Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. Š., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla, pastarajam mirus, ikiteisminio tyrimo 2017-01-17 nutarimu buvo nutraukta, ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėvėdami ant veido kepures-kaukes, tokiu būdu slėpdami savo tapatybę, 2012 m. kovo 20 d., apie 03:20 val., išėmę namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriaus langą įsibrovė į patalpą, kur vienas iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų liko stovėti prie įėjimo durų bei stebėjo aplinką, o jis, stovėdamas virtuvėje priešais D. A., sušukęs ,,policija“ pateikė savo ranka užpildytą ,,kratos protokolą – PAVYZDĮ“ su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, kurį numetęs ant grindų stvėrė D. A. už pečių ir ją nusukęs nuo savęs pastūmė, kai tuo tarpu kitas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo D. A. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t.y. sudavė jai vieną smūgį į kaklo sritį, nuo kurio ji prarado lygsvarą, ir jai nugriuvus ant čiužinio, užsėdo ant nugaros bei užlaužęs atgal rankas ir prispaudęs prie čiužinio galvą, tokiu būdu atėmęs galimybę priešintis, numovė nuo jos rankos piršto auksinį žiedą su deimantu 1500 litų (434,43 eurų) vertės, o tuo metu tyrimo metu miręs asmuo nubėgo į gretą esantį kambarį, sugriebė už drabužių miegantį nepilnametį E. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurį atnešė į virtuvę ir numetė ant lovos čiužinio greta L. L. ir Z. L., po ko jis (kaltinamasis) kartu su šiuo metu jau mirusiu asmeniu, priėję prie jų, pagrasino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais ir panašiais į šaunamuosius ginklus daiktais, taip atimdami galimybę priešintis jiems, pareikalavo atiduoti pinigus, auksą, narkotikus, ko pasekoje L. L., vykdydama jų reikalavimus, atidavė savo neturinčią materialinės vertės rankinę, kurioje buvo apie 5000 litų (1448,10 eurų), L. L. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), po ko šaukdami, kad pateko ne į tą namą, visi iš įvykio vietos pasišalino, tokiais bendrais savo veiksmais padarydami nukentėjusiajai L. L. 5000 litų (1448,10 eurų) turtinę žalą ir nukentėjusiajai D. A. 1500 litų (434,43 eurų) turtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. Š. nusikalstamos veikos padarymo fakto nepripažino ir pareiškė prašymą teismui remtis jo parodymais teisiamajame posėdyje iki pirmojo šios bylos nuosprendžio. Jo pozicija nesikeičia, todėl teismas paskelbė šiuos kaltinamojo parodymus.

2019 m. sausio 15 d. teismo posėdyje D. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad prokurorė jį kaltina nusikaltimu, kurį tariamai jis padarė 2012 m. kovo 20 d., tačiau nuo 2012 m. kovo 15 d. iki balandžio 15 d. jis gyveno bei slaugė V. K., kuris tuo metu buvo susilaužęs koją. Romų tabore tikrai niekada nebuvo, narkotikų nevartojo, su juos platinančiais asmenimis nebendravo. Gerai atsimena, kur buvo veikos padarymo metu, nes draugo (V. K.) situacija dėl kojos traumos tikrai buvo sudėtinga – reikėdavo padėti jam net į tualetą nueiti. Tyrėjai A. P. norėjo nurodyti šias aplinkybes, tačiau jam buvo paaiškinta, kad visi šį nusikaltimą įvykdę asmenys yra sulaikyti bei kad tyrėjai patys viską išsiaiškins. Dėl to tyrimo metu jis ir neieškojo savo liudininkų, laukė, kol viskas išsispręs. Nepasitikėjo tyrėja bei prokurore, nelaikė reikalingu duoti joms parodymus. Norėjo juos duoti būtent teisme. Ši byla nagrinėjama jau šešerius metus, tyrėjai A. P. į klausimą, iš kur įvykio vietoje atsirado raštelis su jo rankraščiu, iš karto paaiškino, kas lapelį davė, kas paprašė ant jo parašyti ir sumokėjo 100 litų, t.y. J. V.. Susipykęs su J. T. jis išėjo slaugyti draugo (V. K.) apytiksliai 2012 m. pradžioje. Susikivirčijo ir su tėvu, kuriam nepatiko, kad jo draugė - vyresnė. Po konflikto su J., pirmiausiai išvažiavo į (duomenys neskelbtini), o kai ten su tėvu apsipyko, nusprendė pas V. K. apsistoti, tuo pačiu jam ir padėti. O su J. V. nuo 2000 iki 2003 m. atlikinėjo bausmę 2-uose Pravieniškių pataisos namuose. Šis sėdėjo lokaliniame sektoriuje su viršesniais, žiūrint pagal egzistavusią subkultūrą, jis gi buvo 2 sektoriuje. Kai išėjo į laisvę, J. V. paprašė jo paslaugos, nes norėjo pagąsdinti draugą. Turėjo išsitraukęs iš interneto dokumento pavyzdinį šabloną kratai atlikti, o pats lietuviškai nemokėjo. Tuo metu su V. J. bendraudavo, tačiau jo plane pagąsdinti draugą dalyvauti neturėjo. Berods, kad buvo planuojama gimtadienio proga pagąsdinti asmenį, neseniai paleistą iš įkalinimo įstaigos. Kai V. paprašė jo paslaugos, susitiko tik dviese. Minėtą pavyzdį rašė 2012 m. kovo pradžioje, tikslios datos neprisimena, bet atsižvelgiant, kad nuo kovo 15 d. gyveno pas V. K., tai pavyzdys buvo parašytas jo galimai kovo 8-9 d. - tiksliai neprisimena, nes neteikė šiam įvykiui reikšmės. Dažnai pildyti tokių dokumentų neprašė, be to, V. kaip ir prisibijojo. Dėl paslaugos su V. susitiko prie Žalgirio parduotuvės, dabar ten parduotuvė „Maxima“ yra. Po to susitikimo su V. J. dar buvo susitikę. Dokumento blanko, kurį prašė V. J. parašyti, jis nespausdino, V. pats turėjo jį atsinešęs. Ikiteisminio tyrimo metu buvo patikrinti jo bei J. T. kompiuteriai. M. S. asmeniškai nepažįsta, bet kiek žino – tai V. J. draugas. Neįsivaizduoja, kur dabar yra V. J., o kaip kaltinamajame akte perskaitė – M. S. mirė nuo perdozavimo. Nematė ir nežino, kas dar be jo buvo sulaikytas dėl šios veikos. Sulaikytas buvo 2013 m., praėjus gal daugiau nei metams po to, kai V. J. jo paprašė paslaugos. Girdėjo teisme apklaustų liudytojų parodymus, tačiau be J. T. nei vieno iš liudytojų nepažįsta, niekada prieš tai nėra jų matęs. Santykius su V. J. gali apibrėžti kaip draugiškus, „zonoje“ tokie santykiai nebuvo, tačiau laisvėje pasidarė draugiški. Kartu su V. J. daug kur važinėdavo, futbolą kartu žaisdavo. M. S. nepažįsta, žino jį tik kaip V. J. draugą, tačiau gal porą kartų buvo jam skambinęs, sakė, kad V. išvažiavo į Norvegiją, bet akis į akį nebuvo susitikę ir laiko kartu neleido. Jo telefono numerį M., turbūt, davė J. V. J. tikrai nevartojo narkotikų, o dėl M. S. negali tiksliai atsakyti, nes jo nematė, bet sprendžiant iš kaltinamojo akto – turbūt vartojo. Nepažinojo asmens, pravarde „M.“. Vaikystėje jis turėjo pravardę „R.“. Asmuo, kurio pravardė „T.“ - tai J. V.. Asmens, pravarde „M.“, nepažįsta. Gal ir galėjo būti jis vadinamas „M.“, nes V. J. už jį aukštesnis, tuo labiau visi „zonoje“ jį taip vadino. Dėl balso pavyzdžių paėmimo tyrėja buvo atvažiavusi pas jį į Lukiškes. Klausė, ar jis sutinka duoti balso pavyzdžius nedalyvaujant jo advokatui, nes jam neprisiskambino. Jis sutiko. Nuvežė jį į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, davė skaityti tekstą ir įrašinėjo diktofonu. Tekstas, kurį skaitė, buvo lietuvių kalba. Neatsimena, kiek telefono numerių turėjo, kai buvo padaryta nusikalstama veika, bet tikrai buvo ne tas pats numeris, kurį dabar turi. 2012 m. kovo mėn. turėjo numerį su išankstinio mokėjimo kortele, o tuo metu turėtą telefoną pirko lombarde (t.12, b.l.182-185).

Be to, teisiamajame posėdyje kaltinamasis, atsakydamas į klausimus, kuo jis paaiškina prieštaravimus jo pozicijos ir parodymų ikiteisminio tyrimo eigoje bei teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis kartoja – nusikalstamos veikos nevykdė, įtarime nurodytą dieną ir naktį jis slaugė V. K.. Datos nepamena, o tyrėja protokole parašė taip, kaip jai naudingiau buvo. Jo žodžiai buvo: „ kad aš nepamenu tikslios datos.“ Protokole gi yra prirašyta: „kad datos nepamenu, bet kaip nurodyta įtarime dieną, jam paskambinęs V. J.“ – čia yra prieštaravimas. Iš tikrųjų datos neatsimena, kuomet jam paskambino J.. Tikrai žino, kad slaugė K., nes tuo metu su J. buvo susipykęs, todėl tas dienas gerai atsimena. O kada ten tą lapelį J. parašė, neatsimena, gal kovo pradžioje. Čia tyrėja pati prirašė, nurodė, kad - įtarime nurodytą dieną. Jis gi tiesiog neįsiskaitė, pasirašė protokolą ir viskas. Pats tyrėją iškvietė į „KPZ“ (areštinę) ir davė parodymus. Daug kartų prokurorei skundus rašė, aiškino, bet niekas jo neklausė. Taigi, kratos dokumento užpildymo data gali būti ne nusikaltimo dienos, o kažkur kovo pradžioje. Nuo pat pradžių viską paaiškino: kaip V. atvažiavo, kaip prašė jo užpildyti šiuos popierius. V. pravardė yra „T.“, kas yra „M.“ ar „M.“, jis nežino, nes pusė miesto yra su tokia pravarde. J. K. nepažįsta. Žino, kad S. bendravo su J.. Prašė teismo pagarsinti telefoninius pokalbius, kaip jis su savo teta kalba, kaip sako jai, kad nieko nėra padaręs. Tik vėliau jis suprato, kame ten yra reikalas: kad nuvažiavo pas kažkokius ten romus, kažką pridarė su tuo lapeliu ir viskas. Kodėl jis turi nuo kažko slapstytis. Pasakė, kad nenori su juo bendrauti, jeigu pats prisidirbo nesąmonių. Apie tai, kad slaugė draugą, tyrėjai nesakė, kadangi apskritai ja nepasitikėjo, daug ko jai nesakė, prašė, kad iškviestų į teismą ir teisme duos parodymus. Pas tyrėją tik su advokatu vaikščiojo, nes ja nepasitikėjo. Be to, norint duoti parodymus dėl V. K., reikėjo tiksliai žinoti jo adresą, o jis tuomet buvo uždarytas kalėjime, laiškai ėjo po 15-20 dienų, skambinti jam buvo negalima. Tai jis tyrimui ir nedavė tokių parodymų (apie V. K.). Išėjo į laisvę, sužinojo konkrečiai, kur žmogus gyvena, tada ir davė teismui apie jį parodymus. V. K. turėjo dešinės kojos lūžį, tai įvyko, atrodo, 2011 m. liepos mėnesį. Koja buvo stipriai sulaužyta, jis sunkiai vaikščiojo, reikėjo padėti ir iki tualeto nueiti, ir į mašiną padėti sėsti. Tekdavo palydėti į gydymo įstaigas. Kovo mėnesį V. K. vaikščiojo su ramentais. K. galėjo su ramentais į tualetą nueiti, bet žmogui sunku buvo, skausmai buvo, į reabilitaciją važiuodavo. Pats jis (kaltinamasis) turėjo pravardę „R.“.

Teisiamojo posėdžio metu, pagarsinus telefoninius pokalbius, kaltinamasis D. Š. pripažino, kad yra įrašyti jo 2012 ar 2013 metų pokalbiai su teta L. A. bei su V. J..

Nukentėjusioji L. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai dienos jau neprisimena, tai buvo kovo mėnesį, galėjo būti 2012 metais. Namuose tuomet buvo ji, dukra Z. ir sūnus E., kuris dar mažiukas buvo. Jos namo numeris (duomenys neskelbtini). Tą naktį pas juos nakvojo D. A.. Jų namas buvo po gaisro, liko tik viena lova ir vienas čiužinys, todėl ji su D. miegojo ant čiužinio ir grindų virtuvėje. Nepilnametis E. miegojo lovoje, o duktė Z. - kiek toliau. Su D. ilgai neužmigo, kalbėjo gal iki 2 valandos nakties. Šuo visada būdavo paliekamas koridoriuje, bet tą dieną D. užsimanė, kad jis šalia jos miegotų. Po pokalbio su D. ji užmigo ir pabudo nuo triukšmo. Į namą įsibrovė keturi asmenys. Jie užėjo pro langą. Visi buvo su kaukėmis. Vyrai pradėjo šaukti: „policija, policija, atiduok narkotikus, pinigus“. Prašė jų, kad pagailėtų, kad jie po gaisro ir pinigų nėra. Tada išgirdo, kaip dukra pradėjo šaukti: „nemuškite, jis dar mažas“. Sūnų vienas iš jų už kupros pakėlė ir atnešė prie jos, pastūmė. Buvo pasiruošusi viską atiduoti, kad tik jie vaiko neliestų. Nuo trijų mėnesių augino jį, labai mylėjo ir nenorėjo, kad jį nuskriaustų. Pas vyriškius buvo ir ginklai. Bandė jiems kažką sakyti, o jie jai: „k ...(necenzūrinis žodis), molči“ (iš rusų k. – tylėk), pistoletą dar šalia jos padėjo. Suprato, kad turi tylėti. Jie buvo keturiese: du prie durų, du priešais, prie krosnies. Apšvietimas patalpoje buvo tik nuo girliandų. Vienas buvo toks sportiško kūno sudėjimo, kitas irgi buvo panašaus sudėjimo, bet kiek gal smulkesnis. Kiti du tokie - daug smulkesni, vienas jų iš viso mažas buvo. Sportinio sudėjimo vyriškio ūgis buvo apie 180 cm, daug aukštesnis už ją. Rankas taip jis dar laikė, kaip sportininkas, buvo su odine striuke, turėjo rankinę. Kai sėdėjo ant grindų, tiksliau - ant čiužinio, tai jai jis labai didelis atrodė. Atkreipė į tai dėmesį. Su ja daugiausia kalbėjo tas pirmas. Kurį laiką gyveno tabore, todėl galėjo atspėti, kas ir kokius narkotikus vartoja. Vienas iš tų vyrų buvo tikrai amfetamino pavartojęs, būtent jis vis sakė, kad pas ją turi būti aukso, narkotikų ir pinigų. Rankose pas tą sportinio sudėjimo vyrą buvo kažkoks popierius, kurį vėliau numetė jiems. Kai paskui pradėjo žiūrėti tą popierių, buvo kažkas parašyta. Atidavė jiems rankinuką su pinigais, du nuėjo į kitą kambarį dar kažko ieškoti, o tie du - stipresni, liko stovėti šalia jos. Vyrai kalbėjo rusiškai. Jie kalbėjo tarpusavyje, kad ne į tą namą pakliuvo, norėjo pas kaimynus. Minėjo jos kaimyną A., bet šis, atrodo, dabar yra jau miręs, kalbėjo tokius žodžius: „sdaval jemu“ (iš rusų k. – pridavinėjau jam), tikriausiai „kaifą“. Tuo metu ji prekiaudavo narkotinėmis medžiagomis, bet klientų į namus neįleisdavo. Name buvo tokia orlaidė, tai per ją ir paduodavo narkotikus. Visus klientus iš balso atpažindavo. Klausa pas ją – gera. Vieną tokį vadindavo - ryžiku, kitas buvo – šokoladukas. Visada pagal balsą atpažindavo, kas atėjo pirkti. Su ja tą naktį kalbėjo tas - sportinio sudėjimo. Pagal balsą tyrimo metu ir atpažino to sportinio sudėjimo vyriškio balsą. Atrodo, balsas iš diktofono buvo duotas jos atpažinimui. Įjungė, o ji klausėsi per ausines. Kiek asmenų dalyvavo atpažinime, šiuo metu jau neatsimena. Jai atrodo, kad kambaryje buvo dar moteriškė, kaip suprato - tyrėja, bet nėra dėl to tikra. Kiek kartų jai buvo pateiktas balsas atpažinimui, taip pat nepasakys. Dabar jau būtų sunku atpažinti balsą, tačiau tuomet klaidos būti negalėjo. Spaudimo jai duodant parodymus tyrimui nebuvo, pati viską išpasakojo tyrėjams. Kai sėdėjo kalėjime, negalvojo apie tą įvykį, pamiršo viską, nes savų problemų turėjo. Kai buvo užpulta, prekiavo narkotinėmis medžiagomis. Dar gaudavo invalidumo pašalpą, tai ir rinko pinigus, o ką galima buvo parduoti, tai pardavinėjo. Tabore viską galima parduoti. Konkrečiai iš jos atėmė pinigus, buvo 5 tūkstančiai litų. Matyt vyrai skubėjo, nes nematė, kad ant rankos ji turėjo 50 g svorio grandinėlę, dar turėjo auksinį laikrodį, auskarus. Viskas greitai vyko. Dabar ieškinio palaikyti ji nenori, atsisako nuo civilinio ieškinio. Sūnui po šio įvykio nugara skaudėjo, nes jį kažkaip į sieną numetė. D. sakė, kad jai irgi skauda. Neklausinėjo jos, kas jai skauda. M. S. jai yra girdėta pavardė, tik neprisimena, kur girdėjo. J. K.,V. J. pavardės jai negirdėtos.

Nukentėjusysis E. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą naktį jų namo langas buvo užkaltas, mama su D. miegojo virtuvėje, o jis su seserimi - kitame kambaryje. Šuo kažkur virtuvėje buvo. Prabudo, kai mama pradėjo rėkti „nemuškite vaiko“, ką ji turėjo omenyje - nežino. Kaip naktį vyriškiai pateko į jų namą, nematė. Jie buvo keturiese. Kambaryje buvo tamsu, degė tik spalvota girlianda, labiau virtuvėje. Buvo tik su marškiniais. Jis atsimena tik tiek, kad naktį vienas iš tų vyriškių, kuris buvo aukštas ir stambus, paėmė jį už sprando ir numetė prie mamos ant čiužinio prie krosnies. Kitas iš jų buvo vidutinio ūgio, storas. Trečiojo jis visai neatsimena, o vienas iš jų dar buvo toks mažas, netgi mažesnis už jį (liudytoją), jis visą laiką judėjo. Pats didžiausias iš jų su pistoletu buvo šalio jo. Liepė jam nesikelti ir tiek. Antras buvo netoliese, kiti du - prie durų. Mama šalia jo (liudytojo) sėdėjo. Vyriškis, kuris šalia stovėjo, kalbėjo rusiškai. Kaip jis buvo apsirengęs, pasakyti negali, atsimena, kad toks didelis buvo, daug aukštesnis už jį, ir masė didesnė. Jis buvo su kauke, tik burna ir akys matėsi, kaukė buvo juodos spalvos. Antras šalia jo stovėjo, irgi buvo su juoda kauke. Panašus į pirmą, bet jau ne toks stambus. Kiti du prie durų stovėjo, vienas mažesnis už jį - su kapišonu, kitas - su tokia dryžuota kepure, panašia į kaukę, su skylėmis. Ko jis reikalavo, neatsimena, tik tas, kuris su pistoletu buvo, liepė atiduoti narkotikus, „kaifą“, auksą ir pinigus. Neatsimena, ar jis grasino, kad nušaus. Matė, kad D. mušė tas, kuris stambesnis buvo – antras, ne pirmas. Jis užlipo ant D. ir pradėjo ją mušti. Ji sėdėjo ant čiužinio. Ikiteisminio tyrimo metu iš nuotraukų atpažino M. S., kuris lankėsi jų namuose ir pardavinėjo telefonus bei kitus daiktus, tačiau nežino, ar jis lankėsi jų namuose ir įvykio naktį. Nuo civilinio ieškinio atsisako, aiškino apie atsisakymą jau ir ikiteisminio tyrimo metu.

Nukentėjusysis teismo proceso metu nurodė, kad daug metų praėjo, todėl jis palaiko parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu.

Iš teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu perskaitytų, netrukus po įvykio ikiteisminiame tyrime 2012-03-27 apklausoje duotų nukentėjusiojo E. L. parodymų matyti, kad tai įvyko šių metų (2012 m.) kovo mėnesio pabaigoje. Pas juos svečiuose buvo mamos draugė „K.“. Jis su seserimi Z. nuėjo miegoti į kambarį, o mama su K. liko miegoti virtuvėje ant čiužinių. Prabudo nuo to, jog kažkas jį miegantį stvėrė už pakarpos. Pramerkęs akis pamatė gana stambaus kūno sudėjimo vyriškį, kuris ant veido buvo užsidėjęs kaukę - kepurę. Tas vyriškis jį pakėlė nuo žemės, laikydamas viena ranka už pakarpos atnešė į virtuvę. Matė, kad ten stovėjo dar trys vyriškiai su kaukėmis. Jie buvo gana aukšti, vienodo ūgio. Ketvirtas buvo smulkaus kūno sudėjimo ir tiems vyriškiams iki pečių. Jie kalbėjo rusiškai ir šaukė, kad mama atiduotų pinigus. Vyriškis metė jį ant čiužinio, greta mamos. Nuo šio veiksmo jis atsitrenkė galva į sieną, kas jam sukėlė fizinį skausmą. Nesuprato, kas vyksta, labai išsigando. Taip pat jis matė, jog vyriškis, kuris jį atnešė į virtuvę, rankoje laikė daiktą, panašų į pistoletą, tačiau patalpoje buvo labai blanki prieblanda ir jis neįsidėmėjo tiksliai, kaip atrodė tas pistoletas, todėl jo apibūdinti negali. Kiti du vyriškiai irgi buvo su kaukėmis - kepurėmis, o trečias buvo tiesiog ant galvos užsidėjęs striukės kapišoną ir visą laiką jį taisė taip, kad nesimatytų jo veido. Vieno iš vyriškių kepurė - kaukė, kiek spėjo pamatyti, buvo dryžuota, įvairių spalvų juostomis. Visų trijų vyriškių kaukės buvo tarsi kepurės, tik iki nosies galiuko, bet pagal apatinę veido dalį jis jokių vyriškių išskirtinių požymių neįsidėmėjo. Vienas iš trijų turėjo ant rankos užsidėjęs kastetą. Vyriškiai šaukė garsiai, rusų kalba. Vyriškis, kuris jį atnešė už pakarpos, stovėjo arčiausiai jo ir mamos. Stovėdamas 1-2 metrų atstumu nuo jų, buvo nukreipęs pistoletą į juos ir rusiškai pasakė „mne raz pliunut, kak zastrelit“ (iš rusų kalbos - man nušauti, tai nėra ką veikti). Kai jį vyriškis atnešė ir numetė prie mamos, sesuo jau taip pat buvo virtuvėje. Matė, kad K. gulėjo ant čiužinio, o ją laikė ir paskui užsėdo ant jos mažiausio ūgio vaikinas (su kapišonu). Matė, kad K. sukinėjosi tai ant pilvo, tai ant nugaros, norėdama ištrūkti, o tas vaikinas jai gulinčiai ant pilvo užlaužė už nugaros rankas. Nematė, ar K. pastarasis sudavė smūgius. Sesers, mamos ir jo vyriškiai nemušė. Jis matė, kad vienam iš jų, tam kuris jį atnešė ir kuris stovėjo greta su pistoletu, mama padavė savo rankinę - piniginę. Vyriškis, atidaręs ją ir pašvietęs į rankinės vidų prožektoriumi, pasakė rusiškai: „a počemu tak malo deneg“ (iš rusų kalbos - o kodėl tiek mažai pinigų). Netrukus du vyriškiai pirmi išėjo iš virtuvės, o vaikinas su kapišonu ir vyriškis su ginklu liko dar namie. Jie buvo trumpam įbėgę į kambarį. Girdėjo, kaip vaikinas su kapišonu sakė rusiškai „ ja ješčio najdu zoloto“ (iš rusų kalbos -aš dar rasiu aukso), po ko jie abu išbėgo. Po šio įvykio jautė baimę, negalėjo miegoti namuose, kurį laiką nakvojo pas dėdę, gretimame name (t.2, b.l. 66 - 67).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis E. L. atpažino M. S. kaip asmenį, kuris lankėsi čigonų tabore ir yra siūlęs pirkti įvairius daiktus, jį paskutinį kartą matęs 2013 metų pavasarį, tik jis buvo ilgesniais plaukais ir nesiskutęs (t.2, b.l. 68, 69).

2013-11-06 daiktų parodymo atpažinti veiksmo metu nukentėjusysis E. L. atpažino vieną iš kepurių su įvairių spalvų juostomis kaip panašią į tą, kurią plėšimo metu dėvėjo vienas iš vyriškių ir kurios aprašymą jis davė apklausos metu (t.2, b.l.70-71).

Papildomos apklausos metu 2016 m. gruodžio 1 d. po jam pagarsintų anksčiau duotų parodymų nukentėjusysis pareiškė, kad parodymus patvirtina, asmenų, dalyvavusių plėšime pagal balsus atpažinti negalės (t.9, b.l. 150).

Nukentėjusioji Z. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nieko negali pasakyti, viską jau pamiršo. Neatsimena, nei kaip atrodė tie vyriškiai, nei kitų aplinkybių. Pamena, kad buvo kažkokie vyrai, šaukė: „policija, policija“. Ką jie konkrečiai darė, kaip atrodė, negali pasakyti. Pati stengiasi to įvykio neprisiminti. Atsimena, kad miegojo, kai išgirdo šauksmą: „policija, policija“. Brolis E. verkė. Pamena, kad mama sakė, jog atidavė jiems pinigus. Tarpusavyje jie kalbėjo rusų kalba. Labai išsigando tą naktį. Naktis, tamsu. Namuose jie buvo keturiese: ji, brolis E., mama (L. L.) ir D. A.. D. nakvojo pas juos, su mama miegojo virtuvėje, o ji su broliu - kitame kambaryje. Pabudo nuo vyriškų balsų šauksmo. Ar buvo vienas balsas, ar daugiau - dabar jau neatsimena. Atsikėlė, išbėgo į virtuvę. D. ant grindų gulėjo, mama sėdėjo ant čiužinio. Iš viso jie (vyriškiai) buvo keturiese. Kur kas stovėjo, dabar jau nepasakys. Ar jie turėjo ir rodė dokumentus kokius, neatsimena. Ar po jų apsilankymo namie liko koks dokumentas, šiuo metu irgi jau neprisimena. Negali pasakyti, į kurį iš keturių vyrų yra panašus kaltinamasis, galimai pagal ūgį - į antrą. Apie įvykį geriau atsiminė ir pasakojo tyrimo policijoje metu.

Nukentėjusioji D. A. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, tik teisme pamatė. Tai buvo 2012 m., mano, kad pavasario pradžioje, nes dar buvo sniego. Atvažiavo pas pažįstamą L. L. (L.) ir liko nakvoti. Paryčiais, buvo dar tamsu, L. nedidelis šuniukas prie durų pradėjo loti. Namo durys buvo užrakintos, norėjo jas atrakinti, išleisti šunį į kiemą. Tuo metu durys staigiai atsidarė, ten stovėjo keli žmonės - vyrai. Jie įbėgo į namą, ją pastūmė į šoną. Tas pirmas, pradėjo rėkauti: „policija, policija“. Iš pradžių lietuviškai, paskui rusiškai. Būtent jis parodė kažkokį popierių, panašų į blanką, bet ji nespėjo perskaityti, nes viskas vyko greitai. Į namą vyrai užėjo visi kartu. Jie buvo keturiese. Veidų nematė, nes jie buvo su juodos spalvos kaukėmis. Vienas buvo su striuke, kuri buvo panaši į policininko. Pirmas buvo aukštas, tvirto kūno sudėjimo, antras buvo vidutinio ūgio, liesokas. Vienas iš jų buvo žemo ūgio, panašus į žmogų, vartojantį narkotikus. Jis sakė, kad pažįsta namą, žino, kad yra pinigų ir narkotikų. Dar vieną vyrą blogai atsimena, jis buvo vidutinio ūgio, su tamsia striuke, jo balso neatsimena, kadangi jis praktiškai nekalbėjo. Pats mažiausias - ketvirtas, paskutinis užėjo į namą. Pas vieną iš jų buvo peilis, kitas dar turėjo kastetą. Tuos vyrus ji skaičiuoja pagal tai, kaip jie įėjo į namą. Pradžioje jie bandė kalbėti lietuviškai, bet L. prašė kalbėti rusiškai ir jie pradėjo kalbėti rusiškai. Daugiausia kalbėjo sportinio sudėjimo vyras, jis stovėjo prie lango ir rankoje turėjo pistoletą. Ar pistoletas buvo tikras bei užtaisytas, pasakyti negali. Šio vyro balsą ji gerai įsiminė. Tyrimo metu buvo balso atpažinimas, ji atpažino pirmojo žmogaus balsą - to, kuris stovėjo prie lango. Jis su L. bendravo, jų pokalbio dabar neatsimena. Vyrai prašė pinigų. Kalbama buvo pakeltu tonu. Pradėjo jų klausinėti, ar turi pinigų, narkotikų. L. atsakė, kad namuose nieko neturi. Dviese nuėjo į kitą kambarį, pirmas žmogus stovėjo prie lango, kaip suprato iš pokalbio, jis vadovavo. Iš pradžių vyriškiai nieko nerado, paskui, matomai, rado, nes L. sakė, kad tai viskas, kas pas ją yra. L. prašė jų neliesti vaikų. Antras vyras buvo vidutinio ūgio, jis ją paguldė ant čiužinio. Užsuko jai ranką, paguldė veidu į čiužinį, kuris gulėjo tiesiai ant grindų. Rankas jai užlaužė už nugaros, vieną ranką laikė prispaustą savo keliu, jos galvą irgi prispaudęs laikė ir sakė, kad ji žiūrėtų į lango pusę. Akies krašteliu matė kitus žmones kambaryje, girdėjo jų pokalbius. Žmogus, kuris buvo su ja, grasino jai, nuėmė nuo piršto žiedą. Kiti vaikščiojo po butą, grubiai elgėsi su namo šeimininke. Buvo dar nepilnamečiai vaikai: mergaitė ir berniukas. Iš pradžių jie L. išvedė, paskui vaikus (mergaitę ir berniuką). Tas, kuris laikė ją, apieškojo ją, nuėmė žiedą, po ko paklausė, ar dar ką nors ji turi. Atsakė, kad nieko daugiau nėra. Po to vyrai norėjo išeiti taip, kaip ir užėjo, t.y. pro langą. Bet L. atidarė duris, pasiūlė išeiti pro duris ir paskutinis išėjo jau pro duris.

Tyrimo policijoje metu apklausoje dalyvavo tyrėja - moteris, kažkuriuo momentu buvo atėjusi kita tyrėja, dar buvo vertėja. Su tyrėja bendravo rusų kalba, buvo momentai, kai vertėja buvo ir kai jos nebuvo. Tačiau skaitant jos apklausos protokolą vertėja dalyvavo. Buvo viskas išversta ir tada ji pasirašė protokolą. Tyrimo metu jai buvo duoti perklausyti žmonių balsai. Kiek buvo pateikta atpažinimui balsų, neatsimena, galimai - keturi ar penki. Tekstas buvo rusų ir lietuvių kalba. Buvo žodis „policija“. Žmogui, matomai, buvo duodamas skaitymui tekstas. Jis buvo netrumpas, apie 3 minutės. Maždaug 2 valandas vyko atpažinimas. Tuo metu ji bausmės neatlikinėjo, buvo grįžusi iš užsienio. Buvo praėję gal dveji metai po įvykio. Atrodo, iš viso buvo trys atpažinimai. Buvo ir taip, kad iš Panevėžio pataisos namų buvo atvežama, į Lukiškes etapuojama. Tuomet jai ir sakė, kad vienas asmuo yra sulaikytas. Tokiu būdu, ji atpažino žmogaus balsą, kuris buvo su pistoletu ir su popieriumi. Sakė, kad balsas panašus, bet tvirtinti negali. Po atpažinimo, kai jai buvo skaitomas protokolas, dalyvavo vertėja. Atsimena, kad vieno balso ji tikrai neatpažino.

Pravardės „M“, „R.“, „T.“ nieko jai nesako. „M.“ - taip kas antrą vadina. Pavardės S., J. K. bei D. Š. jai irgi nieko nesako. V. J. - kažką girdėjo, bet neprisimins - ką konkrečiai.

Kadangi nukentėjusioji parodė, jog praėjo daug metų, jos parodymai ikiteisminiame tyrime buvo tikslesni, teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino nukentėjusiosios parodymus, kuriuos ji davė kitą dieną po įvykio, t.y. 2012-03-21 d., kuomet ji nurodė, jog 2012 m. kovo 18 d., apie 16 val., atvažiavo pas draugę L. į Žemutinį taborą. Ją pažįsta apie metus. Iš anksto buvo suplanavusi likti ten nakvoti. 2012-03-19 vakare abi šventė jos dukters gimtadienį. Pamena, kad miegoti nuėjo apie 2 valandą nakties. L. namas yra po gaisro, baldų ten nedaug, lovose miegojo L. vaikai: dukra Z. ir sūnus E., o jos abi miegojo ant čiužinių, ant žemės. L. name, vos užėjus, yra koridorius. Įėjimo duris ji rakina metaliniu kabliu ir skląsčiu, jokių spynų nėra. Toliau yra durys iš koridoriaus į virtuvę, kurias ji rakina irgi nedideliu skląsčiu. Spynų duryse nėra. Iš virtuvės yra praėjimas į kambarį, kuris yra su pertvara, ten durų iš virtuvės į kambarį nėra. Pamena, kad abu vaikai nuėjo miegoti į kambarį, o ji su L. atsigulė virtuvėje ant čiužinių. Su savimi miegoti ji paėmė L. šuniuką. Gulėdama atkreipė dėmesį, kad periodiškai užsidegdavo lempa, kuri reaguoja į judesius ir ji yra prieš įėjimą į namą. Netrukus L. šuniukas nubėgo link durų. L. tuo metu miegojo. Pagalvojusi, kad šuniukas nori išeiti į lauką, ji nuėjo iki virtuvės durų ir, atidariusi skląstį, pravėrė duris į koridorių, kur pamatė priešais stovinčius nepažįstamus ir kaukėtus vyriškius. Jų buvo, kaip vėliau suprato, keturi. Vyriškiai iš pradžių kalbėjo lietuviškai, po to rusiškai. Vyriškis Nr. 1 atrodė pats stambiausias, sportinio sudėjimo, Nr. 2 buvo pats aukščiausias, Nr. 3 lieso kūno sudėjimo, mažiausio ūgio, įsidėmėjo tik vėliau, kad jo ranka liesa ir buvo liesi, kaulėti pirštai, vyro Nr. 4 negali apibūdinti. Vyriškiai buvo apsirengę tamsios spalvos drabužiais, be jokių išskirtinių požymių. Visi ant veidų dėvėjo juodos spalvos kaukes, bet jos buvo panašios į kepures, su padarytomis kiaurymėmis akių srityje ir jos buvo tik iki lūpų. Vyriškis Nr. 2 dėvėjo kaukę su dviem baltos spalvos juostomis. Vyriškiai pamatę ją tarsi pasimetė, ėmė dairytis vienas į kitą. Po to vyriškis Nr. 1 išsitraukė kažkokius popierius iš striukės vidinės kišenės ir ėmė šaukti lietuviškai „policija“, neaiškindamas, kokie tai popieriai ar dokumentai, netrukus juos numetė ant žemės. Ji juos po įvykio perdavė policijai. Netrukus vyriškis Nr. 1 stvėrė ją abiem rankomis už pečių bei pasukęs veidu į virtuvę pastūmė, po ko netrukus ji pajuto stiprų smūgį į kaklo sritį, ko pasėkoje, neišlaikiusi lygsvaros, nukrito veidu į čiužinį. Kokiu daiktu ir kuris iš vyriškių smogė jai, nematė, nes buvo tuo metu nusisukusi nugara į vyriškius. Sprendžiant pagal vyriškių išsidėstymą, tai galėjo padaryti vyriškis Nr. 1. Vyriškiai Nr. 1 ir Nr. 2 turėjo rankose po pistoletą, kurių apibūdinti negali, atpažinti taip pat negalės. Vyriškis Nr. 3 rankos delne turėjo kastetą balto metalo spalvos, tačiau jo nebuvo užsidėjęs ant pirštų, Nr. 4 turėjo rankoje peilį. Peilis atrodė paprastas, buitinės paskirties, apie 17 cm ilgio, rudos spalvos medine rankena, smailėjančia geležte. Peilis buvo tikrai naudotas, ne naujas. Spėjo pastebėti, kad peilio geležtė buvo nelygi. Peilį ji galimai galės atpažinti. Kai ji nugriuvo ant čiužinio, prie jos pribėgo vyriškis Nr. 3, kuris užsėdo ant jos, apžergdamas kojomis jos nugarą ties pečių linija ir prispaudęs laikė galvą taip, kad ji buvo nusukta į koridoriaus durų pusę. Matyti, kas vyko virtuvėje, ji galėjo tik dalinai, tik tai, kas vyko iki lango. Šviesos kambaryje nebuvo, degė tik blanki eglutės girliandos šviesa. Kol ji muistėsi, norėdama ištrūkti, vyriškis Nr. 3 pasakė lietuviškai „tylėk“, po to jau rusiškai „leži spokojno“ (iš rusų kalbos - gulėk ramiai), po ko ji nesipriešino, nes bijojo, nors vyriškio balsas atrodė gana ramus, nekeliantis grėsmės. Kas vyko virtuvėje ir kambaryje, ji nematė, nes, kaip minėjo, jos galva buvo nusukta veidu į koridoriaus duris ir ją laikė prispaudęs į čiužinį vyriškis Nr. 3. Ji girdėjo, kad kažkuris iš vyriškių šaukė rusiškai „eto policija, davajte narkotiki, dengi“ (iš rusų kalbos - tai policija, duokit narkotikus, pinigus), o Nr. 3 pasakė rusiškai „zoloto, aparaturu“ (iš rusų kalbos - auksą, aparatūrą). Iš garsų, balsų ji suprato, kad kažkas iš vyriškių atvedė ir pasodino prie L. jos sūnų. L. tik pasakė rusiškai, kad jie neliestų vaikų. Ji ir toliau muistydamasi bandė numesti ant jos užsėdusį vyriškį Nr. 3, todėl jis, užsukęs jai už nugaros rankas, ėmė apčiupinėti rankų pirštus. Ant dešinės rankos, ant ketvirto piršto, ji turėjo vestuvinį auksinį žiedą su baltos spalvos briliantu ir abiejuose šonuose po tris graviruotus brūkšnelius. Žiedą ji pirko Belgijoje. Žiedo dydis 17-tas, 7,5 gramų svorio, geltono aukso, jo vertė 1500 litų (mokėjo apie 500 eurų). Galimai dar turi išsaugojusi etiketę su nurodyta kaina ir svoriu. Ant kairės rankos ji jokių žiedų neturėjo, grandinėlių ant rankų ir kaklo - taip pat. Ji prašė vyriškio, kad jis paliktų žiedą, sakydama, kad tai vyro dovana, tačiau jis liepė patylėti ir toliau bandė jį nuimti. Nuimdamas žiedą vyriškis Nr. 3 buvo užlaužęs jai pirštą, todėl ji negalėjo priešintis. Gulėdama ant žemės ji girdėjo, jog vyriškiai reikalavo, kad L. atiduotų pinigus, narkotikus, auksą, tačiau ar ji ką nors atidavė vyriškiams, ji nematė. Tik jau po įvykio L. pasakė jai, kad vyrams atidavė rankinę, kurioje buvo lygtai 5000 litų, jos dokumentas (koks neminėjo), žiedas, bet koks - ji nesiteiravo. Po to kažkuris iš vyriškių pasakė rusiškai „my ne tuda popali, eto ne dom A.“ (iš rusų kalbos - mes ne ten pakliuvom, čia ne A. namas), o paskui tarpusavyje rusiškai kalbėjosi kažką apie tai, kad ten turėjo būti dar kambarys. Tada vyriškis Nr. 3, tebelaikydamas ją, pasakė rusiškai, kad negali būti, kad jie ne čia pataikė, po ko paleido ją bei nubėgo į kambarį, tačiau ką jis ten darė, ji nematė. Tik vėliau L. sakė, kad jis apžiūrinėjo komodos stalčius. Kai ji atsisėdo ant čiužinio, pajuto silpnumą ir susiėmusi už kaklo pasilenkė žemyn. Matė, kad tuo metu vyriškiai ėjo link išėjimo. Paskutinis iš namo išėjo vyriškis Nr.3, paskui juos nuėjo ir L.. Girdėjo, kad ji koridoriuje sakė jiems, kam jie per langą lipa, nes ji juos išleis per duris. Kaip jie išėjo, ji nematė, išėjusi iš L. namo nebuvo. Vėliau, kai L. grįžo po kelių minučių į namus, ji nuėjusi į koridorių pamatė, kad koridoriaus lange nėra stiklo (kai ėjo miegoti, stiklas dar buvo). Atsimena, kad prieš einant miegoti L. buvo nuėjusi ir patikrino, kad durys būtų užrakintos, todėl mano, jog vyriškiai pateko į koridorių išėmę stiklą. Vyriškius Nr. 1 ir Nr. 2 ji galėtų atpažinti nebent pagal balsus, tačiau nėra tuo užtikrinta. Vyriškiai prabuvo L. name iki 10 minučių, jiems išėjus ji netrukus pranešė apie įvykį policijai iš L. mobilaus telefono. Po šio įvykio jai padaryta 1500 litų turtinė žala bei fizinė žala (t.2, b.l. 41-44).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji D. A. patikslino aplinkybę, kad įvykio metu vienas iš plėšikų lygtai dėvėjo policijos pareigūno striukę. Ji buvo trumpa, bet ar su skiriamaisiais policijos ženklais - antsiuvais, nėra tikra. Ji pareiškė dėl turtinės žalos - 435 eurų ir dėl moralinės žalos -10 000 eurų civilinį ieškinį (t. 9, b.l. 108-109).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu liudytoja D. A. atpažino vyriškį nuotraukoje Nr. 5 (M. S.), kaip asmenį, kuris yra buvęs pas L. ir pirkęs narkotikų (t.10, b.l. 95-98).

Liudytoja A. P. parodė, kad dirba policijos tyrėja. Nagrinėjamojoje byloje ji atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus. Tuo metu nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriuje buvo nesenai pradėjusi dirbti, tačiau šiame tyrime buvo faktų, kurie verčia jį prisiminti, kadangi jie - neeiliniai. Vieną jų norėtų prisiminti. Datų, kada šioje byloje ir kas buvo sulaikytas, jau neprisimena. Tačiau atsimena, kad buvo sulaikytas asmuo ir jam buvo pareikšti įtarimai, dabar jis jau miręs. Tabore įvyko plėšimas, buvo surinkta pirminė ikiteisminio tyrimo medžiaga ir toliau tyrimą atliko jau ji. Kiek atsimena, įvykio vietoje buvo rasti lapai - kratos protokolai, kurie naudojami ikiteisminiame tyrime. Vėliau buvo paskirtas objekto tyrimas ir buvo rasti vieno iš įtariamųjų rankų pėdsakai. Tuomet ir prasidėjo sulaikymai, buvo pareikšti įtarimai asmenims. Kiek atsimena, buvo pateiktas vieno iš įtariamųjų prisipažinimas, kuriame buvo paminėti asmenys, dalyvavę nusikaltime. Kiek vėliau tyrimas dalyje buvo nutrauktas, nes buvo sunku atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, nes viena liudytoja tuo metu atlikinėjo bausmę, o kita, t.y. D. A. buvo įkalinta Belgijoje. Atliko visų asmenų apklausas, tikrai pati apklausinėjo nukentėjusiuosius. Vėliau buvo atliekami kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai, t.y. atpažinimai pagal balsą, atrodo, buvo ir parodymų patikrinimas įvykio vietoje, važiavo su įtariamuoju į taborą. Buvo paimti pavydžiai balsui atpažinti, t.y. buvo susisiekta ir paklausta, ar sutiktų duoti lyginamuosius balso pavyzdžius. D. Š. pats atvyko ir savanoriškai davė pavyzdžius. Atpažinimas asmenų gyvai nebuvo daromas, kadangi kaip galima žmogų atpažinti, kai jis buvo su kauke ir juodai apsirengęs. Z. L., atrodo, sakė, kad negali atpažinti pagal balsą. Pagal balsą atpažinimas buvo daromas tik su tais, kurie galėjo atpažinti pagal balsą. Šiuo metu jau konkrečiai nepamena, kieno balsas ir kam buvo pateiktas atpažinimui. Kaip negali atsakyti, kodėl „gyvai“ Š. balsas nebuvo pateiktas atpažinimui. Balsas buvo įrašytas. Dvi iš liudytojų tuo metu buvo įkalintos. Buvo problemų dėl etapavimo. V. J. dabar neprisimena. Galų gale tyrimas pasiekė teismą.

Tikrai gerai atsimena įvykį, kaip M. S. po suėmimo išreiškė valią ir pageidavimą, kad jis nori prisipažinti. Tai buvo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo patalpose. Dar planavo jo būsimą apklausą dalyvaujant advokatui, atrodo, jis turėjo samdytą advokatą. Tikrai atsimena pokalbį su įtariamuoju: tuo metu M. S. pranešė, kad nori prisipažinti dėl padaryto nusikaltimo, aiškino, kad nori savo ranka surašyti prisipažinimą „čia ir dabar“. Jam buvo pasiūlyta tai padaryti per Lukiškių kalėjimo administraciją oficialiai ir atsiųsti ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui. Tačiau buvo jo griežtas reikalavimas, todėl teko surasti jam popieriaus lapą. Neturėjo su savimi. Kalėjimo darbuotojas davė jam popieriaus bei tušinuką. M. S. teiravosi, kaip rašyti, į ką aiškino jam, kad negali diktuoti, tai yra jo valia ir jis pats turi surašyti. Rašydamas prisipažinimą jis bendravo su ja. Įtarime buvo pareikšta, kad dalyvavo jis ne vienas, įvykio vieta buvo nustatyta, reikėtų tikslinti aplinkybes: kaip atvyko, su kuo atvyko, kas ir kokius veiksmus atliko ir panašiai. Atsimena, kad M. S. minėjo, kad nori įduoti visus kitus savo bendrininkus, pats nenori likti „ožiu“. Jis įvardijo, kad tai buvo ir D. Š.. Savo rašytiniame pasiaiškinime M. S. pastarąjį nurodė, jeigu neklysta, pravarde „R.“. Jis aiškino, kad vyko su mikroautobusiuku. Kad važiavo su Š., kitų jo nurodytų asmenų dabar nepamena. Važiavo keturiese ar penkiese. Š. jis pats įvardijo, bet pasakė, kad jo pavardės nerašys ir parodymų apie jį neduos, tegul jis lieka kaip „R.“. Vėliau, kiek atsimena, buvo nustatyta transporto priemonė, atvykusi naktį prie nusikaltimo padarymo vietos, fiksuotas laikas, tai yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje. M. S. aiškino, kad veikė keturiese, kad dalijosi pinigus, kaip pateko į namą, t.y. kad išėmė langą.

Kai M. S. parašė prisipažinimą, ji paėmė iš jo tą lapą ir pridėjo prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Taigi, jis pats surašė prisipažinimą, kuri vėliau, kaip matosi ir iš ikiteisminio tyrimo eigos, prieš atliekant apklausos veiksmą, griebė iš bylos ir dalį jo suvalgė. Pagalbai buvo kviečiami pareigūnai, įvykis buvo įformintas tarnybiniu pranešimu, buvo likusios popieriaus skiautės. Neatsimena, ar popieriaus likučiuose yra konkrečiai nurodyta jo bendrininko Š. pavardė, bet atsimena, kad M. S. jį minėjo vartodamas pravardę „R.“. Tai įvykis, kuris tikrai yra nekasdienis, kad įtariamieji ar kiti proceso dalyviai valgytų procesinius dokumentus. Po to, kai jis surašė prisipažinimą, buvo organizuojama jo apklausa, kviečiamas advokatas, pats M. S. buvo atvežtas iš kalėjimo į tarnybines policijos patalpas. M. S. buvo su konvojumi ir operatyviniu darbuotoju kabinete ir pasakė, kad nori prisiminti savo prisipažinimą, t.y. ką jis parašė. Byla buvo paruošta ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, ant stalo buvo atnešti visi tomai. Buvo atskleistas tomas, patraukė arčiau jo tą lapą, kad jis prisimintų, ką parašė. Jai reikėjo išeiti ir pasitikti atvykusį jo advokatą, nes yra tokia tvarka. Kuomet grįžo į tarnybines patalpas, kolega jai pranešė, kad M. S. šiuo metu burnoje laiko lapą. Apie tą įvykį surašė tarnybinį pranešimą, apie šią situaciją žinojo ir vadovybė. Faktas nebuvo nuslėptas, ištraukti iš įtariamojo lapo likučiai buvo pridėti prie bylos. Ar tarnybinį pranešimą rašė darbuotojas, kuris matė visą įvykį, negali pasakyti. Dabar jau sunkiai prisimena kitų asmenų pavardes. M. S. aiškino, kad jie iš taboro kitos pusės atvažiavo. Tikslas - aiškintis, nes lyg tai buvo parduoti neteisėtai narkotikai, ar jiems tiesiogiai, ar ne jiems, dabar nepamena. Nuvažiavę į namą jie pateko pro langą, buvo su kaukėmis, kur ir kas tiksliai stovėjo, neatsimena, patikslins vėliau. Kad pavyko rasti pinigų, kuriuos vėliau transporto priemonėje pasidalino. Kai M. S. rašė paaiškinimą, ji buvo kabinete, stovėjo šalia. Iš karto po to susisiekė su advokate Lekavičiene, sutarė dėl įtariamojo M. S. apklausos laiko. Tikėjosi, kad jis duos parodymus pagal jo išsakytą poziciją. Jo surašytą tekstą perskaitė, nes surašęs jį, M. S. atidavė jai ir jis buvo pridėtas prie tyrimo medžiagos. Tame paaiškinime buvo ir kiti asmenys pravardėmis išvardyti, tačiau jų dabar neatsimena. Buvo užfiksuota visą schema, kaip vyko, kaip dalijo, kiek jis gavo pinigų, kiek Š. („R“) kitiems davė, kur ką paleido - viskas buvo nurodyta prisipažinime. Kiek atsimena, įtariamojo Š. byloje dar nebuvo, M. S. buvo tuo metu vienintelis įtariamasis. Kodėl vėliau jis atsisakė savo pozicijos ? Galimai jis nepasitikėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnais ar suabejojo savo padarytais veiksmais. Mano, kad M. S. padarė prielaidą, kad nebus sulaikyti ir nustatyti kiti įtariamieji. Jeigu neklysta, Š. tuo metu buvo užsienyje, įtarimai jam dar nebuvo pareikšti. Gal M. S. suabejojo, kad bylą pavyks baigti ir jis liks vienintelis įtariamasis. Iš M. S. tolimesnių veiksmų išeitų, kad jis persigalvojo. M. S. apklausa įvyko, tačiau jis nedavė parodymų, buvo labiau kaip pasityčiojimas, kad jam Lukiškėse trūksta maisto ir panašiai. Tada dar advokatės klausė, kaip paaiškinti jo veiksmus, ar nėra problemų dėl sveikatos būsenos. Kadangi pusė burnos buvo užimta lapo, tai jis ir kalbėti nelabai galėjo.

Nukentėjusiųjų L. L. ir D. A. protokoluose-pareiškimuose 2012 m. kovo 20 d. 6:00 val. ir, atitinkamai 7:30 val., nurodoma, kad 2012 m. kovo 20 d., apie 3:30 val., į namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris pažymėtas dažais Nr. (duomenys neskelbtini), per išimtą koridoriaus lango stiklą įlipo keturi nepažįstami vaikinai, užsimaukšlinę kepures su iškirptomis skylėmis akyse. Grasindami, du - galimai šaunamaisiais ginklais, o du – peiliais, reikalavo atiduoti narkotikus, pinigus, auksą. L. L. nurodė, kad vienas paėmė rankinę, kurioje buvo 5000 Lt ir asmens tapatybės kortelė. D. A. nurodė, kad vienas asmenų ją prispaudė prie ant žemės gulinčio čiužinio, nuo jos rankos nuėmė auksinį žiedą. Jai padaryta 1500 Lt dydžio turtinė žala (t.1, b.l. 1, 2).

2012 m. balandžio 16 d. daktiloskopinio tyrimo specialisto išvada Nr. 140-(1942)-IS1-2416 buvo nustatyta, kad:

1. Šeši rankų pėdsakai, nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir išryškėję ant A4 formato lapo (pažymėto Nr. 2), paimto 2012-03-20 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), asmeniui identifikuoti tinkami. Ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, taip pat yra nukopijuotų rankų pėdsakų, kurie yra netinkami asmeniui identifikuoti. Ant trijų A4 formato lapų taip pat yra išryškėjusių rankų pėdsakų, kurie yra netinkami asmeniui identifikuoti.

2. Vienas rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 1, yra paliktas Z. L. dešinės rankos nykščiu. Du rankų pirštų pėdsakai, nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 2, Nr. 3, yra palikti E. L. vienu ir tuo pačiu kairės nykščiu.

3. Trys rankų pėdsakai yra palikti ne Z. L., ne E. L., ne L. L. ir ne D. A. (t.1, b.l. 47, 48-54).

Daktiloskopinio tyrimo 2012 m. lapkričio 22 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(5755)-IS1-6548 nurodyta, kad:

1. Penki rankų pirštų pėdsakai, išryškėję ant A4 formato lapo kratos - protokolo su užrašu „PAVYZDYS” ir rankraštiniais įrašais, paimto 2012-03-20 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), asmeniui identifikuoti tinkami.

2. Ant A4 formato lapo kratos - protokolo su užrašu „PAVYZDYS” ir rankraštiniais įrašais, taip pat išryškėjo rankų pėdsakų, kurie yra netinkami asmeniui identifikuoti.

3. Penki rankų pirštų pėdsakai, išryškėję ant A4 formato lapo kratos protokolo su užrašu „PAVYZDYS” ir rankraštiniais įrašais, yra palikti ne L. L., ne Z. L., ne E. L., ne D. A. (t.1, b.l. 56, 57-60).

2013 m. birželio 11 d. specialisto išvadoje (daktiloskopinis tyrimas) Nr. 140- (2815)-IS1-3072 yra konstatuota, kad:

Vienas rankos piršto pėdsakas ant A4 formato lapo kratos protokolo PAVYZDYS (nuotrauka Nr.1) yra paliktas įtariamojo M. S. dešinės rankos nykščiu. Keturi rankų pėdsakai yra palikti ne įtariamojo M. S. (t.1, b.l. 70, 71-75).

Specialisto išvadoje (dėl daktiloskopinio tyrimo) 2013 m. spalio 7 d. Nr. 140-(4286)-IS1-4869, nurodyta, kad trys rankų pėdsakai (žr. 2012-04-16 specialisto išvadą Nr. 140-(1942)-IS1-2416) yra palikti ne D. Š. ir ne J. K.. Penki rankų pėdsakai (žr. 2012-11-22 specialisto išvadą Nr. 140-(5755)-IS1-6548) yra palikti ne D. Š. ir ne J. K. (t.1, b.l. 81, 83-84).

Specialisto išvadoje (dėl trasologinio tyrimo) 2012 m. birželio 29 d. Nr. 26-13 nurodyta, kad avalynės pėdsakas, užfiksuotas įvykio vietos apžiūros metu, kuri atlikta 2012-03-20 (duomenys neskelbtini), prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), sutampa ne tik rašto elementų forma, elementų tarpusavio išsidėstymu su dešinės kojos avalyne, rasta 2013-05-28 bute (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena įtariamasis M. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., bet ir avalynės dydžiu, todėl tikėtina, kad šis pėdsakas paliktas tyrimui pateiktos dešinės kojos avalynės padu. Avalynės pėdsakų fragmentai, užfiksuoti įvykio vietos apžiūros metu, kuri atlikta 2012-03-20 (duomenys neskelbtini), prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), tinkami objekto identifikavimui tik pagal bendruosius požymius, o sutapimų pagal individualius požymius neaptikta, todėl šie pėdsakai galėjo būti palikti dešinės kojos žiemine avalyne, rasta 2013-05-28 bute (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena įtariamasis M. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., arba kita žiemine avalyne, kurios pado rašto elementų forma, išsidėstymas yra tokie patys kaip ir tirti pateiktos avalynės (t.1, b.l. 90-91, 92-99).

Nors kaltinamasis D. Š. savo dalyvavimą plėšime neigia, jo kaltė yra įrodyta ikiteisminio tyrimo eigoje surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visuma: įvykio vietos apžiūros rezultatais, nukentėjusiųjų L. L., Z. L.. E. L., D. A. parodymais, liudytojų A.M. M., O. K., A. P., V. K., G. V. parodymais, atpažinimo rezultatais, daktiloskopinių tyrimų išvadomis, rašysenos ekspertizės aktais, daiktiniais ir rašytiniais įrodymais ir jų apžiūros rezultatais, telefoninių pokalbių išklotinėmis, kitais teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais.

Telefoniniame pranešime ir pirminiuose pareiškimuose nukentėjusiosios D. A. ir L. L. nurodė, kad įsibrovėliai veikė penkiese. Vėliau, atvykus į vietą policijos pareigūnams, jos patikslino, jog įsibrovėlių buvo keturi. Pirminė jų klaida dėl asmenų skaičiaus teismo paaiškinama stresine situacija, dėl pavojingos jų atžvilgiu ką tik įvykdytos veikos (plėšimo) jos galėjo sąžiningai klysti ir iš karto nurodyti netikslų įsibrovėlių skaičių. Nustatyti byloje duomenys patvirtina, kad nusikalstamą veiką vykdė keturi asmenys.

Įvykio vietos apžiūros rezultatais bei pirminiais tyrimo veiksmais buvo nustatyta, kad 2012 m. kovo 20 d., apie 03:20 – 03:30 val., išėmus L. L. namo, esančio (duomenys neskelbtini) (dažais pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini)), priestato koridoriaus lango stiklą, buvo įsibrauta į vidų.

Namo kambaryje įvykio apžiūros metu nuo šviesios spintelės buvo paimtos daktiloplokštelės su rankų pirštų pėdsakais (4 vnt.). Lauke, priešais esantį priestato langą, už tvoros buvo rasti sportinių batų pėdsakai. Padarytos apžiūrėto namo patalpų, lauke rastų avalynės ir automobilio padangų protektoriaus pėdsakų nuotraukos, sudaryta schema (t.1, b.1. 13-20).

Nuo įvykio vietos sekimui pėdomis buvo panaudotas tarnybinis šuo, kuris nusekė iki pirmos sankryžos, kur pėdsakas baigėsi ir buvo tik automobilių vėžės. Sekdamas atgalinėmis pėdomis šuo geležinkelio bėgiais nusekė iki (duomenys neskelbtini), kur matėsi automobilio padangų įspaudai bei analogiški avalynės įspaudai, kurie buvo rasti ir įvykio vietoje (t.1, b.l. 21).

2013-05-28 kratos metu bute (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno bylos įtariamasis M. S., buvo rasti ir paimti daiktai: viena pora žieminių, juodos spalvos pusbačių, dydis 44, taip pat rastos keturios kepurės, policijos pareigūnų striukė su 2 vnt. antsiuvų „Policija“ ir „Vilnius“, dvi juodos spalvos striukės, mėlynos spalvos striukė, juodos spalvos dėklas ginklui (t.4, b.l.79-80). Ikiteisminio tyrimo metu minėti rasti daiktai buvo apžiūrėti ir pridėti prie tyrimo medžiagos (t.4, b.l.90-98).

Trasologinio tyrimo rezultatus papildo 2013 m. rugpjūčio 1 d. odorologinis tyrimas Nr. l40-l-(00058)-ISl-56 apie tai, kad kvapo pėdsake, paimtame 2013-05-30 nuo juodos spalvos pusbačio vidinės dalies (dešinės kojos), rastas M. S. kvapas. Taip pat daroma išvada, kad tikėtina, kad kvapo pėdsake, paimtame 2013-05-30 nuo juodos spalvos pusbačio vidinės dalies (kairės kojos) yra M. S. kvapas (t.1, b.l.103-107).

Liudytojas, policijos darbuotojas O. K. patvirtino nukentėjusiųjų aiškinimus ir tyrimo eigoje parodė, jog, jam atvykus į įvykio vietą, moterys (neatsimena - kuri iš jų) perdavė jam keturis A4 formato lapus. Kaip matė, tai buvo kratos protokolas su užrašu PAVYZDYS, vienas iš tų lapų buvo pildytas ranka. Šią aplinkybę jis pažymėjo ir tarnybiniame pranešime (t.2, b.l.79).

Atliktu daktiloskopiniu tyrimu (2012 m. lapkričio 22 d. specialisto išvada Nr. 140-(5755)-IS1-6548) buvo nustatyta, kad šeši rankų pirštų pėdsakai, išryškėję ant A4 formato lapo kratos - protokolo su užrašu „PAVYZDYS” ir rankraštiniais įrašais, paimto 2012-03-20 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), asmeniui identifikuoti yra tinkami. Nustatyta, kad vienas pėdsakas (nuotrauka Nr.1) paliktas Z. L. dešinės rankos nykščiu, du pirštų pėdsakai (nuotraukos Nr.Nr.2, 3) palikti E. L. vienu ir tuo pačiu kairės rankos nykščiu (išvada - kategoriška, teigiama). Trys rankų pėdsakai (nuotraukos Nr.Nr.4,5) palikti ne Z. L., E. L., Z. L. ir D. A. (išvada - kategoriška, neigiama) (t.1, b.l.49-53).

2013 m. birželio 11 d. specialisto išvada (papildomas daktiloskopinis tyrimas) Nr. 140- (2815)-IS1-3072 nustatyta, kad vienas rankos piršto pėdsakas ant A4 formato lapo kratos protokolo su užrašu „PAVYZDYS” ir rankraštiniais įrašais yra paliktas įtariamojo M. S. dešinės rankos nykščiu (išvada - kategoriška, teigiama). Keturi kiti rankų pėdsakai (nuotraukos 2,3,4 ir 5) yra palikti ne įtariamojo M. S. (t.1, b.l. 70, 71-75).

2013 m. spalio 7d. specialisto išvadoje Nr. 140-(4286)-IS1-486 (dėl daktiloskopinio tyrimo) nustatyta, kad trys rankų pėdsakai (žr. 2012-04-16 specialisto išvadą Nr. 140-(1942)-IS1-2416) yra palikti ne D. Š. ir ne J. K.. Penki rankų pėdsakai (žr. 2012-11-22 specialisto išvadą Nr. 140-(5755)-IS1-6548) yra palikti ne D. Š. ir ne J. K. (t.1, b.l. 81, 83-84).

Tokiu būdu, ant A4 formato lapo kratos protokolo su užrašu PAVYZDYS ir rankraštiniais įrašais buvo rasti ne tik nukentėjusiųjų L. L. bei E. L., tačiau rastas ir įtariamojo M. S. paliktas piršto pėdsakas.

Kadangi nukentėjusieji nurodė, kad įsibrovėliai buvo su kaukėmis, akivaizdu, jog atpažinti jų pagal veidus negalėtų.

Nors nukentėjusioji L. L. šio procesinio veiksmo metu pareiškė, kad klausyti balsai jai labai panašūs į balsus dviejų įsibrovėlių, netikėti šios procesinio veiksmo rezultatais teismas pagrindo neturi. Nukentėjusioji L. L. parodė, jog tuo metu (2012 metais) ji prekiavo narkotikais ir darė tai per langelį. Nematydama pirkėjų, atpažindavo juos tik iš balso, o klausa jos - gera. Todėl klaidos, pagal jos aiškinimą, ikiteisminio tyrimo metu atliktame atpažinime pagal balsą būti negalėjo.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis E. L. atpažino M. S. kaip asmenį, kuris lankėsi čigonų tabore ir yra siūlęs pirkti įvairius daiktus, jį paskutinį kartą matęs 2013 metų pavasarį, tik jis buvo ilgesniais plaukais ir nesiskutęs (t.2, b.l. 68, 69). Apklaustas įtariamuoju įvykio vietoje M. S. nurodė L. namą Nr. (duomenys neskelbtini), teigdamas, kad ten lankydavosi pirkti narkotikų.

2013-11-06 daiktų parodymo atpažinti veiksmo metu nukentėjusysis E. L. atpažino vieną iš kepurių su įvairių spalvų juostomis kaip panašią į tą, kurią plėšimo metu dėvėjo vienas iš vyriškių ir kurią jis apibūdino jo apklausos metu (t.2, b.l.70-71).

Daiktų parodymo atpažinti metu nukentėjusioji Z. L. atpažino juodos spalvos blizgaus audinio striukę, kaip analogišką, kurią dėvėjo vienas iš asmenų plėšimo metu (striukė paimta 2013-05-28 kratos metu pas įtariamąjį M. S. bute, adresu (duomenys neskelbtini) (t.2, b. l. 61-62).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji D. A. nurodė, kad įvykio metu vienas iš plėšikų dėvėjo panašią į policijos pareigūno striukę. Minėtoji striukė, kaip teigia nukentėjusioji, buvo trumpa, bet, ar jis buvo su skiriamaisiais policijos ženklais - antsiuvais, ji nėra tikra (t.9, b. l. 108-109). Kratos metu pas įtariamąjį M. S. buvo rasta ir paimta analogiška, nukentėjusiosios parodymuose aprašyta striukė (t.4, b.l. 79-80, 90-92).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta duomenų, kad judriojo ryšio telefono aparatas Samsung 5230, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), aptiktas adresu (duomenys neskelbtini), pas įtariamąjį M. S., veikė 2012-03-20 naktį nuo 01.01 val. iki 02.08 val. įvykio vietoje su jame buvusia SIM kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini), Tele2, išankstinės paslaugos vartotojas (t.3, b.l.8).

Prie bylos pridėtas iš dalies įtariamojo M. S. suplėšytas, jo ranka rašytas (tai patvirtino ir atlikta rašysenos ekspertizė), tekstas, kuriame jis nurodo apie savo norą prisipažinti, o taip pat apie atvykimą automobiliu, kurį pats ir vairavo, „pas L.“, kad jie trise dar važiavo į (duomenys neskelbtini) paimti „M“. Kad po to, pagal M. S. surašytus žodžius, jie privažiavo prie taboro, o „R.“ ištraukė lapus, kuriuose užrašyta „pavyzdys“. Taip pat nurodytame tekste jis mini asmenį „T.“, pinigų dalybas ir tai, kad gavo iš „T.“ 200 litų.

Nors vėliau 2013-06-13 apklausos metu įtariamasis M. S. paneigė dalyvavimą plėšime ir nurodė, kad rašytą paaiškinimą jis suplėšė bei dalį jo dalį suvalgė, kadangi jis buvo jo, o paaiškinime buvo surašyta tai, ką jam diktavo tyrėja (žiūr. t.5, b.l. 108-109), teismas neturi pagrindo netikėti tyrėjos A. P. parodymais apie tai, kad nurodyto rašto surašymo iniciatoriumi buvo pats M. S. ir teksto turinys surašytas jo asmeniškai, be jokio poveikio jam. Įtariamajam M. S. pareiškus norą prisipažinti dėl įvykdytos veikos (tuo metu jis buvo jau suimtas), jam buvo pasiūlyta padaryti tai persiunčiant savo rašytinį prisipažinimą per kalėjimo administraciją. Su tokiu siūlymu jis nesutiko ir, paprašęs popieriaus lapo, pats surašė tekstą, kurį ji paėmė ir pridėjo prie bylos medžiagos. Tai įvyko 2013-06-06 tardymo izoliatoriaus-kalėjimo patalpoje. Rašydamas paaiškinimą įtariamasis kalbėjo su ja, aiškino, jog su juo kartu dalyvavo ir D. Š., kurį jis vadino „R.“. Kitų jo tuomet paminėtų bendrininkų pavardžių ar pravardžių šiuo metu liudytoja jau neatsimena. Po ko ji sutarė dėl jo apklausos su advokate atlikimo.

Kaltinamasis D. Š. neigia dalyvavimą plėšime ir nurodo, jog romų tabore niekada nebuvo. Jam inkriminuojamo nusikaltimo metu nuo 2012-03-15 iki 2012-04-15 slaugė tėvo pažįstamą V. K., kuriam dieną - naktį buvo reikalinga jo pagalba, savarankiškai šis netgi į tualetą nueiti negalėjo. Apie šią aplinkybę jis nurodė tik teisme, kadangi nepasitikėjo tyrimu. Kas dėl jo ranka surašyto teksto ant kratos protokolo PAVYZDYS blanko, tai padarė jis tuos įrašus V. J. prašymu ir pastarajam diktuojant 2012 m. kovo mėnesio pradžioje, apie 8-9 dieną.

Vertindamas kaltinamojo parodymus, teismas pažymi jų nenuoseklumą, nes ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. rugpjūčio 6 d. apklaustas įtariamuoju D. Š., neigdamas savo kaltę, nurodė, kad 2012 metais gyveno su tėvu bute, adresu (duomenys neskelbtini), kur periodiškai gyveno ir pusbrolis A. Š.. Vaikystėje yra turėjęs pravardę „R.“. Papildomos apklausos metu 2013 m. rugpjūčio 8 d. parodė, kad datos nepamena, tačiau dieną, kuri nurodyta įtarime, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino V. J., pravarde „T.“, ir paprašė pagalbos naktį pavairuojant automobilį. V. pasakė, kad reikės pavairuoti jo automobilį VW „Sharan“, valstybinio numerio neprisimena, ir vežti jį link oro uosto. Automobilyje šis jam padavė kažkokį lapą ar tai kelis lapus, tiksliai neprisimena - kažką panašaus į kratos protokolą ar orderį. V. lietuviškai nerašo, todėl šis jam diktavo rusiškai, o jis, išvertęs, rašė lietuviškai, ką jam diktavo, turinio jau neprisimena. V. liepė jo palaukti mašinoje, minėdamas, kad už pusvalandžio grįš. Jis grįžo maždaug po valandos, minėjo, kad teko bėgti, daugiau nieko neaiškino. Parvežė V. prie namų ir savo automobiliu grįžo į namus. V. už nuvežimą buvo žadėjęs jam duoti 100 litų, kuriuos atidavė kitą dieną prie Žalgirio parduotuvės. Papildo, kad tyrimo metu susipažino su nutartimi atlikti kratą, dokumente buvo minimas M., kurio jis nežino ir nepažįsta (t.7, b.l. 83-89).

Nukentėjusioji D. A. prašo teismo turtinei žalai atlyginti priteisti 435 eurų už plėšimo metu užvaldytą jos auksinį žiedą bei neturtinei žalai 10 000 eurų atlyginimo (t.9, b.l. 133). Nurodo, kad plėšimo metu nuo jos rankos buvo nuimtas auksinis žiedas su deimantu, kurio vertė 1500 lt (t.2, b.l.48). Be to, ji prašo neturtinei žalai atlyginti priteisti 10 000 eurų.

D. A. ieškinio reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies. Bylos duomenimis įrodyta, kad žiedas iš jos buvo pagrobtas plėšimo metu 2012-03-20 naktį. Tačiau jo vertė, kuri buvo nurodoma ir tyrimo eigoje - 1500 Lt, kas atitinka 434,43 eurų sumą. Ši suma ir priteistina nukentėjusiosios naudai turtinei žalai atlyginti.

Neturtinei žalai atlyginti nukentėjusioji D. A. prašo priteisti 10 000 eurų. Nurodo, kad smurtinis nusikaltimas sąlygojo jai dvasinį sukrėtimą, stresą, jos atžvilgiu plėšimo metu buvo naudotas ir fizinis smurtas.