išspręstas teisingai, taigi tenkinti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir keisti šį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą atmesti.