Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant),

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Bigbank AS, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Bigbank AS filialą, atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant),

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Provident Polska S. A., veikiančio per filialą „Provident Finansai“, atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos),

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-16-305/2017 pagal ieškovės I. B. ieškinį (patikslintą) atsakovui D. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų reikalavimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – Bigbank AS, veikiantis per savo struktūrinį padalinį Bigbank AS filialą, Provident Polska S. A., veikiantis per filialą „Provident Finansai“, ir uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, institucija, teikianti išvadą, – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės ieškinio reikalavimai, paaiškinimų ir argumentų santrauka

II. Atsakovo atsikirtimai dėl ieškinio reikalavimų, paaiškinimų santrauka

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Dėl ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo

Teismas, išklausęs ieškovės ir atsakovo atstovų paaiškinimus, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, santuoka įregistruota Vilkaviškio rajono civilinių apeigų skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (santuokos liudijimas AE Nr. 046040). Teismas sprendžia, kad šiuo metu ieškovės ir atsakovo santuoka yra faktiškai ir galutinai iširusi, kadangi jie nuo 2016 m. kovo 28 d., t.y. jau daugiau kaip metai laiko kartu negyvena ir bendro ūkio neveda (2017 m. vasario 13 d. ieškovės patikslintas ieškinys, 2017 m. kovo 11 d. atsakovo atsiliepimas į patikslintą ieškinį, garso įrašas nuo 2.40 min., 18.10 min. ir nuo 11.52 min.). Tarp pačių šalių taip pat nėra ginčo dėl to, kad jų santuoka faktiškai iširusi, abu tvirtai apsisprendę santuoką nutraukti, susitaikyti nemato jokių galimybių.

19. Nors dėl paties santuokos iširimo fakto šalių nuomonės sutampa, tačiau tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, kuris iš sutuoktinių yra kaltas dėl santuokos iširimo: ieškovė mano, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas tik atsakovas, tuo tarpu atsakovas mano, kad dėl santuoka iširimo yra kalta ir ieškovė.

20. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

21. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

23. Teismas pažymi, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

24. Iš byloje pateikto Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. teismo baudžiamojo įsakymo (Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis – įsiteisėjęs) matyti, kad atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2016 m. kovo 28 d. asmeninio konflikto metu, būdamas neblaivus, savo šeimos narę – sutuoktinę I. B. įžeidinėjo, tyčia stumdė, toliau, tęsdamas savo veiksmus, savo šeimos nariui sūnui T. B., tyčia laikė užlaužęs rankas, taip smurtaudamas sukėlė I. B. ir T. B. fizinį skausmą.

25. Byloje esantys duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. patvirtina, kad ieškovė per šį laikotarpį dirbo 12 mėnesių ir gavo iš viso 6151,51 Eur (vidutiniškai apie 512 Eur/mėn.), atsakovas per šį laikotarpį dirbo 3 mėnesius 2016 m. gegužę, birželį ir liepą (t. y. šalims jau gyvenant atskirai) ir gavo iš viso 690,97 Eur (vidutiniškai apie 230 Eur/mėn.).

26. Taigi, teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes – kad atsakovas naudojo smurtą prieš ieškovę, piktnaudžiavo alkoholiu (atsakovas to iš esmės neneigė, o nusikalstama veika padaryta taip pat jam esant neblaiviam), nepakankamai prisidėjo prie šeimos materialinio aprūpinimo (iš rašytinių įrodymų galima spręsti, kad atsakovas ilgą laiką oficialiai nedirbo ir pajamų negavo, tačiau duomenų, kad jis turėjo sveikatos problemų ar dėl kitokių priežasčių negalėjo dirbti, atsakovas į bylą nėra pateikęs). Tuo tarpu atsakovas savo teiginiui, kad ieškovė jam buvo neištikima, patvirtinti jokių įrodymų nepateikė.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė ir atsakovas yra susilaukę vieno bendro vaiko – sūnaus T. B., gim. (duomenys neskelbtini), – kuris šiuo metu (sprendimo priėmimo dienai) jau yra pilnametis (gimimo liudijimas AD Nr. 051955). Ieškovė ieškinyje yra pareiškusi reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Tačiau kadangi T. B. jau yra pilnametis, ieškinio reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo yra nebeaktualūs, ir civilinė byla dalyje dėl šių reikalavimų nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai negali atsisakyti vykdyti šios pareigos ir ją privalo vykdyti net ir gyvendami atskirai nuo vaikų (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. O CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.Nors šiai dienai T. B. jau yra pilnametis, tačiau atsižvelgiant į aukščiau paminėtas išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimą (ir priteisimą) reglamentuojančias įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo už 3 metus iki ieškinio teismui pateikimo (2016 m. birželio 5 d.) priteisimo iš atsakovo T. B. ir dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo T. B. už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 6 d. iki (duomenys neskelbtini) (kuomet T. B. sulaukė pilnametystės).Ieškovė savo reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus iki ieškinio pateikimo, t.y. už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2016 m. birželio 5 d., priteisimo iš atsakovo argumentuoja tuo, kad atsakovas neprisidėjo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo ne tik tuomet, kai šalys pradėjo gyventi atskirai, bet ir tuomet, kai dar gyveno kartu (2017 m. vasario 13 d. ieškovės patikslintas ieškinys, garso įrašas nuo 2.40 min., 18.10 min.). Atsakovo atstovas šias ieškovės nurodytas aplinkybes ginčija, teigdamas, kad gyvenant kartu atsakovas visas savo pajamas skirdavo šeimai, taigi, prisidėjo ir prie vaiko išlaikymo, o pradėjus šalims gyventi atskirai, atsakovas taip pat, susitikęs sūnų, duoda jam po 20 Eur ar pan. (2017 m. kovo 11 d. atsakovo atsiliepimas į patikslintą ieškinį, garso įrašas nuo 11.52 min.).Byloje yra duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie atsakovo su darbo santykiais susijusias pajamas per vienerių metų laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d., iš kurių matyti, kad per šį laikotarpį atsakovas gavo pajamas tik už 3 mėnesius, t.y. 2016 m. gegužę, birželį ir liepą (t. y. šalims jau gyvenant atskirai). Nors atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas, jo teigimu, pajamas gaudavo iš atsitiktinių darbų pas ūkininkus ir pan., tačiau šį teiginį patvirtinančių įrodymų į bylą nėra pateikta. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas minėtu (ar kitu) laikotarpiu gavo kitokias (nesusijusias su darbo santykiais) pajamas. Tas faktas, kad ieškovė 2015 m. kovo 17 d., 2015 m. rugpjūčio 31 d., 2016 m. sausio 15 d. ėmė kreditus iš kredito bendrovių, rodo, kad šeimoje pinigų trūko, todėl verčia daryti išvadą, kad jeigu minėtu laikotarpiu atsakovas ir uždarbiaudavo neoficialiai pas ūkininkus, tai gautos pajamos nebuvo reguliarios ir pakankamos reikšmingai prisidėti prie šeimos, vaiko išlaikymo. Taip pat atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis materialiai rėmė sūnų jam (atsakovui) gyvenant atskirai nuo ieškovės. Taigi, byloje esantys įrodymai leidžia konstatuoti, kad atsakovas nuo 2015 m. liepos 1 d. neteikė savo sūnui reguliaraus ir pakankamo išlaikymo. Tačiau kadangi byloje nėra oficialių duomenų apie atsakovo pajamas už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2015 m. liepos 1 d. (pati ieškovė tokių duomenų nepateikė ir išreikalauti neprašė), todėl, teismo vertinimu, nėra galimybės daryti vienareikšmę išvadą, kad ir šiuo laikotarpiu atsakovas neteikė savo sūnui išlaikymo. Todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo jo sūnui išlaikymą tik už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki (duomenys neskelbtini) (kuomet T. B. sulaukė pilnametystės). Teismas, spręsdamas dėl priteistino vaikui išlaikymo dydžio, atsižvelgia į vaiko amžių ir jo nulemtus vaiko poreikius (duomenų apie kokius nors specialius vaiko poreikius nėra), į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį (kuri vertintina, kaip esanti iš esmės vienoda – abi šalys jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi (Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialo Vilkaviškio skyriaus 2016 m. balandžio 28 d. raštas Nr. R3390-178, Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2016 m. birželio 3 d. raštas Nr. (3.11.4)KATS-5394, valstybės įmonės „REGITRA“ Marijampolės filialo 2016 m. balandžio 26 d. pažyma Nr. 1.6-S3-73, valstybės įmonės „REGITRA“ Kauno filialo 2016 m. gegužės 30 d. pažymos Nr. (1.5)-S4-839 ir Nr. (1.5)-S4-840), papildomų išlaikytinių neturi (nors yra duomenys, kad ieškovė be sūnaus T. B. taip pat turi dar vieną pilnametį sūnų, tačiau duomenų, kad jį reguliariai materialiai remtų, byloje nėra), nors ieškovė gavo didesnes pajamas už atsakovą, tačiau, teismo vertinimu, tai nėra reikšminga aplinkybė, nes atsakovas yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, o duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas dėl sveikatos problemų ar kitų priežasčių, byloje nėra, todėl spręstina, kad atsakovas taip pat turi galimybę susirasti darbą ir gauti pakankamas pajamas tiek paties pragyvenimui, tiek sūnaus išlaikymui (pažymėtina, kad ieškovės atstovės teigimu, šiuo metu ieškovė, siekdama gauti didesnes pajamas, yra išvykusi į užsienį dirbti paprastą nekvalifikuotą darbą (garso įrašas nuo 2.40 min., 18.10 min.), tokią pat galimybę turi ir atsakovas)) ir sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės prašymą tenkinti bei išlaikymo naštą tarp šalių paskirstyti lygiomis dalimis, t.y. po 150,00 Eur/mėn. (kadangi bendra suma, reikalinga T. B. poreikiams mėnesiui patenkinti, yra 300,00 Eur (300,00 Eur : 2)). Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui T. B. už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki (duomenys neskelbtini)– iš viso 3300,00 Eur (150,00 Eur/mėn. × 22 mėn. = 3300,00 Eur) (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 3.200 straipsnis). Kadangi T. B. jau yra pilnametis, jis pats gali tvarkyti jam skirtas išlaikymo lėšas, todėl nėra pagrindo ieškovei pavesti tvarkyti išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

V. Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo

Remiantis byloje esančiais valstybės įmonės Registrų centro duomenimis apie šalių vardu registruotą nekilnojamąjį turtą bei valstybės įmonės Regitros duomenimis apie šalių vardu registruotas transporto priemones (Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialo Vilkaviškio skyriaus 2016 m. balandžio 28 d. raštas Nr. R3390-178, Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2016 m. birželio 3 d. raštas Nr. (3.11.4)KATS-5394, valstybės įmonės „REGITRA“ Marijampolės filialo 2016 m. balandžio 26 d. pažyma Nr. 1.6-S3-73, valstybės įmonės „REGITRA“ Kauno filialo 2016 m. gegužės 30 d. pažymos Nr. (1.5)-S4-839 ir Nr. (1.5)-S4-840) nustatyta, kad šalys santuokos metu nuosavybės teise nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neįgijo. Duomenų apie kitą šalių santuokos metu įgytą turtą (pinigines lėšas, kitus kilnojamuosius daiktus) taip pat nėra. Todėl turto padalinimo klausimas nespręstinas.Ieškovė yra pareiškusi reikalavimą, sutinkamai su CK 3.127 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad dalijamas tik šalių turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, t.y., įgytas iki 2016 m. kovo 28 d. Tačiau, kaip minėta, šioje byloje nėra duomenų, kad šalys yra įgiję dalintino turto (dėl ko, atitinkamai, turto padalinimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas), todėl tokio ieškovės reikalavimo tenkinimas iš esmės nesukels šalims jokių teisinių pasekmių. Teismas sprendžia, kad iš tiesų ieškovės tikslas yra taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Atitinkamai, nustatytina, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių, ieškovės ir atsakovo, turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y., nuo 2016 m. kovo 28 d. (CPK 376 straipsnio 4 dalis).

VI. Dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo po santuokos nutraukimo

Į bylą ieškovė yra pateikusi tris vartojimo kredito sutartis: 2015 m. kovo 17 d. Vartojimo kredito sutartis Nr. 1511602/96ba, sudaryta tarp ieškovės ir Bigbank AS filialo, 2015 m. rugpjūčio 31 d. Vartojimo kredito sutartis Nr. 1505133/95pa, sudaryta tarp ieškovės ir Bigbank AS filialo, 2016 m. sausio 15 d. Vartojimo kredito sutartis Nr. 100842269, sudaryta tarp ieškovės ir Provident Polska S. A., veikiančio per filialą „Provident Finansai“. Ieškovės ieškinyje nurodyta, kad kreditai pagal minėtas vartojimo kredito sutartis buvo imti šeimos poreikiams tenkinti (2017 m. vasario 13 d. ieškovės patikslintas ieškinys). Atsakovas, jo atstovas šios ieškovės nurodytos aplinkybės neginčija.CK 3.109 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Taigi, vadovaujantis šiomis nuostatomis bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovė minėtas vartojimo kredito sutartis sudarė santuokos metu, šalims vedant bendrą ūkį, šeimos poreikiams tenkinti, pripažintina, kad prievolės pagal šias vartojimo kredito sutartis yra šalių solidarios prievolės. Solidarių prievolių ypatumas yra tas, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Ieškovė prašo priteisti šalims sumokėti kreditoriams po ½ dalį minėtų kreditų likučių. Toks ieškovės reikalavimas yra siekis modifikuoti prievolių pobūdį iš solidarių į bendras dalines. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad toks prievolių modifikavimas reiškia sutarties pakeitimą dėl sutarties subjekto. Šalys, sudarydamos sutartį, laisva valia nusistato tarpusavio teises ir pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalies valia pakeisti sutartį turi būti išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai. Skolininkas negali remtis kitos sutarties šalies – kreditoriaus – tylėjimu, kaip jo valios išraiška pakeisti sutartį pagal skolininko nurodytas sąlygas, nes tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymo arba sandorio šalių susitarimo nustatytais atvejais (CK 1.64 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai solidariosios prievolės atveju sutuoktiniai pareiškia teisme reikalavimą pakeisti šią prievolę į dalinę arba asmeninę, o kreditorius, nors ir būdamas informuotas apie tokios bylos iškėlimą, neįstoja į santuokos nutraukimo bylą ir neišreiškia savo valios dėl tokio reikalavimo, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo jo sutikimas pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Nagrinėjamu atveju kreditorius (trečiasis asmuo šioje byloje) Bigbank AS, veikiantis per Bigbank AS filialą, atsiliepime į ieškinį prašė šalių prievoles šiam kreditoriui pripažinti solidaria atsakomybe. O kitas kreditorius (trečiasis asmuo šioje byloje) Provident Polska S. A., veikiantis per filialą „Provident Finansai“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir aiškios savo pozicijos neišreiškė, tačiau atsižvelgiant į auščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą aiškinimą, tokiu atveju taip pat nėra pagrindo traktuoti, jog šis kreditorius davė sutikimą modifikuoti prievolę iš solidariosios į bendrąją dalinę. Todėl ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti šalims sumokėti kreditoriams po ½ dalį minėtų kreditų likučių negali būti tenkinamas ir, atitinkamai, atmestinas. Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo 529,20 Eur sumą jos sumokėtų už atsakovą kredito įmokų kreditoriams. Teismo vertinimu, šioje byloje toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas. Pažymėtina, kad CK 6.9 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Taigi, įstatymas suteikia teisę vienam iš bendraskolių regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį. Tačiau, teismo nuomone, ši įstatymo nuostata suteikia teisę tokį regresinį reikalavimą reikšti tik tuomet, kai solidarioji pareiga yra visiškai įvykdyta, nes tik tuomet yra aišku, kokias sumas vienas ar kitas bendraskolis yra kreditoriui sumokėjęs ir tik tuomet galima atlikti bendrą mokėjimų suvestinę. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad kreditoriniai įsipareigojimai pagal minėtas vartojimo kredito sutartis kreditoriams būtų pilnai įvykdyti (nors ieškovė 2017 m. vasario 13 d. patikslintame ieškinyje nurodo, kad yra likęs neapmokėtas tik vienas kreditas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų (pvz., atitinkamų raštų iš kreditorių) nėra pateikta), atitinkamai, taikyti CK 6.9 straipsnio 1 dalies nuostatą nėra galimybės.Be to, CPK 383 straipsnyje yra numatyta, kad bylose, nagrinėjamose šiame skirsnyje nustatyta tvarka (dėl santuokos nutraukimo), šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus numatytus šio Kodekso 385 straipsnio 1 dalyje. O CPK 385 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Taigi, regresinis reikalavimas pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismo vertinimu, byloje dėl santuokos nutraukimo negali būti reiškiamas ir nagrinėjamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 529,20 Eur sumą jos sumokėtų už atsakovą kredito įmokų kreditoriams paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).Byloje taip pat yra duomenys apie tarp atsakovo ir UAB „4finance“ sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 9968636004. Ieškovės atstovė tiek 2017 m. vasario 13 d. patikslintame ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu (garso įrašas nuo 2.40 min., 18.10 min.) nurodė, kad šį kreditą atsakovas buvo paėmęs be ieškovės žinios ir jai apie jį nebuvo žinoma, todėl nurodoma, kad pats atsakovas jį ir privalo sumokėti. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad, atsakovo teigimu, ieškovė apie šį kreditą žinojo, jis buvo imtas šeimos poreikiams, todėl mano, kad turėtų būti priteistas iš šalių lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį (garso įrašas nuo 11.52 min.). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, nors ir teismo ragintas (2016 m. rugpjūčio 1 d. teismo nutartis), teismui pačios vartojimo kredito sutarties nėra pateikęs. Jokia išsami informacija iš paties kreditoriaus (įtraukto trečiuoju asmeniu šioje byloje) UAB „4finance“ taip pat nebuvo gauta. Todėl byloje net nėra duomenų, kada vartojimo kredito sutartis Nr. 9968636004 buvo sudaryta, o tai yra reikšminga aplinkybė, kadangi nustatyta, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių, ieškovės ir atsakovo, turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. kovo 28 d. (CK 3.67 straipsnio 2 dalis) (todėl jei vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta po šios datos, atsakovo prievolė kreditoriui vienareikšmiškai yra jo asmeninė prievolė). Kadangi ieškovė teigė, kad jai apie vartojimo kredito sutartį Nr. 9968636004 nebuvo žinoma, o pats atsakovas (taip pat ir kreditorius UAB „4finance“) proceso metu buvo pasyvus (neteikė teismui prašomos informacijos), pačiam atsakovui ir tenka tokio pasyvaus elgesio neigiamos pasekmės – teismas, atsižvelgdamas į ieškovės poziciją ir neturėdamas jokios kitos informacijos, pripažįsta, kad prievolė UAB „4finance“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 9968636004 yra asmeninė atsakovo priemonė.

Kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai.

Po santuokos nutraukimo, ieškovei pageidaujant, ieškovei paliktina santuokos metu turėta pavardė „B.“, o atsakovui lieka jo pavardė – „B.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo ieškovė iš atsakovo sau nereikalauja, todėl išlaikymas ieškovei iš atsakovo nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1-3 dalys). Taip pat nėra pagrindo priteisti atsakovo išlaikymą iš ieškovės.

VIII. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Pagal bylos duomenis ieškovė realiai šioje byloje turėjo 23,00 Eur bylinėjimosi išlaidų: kadangi jai laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki 2017 m. balandžio 15 d. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įskaitant ir žyminį mokestį) (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-1469-5850 Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo), ieškovė sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį už pradinį ieškinį (2016 m. birželio 22 d. mokėjimo kvitas) ir 8,00 Eur žyminį mokestį už papildomą reikalavimą (dėl 529,20 Eur sumos iš atsakovo priteisimo) (2016 m. spalio 20 d. mokėjimo nurodymas). Tačiau kadangi ieškovei, kaip minėta, yra garantuojama ir apmokama tik 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, ji taip pat privalės atlyginti 50 proc. jai teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (už advokato paslaugas ir kitas išlaidas). Pagal byloje esančią Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. balandžio 3 d. pažymą Nr. NTP-7-3992 Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų antrinės teisinės pagalbos I. B. išlaidos sudaro 601,57 Eur. Taigi, ieškovė privalės atlyginti pusę šių išlaidų, t.y. 300,79 Eur (601,57 Eur × 50 proc.). Kadangi ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 529,20 Eur sumą jos sumokėtų už atsakovą kredito įmokų kreditoriams paliktas nenagrinėtu (sprendimo 43 pastraipa), 8,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už šį reikalavimą, grąžintinas ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Taigi, iš viso ieškovė šioje byloje turės 315,79 Eur bylinėjimosi išlaidų (15,00 Eur + 300,79 Eur).Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies (82,80 proc.), ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, t.y. iš atsakovo ieškovei priteistina 261,47 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (315,79 Eur × 82,80 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Duomenų apie atsakovo šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra, atsakovui laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 7 d. iki 2017 m. liepos 7 d. teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. liepos 7 d. sprendimas Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-2786-10784 Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo).

IX. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei.

CPK 96 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai. Kaip minėta, atsakovas yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, o ieškovė – tik 50 proc., todėl iš ieškovės priteistina 28,95 Eur atsakovui teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (336,64 Eur (pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. gegužės 3 d. pažymą Nr. NTP-7-5442 Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų) × 17,20 proc. × 50 proc.) (nuo kitų bylinėjimosi išlaidų ieškovė atleista pagal įstatymą arba jos nesiekia CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatytos sumos).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 307 ir 310 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą Vilkaviškio rajono civilinių apeigų skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), palikti santuokos metu turėtą pavardę „B.“, o atsakovui D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), lieka jo pavardė „B.“.

Civilinę bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimų – nustatyti sūnaus T. B. gyvenamąją vietą kartu su ieškove (motina) I. B. bei nustatyti, kad atsakovas D. B. su nepilnamečiu sūnumi gali bendrauti tik iš anksto suderinęs susitikimo laiką, vietą ir trukmę su ieškove, sūnaus motina, I. B. – nutraukti.

Priteisti iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 3300,00 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų eurų) išlaikymą sūnui T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių – ieškovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), – turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. kovo 28 d.

Prievoles kreditoriui Bigbank AS, juridinio asmens kodas 10183757, vekiančiam per savo struktūrinį padalinį Bigbank AS filialą, juridinio asmens kodas 301048563, pagal 2015 m. kovo 17 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 1511602/96ba ir pagal 2015 m. rugpjūčio 31 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 1505133/95pa pripažinti ieškovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), solidariomis prievolėmis.

Prievoles kreditoriui Provident Polska S. A., veikiančiam per filialą „Provident Finansai“, juridinio asmens kodas 303058727, pagal 2016 m. sausio 15 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 100842269, pripažinti ieškovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), solidariomis prievolėmis.

Prievoles kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, juridinio asmens kodas 301881644, pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 9968636004 pripažinti atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), asmenine prievole.

Ieškinio reikalavimą – priteisti iš atsakovo ieškovei 529,20 Eur sumą ieškovės sumokėtų už atsakovą kredito įmokų kreditoriams – palikti nenagrinėtą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Grąžinti ieškovei I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), jos valstybei sumokėtą 8,00 Eur (aštuonių eurų) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 261,47 Eur (du šimtus šešiasdešimt vieną eurą 47 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 28,95 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.