Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas, dirbantis (duomenys neskelbtini) (vairuotojas – šaltkalvis), deklaruojantis gyvenamąją vietą ir gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. kaltinamas tuo, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent jis, 2021 m. kovo 22 d., apie 18.23 val., Trakų rajone, Lentvario seniūnijoje, vairuojamu krovininiu automobiliu „MAN TGS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Huffermann Har 18.70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties kelio Nr. 4722 („Trakai – Rykantai“) važiuojamosios dalies eismo juosta nuo Trakų miesto pusės, kelio atkarpoje ties 8 kilometru, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, pasirinkdamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį, užtikrinantį stabilų ir kryptingą transporto priemonių junginio judėjimą, jis neatsižvelgė į vežamo krovinio ypatumus (svorį ir aukštį) ir jo kelyje buvusį kelio vingį į dešinę pusę, dėl ko kelio vingyje prarado judėjimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuriam nuvirtus ant kairiojo šono, nuo jo nukrito vežtas konteineris su kroviniu, kuris nuslydo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į kairę pusę ir susidūrė su keliu priešinga kryptimi važiavusiu bei siekiant išvengti transporto priemonių susidūrimo už jo važiuojamosios dalies ribų išvažiavusiu E. L., gim. (duomenys neskelbtini), vairuojamu automobiliu „Toyota Aygo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu automobilio „Toyota Aygo“ vairuotojai E. L. dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo sugadinti UAB „Karališka kibininė“ priklausantis automobilis „Toyota Aygo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis automobilis „MAN TGS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas pripažįsta, kad šioje byloje yra nustatyta visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma, nes kaltinamasis A. Š. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Taip pat civilinis atsakovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, visiškai atlygino turtinę žalą ir dalį prašomos priteisti neturtinės žalos (10.000,00 Eur.). Be to, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo amžių, pateiktas charakteristikas ir kitus apibūdinančius dokumentus, taip pat ilgametį darbinių pareigų vairuotojo pareigose vykdymą, yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat teismas pripažįsta pagrįstomis kaltinamojo gynėjos nurodytas aplinkybes, kad kaltinamasis siekė pilnai išsiaiškinti įvykio faktines aplinkybes, o tai buvo susiję su tam tikru laiko tarpu ir reikalavo specialių žinių bei visapusiško autoįvykio priežasčių ištyrimo. Tai reiškia, kad garsas, kurį kaltinamasis išgirdo prieš pat autoįvykį, galėjo lemti jo įsitikinimą, jog įvykio priežastimi galėjo būti ne jo veiksmai, o techninis gedimas. Tačiau Aktą Nr. 11-2165(21) „kad negalima pateikti išvados“ pateikusiai ekspertė nurodžius, jog nepateikus tyrimui reikalingo tyrimo objekto – krovininio automobilio „Man TGS“ konteinerio laikančiosios „ausies“, nebuvo galimybės atsakyti į teismo nutartyje paskirti ekspertizę užduotus klausimus dėl minėtos detalės atsidalijimo priežasties ir laiko /t. 2, b.l. 67, 68/, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų nustatymas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011).

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, kitų byloje esančių duomenų nustatyta, kad laiduotoju prašomas skirti asmuo – T. Š. nėra teista, nebausta administracine tvarka (t. II, b.l. 186 – 187). Taip pat iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad T. Š. darbovietės UAB „Studiohotel LT“ charakterizuojama teigiamai, kaip sąžininga, atsakinga, komunikabili, nekonfliktiška, kompetentinga darbuotoja, Vilniaus rajono savivaldybės, kaimynų charakteristikos bei kiti duomenis ją apibūdina teigiamai (t. II, b.l. 189 – 194).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad laiduotojos T. Š. asmenybė yra teigiama, ji yra kritiška kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti ja, byloje nėra, todėl vertintina, jog galima pasitikėti T. Š. ir perduoti kaltinamąjį A. Š. jos atsakomybei (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių kaltinamąjį A. Š. charakterizuojančių duomenų - Vilniaus rajono savivaldybės, darbovietės charakteristikos, padėkų, pažymėjimų, diplomų, liudijimų nustatyta, kad jis apibūdinamas teigiamai (t. II, b.l. 148 – 182), iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, taip pat IKNR išrašo matyti, kad kaltinamasis neteistas.

Teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį neatsargų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, žala iš dalies atlyginta, pripažįsta, jog yra BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse numatyti pagrindai atleisti A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. T. Š., kuri yra kaltinamojo sutuoktinė, sutinka laiduoti už kaltinamąjį visą teismo paskirtą laikotarpį. Ji, teismo vertinimu, pagal savo asmenines savybes yra verta teismo pasitikėjimo, ir galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima A. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant kaltinamąjį pagal laidavimą 2 metų terminui T. Š. atsakomybei ir baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnio 1, 4 dalis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgęs į kaltinamojo nuoširdų prisipažinimą, į kaltinamojo asmenybę, kuris iš bylos esančių duomenų visumos charakterizuojama teigiamai, teismas atleidžia kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. L. pareiškė 2021-07-16 patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašoma priteisti solidariai iš A. Š. ir UAB (duomenys neskelbtini) (t. y. A. Š. darbdavio ir pastarojo įvykio metu vairuotos transporto priemonės savininko) 40 000 eurų dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti ir 60,58 eurų dydžio sumą turtinei žalai atlyginti, patirtas bylinėjimosi išlaidas bei 5 procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki reikalavimų įvykdymo /t. 1, b.l. 108-110/. Ieškininio reikalavimo dydis nustatytas jau įvertinus draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas (t. y. bendrovės, kurioje privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo drausta A. Š. vairuota transporto priemonė; t. 1, b.l. 40) nukentėjusiajai E. L. išmokėtą 10 000 eurų dydžio kompensaciją neturtinei žalai atlyginti ir 687 eurų dydžio kompensaciją turtinei žalai (gydymo išlaidos) atlyginti (neatlygintos išlaidos už balzamą „Žvaigždutė“). /t. 1, b.l. 111/. 2021-08-16 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu E. L. buvo pripažinta civiliniu ieškovu. /t. 1, b.l. 112/ 2021-08-25 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu į bylą civiliniu atsakovu buvo įtraukta draudimo bendrovė „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas, atstovaujama įgaliotojo atstovo – bendrovės teisininkės I. S. /t. 1, b.l. 117,118; 114; 115, 116/ 2021-08-17 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu į bylą civiliniu atsakovu buvo įtraukta UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama įgaliotojo atstovo – advokato Jovito Elzbergo /t. 1, b.l. 120-122; 123-125; 119/.

Teismo posėdžio metu civilinės ieškovės atstovas nurodė, kad turtinė žala yra visiškai atlyginta, todėl ieškovė atsisako šio reikalavimo ir reiškia ieškinį dėl 40 000 eurų dydžio sumos neturtinei žalai atlyginti solidariai iš A. Š. ir UAB (duomenys neskelbtini), 5 procentų procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki reikalavimų įvykdymo priteisimo.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-118/2013 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas, priimdamas sprendimą tokią žalą atlyginti, turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesų labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Nustatant neturtinės žalos dydį svarbu įvertinti ir nukentėjusio asmens elgesį prieš patirtą nusikalstamą veiką, taip pat, kaip pakito nukentėjusiojo gyvenimas ir elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, kokie liko neigiami liekamieji reiškiniai. Remiantis formuojama kasacinio teismo praktika, bylose, susijusiose su sunkiu sveikatos sutrikdymu, vidutiniškai priteisiama apie 14 650 Eur (minimali priteista suma sudaro 5 000 Eur, o maksimali – 40 000 Eur) (kasacinės nutartys Nr. 2K-351-222/2015, Nr. 2K-111-696/2015, Nr. 2K-89-139/2016, kt.). Lietuvos apeliacinis teismas vienoje iš naujausių bylų, susijusių su sunkiu sveikatos sutrikdymu, priteisė nukentėjusiajai 25 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 25 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-196-318/2021).

Remiantis ikiteisminio tyrimo metu pateikta Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada (pateikta įvertinus medicininiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis), nustatyta, kad įvykio metu E. L. patyrė sekančius sužalojimus: plėštines žaizdas dešinėje rankoje; plėštinę žaizdą dešinėje blauzdoje su dešinio blauzdikaulio vidinio krumplio ir kūno viršutinės dalies atviru lūžiu; plėštinę žaizdą kairiajame kelyje su kairės girnelės skeveldriniu atviru lūžiu; poodinę kraujosruvą kairiajame klube; kairio šlaunikaulio kūno vidurinio trečdalio lūžį; dešinio stipinkaulio ylinės ataugos ir kūno vidurinio trečdalio lūžį; dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžį. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio metu kūnu kontaktuojant su automobilio vidaus dalimis. Sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.13 punktas) /t. 1, b.l. 69-72/. Remiantis ikiteisminio tyrimo metu pateikta Valstybinės TMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 1511/2021(01), nustatyta, kad eismo įvykio metu E. L. buvo blaivi (jos kraujyje etilo alkoholio nerasta) /t. 1, b.l. 63/.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad dėl šio autoįvykio jai buvo psichologinis lūžis, taip pat visai šeimai tragedija, nes tik prieš 2 metų palaidojo mamą, o dabar įvyko ši avarija. Tėtis ją prižiūrėjo, leido vaistus. Šeima turėjo mesti darbą tam, kad ją prižiūrėti, prižiūrėti padėjo ir kaimynai. Nukentėjusioji po autoįvykio nenorėjo su niekuo bendrauti, palūžo psichologiškai, suvokia, kad patirti sužalojimai yra visam gyvenimui. Turi randus ant klubo, ant kelių, ant rankų, dėl jų turi kompleksą. Dirbo nuo 17 metų, įmonėje buvo ledų pradavėja, tapo administratore, kilo karjeros laiptais, nežino, kokia būtų karjera, jeigu nebūtų patekusi į šią avariją. Dėl kelio sąnario kontraktūros negali dirbti pilnos darbo dienos. Išėjo iš darbo, nes negalėjo dirbti. Turi aukštąjį išsilavinimą, visko siekė, tačiau avarija viską apvertė, nežino, kada galės pilnavertiškai dirbti. Norėtų privačiai kreiptis dėl tolimesnio gydymo, gal ne valstybinėse, o privačiose medicinos įstaigose, nes valstybinės įstaigose yra didelės eilės, laukė operacijos net 1,5 mėn. sveikatos būklės pagerinimui.

Vertinant nurodytas aplinkybes, t. y. nukentėjusios patirtą fizinį skausmą, iš esmės pasikeitusį jos bei šeimos gyvenimo būdą, turimus išgyventi gydymo nepatogumus ir liekamuosius traumos reiškinius, tolesnio patirtų sužalojimų gydymo būtinumą, prarastą darbingumą, kitus gyvenimo apribojimus bei išgyvenimus dėl netektų darbo pareigų, taip pat remiantis teismų formuojama praktika šio pobūdžio bylose, teismas pripažįsta, kad teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, šioje byloje atitiktų 20 000 eurų neturtinės žalos priteisimas.

Pagal LR CK 6.264 str. 1 – 2 d. nuostatas, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal šį straipsnį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami.

Pagal LR CK 6.254 str. nuostatas, įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja šis kodeksas ir kiti įstatymai. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Šioje byloje nustatyta, kad civilinis atsakovas A. Š. jam inkriminuojamą veiką įvykdė vykdydamas savo darbo funkcijas, t. y. būdamas civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoju ir vairuodamas darbdavio krovininį automobilį „MAN TGS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Huffermann Har 18.70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje nustatyta, kad civilinis atsakovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, atsiliepime į ieškinį patvirtino, jog bylai aktualaus įvykio dieną galiojo su ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą sudaryta transporto priemonės MAN, TGS, v/n (duomenys neskelbtini) įprastinė transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės reiškia, kad neturtinė žala turi būti priteisiama iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą.

Byloje nustatyta, kad civilinis atsakovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, įvertino medicininius dokumentus, fiksavusius patirtus sužalojimus, taikytą gydymą, jo trukmę bei atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo mastą ir vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, draudikas apskaičiavo neturtinės žalos dydį - 10.000,00 EUR, kuri 2021-07-08 buvo pervesta į E. L. nurodytą sąskaitą.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios naudai priteista 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei tai, kad civilinis atsakovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą jau sumokėjo nukentėjusiajai 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, nukentėjusiajai E. L. yra priteisiama likusi nesumokėta 10 000 eurų neturtinės žalos suma, taip pat 5 procentai procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki reikalavimų įvykdymo.

Atsižvelgiant į išdėstytą teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4, 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, pagal laidavimą be užstato ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti jį laiduotojos T. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakomybei, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

A. Š. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

T. Š. išaiškinti, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).

E. L., a.k. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, nukentėjusiajai E. L. 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2022-02-09 d.) iki reikalavimų įvykdymo.

Priimti civilinės ieškovės E. L. atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl turtinės žalos priteisimo ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.