- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-07
- Bylos Nr.
- e2-7754-909/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02891-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Atsakovas
- Balcia Insurance SE
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Balcia Insurance SE, veikiančiam per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 1 753,70 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 39 Eur žyminio mokesčio.
Ieškovas nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. Marijampolės r. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) drausta transporto priemonių savanoriškuoju draudimu KASKO AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Moller Auto“. Dėl paminėtame eismo įvykyje atsiradusios žalos ieškovas draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 3 507,40 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės remonto darbus pagal UAB „Moller Auto“ PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 6945336. Ieškovas nurodo, kad nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Apskaičiuotose sąmatose yra nurodyta bendra remonto kaina, į kurią įskaičiuota darbų ir medžiagų kaina. Išmokant draudimo išmoką, iš nuostolio sumos 3 622,40 Eur buvo išskaičiuota draudimo sutartyje numatyta 115 Eur besąlyginė išskaita. Ieškovas, remdamasis 2017 m. rugsėjo 25 d. eismo įvykio deklaracija, nurodo, kad VW Golf susidūrė su priekaba Krone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau eismo įvykio deklaracijoje nenurodyta velkančioji transporto priemonė. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad apie 2017 m. rugsėjo 25 d. eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę sužinojo tik 2019 m. gruodžio 10 d. iš susirašinėjimo elektroniniais laiškais su UAB „Korsika“. Ieškovas, gavęs informaciją apie velkančiąją transporto priemonę, kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas atsakymu nurodė, kad bylos neadministruos, kadangi yra suėjęs senaties terminas. Ieškovas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 16 straipsnio 4 dalį naikinamasis terminas dėl pretenzijos pateikimo yra 4 metai nuo eismo įvykio, dėl to atsakovas negali atsisakyti administruoti bylą. Todėl ieškovas teikia reikalavimą dėl 50 procentų žalos atlyginimo nuo išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 1 753,70 Eur, kadangi eismo įvykio deklaracijoje, 14 laukelyje pasirašė abiejų transporto priemonių valdytojai, tokiu būdu nurodydami, kad jie abu yra atsakingi dėl eismo įvykio (abipusė kaltė).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad 2019 m. gruodžio 18 d. pateikė ieškovui raštu atsakymą ir nurodė, kad šioje situacijoje, t. y. iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, taip pat TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reguliavimas, pagal kurį atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos. Atsakovas teigia, kad minėtos TPVCAPDĮ nuostatos, reglamentuojančios pretenzijos pateikimą atsakingam draudikui, šioje žalos byloje yra netaikytinos, nes šis ginčas yra kilęs ne dėl žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), bet dėl žalą atlyginusio draudiko regreso teisės įgyvendinimo tvarkos ir terminų. Atsakovas nurodo, jog ieškovas buvo informuotas, kad pagal teisinį reglamentavimą ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, bet ne nuo momento, kada sužinoma apie galimai už eismo įvykį atsakingą draudiką, o iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Ieškovas atsakovo paprašė pagrįsti, kokie objektyvūs veiksniai ir aplinkybės neleido ieškovui nustatyti vilkiko valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudiko per metus laiko nuo žalos trečiajam asmeniui atlyginimo momento, taip pat atsakovas paprašė chronologiška tvarka nurodyti, kada ir kokie veiksmai buvo atliekami ieškovo, siekiant nustatyti vilkiko draudiką. Atsakovo teigimu, ieškovas yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą regresiniam reikalavimui pateikti, kurio terminas yra pradedamas skaičiuoti nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, t. y. nuo momento, kai ieškovas apmokėjo 2017 m. spalio 13 d. UAB „Moller auto“ pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 6945336. Anot atsakovo, senaties terminas pateikti regresinį reikalavimą pasibaigė 2019 m. balandžio 19 d., be to, atsakovui nėra aišku, kodėl minėta sąskaita – faktūra yra apmokėta po daugiau nei pusės metų nuo jos išrašymo dienos ir kokios yra šio delsimo priežastys.
Atsakovas, atsiliepime pasisakydamas dėl eismo įvykyje dalyvavusių priemonių, nurodė, kad atsakovas neginčija pačio eismo įvykio fakto, taip pat ir to, kad eismo įvykyje dalyvavo atsakovo apdrausta transporto priemonė - puspriekabė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad eismo įvykyje dalyvavo jo apdraustas vilkikas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kad jis buvo sukabintas su puspriekabe. Ieškovo pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje matyti, kad joje nėra pateikta jokių duomenų apie eismo įvykyje dalyvavusio atsakovo vilkiko valstybinius numerius, jo draudiką. Ieškovas savo reikalavimą grindžia 2019 m. gruodžio 10 d, UAB „Korsika“ elektroniniu laišku, kuriame, kaip nurodo ieškovas, yra nurodyti vilkiko valstybiniai numeriai ir kuris eismo įvykio metu buvo sukabintas su puspriekabe, tačiau atsakovas mano, kad UAB „Korsika“ atsakymas dėl eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės yra keliantis abejonių ir gali būti neteisingas ir klaidinantis. Atsakovas 2018 m. balandžio 25 d. kreipėsi į puspriekabės draudėją UAB „Finėjas“ ir paprašė jo pateikti informaciją, su kokia transporto priemone eismo įvykio metu buvo sukabinta puspriekabė. Draudėjas atsakovui nurodė, kad eismo įvykio metu puspriekabė buvo sukabinta su vilkiku, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas yra UAB „Korsika“. Atsakovas nėra šio įvardinto vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudikas, todėl regresinis reikalavimas dėl žalos atlyginimo, jam negali būti reiškiamas, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovas mano, kad ieškovas, kuris yra savo srities profesionalas (draudikas) ir jam yra taikomi didesni rūpestingumo ir atidumo standartai, nebuvo pakankamai rūpestingas ir veikė pasyviai, tokiu būdų neužtikrindamas savalaikio galimos regreso teisės įgyvendinimo.
Ieškovas dublike atsikerta į atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus ir nurodo, kad senaties terminas prasideda tada, kai nukentėjęs asmuo sužino apie jo teisių pažeidimą, o atsakingas draudikas privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos, tačiau jei per 30 dienų neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti. Todėl atsakingas draudikas per 30 dienų arba per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos turi pateikti motyvuotą pasiūlymą dėl išmokos mokėjimo arba privalo pateikti pagristą atsakymą ir įrodymus, atleidžiančius nuo išmokos išmokėjimo. Ieškovas nurodo, kad tik po ieškinio pateikimo atsakovas pateikė jo turimus duomenis apie eismo įvykyje dalyvavusį vilkiką ir puspriekabės savininką. Ieškovas mano, kad atsakovas turėjo geresnę galimybę nei ieškovas ištirti 2017 m. rugsėjo 25 d. eismo įvykio aplinkybes, kadangi atsakovas žinojo, kam priklauso eismo įvykyje dalyvavusi puspriekabė Krone. Ieškovas tvirtina, jog puspriekabės Krone valdytojas UAB „Finėjas“ su atsakovu buvo sudarę draudimo sutartį, todėl puspriekabės ir vilkiko valdytojas privalėjo pateikti atsakovui turimus eismo įvykio įrodymus, padėti nustatyti įvykio aplinkybes, laikytis draudiko nurodymų. Deklaraciją pildė vilkiko, puspriekabės valdytojas, o UAB „Moller auto“ priklausantį automobilį VW Golf eismo įvykio metu vairavo automobilio nuomininkas, laikinai Lietuvoje gyvenantis asmuo, kuris nemoka lietuvių kalbos. Ieškovo nuomone, galimai todėl lietuvių kalba surašytoje deklaracijoje vilkiko valdytojas nurodė nepilnus ir netikslius duomenis, tuo pačiu ieškovas priduria, kad UAB „Finėjas“ atsakovui 2018 m. balandžio 26 d. rašytame laiške ketino neigti eismo įvykio faktą. Duomenis apie puspriekabės Krone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininką ieškovas gavo ne iš atsakovo, o iš VĮ Regitra. Ieškovo duomenimis, transporto priemonės Krone savininkas AB SEB bankas pagal ieškovo elektroniniu paštu pateiktą užklausimą negalėjo teikti duomenų apie automobilio savininką. Iki ieškinio pateikimo atsakovas neinformavo ieškovo, kad jis turi kitus, nei ieškovas, duomenis apie eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę. Ieškovas kreipėsi į UAB „Finėjas“ ir UAB „Korsika“ prašydamas pateikti informaciją, kuri įmonė 2017 m. rugsėjo 25 d. eismo įvykio metu valdė vilkiką ir puspriekabę, kurioje įmonėje dirbo vairuotojas A. G., bei kokius duomenis turi UAB „Finėjas“ ir UAB „Korsika“ apie eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę. Anksčiau ši papildoma informacija nebuvo renkama, nes ieškovas nežinojo, kad UAB „Finėjas“ ir UAB „Korsika“ teikia skirtingą informaciją apie eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę.
Šalies argumentai
Ieškovas teismui pateikė dubliko papildymą, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovo argumentu, kad ieškinio senaties terminas pateikti reikalavimą pasibaigė 2019 m. balandžio 19 d., kadangi tačiau iki 2019 m. gruodžio mėnesio nei atsakovas, nei ieškovas nežinojo, kad eismo įvykyje dalyvavęs vilkikas privalomuoju draudimu apdraustas atsakovo bendrovėje.
Atsiliepimas
Atsakovas triplike su ieškovo dubliku nesutinka ir nurodo, kad šis ginčas yra kilęs tarp draudimo bendrovių, o ieškovo reikalavimas yra kildinamas iš tariamos regresinės teisės, todėl minėti ieškovo argumentai dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo laikytini nepagrįstais. Ieškovas, įvykdęs pagrindinę prievolę, aplaidžiai delsė ir nedėjo aktyvių pastangų įgyvendinti savo regresinės teisės, todėl ieškinio senaties terminą praleido.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, o jeigu teismas nustatys, kad buvo praleistas ieškinio senaties terminas, prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą. Ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai reikalavimo teisę turtintis asmuo sužino, kad draudikas pažeidžia jo teises. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes ieškovas ilgą laiką dėl klaidingai pateikiamos informacijos nežinojo, kas yra velkančios transporto priemonės draudikas. Ieškovas informaciją apie tai, kur yra draustas vilkikas sužinojo tik 2019 m. pabaigoje ir į teismą kreipėsi po dviejų mėnesių, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas 2018 m. žinojo apie savo teisių pažeidimą. Atsakovui atsisakius išmokėti išmoką, nei ieškovas, nei atsakovas nežinojo, koks vilkikas dalyvavo įvykyje ir kurioje bendrovėje jis apdrausta; tai reiškia, kad nei viena bendrovė nežinojo, kad atsakingas yra atsakovas. Atsakovas, gavęs pretenziją nauju pagrindu, kaip vilkiko draudikas, turėjo administruoti bylą vilkiko valdytojo civilinės atsakomybės sutarties pagrindu.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė nesutikimo su ieškiniu argumentus, išdėstytus procesiniuose atsakovo dokumentuose, prašė atmesti ieškinį, taikyti ieškinio senatį. Papildomai paaiškino, kad tik bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, koks vilkikas dalyvavo eismo įvykyje, dėl to ginčo nėra, taip pat atsakovas neginčija aplinkybės, kad vilkikas buvo draustas pas atsakovą, taip pat neginčija žalos dydžio. Pagrindinis nesutikimo su ieškinio reikalavimais motyvas – praleista ieškinio senatis, kuri prasidėjo nuo 2018 m. balandžio 30 d. Ieškovas, būdamas savo srities profesionalas, nedėjo pakankamai pastangų siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes, elgėsi pasyviai, nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą, kadangi būtų pažeistas stabilumo principas. Atstovas pabrėžė, kad jeigu nebūtų praleistas ieškinio senaties terminas, atsakovas administruotų bylą ir žala būtų teisinga. Taip pat atstovas patvirtino, kad atsisakymo išmokėti draudimo išmoką metu, tikėtina, kad atsakovas nežinojo, koks vilkikas dalyvavo įvykyje ir kad jis apdraustas atsakovo bendrovėje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių atstovų žodinių paaiškinimų nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. Marijampolės r. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Dėl paminėto eismo įvykio atsiradusios žalos ieškovas draudimo sutarties pagrindu 2018 m. balandžio 30 d. išmokėjo draudėjui UAB „Moller Auto“ 3 507,40 Eur draudimo išmoką.
Remiantis eismo įvykio deklaracija, CMR važtaraščiu bei kitais bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykis įvyko automobiliui VW Golf susidūrus su puspriekabe Krone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančia AB SEB bankas, puspriekabės valdytojas - UAB „Finėjas“. Puspriekabės Krone valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB Compensa Vienna Insurance Group (2016 m. gruodžio 28 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Puspriekabę eismo įvykio metu tempė vilkikas Volvo FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra UAB „VFS LT“, o valdytojas – UAB „Korsika“. Vilkiko Volvo FH valdytojo civilinė atsakomybė 2017 m. liepos 12 d. buvo apdrausta Balcia Insurance SE Lietuvos filiale (Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)). Eismo įvykio deklaracijoje 14 laukelyje pasirašė abu transporto priemonių valdytojai, tokiu būdu pripažindami, kad abu yra atsakingi dėl eismo įvykio (abipusė) kaltė.
2018 m. balandžio 23 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą raštu Nr. (duomenys neskelbtini), prašydamas išmokėti ieškovui 3 507,40 Eur draudimo išmoką, nurodydamas, kad pagal eismo įvykio deklaraciją dėl žalos atlyginimo yra atsakingas atsakovas.
2018 m. balandžio 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką ieškovui, nurodydamas, kad eismo įvykio metu atsakovas buvo apdraudęs velkamos transporto priemonės, o ne žalą sukėlusios velkančios transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę.
Dėl žalos atlyginimo ir ieškinio senaties termino
Remiantis TPVCAPDĮ 16 straipsnio 5 dalimi, išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos (kai pagal teisės aktus velkamos transporto priemonės vairuotojas nebūtinas) mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, kai velkama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone.
Remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens.
Ieškovas reiškia reikalavimą dėl 50 procentų išmokėtos išmokos priteisimo iš atsakovo, kaip velkančiosios transporto priemonės draudiko.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, koks vilkikas dalyvavo eismo įvykyje, taip pat atsakovas neginčija aplinkybės, kad vilkiko valdytojo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas, atsakovas taip pat neginčija ieškovo išmokėtos žalos dydžio.
Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo. Ieškovas teigia, kad ieškinio senaties termino nėra praleidęs, kadangi apie eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę sužinojo tik 2019 m. gruodžio 10 d. iš UAB „Korsika“ laiško, į teismą ieškovas kreipėsi maždaug po dviejų mėnesių, t. y. 2020 m. sausio 31 d. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris, atsakovo teigimu, prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, t. y. šiuo atveju ieškinio senaties terminas suėjo 2019 m. balandžio 30 d.
Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009).
Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinio reikalavimus reiškia CK 6.1015 straipsnio pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.1015 straipsnį, yra nurodęs, kad subrogacija – tai įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje; subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis; ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2017; 2017-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-219/2017 ir kt.).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. O, kai nukentėjusiajam žalą atlyginęs draudikas tokį reikalavimą pareiškia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp šalių susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-219/2017; 2014-10-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2014).
Atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad, ieškovui pareiškus atsakovui reikalavimą atlyginti žalą, tarp jo (nukentėjusio asmens reikalavimo teisę perėmusio draudiko) ir atsakovo (žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudiko) susiklostė draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimą reglamentuojančios teisės normos, be kitų, ir nustatančios ieškinio senaties terminus. Taigi, nagrinėjamu atveju taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis).
Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo.
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pradžia laikoma diena, kuomet asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Atsakovas teigia, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, kaip numato CK 1.127 straipsnio 4 dalis. Tačiau su šiais argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad atsakovo nurodyta senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklė taikoma nustatant iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties termino pradžią, tuo tarpu šioje byloje ieškovas, pareikšdamas reikalavimą atsakovui CK 6.1015 straipsnio pagrindu, įgyvendino subrogacinio reikalavimo teisę. Kadangi subrogacija nėra nauja regresinė prievolė, o tik asmenų pasikeitimas toje pačioje žalos atlyginimo prievolėje, tai ieškinio senaties skaičiavimas nesikeičia (CK 1.128 straipsnis) ir šio termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2014).
Kai draudikas, išmokėjęs nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, pateikia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui pretenziją, kurioje reikalaujama grąžinti sumokėtas sumas, o šis ją tenkinti, ieškinio senaties terminas draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, prasideda nuo jo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie atsisakymą tenkinti jo pretenziją dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas 2018 m. balandžio 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė išmokėti draudimo išmoką ieškovui, remdamasis tuo, kad velkanti transporto priemonė apdrausta ne atsakovo įmonėje. Byloje nustatyta, kad 2018 metais ieškovas nežinojo, koks vilkikas dalyvavo eismo įvykyje, kur apdraustas vilkikas ir kas yra vilkiko savininkas. Šiuos duomenis ieškovas gavo tik 2019 metų gruodžio mėnesį. Pažymėtina, kad ir pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog tikėtina, jog 2018 metais balandžio 30 d. atsisakant išmokėti išmoką ir pats atsakovas nežinojo, koks vilkikas dalyvavo eismo įvykyje ir kurioje bendrovėje jis apdraustas. Taigi, bylos nagrinėjimo metu abi šalys pripažino, kad šioje situacijoje ilgą laiką nebuvo žinoma, koks vilkikas dalyvavo eismo įvykyje ir tik bylos nagrinėjimo metu buvo neginčijamai nustatyta, kad puspriekabę eismo įvykio metu tempė vilkikas Volvo FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojo civilinė atsakomybė 2017 m. liepos 12 d. buvo apdrausta Balcia Insurance SE Lietuvos filiale (Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)).
Minėtoms aplinkybėms patvirtinti teismui pateikti susirašinėjimai elektroniniais laiškais:
2018 m. balandžio 23 d. atsakovas, gavęs ieškovo pretenziją, susisiekė su ieškovu prašydamas, kad ieškovas nurodytų vilkiko valstybinius numerius, su kuriuo eismo įvykio metu buvo sukabinta priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas atsakė, kad informacijos apie vilkiko valstybinius numerius neturi, todėl buvo pritaikyta besąlyginė išskaita. Tuomet atsakovas kreipėsi į UAB „Finėjas“, prašydamas pateikti informaciją apie tai, su kokiu vilkiku eismo įvykio metu buvo sukabinta priekaba Krone. 2018 m. balandžio 26 d. UAB „Finėjas“ atsakė, kad tai vilkikas, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pažymėtina, kad remiantis iš UAB „Finėjas“ gauta informacija, ieškovo pretenzija buvo atmesta, kadangi atsakovas nėra šio minėto vilkiko vairuotojas.
2019 m. balandžio 1 d. ieškovas kreipėsi į AB SEB banką, prašydamas pateikti informaciją, kas eismo įvykio metu buvo puspriekabės valdytojas. 2019 m. balandžio 3 d. AB SEB bankas konkrečios informacijos ieškovui nesuteikė, todėl 2019 m. gegužės 21 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į AB SEB banką, ragindamas atsakyti į pateiktą užklausą suteikti informaciją apie puspriekabės valdytoją.
2019 m. gruodžio 10 d. elektroniniais laiškais susisiekė UAB „Korsika“ ir ieškovas. Susirašinėjimo metu buvo nustatyti eismo įvyko metu dalyvavusio vilkiko valstybiniai numeris bei markė – Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuomet ieškovas kreipėsi į atsakovą ir prašė atnaujinti žalos bylos administravimą, jog vilkikas yra draustas atsakovo įmonėje.
2019 m. gruodžio 11 d. atsakovas atsakė į ieškovo kreipimąsi dėl žalos bylos administravimo atnaujinimo ir nurodė, kad žalos bylai atnaujinti bei administruoti jau yra suėjęs senaties terminas, todėl bylą atsisako atnaujinti. 2019 m. gruodžio 12 d. ieškovas atsakė į atsakovo laišką pasisakydamas, kad ieškovas neturėjo įrodymų, kokie vilkiko valstybiniai numeriai, dėl informacijos kreipėsi į AB SEB bei kitus dalyvius, susijusius su eismo įvykiu, teigė, kad apie konkretų vilkiką sužinojo tik 2019 m. gruodžio mėnesį, todėl nebuvo galimybių tinkamai kreiptis dėl žalos atlyginimo; prašė pradėti administruoti bylą, išmokėti 50 procentų nuostolio sumą, t. y. 1 753,70 Eur. 2019 m. gruodžio 18 d. atsakovas pakartotinai pranešė ieškovui, jog atsisako administruoti bylą ir neketina jos atnaujinti, kadangi ieškovas praleido senaties terminą tokiam reikalavimui pateikti.
Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžia sietina su ieškovo sužinojimu, kurioje bendrovėje apdrausta vilkiko valdytojo civilinė atsakomybė ir sužinojimu, kad atsakovas atsisako išmokėti išmoką pagal vilkiko civilinės atsakomybės sutartį. Šiuo atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2019 m. gruodžio 10 d. Atsakovui 2019 m. gruodžio 11 d. bei 2019 m. gruodžio 18 d. elektroniniais laiškais atsisakius tenkinti ieškovo pretenziją, ieškovas 2020 m. sausio 31 d. kreipėsi į teismą. Taigi, teismas konstatuoja, kad ieškovas į teismą kreipėsi nepasibaigus vienerių metų ieškinio senaties terminui, todėl atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį atmestinas kaip nepagrįstas.
TPVCAPDĮ 16 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos (kai pagal teisės aktus velkamos transporto priemonės vairuotojas nebūtinas) mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, kai velkama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone. Byloje nustačius, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. įvykusio eismo įvykio metu velkančios transporto priemonės – vilkiko Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo įmonėje, yra pagrindas ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 50 procentų žalos atlyginimo nuo ieškovo išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 1 753,70 Eur žalos atlyginimo (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 ir 5 dalys, 6.1015 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei remiantis CK. 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 753,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 39 Eur žyminio mokesčio.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 39 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl pašto išlaidų
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje iš atsakovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo Balcia Insurance SE, veikiančio per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, 1 753,70 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt tris eurus 70 centų) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 753,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 39 Eur (trisdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.