Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, neįgalus, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas šešis kartus, paskutinį kartą 2015 m. gegužės 13 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, 2017 m. gegužės 16 d. išregistruotas iš aprobuojamųjų asmenų registro, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. M. 2020 m. rugpjūčio 23 d. 19 val. 11 min (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14,154 punktų reikalavimus, tai yra, vairavo automobilį neturėdamas teisės jį vairuoti, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjančiam motociklui „Indian Chief Dark Horse“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. P., ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu buvo sužalotas D. P., kuriam padaryti kaklinės stuburo dalies III ir IV slankstelių ataugų lūžiai, kojų odos nubrozdinimai, tai yra, nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemonių, šios teisės nebuvo įgijęs, automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuodamas sukėlė eismo įvykį, pirko savo reikmėms, tačiau savo vardu neįregistravo. Su šiuo automobiliu jokių kitų pažeidimų nėra padaręs, anksčiau yra baustas už nusižengimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių pažeidimu. 2020 m. rugpjūčio 23 d. automobiliu „Seat Alhambra“ važiavo pas gimines į (duomenys neskelbtini). Prie automobilio „Seat Alhambra“ buvo prisikabinę priekabą, kuria ketino parsigabenti kitą automobilį. Gatvių pavadinimų jis nežino, nes (duomenys neskelbtini) miesto nepažįsta, kokiomis gatvėmis važiavo, negali pasakyti, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio motociklo ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo motociklo vairuotojas D. P.. Jis domėjosi jo sveikata, kai jis gydėsi ligoninėje, su juo susisiekė, jo atsiprašė, atlygino 1 500 Eur neturtinę žalą. Motociklo vairuotojui turtinę žalą padengė draudimo bendrovė, kuri civilinio proceso tvarka iš jo prisiteisė nukentėjusiajam išmokėtą draudiminę išmoką.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. M. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis D. P. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 83, 84, 87-88) parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d. apie 19 val. jis vienas važiavo jam priklausančiu motociklu „Indian Chief Dark Horse“ (duomenys neskelbtini) gatve. Priartėjus prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, staiga iš dešinės, iš (duomenys neskelbtini) gatvės, nestabdydamas, į (duomenys neskelbtini) gatvę įvažiavo automobilis, kuris vilko priekabą ir trenkėsi į jo vairuojamo motociklo priekinę dalį. Nuo smūgio jis nuo motociklo nuvirto, automobilis su priekaba įvažiavo į namo sodą ir sustojo. Jis motociklu važiavo pagrindiniu keliu, o automobilis šalutiniu, todėl automobilio vairuotojas jį turėjo praleisti. Šio įvykio metu jam sutrenkta galva, lūžo kaklo slankstelis, sutrenktas dešinysis petys ir abi kojos. Apgadintas jo motociklas. Dėl sužalojimų jis buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, po to tą pačią dieną Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje, po apžiūros išleistas gydytis ambulatoriškai, gydėsi (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos gydytojų centre. Po eismo įvykio jam skaudėjo kairiąją koją ties čiurna ir pėda, manė, kad skausmas praeis, tačiau skausmui nepraėjus kreipėsi į (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos gydytojų centrą, buvo nusiųstas tyrimui į (duomenys neskelbtini) ligoninę pas traumatologą, kur jam buvo nustatytas tik kojos sumušimas ir paskirti vaistai. Skausmams nesiliovus nuvyko į UAB (duomenys neskelbtini), kur jo koją apžiūrėjo ir nustatė kairės čiurnos ir pėdos raiščių plyšimą, paskyrė gydomąją fizioterapiją ir vaistus. Eismo įvykio metu dėl motociklo sugadinimų padarytą 12 500 Eur turtinę žalą pilnai atlygino draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini). Dėl sveikatos sužalojimų padarytą neturtinę žalą dalinai, t. y. 1 500 Eur atlygino V. M., draudimo bendrovė išmokėjo 3 365 Eur turtinės žalos, likusią turtinę 1 260 Eur ir neturtinę 2 700 Eur jam taip pat atlygins draudimo bendrovė, kuri jau pateikė paskaičiuotos žalos sumas. Dėl eismo įvykio, kurio metu jis buvo sužalotas, su V. M. susitaikė ir jam pretenzijų neturi.

Iš (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 8), kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 11-12), foto nuotraukų (b. l. 14-18), eismo įvykio vietos schemos (b. l. 22), eismo įvykio vietos plano (b. l. 21) matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d. 19 val. 11 min gavus pranešimą apie eismo įvykį, į eismo įvykio vietą – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą (duomenys neskelbtini) mieste – vyko (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai. Gatvių sankryžoje ant važiuojamosios kelio dalies rastas nuvirtęs motociklas „Indian Chief Dark Horse“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie motociklo ant žemės gulėjo jo vairuotojas D. P.. Automobilis „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvažiavęs nuo kelio į sodą. Nustatyta, kad automobilis judėjo (duomenys neskelbtini) gatve tiesiai, motociklas - (duomenys neskelbtini) gatve tiesiai. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 203 „Duoti kelią“, automobilis nepraleido pagrindiniu keliu – (duomenys neskelbtini) gatve –važiuojančio automobilio. Abiejų transporto priemonių vairuotojai D. P. ir V. M. buvo blaivūs, patikrinta alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini). V. M. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai jos nėra įgijęs. Motociklo vairuotojas D. P. iš įvykio vietos išvežtas į ligoninę.

Transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose (b. l. 22-23, 34-35) užfiksuota, jog eismo įvykio metu motociklui „Indian Chief Dark Horse“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadintas priekinis ratas, vairas, priekinis žibintas, priekiniai posūkių žibintai, lengvajam automobiliui „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadų (b. l. 61, 74-75) matyti, kad eismo įvykio, įvykusio 2020 m. rugpjūčio 23 d. 19 val. 11 min, metu automobiliui susidūrus su motociklu, motociklo vairuotojui D. P. padaryti kaklinės stuburo dalies II ir IV slankstelių sąnarinių ataugų lūžiai, kojų odos nubrozdinimai. Kojų sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek krentant po gauto smūgio. Kaklo slankstelių lūžiai galėjo būti padaryti tiek veikiant netiesioginei jėgai, tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek krentant po gauto smūgio. Čiurnos raiščių plyšimo diagnozė nepagrįsta objektyviais tyrimo duomenimis. D. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl stuburo slankstelių lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Šių taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Kelių eismo taisyklių 154 punktas numato, kad ?nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis V. M., vairuodamas automobilį „S. A.“, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 154 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nelygiareikšmių gatvių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio motociklo ir su juo susidūrė, ko pasekoje buvo sužalotas motociklo vairuotojas.

Byloje nustatytos aplinkybės, aptartų įrodymų visuma neginčytinai patvirtinta, kad V. M. neteisėti veiksmai, susiję su kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymu, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su autoįvykiu, lėmusiu nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam D. P., todėl kaltinamojo veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Kaltinamasis V. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltu prisipažino, todėl jo prisipažinimas laikytinas nuoširdžiu ir atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, kuri priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, kaltinamasis padarė išnykus ankstesniems teistumams, t. y. būdamas neteistas. BK 55 straipsnyje yra numatyta, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę teismas privalo tokį savo sprendimą motyvuoti. Taigi, ši įstatymo nuostata nepaneigia teismo teisės pirmą kartą teisiamam asmeniui už neatsargų nusikaltimą skirti laisvės atėmimo bausmę, tačiau BK 55 straipsnio turinys įpareigoja teismą pirmiausia apsvarstyti galimybę skirti švelnesnę, negu laisvės atėmimas, bausmę, o priėmus sprendimą skirti laisvės atėmimo bausmę, jį atitinkamai motyvuotai pagrįsti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113-303/2015).

Kaltinamasis V. M. padarė neatsargų nusikaltimą, ankstesni teistumai buvo išnykę, su nukentėjusiuoju susitaikė, atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos (b. l. 133). Tačiau visuma kaltinamąjį charakterizuojančių ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių nesuteikia pagrindo išvadai, kad ateityje kaltinamais laikysis įstatymų ir iš naujo nenusikals. Praeityje V. M. teistas šešis kartus. 1993 m. kovo 31 d. Prienų rajono apylinkės teismo už vagystę buvo nuteistas lygtinai, 1997 m. lapkričio 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi pripažintas padaręs nusikalstamą veiką - pasipriešinimą policijos pareigūnams, jam pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, 2000 m. kovo 27 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už neteisėtą etilo alkoholio gabenimą nuteistas pataisos darbais, kurie pakeisti 1500 litų bauda, 2007 m. vasario 1 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutraukta BK 38 straipsnio pagrindu (kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu), 2010 m. vasario 12 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį nuteistas 25 MGL dydžio – 3250 Lt – bauda, 2012 m. gegužės 10 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės apribojimu 1 metams, paskiriant įpareigojimus. Teistumai išnyko 2020 m. gegužės 16 d., naują nusikalstamą veiką V. M. padarė praėjus vos trims mėnesiams po teistumo išnykimo. Kadangi teisės vairuoti transporto priemonių V. M. nebuvo įgijęs, vadinasi, jau sėsdamas už automobilio vairo jis grubiai pažeidė KET reikalavimus. Iš administracinių nusižengimų registro (b. l. 124-127) matyti, kad jis turi galiojančią nuobaudą už tai, kad būdamas transporto priemonės savininku nevykdė pareigos policijos pareigūnams pateikti duomenis apie asmenį, kuris vairavo jam priklausančią transporto priemonę ir padarė KET pažeidimą (nutarimas priimtas 2016 m. gegužės 25 d., bauda už šį nusižengimą sumokėta 2020 m. lapkričio 12 d.).

Visuma šių aplinkybių suteikia pagrindo išvadai, kad nusikaltimas nėra atsitiktinis kaltinamojo V. M. poelgis, jis nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio reikalavimų, po teistumo išnykimo iki naujos nusikalstamos veikos padarymo praėjo labai trumpas laikas, švelniomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, nes jis vis iš naujo nusikalsta, todėl ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus, proporcingas V. M. asmenybei, jo padarytos veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Ankstesnių teistumų skaičius ir įvairovė, naujos nusikalstamos veikos padarymas praėjus labai trumpam laikui po teistumo išnykimo, transporto priemonės vairavimas neturint tam teisės, ne tik kad nesuteikia pagrindo kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir baudžiamąją bylą nutraukti, bet ir skirti švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Be to, sprendžiant dėl susitaikymo instituto taikymo ir baudos paskyrimo klausimą svarbu ir tai, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam padarytą turinę žalą atlygino ne kaltinamasis, o draudimo bendrovė. 2021 m. sausio 27 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teismo įsakymu AAS (duomenys neskelbtini) naudai iš V. M. priteista 20 227,98 Eur eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimui („Liteko“ duomenys), priteista suma nesumokėta, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad nusikalstamais veiksmais padaryta žala atlyginta.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba (b. l. 157), arešto bausmė yra susijusi su trumpalaikiu laisvės suvaržymu, dėl ko galėtų nukentėti kaltinamojo darbinė veikla, todėl skirti arešto bausmę kaltinamajam netikslinga.

Įvertinus visumą aptartų kaltinamąjį charakterizuojančių ir nusikalstamą veiką padarymo aplinkybių kaltinamajam skirtina griežčiausia bausmė, numatyta BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje, - laisvės atėmimas. Kaltę jis pripažino, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nukentėjusiojo atsiprašė, todėl jam skirtina švelnesnė nei vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK 281 straipsnio 1 dalyje. Kadangi ankstesni teistumai išnykę, jo padarytas nusikaltimas baudžiamosios teisės prasme nėra laikomas tyčiniu, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidėjus minimalios trukmės terminui, paskyrus įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės tikslus, sulaikytų jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Kadangi V. M. prisipažįsta esąs kaltas, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirtoji bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise – tai baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui, skiriant bausmę, visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones - taikymo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas padarė šiurkščiai pažeidęs KET. Kaltinamasis V. M. automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, grubiai pažeisdamas KET sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata, todėl jo atžvilgiu tikslinga taikyti ilgesnės nei minimalios trukmės draudimą vairuoti kelių transporto priemones, numatytas BK 68 straipsnio 2 dalyje, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – automobilis „S. A.“ ir motociklas „Indian Chief Dark Horse“, kurie buvo perduoti saugojimui iki bylos išnagrinėjimo šių transporto priemonių savininkams, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini jų savininkams (BPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, grąžinti jų savininkams: automobilį „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - V. M., motociklą „Indian Chief Dark Horse“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - D. P..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.