Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo nutarimą Valstybės įmonės Registrų centras atstovei A. R. per ZOOM konferenciją,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundą dėl Valstybės įmonės Registrų centras 2021 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-670-2021 (ROIK 21148547165), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės įmonės Registrų centras (toliau – Institucija) 2021 lapkričio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-670-2021, J. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį 250 Eur bauda, už tai, kad Juridinio asmenų registro duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) (kodas 304186854) direktorius per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2019 m. ir 2020 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABI) 58 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABI 58 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau - Nuostatai) 120, 123 ir 127 p., juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita, arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėn. nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. finansinių ataskaitų rinkiniai privalėjo būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d., o 2020 m. - ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABI 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38, 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.

Teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. D. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2021 m. lapkričio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, pripažinti nukentėjusiu nuo neteisėtų VĮ Registrų centras specialistės S. S. veiksmų, priteisti iš VĮ Registrų centras jo naudai 10 bazinių socialinių išmokų kompensaciją už patirtą moralinę žalą. Nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) įmonėje dirbo samdomu direktoriumi pagal darbo sutartį nuo 2016-03-17 iki 2017-12-06. Nėra įmonės akcininkas. 2017 metų gruodžio 6 d. pagrindinis akcininkas UAB (duomenys neskelbtini) , buvo nepatenkinti J. D. darbo rezultatais, todėl vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 4 punktu atšaukė iš direktoriaus pareigų. Šalių susitarimu, išmokėjo dviejų mėnesių darbo užmokesčio kompensaciją, nes darbo sutartis nutraukta darbdavio iniciatyva. Jo, kaip vadovo pareigos nutrūko. Sutartis nutraukta žodiniu susitarimu. Akcininkų sprendimą atšaukti J. D. iš direktoriaus pareigų UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. T.. Atleidęs iš vadovo pareigų ir nutraukęs darbo sutartį, akcininkas nutraukė galimybę naudotis darbiniu telefonu, kuro kortele, nutraukė prieigas prie darbo elektroninio pašto, panaikino prieigą prie banko sąskaitos, buhalterinės apskaitos programų. Akcininko vadovui A. T. pridavė įmonės antspaudą, raktus nuo seifo, raktus nuo darbo kabineto. Įmonės patalpas sauganti apsaugos tarnyba akcininko buvo įpareigota pakeisti signalizacijos kodus. Apie įmonės tolimesnę veiklą detalios informacijos neturi, nes ir neprivalo turėti. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, apibrėžiantis samdomo darbuotojo teises ir pareigas, nenumato kažkokių ypatingų atvejų, kuriems esant šis kodeksas negaliotų, ir kad samdomą darbuotoją darbdaviui atleidus, dar pastarasis turėtų kažkokių įpareigojimų. Kaip supranta, įmonės akcininkai nepranešė VĮ Registrų centras savo sprendimo, tačiau tai nėra jo pažeidimas, neturėjo nei pareigos kažkam kažką pranešinėti, nei galimybės, nes po atleidimo visi įgaliojimai nutrūko, ir bet kokia veikla įmonės vardu būtų neteisėta. Tačiau nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, VĮ Registrų centras specialistė S. S. jo pranešimą apie atleidimą ignoravo, ir pasižiūrėjusi Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą - tą patį, kurį tvarko pati VĮ Registrų centas, nustatė, kad J. D. nuo 2016-02-26 yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, todėl, jos nuomone, būtent jam tenka atsakomybė už juridinio asmens vadovui numatytų pareigų vykdymą. Specialistė S. S. mano, kad jei akcininkai nepraneša VĮ Registrų centras apie vadovo atleidimą, jis vis dar yra įmonės vadovas. Jos nuomone, jis ir toliau turi teisę priimti sprendimus, darbinti darbuotojus, valdyti įmonės turtą, sudarinėti sutartis, bei vykdyti visas įstatymines pareigas. Anot specialistės, jei akcininkai atleidžia vadovą, tai dar „nešalina jo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovo, atsakomybės. Specialistė teigia, jog SODRA duomenys apie asmens darbo santykių pasibaigimą iš esmės reiškia tik tai, jog šiai institucijai buvo pateiktas pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą, tačiau šie duomenys yra susiję tik su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis, bet jie nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ir jam neprivalomos abi nustatytos pareigos. Iš patirties žino, kad atleidus vadovą iš pareigų, akcininkas privalo kažką įpareigoti pateikti SODROS ir VMI deklaracijas. Banko sąskaitą, kad uždaryti, arba apriboti prieigą buvusiam vadovui, būtina bankui pateikti akcininkų sprendimą. Sodros deklaracijas pateikti techniškai galima tik pasirašius saugiu elektroniniu parašu asmeniui, kuris SODRAI pateikia akcininko sprendimą pateikti deklaracijas vadovo vardu. Išsiaiškino, kad po jo atleidimo, buvo suteiktas vadovavimas UAB (duomenys neskelbtini) įgaliojimas. O. G. teikė UAB (duomenys neskelbtini) įmonės vadovo vardu SODRAI ir VMI deklaracijas jau po jo atleidimo. Buvo pateiktos mėnesio pabaigoje SODRAI deklaracijos apie išmokėtas darbuotojams sumas, vėliau, jau 2018 metais pateiktos VMI Pelno nuostolio, metinės A ir B mokesčių mokėtojams 4 išmokėtų sumų deklaracijos. Nurodė, kad jo žiniomis, nuo 2018-01-01 Valstybinei Mokesčių Inspekcijai įmonė pateikė pranešimą, kad laikinai stabdo veiklą. Tokio veiksmo negali padaryti neturintis akcininkų įgaliojimo asmuo. Mano, jog yra atleistas, atleisdami akcininkai panaikino įstatyminę teisę veikti įmonės vadovo vardu, o tuo pačiu ir visas pareigas. Ir jei akcininkai, ar naujai įgaliotas vadovas kažko nepadarė, kažkam kažko nepranešė – tai nėra jo pažeidimas. Iš viešai prieinamų šaltinių matosi, kad vienasmenio sprendimo teisę turinčiam akcininkui UAB (duomenys neskelbtini) 2019-07-22 Vilniaus apygardos teisme buvo iškelta bankroto byla. Nutarimu skirta bauda už finansinių rinkinių nepateikimą už 2019 ir 2020 metus (kuriuos reikėjo pateikti iki 2020 m. 6 mėn., ir 2021 m. 6 mėn.), tuo tarpu akcininkui bankroto byla iškelta 2019 m. liepos mėnesį. Mano, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2019 ir 2020 metais finansinių ataskaitų rinkinių atlikti apskritai nereikėjo, nes įmonė sustabdžiusi savo veiklą. Nurodė, jog šiuo metu dirba dar dvejose įmonėse vadovu. Įmonių veikia reklamos srityje, kur lapkričio ir gruodžio laikotarpis itin užpildytas darbais, šiuo periodu dirba labai intensyviai. Itin užimtu laikotarpiu buvo priverstas atsitraukti nuo darbų ir gilintis į UAB (duomenys neskelbtini) , kurioje jau beveik tris metus nebedirba, veiklą, jau po atleidimo. Prašo teismo pripažinti nukentėjusiuoju šioje byloje nuo neteisėtų VĮ Registrų centras veiksmų, klaidingų įstatymų interpretacijų, piktnaudžiavimo suteiktomis administracinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos bei teismo metu duotų parodymų nustatyta, kad J. D. nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį 250 Eur bauda už tai, kad Juridinio asmenų registro duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) direktorius per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2019 m. ir 2020 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir ABI 58 straipsnio 3 dalyje. UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. finansinių ataskaitų rinkiniai privalėjo būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d., o 2020 m. - ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 1 d.

ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė, už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. CK 2.66 straipsnio 4 dalis numato, jog įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ 58 straipsnio 2 dalį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, o bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui (ABĮ 58 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktai numato, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateikti per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinami įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

CK 2.82 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog valdymo organas atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, veiksmus, nurodytus CK 2.4 straipsnio 3 dalyje, jei kitaip nenumatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. ABĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą, kuris, kaip įtvirtinta ABĮ 37 straipsnio 12 dalyje, be kita ko, atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui bei pranešimą akcininkams apie svarbiausius įvykius, turinčius reikšmės bendrovės veiklai.

Bendrovės vadovas yra ne tik bendrovės darbuotojas, bet vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 ir 4 dalys), todėl šiuo atveju jo darbo santykius apibrėžia specifinė ABĮ reglamentuota jo išrinkimo, atšaukimo / atleidimo ir atsistatydinimo tvarka. Vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 3 dalimi, bendrovės vadovą, be kita ko, atšaukia bei atleidžia iš pareigų visuotinis akcininkų susirinkimas (tuo atveju, jei nesudaroma valdyba ir stebėtojų taryba) ir jis pareigas pradeda eiti nuo jo išrinkimo dienos. Be to, to paties straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė atsistatydinti pačiam vadovui, pateikiant jį išrinkusiam bendrovės organui rašytinį pranešimą dėl atsistatydinimo per 15 dienų nuo tokio pranešimo gavimo dienos. Tokiu atveju, bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, o, šiam neįvykus, – kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad apie bendrovės vadovo atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, o, šiam neįvykus, – ir dokumentus, patvirtinančius pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) valdyba ir stebėtojų taryba nebuvo sudarytos, todėl bendrovės vadovo atšaukimo, atleidimo ir atstatydinimo klausimų sprendimas priklauso išimtinai visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų nuo 2016-02-26 Juridinių asmenų registre J. D. nurodytas kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Tačiau tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu J. D. nurodė, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) vadovu buvo iki 2017 m. gruodžio 6 d., tai, jo nuomone, patvirtina ir jo pateiktas išrašas iš SODROS duomenų bazės. J. D. nurodė, kad žodžiu su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi A. T. sutarė, jog su juo nutraukiama darbo sutartis, ir kad akcininkai neįformino sprendimo raštiškai, ir nepateikė sprendimo Registrų centrui, neužtraukia ir neįtakojo jo kaip fizinio asmens – direktoriaus, nes jis nei žinojo, nei tikrinosi, ar duomenys yra pateikti. J. D. nurodė, kad akcininkų susirinkimai buvo, dokumentai yra UAB (duomenys neskelbtini) buhalterijoje, tačiau jų nepateikė. Nurodė, kad, jo nuomone, jis, kaip buvęs samdomas vadovas, neneša atsakomybės už tai, jog po to paskirta vadovė, kažkur kažko nepranešė.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendrovės vadovo ir bendrovės sutartiniams santykiams būdingas dualizmas. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) yra numatytos įstatyme ir kyla nuo jo, kaip įmonės vadovo, išrinkimo, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu, tai yra įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos, be kita ko, ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas Juridinių asmenų registrui iki įstatyme numatyto termino, negali būti keičiamos darbo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-388-312/2018). Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tik tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-397/2007). Taigi SODRA duomenys apie asmens darbo santykių pasibaigimą iš esmės reiškia tik tai, jog šiai institucijai buvo pateiktas pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą, tačiau šie duomenys yra susiję tik su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis („vidiniai“ santykiai), bet jie nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ir jam neprivalomos ABĮ nustatytos pareigos. Pareiga teikti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus yra įtvirtinta įstatymais („išoriniai“ santykiai) (CK 2.66 straipsnio 4 dalis, 2.67 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 10 punktai), dėl šios priežasties nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas, sietinas su J. D., kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo pareigomis, savaime neatleidžia akcininkų susirinkimo paskirto vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo ir nesudaro prielaidų vienareikšmiškai konstatuoti, jog šis asmuo nėra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektas. Kaip jau minėta, ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. To paties straipsnio 6 d. įtvirtinta, jog jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiam organui (valdybai, stebėtojų tarybai, visuotiniam akcininkų susirinkimui). Taigi, tuo atveju, jei J. D. norėjo, jog jis nebūtų laikomas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, ir jam nekiltų įstatymo numatytos vadovo pareigos, jis galėjo kreiptis į juridinių asmenų registro tvarkytoją ir pranešti apie atsistatydinimą. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad J. D. būtų šaukęs visuotinius akcininkų susirinkimus, tiek dėl jo, kaip vadovo atleidimo, tiek dėl metinio finansinių ataskaitų rinkinio dokumentų, taip pat nėra jokių įrodymų, kad jis būtų kreipęsis į Juridinių asmenų registrą, pranešdamas apie savo pasitraukimą iš vadovo pareigų. Taigi bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimas nėra priėmęs sprendimo atšaukti J. D. iš įmonės vadovo pareigų, ir jis nėra atsistatydinęs iš įmonės vadovo pareigų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad nutarimo priėmimo metu J. D. buvo ir šiuo metu yra įmonės vadovas ir yra atsakingas už įmonės 2019 m. ir 2020 m. finansinių ataskaitų rinkinio dokumentų pateikimą Registro tvarkytojui. Tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) yra iškelta bankroto byla šiuo atveju neturi reikšmės, nes 2019 m. ir 2020 m. finansinių ataskaitų rinkinio dokumentus Registro tvarkytojui J. D. privalėjo pateikti kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, įvertinus byloje esančius įrodymus, teismo daro išvadą, jog nėra pagrindo panaikinti Valstybės įmonės Registrų centras 2021 lapkričio 25 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-670-2021, nes priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas, todėl J. D. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundo netenkinti.

Valstybės įmonės Registrų centras 2021 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-670-2021 (ROIK 21148547165), palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti skundžiama per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.