- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-28
- Bylos Nr.
- e2-986-523/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00032-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Bacevičius
- Ieškovas
- NEO Finance
- Atsakovas
- G. Š.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės (toliau – AB), atstovaujamos atstovės advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“, ieškinį atsakovei G. Š. dėl negrąžintos kredito dalies, mokėjimo (pelno) palūkanų, negautų pajamų (nuostolių), tarpininkavimo mokesčio, kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė, atstovaujama atstovės, kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės: 1391,78 Eur negrąžintos kredito dalies; 68,45 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.); 14,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1391,78 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 9 d.); 584,70 Eur tarpininkavimo mokesčio; 3,54 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 10 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.); 14,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1391,78 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 46,00 Eur žyminį mokestį; 200,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2020 m. kovo 9 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo suteiktas 1573,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 362,36 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 14,00 proc.), 116,12 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2023 m. kovo 9 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis, atsakovės turėjo būti grąžintas ieškovei per 36 mėnesinių įmokų. Kadangi atsakovė iki pat šios dienos nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė pateikė prašymą bylą teismo posėdyje nagrinėti ieškovei ir jos atstovei nedalyvaujant.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, ji nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį, neatvykimo priežastys nežinomos, atsakovės kitų prašymų byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2020 m. kovo 9 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 1573,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui. Atsakovė sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 362,36 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 14,00 proc.), 116,12 Eur tarpininkavimo mokesčio, periodinėmis įmokomis, iki 2023 m. kovo 9 d. Atsakovė nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų laiku, todėl ieškovė vienašališkai nuo 2021 m. sausio 12 d. vartojimo kredito sutartį nutraukė. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatytais terminais, tačiau ji savo įsipareigojimų nevykdė, nustatytu laiku ir tvarka įmokų nemokėjo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi vartojimo kreditą, todėl iš atsakovės priteisiama 1391,78 Eur negrąžintos kredito dalies ieškovei.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 68,45 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.). Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos, kas reiškia, jog mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti paskaičiuotos tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atsižvelgiant į nurodomas aplinkybes, ieškovei iš atsakovės priteisiama 68,45 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 14,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1391,78 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 9 d.).
Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu ir tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis nurodyta teisės norma, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės.
Ieškovė, siekdama pagrįsti negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, nurodo, kad ji yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorė, be kita ko teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Įvertinus atsakovės galimybę skolintis bei suderinus individualias sutarties sąlygas, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą kredito mokestį.
Taigi ieškovė, prašydama taikyti civilinę atsakomybę, turi įrodyti visas sąlygas (neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pasisakant dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio nurodyta, kad šių sąlygų buvimą pagrindžia įvykęs pažeidimas – sutarties nevykdymas, dėl kurio buvo nutraukta sutartis. Kadangi kaltė preziumuojama, būtent atsakovei, kaip skolininkei, tenka pareiga šią sąlygą nuginčyti, tačiau tuo atsakovė nesinaudoja – atsiliepimas byloje nėra pateiktas, į teismo posėdį neatvyko. Ieškovė žalą (nuostolius) kildina iš negautų pajamų (nuostolių), kuriuos sudaro 14,00 proc. negautos pajamos (nuostoliai) už negrąžintą kredito sumą (1391,78 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 9 d.).
Pažymėtina, kad egzistuoja reali galimybė paskaičiuoti tikslią negautų pajamų sumą, vadovaujantis įmokų mokėjimo grafiku, iki sutarties nutraukimo, ieškinio pateikimo teismui dienos ar teismo sprendimo priėmimo. Tačiau, nustatyti konkrečią vartojimo kredito grąžinimo dieną bei paskaičiuoti tikslią negautų pajamų sumą galimybės nėra, kadangi palūkanų dydis yra tiesiogiai priklausomas nuo likusios negrąžintos paskolos sumos. Juo labiau, atsakovė gali visas vartojimo kredito sumas grąžinti anksčiau nei baigtųsi sutarties terminas.
Taigi, nagrinėjamu atveju, siekiant nepažeisti atsakovės interesų, jeigu ji prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo priėmimo, tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti, apskaičiuojant konkrečią (fiksuotą) sumą nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.) iki sprendimo priėmimo dienos (2021 m. balandžio 28 d.), t. y. 56,59 Eur (1391,78 Eur negrąžinta kredito dalis × 14,00 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 106 dienos nuo sutarties nutraukimo iki sprendimo priėmimo dienos), ir procentinę išraišką pagal sutartinę 14,00 proc. metinę palūkanų normą, t. y. 14,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sprendimo priėmimo dienos (skaičiuojama nuo 2021 m. balandžio 29 d.) (CPK 73 straipsnio 3 dalis) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 9 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį.
Taigi, paskolos davėjas (ieškovė) pagrįstai nuo sprendimo priėmimo dienos (skaičiuojama nuo 2021 m. balandžio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 9 d.), galėjo tikėtis gauti 14,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. balandžio mėn. – 1119,75 Eur (13 įmoka); nuo 2021 m. gegužės mėn. – 1079,05 Eur (14 įmoka); nuo 2021 m. birželio mėn. – 1037,88 Eur (15 įmoka); nuo 2021 m. liepos mėn. – 996,23 Eur (16 įmoka); nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. – 954,09 Eur (17 įmoka); nuo 2021 m. rugsėjo mėn. – 911,46 Eur (18 įmoka); nuo 2021 m. spalio mėn. – 868,33 Eur (19 įmoka); nuo 2021 m. lapkričio mėn. – 824,70 Eur (20 įmoka); nuo 2021 m. gruodžio mėn. – 780,56 Eur (21 įmoka); nuo 2022 m. sausio mėn. – 735,91 Eur (22 įmoka); nuo 2022 m. vasario mėn. – 690,73 Eur (23 įmoka); nuo 2022 m. kovo mėn. – 645,03 Eur (24 įmoka); nuo 2022 m. balandžio mėn. – 598,79 Eur (25 įmoka); nuo 2022 m. gegužės mėn. – 552,01 Eur (26 įmoka); nuo 2022 m. birželio mėn. – 504,69 Eur (27 įmoka); nuo 2022 m. liepos mėn. – 456,82 Eur (28 įmoka); nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. – 408,39 Eur (29 įmoka); nuo 2022 m. rugsėjo mėn. – 359,39 Eur (30 įmoka); nuo 2022 m. spalio mėn. – 309,82 Eur (31 įmoka); nuo 2022 m. lapkričio mėn. – 259,67 Eur (32 įmoka); nuo 2022 m. gruodžio mėn. – 208,94 Eur (33 įmoka); nuo 2023 m. sausio mėn. – 157,62 Eur (34 įmoka); nuo 2023 m. vasario mėn. – 105,70 Eur (35 įmoka); nuo 2023 m. kovo mėn. – 53,20 Eur (36 įmoka)) (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsniu, vartotojas kredito sumą bet kada gali grąžinti anksčiau termino ir už likusį laikotarpį palūkanos jam negali būti skaičiuojamos. Būtent dėl šios priežasties sutarties nutraukimo metu negalima spręsti, kad ieškovės negautos pajamos yra lygios visai pagal sutartį už laikotarpį iki jos termino pabaigos mokėtinų palūkanų sumai. Jeigu atsakovė kreditą grąžins anksčiau (arba kredito suma bus priverstinai išieškota anksčiau), ieškovė praras pagrindą pretenduoti į palūkanas, kaip negautas pajamas, už vėlesnį laikotarpį.
Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, reikalavimas šioje dalyje tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 56,59 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų taikant sutartinę 14,00 proc. metinę palūkanų normą, už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.) iki sprendimo priėmimo dienos (2021 m. balandžio 28 d.), ir 14,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), taikant sutartinę 14,00 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiuotų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (skaičiavimas pateiktas aukščiau), nuo sprendimo priėmimo dienos (terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. balandžio 29 d.) (CPK 73 straipsnio 3 dalis) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 9 d.).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 584,70 Eur tarpininkavimo mokesčio. Šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka.
Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punktą, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Bendrųjų sąlygų 5.4 punkte taip pat numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11 punktu.
Sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punkte nurodyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 116,12 Eur (tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos sudaro 679,52 Eur, o tarpininkavimo mokesčio nuolaida – 563,40 Eur).
Iš šių bendrųjų ir specialiųjų vartojimo kredito sutarties sąlygų turinio matyti, kad yra išskirti du tarpininkavimo mokesčio dydžiai: mokestis su nuolaida ir be nuolaidos, t. y. nustatyta tarpininkavimo mokesčio pastovioji dalis, kurios dydį šalys aptarė sutarties specialiosiose sąlygose, ir tarpininkavimo mokesčio kintamoji dalis, kurios dydis yra apskaičiuojamas pagal aukščiau išdėstytose kredito sutarties nuostatose nurodytas taisykles.
Pagal VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai ir glaustai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis).
Teismo vertinimu, sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 – 5.3.2 nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis ir jų taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai. Aptartos sąlygos neskaidrios, kadangi vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks konkretus mokestis bus taikomas. Tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų reiškia ne ką kitą, kaip taikymą papildomo mokesčio už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos ir jokie kiti mokesčiai negalimi (Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-996-254/2020). Vertintina, jog komentuojamos kredito sutarties bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos taikymą, yra neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimo. Pateikimas tik matematinės formulės, tačiau nepateikiant duomenų, reikalingų apskaičiuoti metinę normą, yra prilyginamas informacijos apie BVKKMN nepateikimui, o tai reiškia sutarties sudarymą neturint esminės informacijos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-910/2020).
Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apibrėžimu ir apskaičiavimu, pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis).
Kartu pažymėtina tai, kad kredito sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 116,12 Eur, yra aiški ir atsakovei turėjo būti suprantama, kad aptartą mokestį (116,12 Eur) reikės sumokėti grąžinant kreditą. Būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovės mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Taip pat tokio dydžio tarpininkavimo mokestis buvo įtrauktas nurodant bendrą atsakovės mokėtiną vartojimo kredito sumą.
Iš ieškovės pateiktos priteisiamų sumų detalizacijos matyti, kad atsakovė yra sumokėjusi 16,70 Eur tarpininkavimo mokesčio (3,22 Eur + 3,23 Eur + 3,22 Eur + 3,23 Eur + 3,22 Eur + 0,58 Eur). Atsižvelgiant į tai, kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatyto 116,12 Eur tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma mažintina atsakovės jau sumokėtų sumų dalimi, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 99,42 Eur tarpininkavimo mokesčio (116,12 Eur – 16,70 Eur).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 3,54 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugsėjo 10 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.). Taigi, ieškovė reiškia reikalavimą priteisti kompensacines palūkanas (netesybas) už laikotarpį iki sutarties nutraukimo.
Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė reiškia, kad, pažeidus galiojančios paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali reikalauti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies (piniginės prievolės pagal sutartį vykdymas natūra) nuostatomis. Taigi, tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, šis ieškovės reikalavimas tenkinamas, ieškovei iš atsakovės priteisiama 3,54 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugsėjo 10 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 14,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1391,78 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Taigi, ieškovė prašo priteisti kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki visiško skolos grąžinimo, kurioms taiko tą patį dydį (14,00 proc.), kaip ir mokestinėms (pelno) palūkanoms.
Spręsdamas kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą, teismas atsižvelgia į VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
Taigi, kadangi sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, iš kurių ieškovė kildina aptariamą reikalavimą, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų), sutartinė sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažįstama negaliojančia ex officio (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis) ir reikalavimas šioje dalyje visiškai atmetamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kai terminą įvykdyti prievolę yra praleidęs fizinis asmuo, tokių palūkanų dydis – 5 procentai (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsakovė praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl iš jos ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 46,00 Eur žyminis mokestis bei 200,00 Eur išlaidos už teisinę pagalbą, viso: 246,00 Eur. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, t. y. 76,31 proc., todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį iš atsakovės ieškovei priteisiama 187,72 Eur bylinėjimosi išlaidų (246,00 Eur x 76,31 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Šioje byloje susidarė 5,04 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos priteisiamos iš atsakovės valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini):
1391,78 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą 78 ct) negrąžintos kredito dalies;
68,45 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 45 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.);
56,59 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 59 ct) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.) iki sprendimo priėmimo dienos (2021 m. balandžio 28 d.);
14,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sprendimo priėmimo dienos (terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. balandžio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 9 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. balandžio mėn. – 1119,75 Eur (13 įmoka); nuo 2021 m. gegužės mėn. – 1079,05 Eur (14 įmoka); nuo 2021 m. birželio mėn. – 1037,88 Eur (15 įmoka); nuo 2021 m. liepos mėn. – 996,23 Eur (16 įmoka); nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. – 954,09 Eur (17 įmoka); nuo 2021 m. rugsėjo mėn. – 911,46 Eur (18 įmoka); nuo 2021 m. spalio mėn. – 868,33 Eur (19 įmoka); nuo 2021 m. lapkričio mėn. – 824,70 Eur (20 įmoka); nuo 2021 m. gruodžio mėn. – 780,56 Eur (21 įmoka); nuo 2022 m. sausio mėn. – 735,91 Eur (22 įmoka); nuo 2022 m. vasario mėn. – 690,73 Eur (23 įmoka); nuo 2022 m. kovo mėn. – 645,03 Eur (24 įmoka); nuo 2022 m. balandžio mėn. – 598,79 Eur (25 įmoka); nuo 2022 m. gegužės mėn. – 552,01 Eur (26 įmoka); nuo 2022 m. birželio mėn. – 504,69 Eur (27 įmoka); nuo 2022 m. liepos mėn. – 456,82 Eur (28 įmoka); nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. – 408,39 Eur (29 įmoka); nuo 2022 m. rugsėjo mėn. – 359,39 Eur (30 įmoka); nuo 2022 m. spalio mėn. – 309,82 Eur (31 įmoka); nuo 2022 m. lapkričio mėn. – 259,67 Eur (32 įmoka); nuo 2022 m. gruodžio mėn. – 208,94 Eur (33 įmoka); nuo 2023 m. sausio mėn. – 157,62 Eur (34 įmoka); nuo 2023 m. vasario mėn. – 105,70 Eur (35 įmoka); nuo 2023 m. kovo mėn. – 53,20 Eur (36 įmoka));
99,42 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 42 ct) tarpininkavimo mokesčio;
3,54 Eur (tris eurus 54 ct) kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugsėjo 10 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.);
5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
187,72 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus 72 ct) bylinėjimosi išlaidų
ieškovei NEO Finance, AB, juridinio asmens kodas 303225546.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. kovo 9 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 5.3.1, 5.3.2, 5.4 punktuose išdėstytas nuostatas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio skaičiavimą priklausomai nuo kredito grąžinimo įmokų vėlavimo ir 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (14,00 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5,04 Eur (penkis eurus 04 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš sąskaitų, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.