- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-10
- Bylos Nr.
- e2YT-5977-674/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00659-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Pareiškėjas
- R. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- S. S., Z. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: S. S., Z. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja pateikė pareiškimą teismui ir prašo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. Ž. po savo motinos J. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad ji yra A. S. ir J. S. dukra. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos tėvas A. S. mirė. Po A. S. mirties į notaro biurą kreipėsi ir jo palikimą priėmė jo sutuoktinė J. S.. Iš karto po sutuoktinio mirties J. S. iš (duomenys neskelbtini) kaimo, esančio Kelmės rajone, persikėlė gyventi į Raseinius pas savo vaikus. 2006 m. spalio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu J. S. pardavė jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Pardavus Kelmės rajone turėtą nekilnojamąjį turtą, J. S. priklausantis automobilis M21406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atvarytas į pareiškėjos namuose esantį garažą, adresu (duomenys neskelbtini), kur ir yra saugomas iki šiol. (duomenys neskelbtini) J. S. mirė. Po J. S. mirties nei pareiškėja, nei kiti įpėdiniai, įskaitant testamentinę įpėdinę S. S., į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Po J. S. mirties vienintelis likęs jai nuosavybės teise priklausantis turtas buvo automobilis, kurį pareiškėja priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti, t. y. saugodama, prižiūrėdama ir rūpindamasi automobiliu kaip savo turtu. Kadangi automobilis nedalyvavo viešajame eisme, privalomoji techninė apžiūra nebuvo atliekama. Nepaisant to, pareiškėja, padedama savo sutuoktinio, reguliariai savarankiškai tikrindavo automobilio techninę būklę, rūpindavosi, kad padangose būtų pakankamai oro, savo lėšomis keisdavo reikiamas detales, kad, atsiradus poreikiui, automobilį būtų galima eksploatuoti. Šiuo metu automobilis pareiškėjai nėra reikalingas, jis užima vietą garaže, be to, jo priežiūra reikalauja papildomų lėšų. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja nutarė realizuoti, t.y. parduoti, jį, tačiau tam būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmusi šį turtą faktiniu valdymu, bei atlikti teisinę automobilio registraciją. Parduoto automobilio lėšos bus skirtos kapo atnaujinimui.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, nurodė, jog susipažinus su pareiškimu ir ten nurodytomis aplinkybėmis, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, jie neprieštarauja dėl juridinio fakto nustatymo, kad pareiškėjos R. Ž. prašymas būtų tenkintas.
4. Suinteresuotas asmuo S. S. pateikė atsiliepimą kuriame nurodė, kad su pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis sutinka. Jos teisingos.
5. Suinteresuotas asmuo Z. S. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti.
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kasd neprieštarauja dėl juridinio fakto nustatymo, kad pareiškėja R. Ž. po J. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti ir tvarkyti likusį turtą. VMI prie LR finansų ministerijos nėra pradėjusi J. S. turto paveldėjimo procedūrų.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja R. Ž. yra J. S. dukra, į bylą įtraukti S. S. ir Z. S., pagal gyventojų registro išrašą ir gimimo liudijimą, taip pat yra J. S. vaikai. Iš mirties liudijimų nustatyta, kad A. S. mirė (duomenys neskelbtini), J. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal 2006 m. kovo 22 d. Kelmės rajono 2-ojo notarų biuro liudijimą, notarinio registro Nr. 2292, buvo užvesta paveldėjimo bylą, paveldėjimo liudijimas pagal įstatymą po A. S. mirties išduotas J. S. atstovaujamai S. S. 2006 m. rugsėjo 11 d., paveldėtas turtas: ½ dalis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausęs nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, viralinė, garažas, keturios malkinės, tvartas, daržinė, rūsys, kiti kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), automobilis M21406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat turtas: 0,3000 ha žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,5600 ha žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1,1400 ha žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su ten esančiais ½ dalimi statinių. Esančių (duomenys neskelbtini). Iš 2006 m. spalio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad žemės sklypai ir gyvenamasis namas su priklausiniais parduoti E. N.. 2006 m. rugsėjo 1 d. Testamente, patvirtintame Kelmės rajono 2-ojo notarų biuro notaro A. A., registro Nr. 7658, matyti, kad J. S. visą savo tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį turtą iš ko jis besusidėtų paliko S. S.. 2024 m. kovo 25 d. Raseinių 1-asis notarų biuras išdavė pažymą, kad dėl J. S., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Taip pat byloje pateikiamas seno pavyzdžio automobilio M21406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, iš kurio matyti, kad lengvasis automobilis registruotas A. S. vardu.
8. Pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą po J. S. mirties yra jos vaikai ir sutuoktinis (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad palikėja turi tris vaikus, sutuoktinis A. S. miręs (duomenys neskelbtini). Kaip nurodo pareiškėja, jos motina, J. S., po sutuoktinio A. S. mirties priėmė palikimą, vėliau pardavė visus paveldėtus žemės sklypus ir gyvenamąjį namą su kitais pastatais, pas pareiškėją garaže liko tik paveldėtas lengvasis automobilis ir tai likęs vienintelis turtas po J. S. mirties. Testamentinė įpėdinė S. S., per įstatymo numatytą terminą (3 mėnesius) į notarų biurą dėl turto paveldėjimo nesikreipė, turto nepaveldėjo. Į bylą Suinteresuotu asmeniu S. S. įtraukta ir ji nurodė, kad su pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis sutinka, pareiškimo tenkinimui neprieštarauja. Pareiškėja rūpinosi likusiu turtu, t.y. automobiliu M21406, jį prižiūrėjo, kad būtų, esant reikalui, tinkamas vartojimui. Kitas palikėjos vaikas, į bylą suinteresuotu asmeniu įtrauktas Z. S., pareiškimui neprieštaravo. VMI prie LR finansų ministerijos nurodė, kad taip pat pareiškimui neprieštarauja. Palikėjos turtą, kaip ir nurodyta pareiškime, perėmė valdyti ir juo disponavo palikėjos dukra R. Ž., suinteresuoti asmenys pretenzijų nereiškė. Tai patvirtina pareiškime nurodytos aplinkybės, kiti byloje esantys įrodymai.
9. Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą.
10. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose: Nr. 3K-3-434/2013; 3K-3-273/2014; 3K-3-165-313/2019 ir kt).
11. Pareiškėja nurodė, kad ji po mamos J. S. mirties rūpinosi jos turtu, saugojo ir prižiūrėjo automobilį, kuris buvo pareiškėjai priklausančiame garaže, nes paskutiniu metu iki mirties palikėja ir gyveno kartu su pareiškėja. Byloje nėra duomenų, kad minimas turtas būtų perėjęs valstybei paveldėjimo teise. R. Ž. po J. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėdama jį valdyti ir tvarkyti. Palikimas nėra priimamas iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (LR CK 5.50 str. 1 d.).
12. LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Iš aptarto laikytina, kad R. Ž. kaip palikėjos dukra perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti (CK 5.50 str. 2 d.).
13. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes R. Ž. turi teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą po J. S. mirties. Pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad R. Ž. po J. S. mirties perėmė jai priklausiusį turtą, jį pradėjo valdyti, tvarkyti ir juo disponuoti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti ir tvarkyti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.