Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas S. KatauskasTeisėja L. VenckuvienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-298-360/2017Teisminio proceso Nr. 1-05-1-02003-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.12.2.1.; (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2017 m. lapkričio 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Kursevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. ir jo gynėjo advokato S. Jasevičiaus bei nuteistojo L. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 189 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) ir pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už didelės vertės nusikalstamu būdu gauto turto - konteinerių gabenimo platformos „Pacton T3 010“ su jūriniu konteineriu įgijimą – nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už didelės vertės nusikalstamu būdu gauto turto – automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimą ir realizavimą – nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir R. M. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatliktos bausmės, paskirtos 2006-04-10 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, dalimi – prie neatliktos bausmės dalies pridėta šiuo nuosprendžiu subendrintos bausmės dalis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. R. M. buvo kaltinamas, bet išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už didelės vertės nusikalstamu būdu gauto turto - automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

L. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje už didelės vertės nusikalstamu būdu gauto turto - konteinerių gabenimo platformos „Pacton T3 010“ su jūriniu konteineriu įgijimą, ir nubaustas paskiriant 120 MGL dydžio (4518 eurų) baudą. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. gruodžio 20 d., 10.40 val., iki 2016 m. gruodžio 20 d., 13.10 val. (viena diena), vieną suėmime išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinė bausmė L. G. nustatyta 118 MGL dydžio, t. y. 4442,70 Eur dydžio bauda, kuri turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiu iš R. M. ir L. G. ptiteista lygiomis dalimis - po 74,35 Eur, viso 148,7 Eur proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendžiu buvo kaltinami, bet išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį V. V., R. J., M. M., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. ir L. G. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, įgijo didelės vertės turtą žinodami, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, o būtent: R. M. 2014-06-19, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens gavo pasiūlymą į savo mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, IMEI: (duomenys neskelbtini) su sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini), pirkti 2014-06-07 nuo 10.00 val. iki 2014-06-09 12.00 val. Olandijoje, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobtą konteinerių gabenimo platformą „Pacton T3 010“, VIN: (duomenys neskelbtini), su jūriniu konteineriu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė su privalomais sumokėti importo mokesčiais yra 11280,45 Eur. 2014-06-21 R. M. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens buvo pateiktas patikslintas pasiūlymas, kad parduodama minėta platforma už 4000 eurų ir kad ją R. M. turės paimti iš Marijampolės. R. M. suorganizavo minimų pagrobtų transporto priemonių pargabenimą iš Marijampolės į Klaipėdą, o būtent 2014-06-25 perdavė minėtą informaciją L. G., kuris atitinkamai surado vairuotoją ir vilkiką „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-06-26 L. G., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, perdavė vilkiko „Renault Magnum“ vairuotojui D. N. R. M. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, IMEI: (duomenys neskelbtini), su sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini), ir informavo, kad kontaktuotų su asmeniu, kuris naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kad vykdytų jo nurodymus kur nuvykti, ir taip pat davė 4000 eurų minėtos konteinerių gabenimo platformos su jūriniu konteineriu įgijimui. Vykdant susitarimo sąlygas, D. N. gavo trumpąją žinutę iš nenustatyto asmens, kuris naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kad sustotų prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“, Marijampolėje, tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kurioje pagal išankstinį susitarimą su nenustatytu asmeniu laukė asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, 2014-06-26, laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 16.00 val., palydėjo D. N. automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, į Marijampolėje esančią apleistą fermą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, kur D. N., nesuvokdamas L. G. nusikalstamų veikų pobūdžio, vykdydamas L. G. duotus išankstinius nurodymus, sumokėjo asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, 4000 eurų ir prikabinęs prie minimo vilkiko įgytą konteinerių gabenimo platformą „Pacton T3 010“, VIN: (duomenys neskelbtini), su jūriniu konteineriu Nr. (duomenys neskelbtini), jas gabeno iš Marijampolės į Klaipėdą, tačiau 2014-06-26, apie 20.15 val., (duomenys neskelbtini), konteinerių gabenimo platformą „Pacton T3 010“, VIN: (duomenys neskelbtini), ir ant jo pakrautą jūrinį konteinerį Nr. (duomenys neskelbtini), sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

R. M. nuteistas ir už tai, kad, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, įgijo ir realizavo didelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, o būtent: R. M. 2014 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, darančio draudiminius sukčiavimus, gavo telefonu pasiūlymą neteisėtai Norvegijos Karalystėje įgyti automobilį „Mercedes Benz“ už 33000 nenustatytos rūšies piniginių vienetų su sąlyga per kelias dienas grąžinti automobilio užvedimo raktą ir dokumentus. R. M. organizavo E. A. nuvykimą į Norvegijos Karalystę ir minimo automobilio parvežimą bei iš ikiteisminiu tyrimu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 2014-09-28 į Lietuvos Respubliką pargabentą automobilį „Mercedes Benz“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį Norvegijos Karalystės piliečiui K. N. A., ir kurio vertė su privalomais sumokėti importo mokesčiais yra 11437,58 Eur. 2014-09-29, apie 16.10 val., degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), R. M., gautą nusikalstamu būdu minimą automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė jį realizuoti už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą M. M. ir R. J., nesuvokusiems R. M. nusikalstamų veiksmų pobūdžio. M. M. ir R. J. nepavykus automobilio realizuoti, automobilis buvo grąžintas R. M., kuris jį realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje nenustatytam asmeniui. Norvegijos Karalystėje policijai buvo pranešta, kad laikotarpiu nuo 2014-10-15 18.30 val. iki 2014-10-16 23.00 val. (duomenys neskelbtini), minimas automobilis buvo pavogtas. 2014-10-17 buvo paskelbta automobilio Mercedes Benz VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paieška.

R. M. buvo kaltinamas, bet išteisintas dėl to, kad su V. V., veikdami bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, įgijo ir naudojosi didelės vertės turtu žinodami, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, o būtent: R. M. ir V. V., veikdami bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, 2014-01-28, Norvegijos Karalystėje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą - 2013-09-03 pagrobtą Bosnijoje ir Hercogovinoje, (duomenys neskelbtini)mieste, automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kurio vertė su privalomais sumokėti importo mokesčiais yra 16665,13 Eur, žinodami, kad šis automobilis gautas nusikalstamu būdu, ir šiuo turtu naudojosi – važiavo šiuo automobiliu iš Norvegijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, kol 2014-01-30 10.30 val., atvykus keltu „Optima Seaways“ į Klaipėdos Tarptautinę jūrų perkėlą, Pakrančių apsaugos rinktinės Uosto užkardos Malkų įlankos pasienio kontrolės punkte, adresu Perkėlos g. 10, Klaipėdoje, pasienio tikrinimo metu buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

Nuteistasis L. G. apeliaciniu skundu prašo jam nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodo, kad, susipažinus su baudžiamąja byla, yra visiškai neaišku, kaip ir kokiu būdu valstybės kaltintoja prokurorė J. Sarpalienė atliko ikiteisminį tyrimą, bei nustatė ir atrinko įtariamuosius asmenis šioje baudžiamojoje byloje dėl konteinerių gabenimo platformos su jūriniu konteineriu įgijimo. Byloje yra nustatyta, kad L. G. ketino įsigyti iš pardavėjo T.VIN konteinerių gabenimo platformą „Pacton T3 010“, VIN: (duomenys neskelbtini) su jūriniu konteineriu (duomenys neskelbtini) už 10000 Eur. Dalį sumos (rankpinigius), t. y. 4000 Eur įdavė vairuotojui D. N., kuris su vilkiku „Renault Magnum“ nuvyko į Marijampolę ir sumokėjo G. P. 4000 Eur rankpinigių už konteinerių gabenimo platformą „Pacton T3 010“, VIN: (duomenys neskelbtini) su jūriniu konteineriu (duomenys neskelbtini), kurią prisikabinęs važiavo į Klaipėdą ir Garžduose buvo sulaikytas. Prieš įtariamąjį G. P. ikiteisminį tyrimą prokurorė J. Sarpalienė nutraukė, neva įtariamasis G. P. nežinojo, kad konteinerių gabenimo platforma „Pacton T3 010“ su jūriniu konteineriu yra vogti. Tuomet kyla pagrįstas klausimas, kaip nuteistasis L. G. galėjo žinoti, kad konteinerių gabenimo platforma „Pacton T3 010“, VIN: (duomenys neskelbtini) su jūriniu konteineriu (duomenys neskelbtini) yra gauti nusikalstamu būdu (vogti), jei šių aplinkybių net nežinojo pardavėjas G. P., kuris perdavė konteinerių gabenimo platformą su jūriniu konteineriu atvykusiam vairuotojui D. N., o G. P. iš vairuotojo gavo 4000 Eur rankpinigių. Kadangi pardavėjo G. P. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes jis nežinojo, kad turtas konteinerių gabenimo platforma „Pacton T3 010“ su jūriniu konteineriu yra vogti, gauti nusikalstamu būdu, tai negalėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir jam, L. G., kadangi jis taip pat nežinojo, kad šis turtas yra gautas nusikalstamu būdu (pagrobtas). BK 189 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas gauti nusikalstamu būdu. Apeliantas teigia, kad šiuo atveju, akivaizdu, jog jis nežinojo, kad siekia įgyti nusikalstamu būdu įgytą turtą, kadangi šių aplinkybių net nežinojo pardavėjas G. P., kuriam byla yra nutraukta. Dėl šių aplinkybių nebuvo jokio teisinio pagrindo patraukti jį, L. G., baudžiamojon atsakomybėn, kadangi nėra ir nusikaltimo sudėties. Be to, baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų (skambučių, sms), patvirtinančių, kad buvo veikiama su R. M. bendrininkų grupe, įgyjant didelės vertės svetimą turtą. Apeliantas nurodo, kad su R. M. nesitarė ir neketino kartu įsigyti konteinerių gabenimo platformos „Pacton T3 010“ su jūriniu konteineriu. Šią konteinerių gabenimo platformą su jūriniu konteineriu pasiūlė įsigyti pardavėjas vardu T., su kuriuo ir sutarė dėl jų įsigijimo, kainos, mokėjimo tvarkos ir atsiėmimo. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo ir R. M. tarpusavio susitarimą, siekiant įsigyti tariamai nusikalstamu būdu įgytą turtą. Nuteistasis L. G. nesutinka su teismo nurodytais motyvais, kad įsigydamas platformą, jis pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašo, už platformą sumoka mažesnę nei rinkos kainą, be to sulaikius platformą, pretenzijų pardavėjui nereiškia ir jos atgauti neketina.

Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, kuriuose nurodė, kad ketino įsigyti konteinerių gabenimo platformą „Pacton T3 010“ su nežymiu gedimu su jūriniu konteineriu, kuriuos pasiūlė įsigyti iš matymo pažystamas T.. Kadangi ši puspriekabė buvo su nedideliu defektu (gedimu), buvo sutarta įsigyti ją už 10000 Eur. Dalį sumos 4000 Eur sumokant ją paimant iš Marijampolės pardavėjui, o likusią sumą 6000 Eur sumokant prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį Klaipėdoje. Jis įdavė savo asmeninius pinigus 4000 Eur vairuotojui D. N., kuris perdavė juos pardavėjui G. P. Marijampolėje atsiimant puspriekabę su jūriniu konteineriu. Ši sumokėta 4000 Eur suma buvo rankpinigiai perkant puspriekabę su jūriniu konteineriu. Apeliantas nesutinka, kad puspriekabė su jūriniu konteineriu buvo įsigyta mažesne nei rinkos kaina. Visų pirma, jis šios puspriekabės su jūriniu konteineriu neįsigijo, o tik sumokėjo 4000 Eur rankpinigių už jų įsigijimą. Šią puspriekabę su jūriniu konteineriu būtų pilnai įsigijęs, kai būtų sumokėjęs papildomai 6000 Eur ir pasirašęs pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi ši puspriekabė su jūriniu konteineriu buvo sulaikyta Valstybės sienos apsaugos pareigūnų, todėl šios puspriekabės su jūriniu konteineriu nepavyko įsigyti. Šiuo atveju jis patyrė 4000 Eur turtinę žalą, kadangi šiuos pinigus gavo pardavėjas G. P., kuris perdavė puspriekabę su jūriniu konteineriu vairuotojui D. N.. Puspriekabę su jūriniu konteineriu ketino įsigyti, paremontuoti ir perparduoti, uždirbdamas nuo 1000 iki 1500 Eur. Byloje yra nustatyta, kad konteinerių gabenimo platformos su jūriniu konteineriu vertė yra 11280,70 Eur. Visiškai nesuprantama, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad jis ketino įsigyti konteinerių gabenimo platformą su jūriniu konteineriu mažesne nei rinkos verte, kai ketino įsigyti konteinerių gabenimo platformą su gedimu su jūriniu konteineriu už 10000 Eur. Akivaizdu, kad ši suma atitinka konteinerių gabenimo platformos su jūriniu konteineriu rinkos vertę, todėl teismas padarė visiškai neteisingą, klaidingą išvadą. Be to, teismas nuosprendyje nurodo, kad L. G. prieš pirkdamas konteinerių gabenimo platformą su jūriniu konteineriu jos neapžiūrėjo, netikrino jos dokumentų. Apeliantas nurodo, kad tai yra ne pirmas kartas, kai transporto priemonę ar puspriekabę įsigyja jos neapžiūrėjęs. Auto transporto priemonių pirkimo-perpardavimo versle tai yra normali praktika, kai automobiliai būna nuperkami jų neapžiūrint, kadangi būna, kad jie nuperkami šiek tiek mažesne nei rinkos kaina, kas pirmesnis sumoka rankpinigius. Šiuo atveju T. pasiūlyta kaina konteinerių gabenimo platformos su jūriniu konteineriu tenkino L. G., kuris pasitikėdamas pardavėju sumokėjo 4000 Eur rankpinigių už būsimą pirkimo-pardavimo sandorį. Jeigu jis būtų žinojęs, kad ši konteinerių gabenimo platforma su jūriniu konteineriu yra vogti ar gauti kitaip nusikalstamu būdu, jų nebūtų siekęs įsigyti.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas didžiule pinigine bauda (4442,70 Eur) visiškai nepagrįstai. Jis nėra teistas ir jei būtų įvykdęs šią nusikalstamą veiką, jis prisipažintų, bei galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jam šiuo metu kyla tam tikros abejonės dėl ikiteisminio tyrimo šališkumo, suinteresuotumo bylos baigtimi. Visiškai yra nesuprantama ir nesuvokiama, dėl kokių aplinkybių konteinerių gabenimo platformos su jūriniu konteineriu pardavėjui G. P. ir jo tarpininkui o galbūt bendrininkui R. J. ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o jis, L. G., patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisiamas. Jis negalėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir būti nuteistas, kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jis žinojo ir suprato, kad siekia įsigyti nusikalstamu būdu įgytą turtą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai apeliacinius skundus palaikė, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Dėl didelės vertės konteinerių gabenimo platformos su jūriniu konteineriu nusikalstamo įgijimo

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. M. ir L. G. nuteisti pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už tai, kad bendrininkaudami įgijo pagrobtą didelės vertės konteinerių gabenimo platformą su jūriniu konteineriu, žinodami, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.

BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šių veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu). Be to, nustatant asmens kaltumą įrodinėtinas ir BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-1/2011, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014).

Byloje neabejotinai nustatyta, jog kaltinime nurodyta priekaba Pacton T3010, Vin Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pagrobta Olandijoje laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 7 d. iki 2014 m. birželio 9 d. Minėta priekaba, ant kurios buvo pakrautas jūrinis konteineris, su vilkiku 2017 m. birželio 26 d., atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, patikrinimui buvo sustabdyti (duomenys neskelbtini). Vilkiką vairavo D. N.. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad konteinerių gabenimo platforma ieškoma Olandijoje, o vairuotojo pateiktas platformos registracijos liudijimas yra suklastotas. Iš vairuotojo be kita ko taip pat buvo paimtas mobilusis telefonas „Nokia“, IMEI: (duomenys neskelbtini), kurį apžiūrėjus, buvo rastos gautos trumposios žinutės nuo asmens, įvardinto „Vl“, telefono Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo, kaip nustatyta kontroliuojant telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją, buvo susirašinėjama dėl platformos Pakton iš Olandijos įsigijimo už „4 eu“.

Tiek R. M., tiek ir L. G. kaltės dėl inkriminuotos bendrai padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, neigė dėl priekabos tarpusavy bendravę. R. M. laikėsi pozicijos, kad apie platformos įsigijimo aplinkybes nieko nežino, o L. G. teigė, jog platformą su jūriniu konteineriu pasiūlė įsigyti pažįstamas T., su pasiūlymu sutiko, nežinojo, kad ji vogta, pargabenti paprašė pažįstamo D. N., kuriam perdavė 4000 Eur avansą ir T. duotą mobilųjį telefoną, kad galėtų gauti tikslesnius nurodymus, kur važiuoti.

R. M. kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo grindžiama iš esmės pareigūnų disponuota informacija, kad jų turimais duomenimis R. M. mobiliuoju telefonu palaikė ryšį su R. J., vykdant kontrolę užfiksuotas jų bendravimas dėl platformos su konteineriu pirkimo už 4000 Eur (R. J. pasiūlė R. M. pirkti platformą). Tai teisiamajame posėdyje patvirtino liudytojais apklausti tyrėjai A. K. ir A. P.. Trumpųjų žinučių suvestinės patvirtina, jog tarp asmenų, besinaudojančių numeriais (duomenys neskelbtini) (kaip teigiama R. M.) ir (duomenys neskelbtini) (kaip teigiama R. J.) trumposiomis žinutėmis vyksta pokalbis dėl platformos Pakton iš Olandijos įsigijimo, deramasi dėl kainos, detalizuojamos jos pargabenimo aplinkybės. Būtent šiose trumposiose žinutėse yra ir užuomina apie platformos dokumentus, kurie pasak ją siūliusio pardavėjo, yra „sulieti, nekokie, suliję“ (b. l. 29-33, t. 4). Vis dėlto šių žinučių turinys nėra toks informatyvus, jog būtų galima neabejotinai teigti, kad pirkėjas turėjo aiškiai suprasti, kad įsigyja vogtą turtą, užuomina apie dokumentų būklę nevienareikšmė. Tik tolimesnė įvykių eiga (pareigūnams sulaikius platformą paaiškėjo, kad registracijos dokumentai netikri), kontekstas leidžia daryti prielaidą, jog žinutėmis galbūt tariamasi būtent dėl pavogto turto įsigijimo, t. y. R. J. pateikiama informacija apie platformą turėjo R. M. aiškiai sufleruoti, koks įgyjamo turto statusas. Tačiau šiai prielaidai pagrįsti, kolegijos vertinimu baudžiamojoje byloje nepakanka svarių įrodymų.

Tiek R. J., tiek R. M. neigia vienas kitą pažinoję ar tarpusavy bendravę, neigia rašę minėtas žinutes. Pagal bylos duomenis numanomas R. M. telefonas, į kurį buvo siunčiamos žinutės dėl platformos įgijimo, buvo paimtas iš vilkiką vairavusio D. N., kuris proceso metu teigė, jog telefoną gavo iš L. G.. Pastarasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, jog telefoną perdavė platformą pirkti siūlęs pažįstamas T., kuris tyrimo metu nebuvo nustatytas. Taigi telefonas buvo rastas ne pas patį R. M., o pastarasis teigė telefonu numeriu (duomenys neskelbtini) nusikaltimo laikotarpiu jau nesinaudojęs.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog R. M. dar iki platformos su konteineriu perleidimo Lietuvoje, buvo patekęs į teisėsaugos akiratį, buvo kontroliuojama telekomunikacijų tinklais perduodama informacija, kurios turinys rodė, jog R. M. galbūt ir galėjo žinoti apie tai, kad įgyjama vogta platforma, tačiau natūralu, kad tokiu atveju šią informaciją jis kažkaip turėjo perduoti L. G.. Tačiau byloje kritiniu laikotarpiu taip ir nėra užfiksuota jokių objektyvių duomenų, rodančių, jog R. M. ir L. G. tarpusavyje bendravo dėl pagrobto didelės vertės turto įsigijimo, todėl nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių L. G. ir R. M. bendrą veikimą, yra pagrįsti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas abiejų apeliantų bendrininkavimą įrodinėjo, tačiau šie skundžiamo nuosprendžio motyvai yra labiau galimos prielaidos nei byloje ištirtais įrodymais pagrįsti argumentai. Dar labiau neaiškumo į nusikaltimo mechanizmo nustatymą įneša tai, kad asmenims, kurie pareigūnų duomenimis dalyvavo nusikaltime (D. N., G. P. bei galimam sandorio iniciatoriui ir nusikalstamu būdu įgyto turto pardavėjui R. J.,) ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų dėl jų dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Bylos duomenys rodo, jog nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra painios: be neteisėtai įgyto turto pardavėjo ir pirkėjo šiame sandoryje dalyvauja ir daugiau tarpininkaujančių asmenų, kurių tarpusavio ryšiai tyrimo metu nebuvo aiškiai atskleisti ir juos galima tik numanyti, tačiau vien neginčijamais įrodymais neparemtos nuomonės nepakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys (kasacinė byla Nr. 2K-603/2011). Apygardos teismas, vertindamas šio baudžiamosios bylos medžiagą, mano kad paminėtų įrodymų vertinimo taisyklių šiuo atveju nebuvo laikytasi.

Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti). Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012 ir kt.). Todėl pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nekaltumo prezumpcijos principas yra ne tik asmens nekaltumo prezumpcija viso proceso metu iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, bet ir aukštų kokybinių reikalavimų įtvirtinimas įrodymams, kuriais turi būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis (kasacinė byla Nr. 2K-606-697/2015). Jau iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį įrodymais, kurių įrodomojo turinio patikimumas kelia abejonių. Toks draudimas yra įtvirtintas ir tarptautinėje baudžiamojoje jurisprudencijoje.

Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į paminėtą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, bei šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, nesant pakankamai svarių įrodymų, kurie leistų pašalinti iškilusias abejones, turi pripažinti, jog R. M. ir L. G. veiksmuose neįrodyti bendrininkavimo bei inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai – neteisėtas žinomai nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimas, todėl nuosprendžio dalis dėl jų nuteisimo šiame epizode, naikintina ir jiems priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl didelės vertės automobilio Mercedes Benz nusikalstamo įgijimo

Šiame nusikalstamos veikos epizode R. M. nuteistas dėl to, kad veikdamas kartu su nenustatytais asmenimis, įgijo ir realizavo didelės vertės automobilį Mercedes Benz žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadomis dėl to, kad R. M. šiame epizode padarė BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką bei akcentuoja, jog R. M., įgydamas automobilį Mercedes Benz, nežinojo, kad šis įgytas nusikalstamu būdu. Kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, mano, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas.

Byloje yra nustatyta, kad kaltinime nurodytas automobilis Mercedes Benz, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas Norvegijos karalystėje, automobilio paieška paskelbta nuo 2014 m. spalio 17 d. R. M. baudžiamojo proceso metu neneigė, jog įgijo šią transporto priemonę, tačiau pateikė versiją, jog ją pasiūlė įsigyti jau ne kartą jam automobilių siūlęs Norvegijoje gyvenantis asmuo V., su pasiūlymu sutiko, sutarė kainą, pargabenti automobilio siuntė pažįstamą E. A., kuris nuvykęs į Norvegiją, atsiskaitė su pardavėju, paėmė automobilį, dokumentus bei raktelius ir keltu grįžo į Klaipėdą, kur viską perdavė R. M.. Kaip nurodo apeliantas, automobilis buvo kitoks, nei buvo tartasi su V. (buvo apgadinimų), todėl, nepavykus jo realizuoti, automobilį pasiėmė į Lietuvą atvykęs V. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje šią R. M. gynybinę versiją neigė, tačiau kolegijos vertinimu apelianto kaltė vis dėlto yra grindžiama prielaidomis, motyvuojant tuo, kad R. M. nepateikė duomenų apie pardavėją, o versdamasis automobilių perpardavinėjimu ir šiuo atveju netikrinęs, neapžiūrėjęs, įgydamas automobilį mažesne nei rinkos verte, jo neregistruodamas, turėjo suvokti, kad įgyja ir realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą. Kaip jau minėta, asmens kaltumą turi įrodinėti baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos, todėl tai, kad asmuo nenurodo kokių nors jo nekaltumą galinčių patvirtinti duomenų, nėra pagrindas išvadai, kad toks elgesys jau rodo jo kaltumą. Nagrinėjamu atveju, baudžiamosios bylos duomenys nepaneigia R. M. gynybinės pozicijos apie tai, kad jis galėjo nežinoti, jog automobilis, kurį įgyja, o vėliau ir bando realizuoti, buvo gautas nusikalstamu būdu. Telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuoti R. M. pokalbiai (jų apeliantas teisiamajame posėdyje neneigė) patvirtina jo argumentus, kad automobilį jam pasiūlė rusakalbis asmuo, jie tarėsi dėl kainos, gabenimo. Aplinkybė, kad R. M. ne pats parsigabeno automobilį, o pasitelkė E. A., kurio parodymai iš esmės neprieštarauja R. M. parodymams, savaime nerodo jokių neteisėtų ketinimų, juolab, jog tuo metu R. M. jau turėjo paskirtą kardomąją priemonę dėl kito inkriminuoto nusikaltimo, todėl jo vykimas į užsienį nebuvo visiškai laisvas. Tiek E. A., tiek ir R. M. nurodė, kad Norvegijoje pardavėjui buvo perduoti pinigai, o E. A. su automobiliu perduoti dokumentai, rakteliai, automobilio spynelė nebuvo apgadinta. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, būtent aplinkybė, kad esami automobilio dokumentai bei rakteliai nekėlė abejonių dėl šios transporto priemonės statuso, buvo vienas iš motyvų, todėl išteisinti jį Lietuvoje realizuoti bandę M. M. ir R. J.. Byloje surinkti įrodymai nepaneigia ir apelianto versijos, jog automobilis, nepavykus jo realizuoti, buvo grąžintas vadinamajam V..

Kolegijos vertinimu, visų šios nusikalstamos veikos aplinkybių vertinimo kontekste svarbu ir tai, kad minėtas automobilis Mercedes Benz, pargabenimo iš Norvegijos į Lietuvą metu nebuvo ieškomas kaip pagrobtas. Automobilis į Lietuvą buvo atgabentas 2014 m. rugsėjo 28 d., o pagal bylos duomenis į Norvegijos pareigūnus dėl jo pagrobimo kreiptasi 2014 m. spalio 17 d., vagystės laikotarpis nurodomas 2014 m. spalio 15-16 dienos. Nors vienas iš kaltinimo argumentų, įrodinėjant R. M. inkriminuotą nusikaltimą yra tai, kad kontroliuoti pokalbiai tarp R. M. ir nenustatyto asmens Norvegijoje bei M. M. ir R. J., o taip pat užfiksuotas automobilio raktelio išsiuntimas atgal į Norvegiją, rodo, kad automobilis įgyjamas nusikalstamu būdu, suplanavus vykdyti draudiminį sukčiavimą, tačiau šie argumentai patys savaime neįrodo R. M. kaltės dėl inkriminuoto nusikaltimo ir jo gynybinės versijos byloje nepaneigia. Kaip minėta, asmens kaltė turi būti pagrįsta nuosekliais neprieštaringais įrodymais, kurie paneigtų kaltinimui prieštaraujančius duomenis. Šiuo atveju tokios kategoriškos išvados daryti negalima. Nagrinėjamoje byloje visas nusikalstamos veikos mechanizmas nėra išsamiai atskleistas, nors ikiteisminis tyrimas, vyko pakankamai ilgai (net kelerius metus), naudoti slapti metodai (sekimas, pasiklausymas). Kaip ne kartą pažymėta teismų praktikoje, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamųjų kaltumas visiškai ir besąlygiškai įrodytas. Visos abejonės dėl kaltinamųjų kaltumo, jeigu jų negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai, neužtenka kaltę grįsti tik prielaidomis.

Taigi atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų, patikimų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti, kad R. M., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, įgijo ir realizavo didelės vertės turtą – kaltinime nurodytą automobilį Mercedes Benz, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Teisėjų kolegija mano, kad nuteistojo R. M. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 189 straipsnio 2 dalį nėra įrodyta neginčijamai jo kaltę patvirtinančiais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl R. M. pripažinimo kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtos bausmės naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis, R. M. dėl kaltinimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį išteisintinas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

L. G. ir R. M. išteisinus dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, naikintinas ir proceso išlaidų iš jų priteisimas (BPK 105 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Nuteistojo R. M. ir jo gynėjo advokato S. Jasevičiaus bei nuteistojo L. G. apeliacinius skundus tenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria L. G. pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį bei R. M. pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), ir priimti naują nuosprendį – L. G. ir R. M. pagal jiems pareikštus kaltinimus dėl nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 2 dalyje, išteisinti, kadangi neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. M., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bei BK 64 straipsnio 3 dalimi, bendrintos bausmės, skirtos pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) ir pagal Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 10 d. nuosprendį.

Panaikinti proceso išlaidų priteisimą iš L. G. ir R. M..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.