Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 227 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII- 1968 redakcija) dėl 2007-11-10 - 2007-12-11 pasiūlymo ir pažado duoti didesnį negu 250 MGL vertės kyšį - laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 227 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII- 1968 redakcija) dėl 2008-04-18 - 2008-04-19 pasiūlymo ir pažado duoti didesnį negu 250 MGL vertės kyšį ir kyšio davimo - laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šios bausmės iš dalies sudėtos, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir E. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. balandžio 23 d. iki 2008 m. birželio 20 d. Baudžiamoji byla pagal BK 227 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII- 1968 redakcija) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Nuspręsta E. L. paskirtas kardomąsias priemones, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.Nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) Kompaktinį diską Nr. CD-2-309-08 su vaizdo įrašu, darytu 2007-12-03 (t. 2, b.l. 1-9), dokumentų įmautę, popieriaus lapą, paimtus 2008-04-19 įvykio vietos apžiūros metu V. U. bute, (duomenys neskelbtini), vaizdo kasetę „Panasonic“ Nr. VK-1-005-08, kurioje užfiksuota 2008-04-19 įvykio vietos apžiūra (t. 3, b.l. 47-49), vaizdo kasetę „Panasonic“ Nr. VK-1-008-08, kurioje užfiksuota 2008-04-23 krata E. L. darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. savivaldybės patalpose, Konstitucijos pr. 3, Vilniuje (t. 3, b.l. 67-68) – palikti saugoti prie b+audžiamosios bylos; 2) Kompaktinį diską Nr. CD-1-210-08 su garso įrašu, darytu 2007-11-10 (t. 1, b.l. 166-176), kompaktinį diską Nr. CD-1-228-08 su garso įrašu, darytu 2007-11-30 (t. 1, b.l. 177-183), kompaktinį diską Nr. CD-1-227-08 su garso įrašu, darytu 2007-12-03, kompaktinį diską Nr. CD-1-226-08 su garso įrašu, darytu 2007-12-11 (t. 2, b.l. 10-14), kompaktinį diską Nr. CD-1-242-08 su garso įrašu, darytu 2008-01-18 (t. 2, b.l. 15-17), kompaktinį diską Nr. CD-2-376-08 su garso telefoninių pokalbių garso įrašais (t. 2, b.l. 18-23), kompaktinį diską Nr. CD-2-376-08 su garso įrašu, darytu 2008-02-08 (t. 2, b.l. 51-70), kompaktinį diską Nr. CD-2-377-08 su garso įrašu, darytu 2008-03-15 (t. 2, b.l. 71-91), kompaktinį diską Nr. CD-2-343-08 su vaizdo įrašu, darytu 2008-04-18, kompaktinį diską Nr. CD-2-390-08 su garso įrašu, darytu 2008-04-18 (t. 2, b.l. 92-95), kompaktinį diską Nr. CD-2-346-08 su vaizdo įrašu, darytu 2008-04-19, kompaktinį diską Nr. CD-2-391-08 su garso įrašu, darytu 2008-04-19 (t. 2, b.l. 96-115), kompaktinį diską Nr. CD-2-345-08 su vaizdo įrašu, darytu 2008-04-22, kompaktinį diską Nr. CD-1-373-08 su telefoninių pokalbių garso įrašais (t. 2, b.l. 128-143) – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos; 3) 50 000 litų, paimtus 2008-04-19 įvykio vietos apžiūros metu V. U. bute, (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l. 47-49, 61-62, 63-64) – konfiskuoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. nuteistas pagal BK 227 str. 2 d. už tai, kad jis tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti didesnį negu 250 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: jis, būdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys ir Vilniaus miesto mero pavaduotojas, susitikimo, vykusio 2007 m. lapkričio 10 d., apie 19 val., kavinėje „Livlounge“, esančioje Vilniuje, Gynėjų g. 14, metu prašė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario ir Tėvynės sąjungos frakcijos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje nario V. U. politinio valdančiosios daugumos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje palaikymo ir už tai pasiūlė V. U. nurodyti pageidaujamą piniginio kyšio dydį ar kitus galimus Tarybos sprendimus, naudingus Vilniaus miesto savivaldybės taryboje esančiai Tėvynės sąjungos frakcijai. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis susitikimo, vykusio 2007 m. lapkričio 30 d., apie 19 val., kavinėje „Livlounge“, esančioje Vilniuje, Gynėjų g. 14, metu tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo V. U. neapibrėžto dydžio piniginį kyšį už tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryboje iškėlus nepasitikėjimo Vilniaus miesto metu J. I. klausimą, V. U. balsuotų prieš nepasitikėjimą – nepalaikytų interpeliacijos J. I., tai yra už paminėtą V. U. teisėtą veikimą vykdant Tarybos nario įgaliojimus, taip pat paprašė įvardinti piniginio kyšio dydį ir pažadėjo pusę kyšio sumos sumokėti iki galimos interpeliacijos J. I., o kitą pusę kyšio sumos – po interpeliacijos, jei interpeliacija merui J. I. neįvyktų. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis susitikimų, vykusių 2007 m. gruodžio 3 d., apie 19 val., ir 2007 m. gruodžio 11 d., apie 17 val., Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, Vilniuje, Konstitucijos pr. 3, savo tarnybiniame kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), metu už tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryboje iškėlus nepasitikėjimo Vilniaus miesto meru J. I. klausimą, V. U. balsuotų prieš nepasitikėjimą, t.y. nepalaikytų interpeliacijos J. I., tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti V. U. 140 000 litų kyšį iki interpeliacijos merui J. I., o kitą kyšio dalį – 140 000 litų – duoti po interpeliacijos, jei interpeliacija J. I. neįvyktų.

E. L. taip pat nuteistas pagal BK 227 str. 2 d. už tai, kad jis tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti ir davė didesnį negu 250 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: jis, 2008 m. balandžio 18 d., apie 12 val., Stiliaus ir pramogų centro „Europa“ kavinėje „Fortas“, esančioje Vilniuje, Konstitucijos pr. 7a, tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariui V. U. duoti neapibrėžto dydžio piniginį kyšį už tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryboje iškėlus nepasitikėjimo juo – Vilniaus miesto vicemeru E. L. – klausimą, balsuojant už šią interpeliaciją, V. U. balsuotų prieš nepasitikėjimą, t.y. nepalaikytų interpeliacijos jam (E. L.). Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2008 m. balandžio 19 d., apie 17 val., V. U. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už paminėtą V. U. teisėtą veikimą vykdant Tarybos nario įgaliojimus tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti V. U. 200 000 litų kyšį, pažadėjo dalį kyšio – 50 000 litų – duoti iš karto, likusią kyšio dalį – 150 000 litų – duoti 7-ių dienų laikotarpiu po nepavykusios jam interpeliacijos ir, vykdydamas šį pažadą, tą pačią dieną, apie 18.30 val., davė, t. y. perdavė V. U. žadėtą kyšio dalį – 50 000 litų paliko V. U. buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje.

E. L. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 227 str. 1 d. už tai, kad jis tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: jis, 2008 m. kovo 15 d., apie 13 val., Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, esančiose Vilniuje, Konstitucijos pr. 3, savo tarnybiniame kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo V. U. Vilniaus miesto vicemero postą ir 19 000 litų kyšį už tai, kad V. U., būdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys ir Tėvynės sąjungos frakcijos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje narys, palaikytų valdančiosios daugumos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje politiką ir balsuotų valdančiosios daugumos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje naudai, t. y. paminėtą V. U. teisėtą veikimą vykdant Tarybos nario įgaliojimus. Baudžiamoji byla dėl šio kaltinimo E. L. atžvilgiu nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartimi nuteistasis E. L. padavė kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi nuteistojo E. L. kasacinis skundas patenkintas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 3 d. nutartis panaikinta ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai ištirtus įrodymus bei padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo E. L. padarytų konkrečių nusikalstamų veiksmų ir jų apimties. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs bylai reikšmingas aplinkybes bei įrodymus ir juos tinkamai įvertinęs, pagrįstai priėmė pagal BK 227 straipsnio 2 dalį dėl 2007-11-10- 2007-12-11 pasiūlymo ir pažado duoti didesnį negu 250 MGL vertės kyšį) ir pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ( dėl 2008-04-18-2008-04-19 pasiūlymo ir pažado duoti didesnį negu 250 MGL vertės kyšį ir kyšio davimą) apkaltinamąjį nuosprendį E. L. atžvilgiu. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl apelianto padarytų nusikalstamų veikų, įvertintas jų visetas, ir nurodyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai. Nors nuteistojo tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nepašalino kilusių prieštaravimų, tinkamai neįvertino bylos duomenų, kuriuos pripažino įrodymais jo kaltei pagrįsti, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias ir prieštaraujančias išvadas, jas iš esmės grįsdamas netinkamai vertindamas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo normomis, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nustatytais reikalavimais. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo normų, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų aukštesnės instancijos teismas nenustatė. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. BPK 20 str. 2 d. ir 5 d. nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Šioje byloje, įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtą nuosprendį. Kolegija, išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų bei abejoti padarytomis išvadomis.

Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais ir vertindamas, nesilaikė šio straipsnio nuostatų. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas įvertino visus asmenų parodymus bei rašytinius įrodymus kaip visumą ir padarė motyvuotas išvadas dėl E. L. nusikalstamų veikų, numatytų BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Vertinant šiuos apelianto nurodytus motyvus, pažymėtina, kad minėta procesinė prievartos priemonė – nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai – gali būti taikoma tik pradėjus ikiteisminį tyrimą ir tik prokurorui iš asmens gavus informaciją, kad tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant. Be to, baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuojama, kiek laiko valstybė gali imituoti nusikalstamus veiksmus su asmeniu, galinčiu daryti nusikalstamas veikas, t. y. nėra nustatyta jokio maksimalaus sankcionavimo termino, galimo pratęsimų skaičiaus, tačiau nusikalstamos veikos imitavimas negali tęstis neribotą laiką. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos imitavimas teisėtas tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Tuo atveju, kai, įvertinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad, ilgesnį laiką imituojant nusikalstamą veiką, buvo tik dirbtinai pasunkinta kaltininkų baudžiamoji atsakomybė (pvz., padarytos kelios ar sunkesnės nusikalstamos veikos), o naujų teisiškai reikšmingų aplinkybių nenustatyta, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėsaugos pareigūnų veiksmai, prasidėję teisėtai, dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo neperaugo į provokaciją (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, 2K-530/2012). Nagrinėjamu atveju pripažinti, kad taikytos procesinės prievartos priemonės buvo perteklinės, nėra pagrindo. Panaudojant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus bei kitas neviešo pobūdžio procesines priemones buvo gauti duomenys apie apelianto daromas nusikalstamas veikas. Šiuo aspektu pastebėtina, kad tiriant korupcinio pobūdžio nusikaltimus, pasiekti norimų rezultatų nenaudojant slapto pobūdžio veiksmų - dažnai yra neįmanoma.

Šioje baudžiamojoje byloje konstatuoti provokavimo fakto nėra pagrindo. Pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nuteistasis E. L. nebuvo kurstomas ar provokuojamas daryti nusikalstamą veiką, o ikiteisminio tyrimo subjektų sankcionuotais ir STT pareigūnų kontroliuojamais V. U. veiksmais buvo tik prisijungta prie apelianto suplanuotos nusikalstamos veikos. Nagrinėjamu atveju E. L. išreiškus aiškų ketinimą daryti nusikalstamą veiką (pasiūlius duoti neteisėtą atlygį už tai, kad per balsavimus būtų palaikomi proteguojami projektai), buvo prisijungta prie daromo nusikaltimo. Tokias išvadas teismas daro išanalizavęs duomenis, gautus naudojant procesines prievartos priemones, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus bei kitą bylos medžiagą.

Nagrinėjamoje byloje, siekiant išaiškinti galimai daromų nusikalstamų veikų požymius, buvo atliekami ir neviešo tyrimo veiksmai, kurių metu užfiksuotos bylai reikšmingos aplinkybės. Nors apeliantas nurodo, kad operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose duomenys apie operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuotos informacijos turinį, operatyvinių veiksmų aprašymą ir rezultatus neatitinka užfiksuotų garso ir vaizdo įrašų turinio, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju teismas vadovaujasi užfiksuotos informacijos turinio duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytojas S. G. (STT vyriausiasis specialistas) parodė, kad 2007-11-30 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole aprašomoji dalis yra informacija, gauta iš V. U.. Nereikia suprasti, kad ta informacija yra susisteminta iš vaizdo įrašo. Jis (S. G.) aprašo, kad yra apklausa, nusikalstamos veikos imitavimas ir techninių priemonių naudojimas bendra tvarka. Taigi operatyvinių veiksmų atlikimo 2008-01-21 protokolu nustatyta, kad 2007 m. lapkričio 10 d. kavinėje „LIVLOUNGE“, esančioje verslo centre „Vilniaus vartai“ (Gynėjų g. 14., Vilniuje), apie 19 val. susitiko Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas E. L. ir tarybos narys V. U. ( 1 t., b. l. 166-183). Techninėmis priemonėmis užfiksuoto pokalbio turinys patvirtina, kad didžioji pokalbio dalis susijusi su Vilniaus miesto savivaldybėje vykstančiais politiniais procesais bei interpeliacija A. Š., kurio metu apeliantas užuominomis užsimena liudytojui V. U. atlygį už palankų balsavimą Vilniaus miesto savivaldybės taryboje. V. U. – „Taip pat kaip ir Juozo tada, kai, kai buvo tik tai 60 ant 40, mes ir nedarėm tos interpeliacijos, dėl to, kad me, metam jo ne, ne, ne, nepastatyt. Tai ten tai taip, o čia, šiuo atveju dar neaišku koks rezultatas būtų. O kitas d... Tu man pasakyk, E., kas man iš to, žinai, kad jeigu mes palaikome jūs... a... tiesa sakant, „mažumos vyriausybę“ jeigu palaikome?“ E. L. – „Sėdam, kalbamės.“ V. U. –„ Ne, žinai, ta tyli parama tai ... e ... - reikia galvoti. Nu aš čia sakau tiesiog kaip vieną iš tų menamų galimybių.“ E. L. – „Sėdam ir kalbamės. Sakykit sąlygas“. V. U. – „Ne, tai mes jokių sąlygų neturim. Ta prasme, tai jūs mus turėtumėt sudominti, aš manau“. E. L. – „Ne, nu tai sakykit. Pavyzdžiu aš įsivaizduoju, aš įsivaizduoju, kad tame ... palaikyme K. nedalyvaus?“ V. U. – „Ta prasme nedalyvaus?“ E. L. – „Susitarime nedalyvaus K.“ ( 1 t., b. l. 170). V. U. – „Ne, ne, ne, aš tiktai sakau, tiktais, ta prasme, tvarkoj nu, aš tavim tikiu, bet ne... Mes kalbam apie apskritai tokią galimybę. Nes tai vat aš ir klausiu: ką tada galite jūs pasiūlyti?“ E. L. – „Tai jūs sakykit kokią kainą. Sakykit kokia šito yra kaina. Išvardinkit: sprendimai, reiškia, sumos, ten, tas, tas, tas, nu aš nežinau ten. Sakykit, Aš visus variantus svarstyčiau. Nes supranti, aš, aš su Zuoku į tokius dalykus neičiau niekada, todėl, kad jis ateis šiandien, rytoj jisai parduos“ (t. 1, b. l. 174). Pažymėtina, kad pokalbis baigiamas E. L. siūlymu - „Gal susieisim po naujų metų, gal, gal jūs kažką tai įvardinsit, blemba, kokį rimtą projektą, kokią, kokią, reiškia, valiutą“. V. U. – „Bet gal jūs patys pasiūlysit“. E. L. – „Gal mes pasiūlysim. Bet, bet geriausia būtų, kad jūs ką nors pasakytumėt, žinai, bent jau pradžioj ne, ne...“ V. U. – „Žinai, kaip yra - tie kas pasisiūlo, paskui nuo to derimasi žemyn arba atvirkščiai - jeigu pasiūlo - aukštyn gali derėtis“ (t. 1, b. l. 176). Atlikus minėtų įrašo perklausą pirmosios instancijos teisme, liudytojas V. U. papildomai parodė, kad šiame pokalbyje dalyvavo jis (V. U.). Pokalbis vyko apie politinę situaciją Lietuvoje ir Vilniaus savivaldybėje, apie interpeliaciją A. Š.. Iš pokalbio suprato, kad A. Š. nebuvo patikimas žmogus koalicijai. Jį reikėjo pakeisti patikimu žmogumi. Pokalbis vyko restorane „Livlounge“, Gynėjų g. 14, Vilniuje. Jis (V. U.) nerašė jokių užrašų nei ant delnų, nei ant popieriaus. Suprato, kad už palaikymą galima gauti neteisėtą atlyginimą, o ne atsakingą sferą ar postą. Pokalbio metu jis klausė E. L., kas jam už palaikymą. Suprato, kad už palaikymą gali gauti atitinkamą sferą ir postus. Nesisiūlė palaikyti koalicijos, E. L. siūlėsi. Dėl A. Š. buvo įtemptas klausimas. Paklausė, kas jam siūloma už palaikymą. Kalba pradėjo eiti apie sumas. Pokalbis vyko su E. L.. E. L. pasakytą sakinį „sėdamės ir kalbamės“ suprato, kad bus aptarti postai. Toje pokalbio dalyje, kur E. L. kalba apie sumas ir sprendimus, jis (V. U.) suprato kaip siūlomą kyšį – pinigų sumą. Neturi įpročio rašyti ant delno. Kad jam siūloma pinigų suma, jis suprato iš pokalbio dalies, kai E. L. pasakė – „sprendimai ir suma“. Tik nesuprato, ar pinigų suma jam ar visai frakcijai. Kai yra svarstoma apie aikštelių statybos projektus ir kitus projektus, tai yra įvardijamos sprendimų sumos. Jam susidarė įspūdis, kad siūlomas kyšis, kai E. L. pradėjo kalbėti apie sumas ir sprendimus tarp visų koalicijos partijų. A. Š. dominavo partijos viduje Liberalų Sąjūdžio partijoje. Tuo metu, kai vyko pokalbis su E. L., A. Š. buvo vicemeras Vilniaus savivaldybėje. Su operatyviniais darbuotojais kalbėjosi jis (V. U.). Neįtikinėjo E. L., kad priimtų kažkokį sprendimą dėl A. Š. (t. 7, b. l. 77-80). E. L. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad įraše užfiksuotas jo balsas. Liudytojo V. U. parodymus dėl susitikimo, įvykusio 2007-11-30 su E. L., patvirtina techninių priemonių panaudojimo ir fiksavimo protokole užfiksuotas pokalbis tarp šių asmenų. Operatyvinių veiksmų atlikimo 2008-01-21 protokolu nustatyta, kad 2007 m. lapkričio 30 d. toje pačioje kavinėje „LIVLOUNGE“, esančioje verslo centre „Vilniaus vartai“ (Gynėjų g. 14., Vilniuje), apie 19 val. susitiko Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas E. L. ir tarybos narys V. U. ( 1 t., b. l. 177-183). Techninėmis priemonėmis užfiksuoto pokalbio turinys patvirtina, kad pokalbis vyksta apie bendrus miesto savivaldoje sprendžiamus klausimus. Vertinant pokalbio formą bei turinį, pažymėtina, kad apeliantas stengiasi bendrauti laikantis atsargumo priemonių, t.y. užuominomis bei darant užrašus popieriaus lape. V. U. – „E., nu kalbam, ta prasme, iki galo, žinai. Ta prasme nes aš noriu žinoti sąlygas...“ E. L. – (neaiškiai). V. U. – „Dėl to, kad aš gražus esu, o tu praplikęs, nekeičia esmes (neaiškiai)“. E. L. – „Žiūrėk“. V. U. - Mh. E. L. - (neaiškiai). V. U. – (neaiškiai) šimtu procentų“. E. L. – „Šimtu procentų“. V. U. – „Ne nu čia žinai, paprasta. Viskas daugiau čia paprasta. Reikia pagalvoti, aš dabar negaliu pasakyt. Tada darom taip, susitariam taip. Eeeeee, palauk, palauk“. E. L. – „Žiūrėk, susitariam tokį dalyką (neaiškiai), žiūrėk, kalbant, na tarkim, kitus dalykus“. <...> E. L. – „Čia tokių bajerių, čia tokių bajerių nebūna, pas mane viskas (neaiškiai)“. V. U. – „Ne, ne, ne, aš ne dėl to, aš kalbu apie balsavime procedūrą, jau iškarto, ne?“ E. L. - Mh. V. U. –„Atsimeni kai kai labai protingai (neaiškiai) nesukontroliuoja“.<...> V. U. – „Dabar mes reglamento komisijoj, tą dalyką daromą, nu ta prasme darome, ne daromą, o tą sprendžiame kaip ten sureglamentuoti tą balsavimą..“ E. L. – „Kad nebūtų šitą...“ V. U. - Jo. E. L. – „...kad nebūtų rodoma, ne?“ V. U. – „Kad nebūtų rodoma“ (t. 1, b. l. 180).

Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu išklausius 2007 m. lapkričio 30 dienos garso įrašą, liudytojas V. U. parodė, kad kalba apie savivaldybės reikalus. Pokalbyje minimas pasiūlymas, t.y. dėl interpeliacijos merui J. I. ir neteisėtas atlygis už tai jam (V. U.). Šio susitikimo metu E. L. rašė ant servetėlių, kurios buvo restorane. Užrašų ant servetėlių esmė – buvo dėliojamas grafikas, kada gali įvykti interpeliacija. Dabar jau tiksliai atsakyti negali, nes pamiršo visas detales. Pokalbyje kalbama apie terminą dėl interpeliacijos. Pokalbyje kalbama apie dalyką, kuris gali įvykti arba gali neįvykti, tai buvo kalbama apie interpeliaciją ir pinigus. Pokalbyje kalbama apie grąžinimą, tai buvo kalbama apie neteisėtą atlygį. Atlygis grąžinamas, jeigu neįvyksta interpeliacija. Pokalbio metu girdisi braižymai. Tai E. L. braižė tieses. Negali nurodyti konkrečios vietos pokalbyje, kur buvo kalbama apie pinigus. Tai turėtų būti panašiai toje pokalbio dalyje, kur braižoma. Paaiškinimus davė tyrėjai taip, kaip atsiminė pokalbį. Ženklas apie automobilį buvo nupieštas, užrašyta tekstu. E. L. ne tik braižė schemas, bet ir paišė piešinius, rašė žodžius. Kiek buvo naudojama lapų pokalbio metu - neatsimena. Per įvairius pokalbius su E. L., lapo formatai skiriasi. Suprato, kad pokalbio metu yra siūlomi pinigai už interpeliaciją iš E. L. parašytų žodžių, ženklų. Praėjus 3 dienoms po pokalbio, davė tyrėjai paaiškinimus ir paaiškino, kad buvo braižoma ant lapo, bet buvo braižoma ir ant servetėlių. Dabar jau tiksliai nebeatsimena. Paskirų žodžių ir ženklų neprisiminė, todėl nenubraižė ir nepateikė teisėsaugai, nes nenorėjo jos klaidinti. Byloje yra schema, kurioje užfiksuota 4x14 000. Tai suprato kaip siūlomus pinigus. Garso įraše pinigai nėra minimi. Paaiškinimus davė praėjus kelioms dienoms po pokalbio, galėjo visko ir neprisiminti. Pokalbio pabaigoje datą, iki kada gali pagalvoti apie E. L. pasiūlymą ir susitikti, nustatė jis (V. U.). Melas, kad jis (V. U.) surinkdavo visus pribraižytus popierius. Viską, ką braižė E. L., jis pats (E. L.) ir pasiimdavo. Išklausyto pokalbio metu žodžio „pinigai“, „atlygis“ negirdėjo. Iš braižymų suprato, kad jam siūlomi pinigai. Apie pinigus nebuvo garsiai kalbama. Buvo braižoma x1, x2, E. L. rodė į x2, kad reikės jį grąžinti. Pokalbiuose minima valiuta. Neketino kurti naujos frakcijos ir prisijungti prie valdančiosios daugumos. Mano, kad E. L. numanė apie gresiančią atsakomybę, jis neklausė konkrečiai balsu, todėl ir braižė (t. 7, b .l. 81-83). Iš operatyvinių veiksmų atlikimo 2008-01-21 protokolo matyti, kad 2007 m. gruodžio 3 d. toje pačioje kavinėje „LIVLOUNGE“ apie 18.30 val. susitiko Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas E. L. ir tarybos narys V. U. ( 2 t., b. l. 2-9 ). Techninėmis priemonėmis užfiksuoto pokalbio turinys patvirtina, kad pokalbis vyko didžiąją jo dalį rašant ant popieriaus. Iš pokalbio turinio galima spręsti apie užmaskuotos formos E. L. pasiūlymą dėl neteisėto atlygio už tai, kad jis pareiškus nepasitikėjimą merui J. I., balsuotų prieš nepasitikėjimą. Už tai E. L. pažadėjo V. U. sumokėti pinigų sumą, kurią turėjo įvardinti pats V. U.. Pokalbio metu V. U. norėjo, kad šią sumą nurodytų pats E. L. (V. U. – „Oi, E., sunku su tavim, kai tu atskaitos taško man nenori duoti.“ E. L. – „Ir mes galim, galim su tavim vi, visaip, kalbėtis. Pavyzdžiui, jeigu tu nori toj vietoj pats kažkokio tai, žinai, tokio nu... be, be, be didelių rūpesčių, tai galim taip padaryti, tiktai tiek, kad tau bus tada, žinai kaip pasakyti. Pavyzdžiui, tu žinai va šitą dalyką va, ne? Tu žinai, kad... Nu tai tu, tarkim, priartėjai prie to, nu tarkim čia tegul būna šitas, ir tada tu sakai, davai, reiškia va, va, va šitokią tai dieną va, davai pasikalbam. Nu kaip pavyzdys. Ir tau didelių rūpesčių nebūtų ir, žinai ... „<...> „Nu jo, kad jeigu tau, kad jeigu tu nenori, kad tau, žinai, gulėtų rūpestis kažkur tai, žinai, ir, ir, ir tu nežinotum, ką su juo daryti, aš tiktai dėl šito“. V. U. – „Ne, nu čia tu logiškai, iš tikro, čia, čia, čia banko nepaliesi, čia <...> aišku“. E. L. – „Nes, bet aš vietoj tavęs tai taip padaryčiau, pavyzdžiui, yra, yra, yra šitie ..“. V. U. – „A seifas, ane, a, mh. E. L. – „Ten yra sutartis, pavyzdžiui, pasidarai kokiems...“ V. U. – „Ai čia ta prasme, banke, ane, kažkokia, kuriam...“ E. L. – „Jo, kaip pavyzdys, žinai, ir tas kainuoja nu ten aš nežinau ten nu gal, nu gal tiek. V. U.- 60, ane?“ E. L. – „Aš nežinau, kaip kokiam, žinok. Sutartėlę pasirašai ten, bet tiktai tiek, kad žinai, nu. Tą reikėtų, jeigu galvoji padaryt. Nueini, tarkim, pasidarai tokį dalyką ir“ <...>). Tęsiant pokalbį, V. U. prašant įvardinti nors kažkokį atspirties tašką, E. L. atsakė „Nu ne, nu ... Nu ką aš tau galiu pasakyti. Kur, kur tu surasi? Kiek, kiek, kiek seimo narys uždirba per 4 metus, per kadenciją?“, V. U. – „Tai ką tai ... Aš nežinau seimo nario atlyginimo. Oficialus 3000 yra“. E. L. – „Trys, ane? V. U. – „Nu. Oficialus, bet kiek iš tikrųjų ten ... kaip sakė yra ir 800 ir taip toliau, 8000 tai yra, yra ir dvylika, nu ...“ E. L.- „36 ... „V. U. – „36 000, ane?“ E. L. – „... dauginam iš 4-ių, 75. Šimtas keturiasdešimt, 35 kart, kart du, 70, grubiai 140, ane?“ V. U. – „Šimtas keturiasdešimt tūkstančių, ane gaunas?“ E. L. – „140. Nu va galim, galim, galim skaičiuoti tokį, jeigu nori atskaitos tašką. Jeigu tu nori“. V. U.- „Mhm, gerai, bet čia būtų pusė, ane? Ar visa?“ E. L. – „Ne, ne, tai tu žiūrėk. Aš ... Tu, tu sakai atskaitos tašką. Fiksuojam atskaitos tašką. Jeigu tu nori, reiškia, kadencija“. V. U. – „Kadencija. Gerai tada, aš, E., pagalvoju savo derybines pozicijas.“ E. L. – „Nu aišku. Tu ra, tu ramiai, taigi čia yra čia yra gi, šitą ... tu, tu, jeigu tau reikia, žinai, nuo kažko atsispirti <...> Nu tai vat yra, yra pavyzdžiui, toks ats, atspirties taškas<...>“ ( 2 t. b. l. 7, 8, 9 ). Minėtas pokalbis patvirtina, kad apeliantas, siekiant sumažinti riziką siūlant kyšį, kalba tik užuominomis ( 2 t. b. l. 7, 8, 9 ). Atlikus 2007 m. gruodžio 3 dienos garso įrašų perklausą, liudytojas V. U. parodė, kad šis pokalbis buvo praėjusio pokalbio tęsinys dėl balsavimo už J. I. interpeliaciją ir sumą už tai. Buvo kalbėta apie žinutes X, ar visas X, ar pusė 140 000 Lt. Viskas susiję su balsavimu dėl J. I. interpeliacijos. Pokalbyje yra minimas žodis garantija. Tai buvo kalbėta apie antrą sumą. Pirma suma būtų duota prieš interpeliaciją, o antra suma – po interpeliacijos. Bonusas yra tai, ką užrašė E. L. ant lapo. Buvo teigiamas variantas, neigiamas variantas ir vidurinis. Apie vidurinį nieko nekalbėjo. Seifas garantijos dalis. Kad antra suma už interpeliaciją J. I. būtų saugi ir garantuota, ji padedama į banko seifą. Minima suma 140 000 Lt yra suma, susijusi su balsavimu prieš interpeliaciją. Šio susitikimo metu jis (V. U.) nubraižė tą schemą, kurią praeito pokalbio metu braižė E. L.. Popierius buvo paimtas iš jo portfelio, ar servetėlė – nepamena tiksliai. Visus popierius, ant kurių braižė E. L., paėmė pats E. L.. Citata iš pokalbio „o aš tau atsimeni rašiau intervalą“ reiškia, kad eina kalba apie praėjusį pokalbį. Jis (V. U.) parodė intervalą, jo nebraižė. Pažymėtina, kad liudytojas neneigia, kad taip pat popieriaus lape darė įrašus. Pirmosios instancijos teisme liudytojas nurodė, kad 2007 m. gruodžio 3 d. susitikimo su E. L. metu buvo pateikta schema, kurioje gal ir buvo jo (V. U.) padėtas taškas. Schemoje nubrėžta jo (V. U.) centrinė viršutinė tiesė. Žodis „Interpeliacija“ parašytas ne jo (ne V. U.). Sunku tiksliai nurodyti, ką brėždavo E. L., o ką jis (V. U.). Buvo daug pokalbių, todėl visko tiksliai neatsimena (t. 7, b. l. 84-85). Apeliantas E. L. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad gruodžio 3 dieną su V. U. kalba buvo apie tai, kad jis gali pereiti su keliais nariais į jų frakciją ir toks veiksmais miesto Taryboje yra įtvirtinamas raštiškai, turi būti pasirašytas prašymas, jis pagarsinamas Tarybos posėdžio metu. Gruodžio 3 dieną interpeliacijos grėsmės galimybės visiškai nebuvo. Kalbant apie atskaitos tašką, apie juos vyko kalbą, kad V. U. galėtų užimti vicemero postą, jeigu pereitų į jų frakciją. Atsakinėdamas į jo atskaitos tašką visada sakė neskubėk, pagalvok, jokios skubos nėra, daug kartų taip V. U. sakė. Visa tai rodo, kad jokios skubos nebuvo, jokios grėsmės interpeliacijai nebuvo, jokių pinigų už tokius dalykus negalėjo būti mokama ir siūloma. Pokalbis vyko tarp jo ir V. U., kavinėje, esančioje Gynėjų gatvėje. Popieriaus lape buvo daromi įrašai apie tai, kas V. U. gali būti pasiūlyta už tai, kad jis pereitų į jų frakciją. Tiksliai negali pasakyti, kas inicijavo šitą susitikimą, tačiau pirmus susitikimus inicijavo V. U., iš telefoninių įrašų viskas matosi. Pažymėtina, kad nors apeliantas nurodo, kad grėsmės interpeliacijai nebuvo, pirmosios instancijos metu apklausti liudytojai nurodė aplinkybes, patvirtinančias, kad interpeliacijos klausimas buvo visą laiką aktualus. Liudytojas G. B. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2007 metų rudenį buvo rengiama interpeliacija miesto merui J. I. ir vicemerui E. L. ( 1 t., b. l. 121-123). Liudytoja G. K. M. parodė, kad interpeliacija Vilniaus miesto merui J. I. buvo rengiama nuo pat pradžios, kai jis tapo meru. Interpeliacijos iniciatoriai buvo G. B., R. A. ir K. M. (1 t., b. l. 88-89,91-94). Liudytojas J. I. parodė, kad nuo pirmų išrinkimo į merus dienų vyko pareiškimai dėl interpeliacijos. Aktyviausi buvo G. B., V. N., V. U.. Šie asmenys interpeliaciją inicijavo ir E. L. ( 7 t., b. l. 70-72). Liudytojas K. M. parodė, kad jis buvo interpeliacijos Vilniaus merui J. I. iniciatorius ir inicijavo jų partijos narių pasitarimą šiuo klausimu. Po to, kai 2007 m. rudenį nepasisekė surengti interpeliacijos Vilniaus merui J. I., buvo nutarta pradėti nuo interpeliacijos vicemerams. Kiek pamena, parašai buvo renkami ir dėl E. L.. 2008 m. pavasarį E. L. buvo išsigandęs dėl interpeliacijos, jį kvietė pokalbiui į kavinę Gynėjų g., netoli Seimo. E. L. buvo labai neramus, pergyveno dėl jam galimos interpeliacijos, sutiko susitikti jam tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. Kiek pamena, susitikimas vyko balandžio 18 d., prieš numatomą tarybos posėdį, kuris turėjo vykti balandžio 23 d. Pokalbio su E. L. metu jis suprato, kad E. L. bijojo, jog posėdžio metu gali būti sprendžiamas jo interpeliacijos klausimas (1 t., b. l. 127-130). Liudytojas J. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad kalbos apie J. I. interpeliaciją prasidėjo 2007 m. rudenį. Kalbos apie interpeliaciją vicemerui E. L. pasigirdo 2008 m. pavasarį ( 1 t., b. l. 134-137). Liudytojas R. A. parodė, kad veiksmai dėl interpeliacijų E. L. ir J. I. vyko nuolat ( 7 t., b .l. 75-76). Taigi minėtų liudytojų parodymai paneigia apelianto nurodytą aplinkybę, kad nebuvo vykdomas interpeliacijos procesas J. I. atžvilgiu. Pažymėtina, kad analizuojamas E. L. ir V. U. pokalbių turinys taip pat patvirtina, kad šia tema buvo kalbėta. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus 2007-12-03 vaizdo įrašą kavinėje „Vilniaus vartai“, kaltinamasis E. L. paaiškino, kad vaizdo įraše rodoma kavinė, esanti prie Seimo rūmų. Nuo pat įrašo pradžios iki 52 min. 40 sek. V. U. formuoja konfidencialumo įspūdį ir išsitraukia iš savo portfelio lapą, jame daro įrašus iki pat 53 min. 32 sek. Po to jis (E. L.) paima popieriaus lapą, jame pradeda daryti įrašus. Įrašai apie valdančiosios daugumos narių padidėjimą. Liudytojas V. U. paaiškino, kad jis atpažįsta šią vietą, tai yra kavinė „Livlounge“. Vaizdo įraše matyti jo ir E. L. susitikimas kavinėje. Abu kalbasi ir geria kavą. Paaiškinti, ką tuo metu rašė E. L., negali, nes tiksliai neatsimena, pokalbio tema ta pati, t.y. apie Vilniaus miesto savivaldybės merą J. I.. Neatsimena, ar jis (V. U.) kažką braižė, bet tikrai kažką rašė. Ką konkrečiai rašė, nepamena. Popieriaus lapus išsitraukė prašomas E. L.. Susitikimas vyko jo (V. U.) iniciatyva. Telefoninių pokalbių su E. L. buvo ne vienas. Pokalbyje minimas A. – tai A. Š.. Apklausų metu ir ikiteisminio tyrimo metu nepaminėjo, kad jis (V. U.) ir braižė, nes parodymus davė iš atminties, tikslo nutylėti neturėjo. Operatyvinių veiksmų atlikimo 2008-01-21 protokolu nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 11 d. V. U. apie 16.23 val. užėjo į mero pavaduotojo darbo kabinetą, esantį Vilniaus miesto savivaldybės pastate, Konstitucijos per..3, Vilniuje (t. 2, b. l. 11-14). Protokolo turinys patvirtina, kad pokalbio pradžioje E. L. užsiminė, kad jis galvoja apie koalicijos didėjimą ir prašo V. U. suorganizuoti susitikimą su K. ir A.. Kalbant apie seimo rinkimus, kas iš dabartinės Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių dalyvaus rinkimuose į seimą, į kabinetą užėjo A. B.. Kalba vyko bendromis temomis. Vėliau E. L. palydėjo A. B. ir jo kabinete nebuvo pora minučių. Grįžus E. L., vyksta pokalbis : E. L. „ Žiūrėk, jo, žiū, žiūrėk (E. L. ima rašyti ant popieriaus ).V. U.- „Šimtas keturiasdešimt. Ane?“ E. L. – „Jo. Tai čia yra, čia yra tik. Dabar žiūrėk, nu pasikalbam, pavyzdžiui žinai kaip? Pasikalbam, pavyzdžiui, taip, kad būtų čia..“ V. U. – „Du keturiasdešimt, ane? Prisimeni, tu dar apie bonusus kalbėjai?“ E. L. – „Jo“. V. U. – „Tada plius keturiasdešimt dar štukelių, ane, bonusai. Gerai, bet tada, jeigu kalbėt apie pirmą, pirmą dalį, ane? Gali pirma dalis šimtas keturiasdešimt būt?. Gali, ane? Gerai, tai tada man skimbtelk kada, gerai?“ E. L. „Tai mes tada, žinai ką, tiktai laiką, laiką apsprendžiam tada, okei? Kada susizvanijam, ir aš jau tada norėsiu ...“ ( 2 t. b. l. 140). Atlikus minėto garso įrašų perklausą, liudytojas V. U. parodė, kad pokalbio metu minimi bonusai, grafikai yra jo ir E. L. pokalbių tęsinys, tai yra pasiūlymai, kuriuos pateikė E. L. praeito pokalbio metu. Kalbama apie interpeliaciją, apie 140 000 Lt prieš interpeliaciją ir po, bei bonusus. Šio pokalbio metu braižoma schema x1, x2, abu darė įrašus, tačiau daugiau iniciatyvos buvo iš E. L.. Neatsimena, kad likęs vienas kabinete, kai E. L. išėjo, būtų krebždinęs popierius. Jis (V. U.) krebždino saldainių, kuriuos valgė, popieriukus. Neatsimena, kada buvo jo operatyvinė apklausa po šio operatyvinio veiksmo. Neatsimena, kieno iniciatyva jis užėjo į E. L. kabinetą. Nepamena, ant kokio lapo braižė schemą šio pokalbio metu. Šio pokalbio metu abu su E. L. braižė grafikus, analogiškus praeito pokalbio grafikams. Jis (V. U.) darė schemoje keletą užrašų. Anksčiau nesakė, kad braižė schemoje, nes neprisiminė, o šiandien po išgirsto pokalbio prisiminė (t. 7, b. l. 86-88). E. L. paaiškino, kad pokalbis vyko jo (E. L.) darbo kabinete. Didžiąją dalį garso įrašo metu kalba V. U. ir jis (E. L.). Šitas susitikimas įvyko V. U. iniciatyva. Prieš šitą susitikimą, lapkričio 10 dieną, V. U. buvo atvykęs pas jį į kabinetą ir būtent jo (V. U. iniciatyva) įvyko šitie susitikimai. 2007-11-30 susitikimas taip pat įvyko V. U. iniciatyva. Neprisimena, kieno iniciatyva įvyko gruodžio 3 d. susitikimas.

Vertinant apelianto pateiktas susitikimų su liudytoju V. U. versijas, pažymėtina, kad byloje pateikti garso ir vaizdo įrašai patvirtina, kad apeliantas visų susitikimų metu laikėsi konspiracijos, kalbėjo užuominomis, ypatingai tyliai, naudojantis užrašais. Taigi tokios nuteistojo naudojamos atsargumo priemonės, siekiant sumažinti galimą riziką dėl šios nusikalstamos veikos išaiškinimo, paneigia apelianto argumentus, kad jis buvo provokuojamas padaryti inkriminuojamas veikas. Nagrinėjamu atveju prieš apeliantą taikomi NVI veiksmai nevaržė jo laisvės pasirinkti teisėto elgesio variantą ir kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir pranešti, apie, jo nuomone, provokavimą padaryti nusikaltimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad liudytojas V. U. iš jam priklausančio telefono ( 8 688 55055) bylai aktualiu laikotarpiu skambino E. L. 7 kartus, t. y.: 2007-11-10 17:57; 2007-11-26 14:30; 2007-11-27 13:25 ir 16:36; 2007-12-03 10:35; 16:01 ir 17:15 (bylos 2 tomas 149 - 154 lapas). Apeliantas E. L. laikotarpiu 2007-11-10, 2007-11-26, 2007-11-27, 2007-12-03 skambino iš jam priklausančio telefono (8 614 53133) liudytojui V. U. 6 kartus, t. y. 2007-11-10 15:56 ir 18:05; pirmas skambino E. L., 2007-11-21 17:04; 2007-11-26 17:04; 2007-11-30 18:21; 2007-12-05 10:43 (bylos 2 tomas 149 - 154 lapas). Taigi nors apeliantas nurodo, kad V. U. „telefoninė“ iniciatyva jo atžvilgiu sudaro 54 procentus, pažymėtina, kad 2007-11-10, 2007-11-30 pirmas liudytojui skambino E. L.. 2007-11-10 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės duomenys patvirtina, kad būtent apeliantas buvo iniciatorius 2007-11-10 bei 2007-11-30 susitikimų ( 2 t., b. l. 19, 21 ). Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad lemiamas vaidmuo darant inkriminuojamą veiką teko liudytojui V. U.. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad STT pareigūnai bei jų kontroliuojamas V. U. provokavo apeliantą atlikti nusikalstamas veikas, o tik reagavo į bylos duomenimis nustatytus apelianto pasiūlymus, ir tokiu būdu veikė nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų taikymo ribose. Nagrinėjamu atveju atliekant teisėtai sankcionuotus ir realizuotus nusikalstamos veikos imitacijos modelius, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų metu buvo gauti duomenys apie nuteistojo nusikalstamą veiką, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais baudžiamajame procese. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, iš aukščiau nurodytų ir įvertintų įrodymų, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, akivaizdu, kad nuteistasis atliko pirmosios instancijos teismo nustatytus veiksmus, t.y. siūlė V. U., kaip Vilniaus m. savivaldybės tarybos nariui, piniginį atlygį už tai, kad taryboje iškėlus nepasitikėjimą Vilniaus miesto meru J. I. klausimą, V. U. nepalaikytų interpeliacijos Vilniaus miesto merui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai dėl įrodymų vertinimo yra pagrįsti ir įtikinami. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai pagrindė, kodėl vadovaujasi liudytojo V. U. parodymais, kuriuos vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti dėl esminių bylos aplinkybių nuosekliais šio liudytojo parodymais. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad liudytojo V. U. parodymus patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, t.y. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašo darymo protokolai, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų duomenys, tarnybiniai pranešimai, iš dalies liudytojų G. K. M., G. B., K. M., G. Š., J. K., V. N., J. Ž. parodymai, kurie vertinant visumoje, pagrindžia nusikalstamos veikos aplinkybes. Minėta, kad papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Teisėjų kolegijos nuomone šios nagrinėjamos bylos dalyje faktinių duomenų pakanka nuteistojo kaltei nustatyti ir paneigti apelianto gynybą, jog nuteistasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, nepadarė. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Taigi, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, remiantis apelianto nurodytais argumentais, konstatuoti, kad nuteistojo byloje baudžiamasis įstatymas – BK 227 straipsnio 2 dalis – taikytas netinkamai, o teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Nors nuteistasis neigia padaręs jam inkriminuotą veiką, nusikaltimas įrodytas byloje surinktų, vienas kitą papildančių įrodymų visuma. Nagrinėjamu atveju liudytojas V. U. viso proceso metu davė išsamius parodymus apie tai, kokiomis aplinkybėmis vyko bylai aktualūs pokalbiai tarp jo ir E. L. bei kokiomis aplinkybėmis pastarasis pasiūlė didelės vertės kyšį ir jį paliko V. U. vonios kambaryje. Liudytojas V. U. pirmosios instancijos teisme parodė, kad kitą kartą su E. L. susitiko „Forte“, pramogų ir stiliaus centre „Europa“. E. L. buvo susinervinęs. Pasakė, kad galioja jo pasiūlymas, bet ilgai kalbėti nenorėjo, nes kavinės salėje sėdėjo R. A.. Jis pats (V. U.) asmeniškai R. A. nematė. Datos nepamena, bet E. L. buvo atvykęs pas jį į svečius. Kalbėjosi apie politinę situaciją. E. L. vėl paėmė popieriaus lapą ir braižė schemą. Jam nurodė, kad už interpeliacijos nepalaikymą jis gaus 200 000 Lt. 50 000 Lt gaus tą pačią dieną, o 150 000 Lt po 7 dienų nepavykus interpeliacijai. Po pokalbio E. L. nuėjo į vonios kambarį, iš ten greitai išėjo ir išeidamas nurodė pirštu į vonios duris. Įėjęs į vonią jis (V. U.) rado įmautę su 50 000 Lt. Savo buto vonioje rado E. L. pinigus 2008 m. balandžio 20 d., bet tiksliai datos neatsimena. Žino, kad artimu metu turėjo vykti tarybos posėdis. Pinigus vonioje pastebėjo ir po 10-15 minučių po to, kai išėjo E. L., pas jį atvyko STT pareigūnai. Jie užėjo į jo butą ir atliko tyrimo veiksmą. Apie šį veiksmą jis buvo apklaustas greitai, atrodo, kad kitą dieną (t. 7, b. l. 60-62). Liudytojas V. U. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad 2008-04-19 išėjus E. L. iš jo (V. U.) buto, jis (V. U.) paskambino STT pareigūnui, kurio telefono numerį turėjo, pavardės tikrai nežino, jo vardas Robertas. Pareigūnai atvyko pakankamai greitai, gal 10-15 min. laikotarpiu. Į vonią jis (V. U.) užėjo ne iš karto E. L. išėjus, t. y. kai jam (V. U.) atsirado reikalas užeiti į tualetą. Tada pamatė ant kampo, nes kai E. L. parodė pirštu, jis (V. U.) iš pradžių nesuvokė, kad ten reikia kažko užeiti. Kai jis (V. U.) pamatė įmautę, pasiėmė ir atsinešė ją į kambarį. Pamatė, kad ten yra pinigai, tada paskambino pareigūnams. Išėmė pinigus ir padėjo ant stalo. Kai pamatė įmautę vonioje, pagalvojo, kad ji priklauso E. L., nes niekas kitas negalėjo jos ten palikti, nes jos ten anksčiau nebuvo. Ten galėjo būti bet kas, pvz., dokumentai, palikta. Tai buvo tam tikra stresinė situacija. Liudytojas S. G. (atlikęs operatyvinio tyrimo veiksmus šioje byloje) apeliacinės instancijos teisme parodė, kad apie aplinkybę, jog įmautę su pinigais vonioje paliko E. L., paskambinęs jo (S. G.) kolegai pranešė V. U.. Jau tada įvykio vietos apžiūros metu buvo nustatyta, kad rasti pinigai su įmaute. Ši informacija nurodyta iš V. U. žodžių. Pirmą kartą su V. U. jie susitiko įvykio vietos apžiūros metu, kai jis (S. G.) atvyko į butą. Kadangi pas V. U. buvo paliktos techninės vaizdą fiksuojančios priemonės, jis bandė prieš kamerą rodyti pinigus, kad jie tokie yra ir kokie numeriai, bet techninės priemonės baterijos buvo išsikrovusios, todėl jos to neužfiksavo. Vaizdo įrašas nutrūko per pokalbio vidurį. Kad V. U. paėmė pinigus ir atsinešė prieš kamerą, jis (S. G.) sužinojo įvykio vietos apžiūros metu. Įvykio vietos apžiūros metu rašė, kad ant stalo rasti pinigai ir kad ant stalo jie skaičiuoti. Kur pinigai buvo rasti, suprato iš V. U. žodžių. 2008-04-19 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad V. U. bute, (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta 50 000 litų, dokumentų įmautė ir baltas lapas. Minėti pinigai apžiūrėti ir prijungti prie baudžiamosios bylos, kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Liudytojo V. U. parodymus patvirtina ir duomenys, esantys Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje, kurioje konstatuota, kad du rankų pirštų pėdsakai, išryškinti ant dokumentų įmautės, surastos ir paimtos 2008-04-19 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra tinkami asmeniui identifikuoti. Vienas rankos piršto pėdsakas, išryškintas ant dokumentų įmautės, yra paliktas E. L. kairės rankos didžiuoju pirštu ( 3 t., b. l. 132-136). Nagrinėjamu atveju aplinkybes, kad 2008-04-18, 2008-04-19 dienomis E. L. pasiūlė, pažadėjo duoti 200 000 litų kyšį ir davė V. U. šio kyšio dalį - 50000 litų, patvirtina objektyvūs bylos duomenys, esantys 2008-04-24 tyrimo neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokoluose bei vaizdo ir garso įrašuose. Operatyvinių veiksmų atlikimo 2008-04-24 protokolu nustatyta, kad 2008-04-18 nuo 11 val. 38 min. iki 13 val. 8 min. įvyko E. L. ir V. U. susitikimas Prekybos centre Europa, esančioje kavinėje „Fortas“. Pokalbio 28 minutę E. L. pasakė, kad valanda atėjo. V. U. pasitikslinus kokia valanda, ir kad jie prieš tai kalbėjo apie Juozą, E. L. atsakė – „Be abejo, jos būtų per pus, perpus geresnės mano atžvilgiu, nes tas kur šitas, tai čia“ (t. 2, b. l. 95). Operatyvinių veiksmų atlikimo 2008-04-24 protokolu nustatyta, kad 2008-04-19 nuo 17 val. 02 min. iki 18 val. 28 min. V. U. gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), susitikimo metu E. L. V. U. pasiūlė galimai 150 000 litų kyšį už tai, kad šis 2008-04-23 įvyksiančiame VMS tarybos posėdyje nepalaikytų interpeliacijos VMS vicemerui E. L.. Tokį pasiūlymą E. L. pateikė užuominomis, didžiąją dalį pasiūlymo rašydamas ar braižydamas ant popieriaus lapo, pinigus - 50 000 litų įvardindamas „sausainiais“, o likusią sumą „meduoliais“ ( 2 t., b. l. 96-115). Nagrinėjamu atveju vykdant vaizdo fiksavimą, vaizdo įrašymo įrenginys vaizdą užfiksavo keturiose bylose (failuose): „video 2008 month 04 day 19 14_ 47_ 57[1].avi“(toliau - I-as failas), „video (2008 month 04 day 19 14_55_518[1].avi“ (toliau - 2-as failas), „video (2008 month 04 day 19 15_54_47[l].avi“ (toliau - 3-as failas). Failus vieną nuo kito atskyrė vaizdą įrašantis įrenginys dėl jo vidinių techninių parametrų. Vieno failo rašo pabaiga sutampa su kito failo įrašo pradžia. I-ame faile girdėti dulkių siurblio ūžimas, po kurio laiko jis nutrūksta, vėliau vėl įsijungia, matyti, kad V. U. siurbia kambarį, tvarkosi. Po 7 minučių ir 49 sekundžių vaizdo įrašas l-ame faile baigiasi. 2-ame faile matyti, kad V. U. žiūri televizorių. Po 27 min., 36 s. Girdisi beldimas į duris, V. U. nuėjės į dešinėje pusėje esantį kambarį pasiima švarką, jį užsideda ir išeina iš kambario (į kairę pusę). 04 min. 54 sek nuo įrašo (2-ame faile) pradžios girdisi V, U. ir E. L. balsai. Maždaug po 30 sekundžių V. U. ir E. L. ateina į kambarį, atsisėda prie staliuko vienas prieš kitą, geria arbatą. kalbasi. Po 27 min., 36 sek. E. L. iš marškinių kišenės išsitraukia galimai mobilaus ryšio telefoną, ranka parodo galimai ženklą kurį galima suprasti kaip „išnešk“, „einam pasivaikščioti“, telefoną padeda ant stalo. 41:38 min. nuo įrašo pradžios, V. U. išėjo į kitą kambarį, po kurio laiko grįžo, padėjo ant stalo popieriaus lapą, vėl išėjo į kitą kambarį. Po žodžių „neturiu švaraus popieriaus lapo“ grįžo į kambarį, dar kažką padavė E. L. ir abu vėl prisėdo prie staliuko vienas prieš kitą. V. U. pasakius „pakalbam apie matematiką“, E. L. nuo stalo paima galimai mobilaus ryšio telefoną, duoda jį V. U.. V. U. telefoną paima ir išneša jį į kitą kambarį, grįždamas uždaro duris ir atsisėda prie staliuko priešais E. L.. Pašnekovai kalbasi, o E. L. nuolat rašo, braižo ant popieriaus lapo. Nuo įrašo pradžios praėjus 58 min. ir 12 s., vaizdo įrašas 2- ame faile baigiasi. 3-iame faile esančiame vaizdo įraše matyti sėdintys prie stalo V. U. ir E. L.. 11 min. 41 s. nuo įrašo 3-iame faile pradžios E. L. pasako „Nu tiek to, žiurėk“, paima nuo stalo popieriaus lapą, atsistoja ir nueina į dešinę, V. U. taip pat atsistoja ir eina į dešinę galimai prie dešinėje esančio stalo, prie jo abu atsisėda. (Vaizdo įraše dešinėje esančio stalo nesimato). Toliau girdisi, kad pašnekovai šnabždasi. 26 min. 47 s. nuo įrašo pradžios E. L. pasako „davai išgeriam dar kruzą arbatos“, abu atsistoja, išeina iš kambario. Po kurio laiko E. L. grįžta, paima nuo stalo puodelius ir vėl išeina iš kambario. 30 min. 43 s. nuo įrašo pradžios pašnekovai grįžo į kambarį, susėdo prie staliuko prie televizoriaus vienas prieš kitą, kalbasi, geria arbatą. 31 min., 48 sek., V. U. atsistojo, nuėjo prie dešinėje pusėje prie sienos esančio stalo, paėmė popieriaus lapą, grįžo prie stalo prie televizoriaus. V. U. kažką užrašė ant popieriaus lapo, parodė E. L., tada vėl kažką užrašė ant popieriaus lapo, jį padavė E. L.. E. L. popieriaus lapą sulankstė ir įsidėjo į kelnių kišenę. Maždaug po 38 minučių nuo įrašo pradžios 3-iame faile įrašas baigėsi, išsikrovus vaizdo jrašymo įrenginio baterijai (t. 2, b. l. 96-97). Bylos duomenys patvirtina, kad techninėmis priemonėmis užfiksuotas tarp V. U. ir E. L. pokalbio turinys. E. L. – „Tai žiūrėk, sudėstom iki galo. Tinka?“; V. U. – „Sudėstom. Davai. 50000-ių sausainių, tai geras“; E. L. – „...(neaiškiai)...“; V. U. – „Nu. Ir dėl ko.“; E. L. – „Apsivalgysi“; V. U. – „Tai aišku, apsivalgysim.. (neaiškiai)...“ (t. 2, b. l. 115). V. U. – „O čia aš. Ką jūs, ponas? Sausainukai?“; E. L. – „(neaiškiai)“; V. U. – „Mh.“ (t. 2, b. l. 115). Pirmosios instancijos teisme atlikus minėto garso įrašo perklausą, liudytojas V. U. parodė, kad šio pokalbio metu jam E. L. siūlė pinigų už tai, kad jis (V. U.) nepalaikytų interpeliacijos. Pokalbio buto E. L. paliko jo bute, vonios kambaryje 50 000 Lt. Šio pokalbio metu buvo daromi įrašai, braižoma buvo daugiau nei rašoma, braižė daugiausia E. L.. E. L. pinigus įvardino kaip sausainius, o bonusus kaip meduolius. Pokalbio pabaigoje kalbama apie įvykį, kuris įvyks arba ne, tai turima galvoje interpeliacija, kuri įvyks arba ne. Kai E. L. nuėjo pasiimti mobilaus, jis užėjo į vonią ir išeidamas iš jos jam (V. U.) parodė į duris. Jis tuo metu E. L. paklausė apie sausainius, nes manė, kad vonioje jis padėjo pinigus. Pinigai vonioje buvo palikti įmautėse ir popieriuje. 50 ir Seimo rinkimai yra iš brėžinių kontekso. Suprato, kad 50 000 negali išleisti iki Seimo rinkimų. Suprato, kad ši suma siejama su Seimo rinkimais (t. 7, b. l. 94-97). Pirmosios instancijos teisme pagarsinus balandžio 23 d. apžiūros protokolo stenogramą, peržiūrėjus video medžiagą, liudytojas V. U. parodė, kad apžiūra vyko tą pačią dieną, kaip ir buvo susitikę su E. L.. Į įvykio vietą atvyko du pareigūnai, vienas prisistatė, kitas – parodė savo pažymėjimą. Vienas pareigūnas filmavo, o kitas atliko kratą. Kai iš buto išėjo E. L., vonioje pamatė padėtą įmautę. Jis (V. U.) iš įmautės išėmė pinigus, juos suskaičiavo ir padėjo ant stalo, prie kurio kalbėjosi su E. L.. Pinigus suskaičiavo, jų buvo 50 000 Lt. Tiksliai laiko negali pasakyti, bet po E. L. išėjimo, praėjus 5-10 minučių, atėjo STT pareigūnai. Jie turbūt žinojo, kad bus krata. Jis iš E. L. pinigų nereikalavo, valiutos inicialų nebraižė. E. L. prie stalo, kai vyko pokalbis, ir rašė kartu apie pinigus. Lapus E. L. išsinešė (t. 7, b. l. 106-107). Liudytojo V. U. parodymus dėl nusikalstamos veikos aplinkybių patvirtina ir duomenys, gauti po 2008-04-19 dienos. Nagrinėjamu atveju protokolo 2008-04-24 duomenimis nustatyta, kad susitikimo, vykusio 2008-04-22 kavinėje „Didžioji Kinija“, Vilniuje, metu į V. U. klausimą apie vonioje rastus 50 „sausainių“ E. L. paaiškino, kad tai - investicija į V. U. ( 2 t., b .l. 1 18). Nors apeliantas nurodo, kad interpeliacijos jo atžvilgiu grėsmė nebuvo reali, tačiau šios nurodytos aplinkybės prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Liudytojas K. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad jis (K. M.) vyko iš Kauno į Vilnių ir jam paskambino kaltinamasis, prašė su juo susitikti, norėjo išsiaiškinti, ar nebūtų galima atidėti interpeliacijos. Buvo penktadienio vakaras, todėl jis (K. M.) susitikti nelabai norėjo, bet E. L. labai prašė ir sakė galįs atvažiuoti bet kur, kur jam patogu. E. L. pats jam pasiūlė susitikti „Vilniaus vartuose“ esančioje kavinėje. Jis (K. M.) nustebo, nes ta kavinė yra labai brangi ir kam į tokią brangią eiti, kai yra šalia eilė ne tokių brangių kavinių. Susitiko „Vilniaus vartų“ kavinėje, E. L. klausinėjo jo, ar nebūtų galima atidėti interpeliacijos. Jis E. L. atsakė, kad tai yra partinis sprendimas, einantis iš aukštesnių organų. Toks sprendimas taip lengvai nekeičiamas. Prie E. L. skambino A. K. ir patvirtino savo planus. Jis (K. M.) leido E. L. suprasti, kad planai jau nesikeis. Su E. L. konfliktų neturėjo. Išlaikė normalų, garbingą bendravimą. Suprato, kad E. L. galbūt pradėjo „degti padai“ ir jis ėmė ieškoti galimybių. Neatsimena, kiek tęsėsi konsultacijos tarp partijų. Imant visą interpeliacijos laiką, E. L. atėjus į partiją prasidėjo neskaidrūs dalykai, tai vyko mėnesių mėnesiais. Pradedant nuo sklypo pirkimo iš G. K., todėl ir buvo siekta interpeliacijos. Jo anksčiau paminėtas E. L. skambutis buvo susijęs su interpeliacija pačiam E. L.. Jam asmeniškai buvo įspūdingas susitikimas su E. L. Vilniaus vartų kavinėje. Galėtų šį susitikimą vertinti dviprasmiškai. Interpeliacijai buvo pasirinktas E. L., nes jis buvo vicemeras. Jis, kaip vicemeras, buvo priėmęs daug blogų politinių sprendimų. Realiai J. I. buvo labiau statytinis, o E. L. buvo realus vadovas. Nurodė, kad 2006 m. pavasarį, tikslios datos neatsimena, prasidėjus kadencijai V. U. į jį kreipėsi sakydamas, kad gauna gana dviprasmiškas užuominas iš A. B.. Jis klausė jo (K. M.), ką daryti. Atsakė, kad jis (V. U.) gali pasirinkti iš keleto variantų. Pasakė jam 3 alternatyvas ir V. U. nusprendė. V. U. sprendimo nežinojo. V. U. turėjo omenyje sakydamas dviprasmiškos užuominos dėl kyšio. Dėl kokio kyšio – jis (K. M.) nežino. A. B. ir jam (K. M.) sakydavo: „ko jūs ten kovojate, galim viską pasidalinti“. Tokius žodžius jis suprasdavo kaip juoką. Pradžioje V. U. jam papasakojo tik apie A. B.. Tuo metu kalbos apie E. L. nebuvo. V. U. jam yra sakęs, kad „slidūs“ yra G. K., A. B. ir E. L. (t. 7, b. l. 63-65). Nagrinėjamu atveju aplinkybes dėl interpeliacijos patvirtina ir liudytojų G. K. M., G. B., K. M., G. Š., J. K., V. N., J. Ž. parodymai. Šie liudytojai pirmosios instancijos teisme parodė, kad bylai aktualiu laikotarpiu Vilniaus miesto savivaldybėje vyko procesai, susiję su galima interpeliacija Vilniaus miesto vicemerui E. L.. Prie baudžiamosios bylos prijungta Vilniaus m. savivaldybės tarybos narių 2008-04-16 pareiškimo dėl nepasitikėjimo Vilniaus miesto vicemeru E. L. kopija patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai reiškia nepasitikėjimą Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotoju E. L. ( 1 t., b. l. 1 26). Taigi šie duomenys visumoje su kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais patvirtina V. U. parodymus apie kyšio perdavimo aplinkybes bei kyšio paskirtį. Vertinant byloje surinktus įrodymus, pažymėtina, kad liudytojas V. U. viso proceso metu davė iš esmės nuoseklius parodymus apie šios nusikalstamos veikos aplinkybes. Minėto liudytojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kurie pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti įrodymais, patvirtinančiais apelianto kaltę dėl BK 227 str. 2 d. numatytos veikos padarymo, t.y. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo duomenys, garso bei vaizdo įrašai, telefoninių pokalbių išklotinės, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros bei kratos protokolai ( 3 t., b. l. 4 7-49, 50-60, 132-136, 2 t., b. l. 92-95, 96-115, 116-127, 128-143, 147-190, 194-229, 3 t., b. l. 4-46). Liudytojo S. G. parodymai apie susiklosčiusią situaciją po kyšio davimo patvirtina V. U. parodymus apie kyšio perdavimo ir suradimo aplinkybes. Be to, liudytojas S. G., kuris vykdė šios bylos operatyvinį tyrimą, parodė, kad operatyvinio, ikiteisminio tyrimo metu, renkant duomenis apie byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas, duomenų, kurie leistų manyti, jog V. U. pateikiama informacija apie nusikalstamas veikas yra neteisinga, gauta nebuvo. Taigi šie duomenys taip pat patvirtina liudytojo V. U. parodymų patikimumą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, kad V. U., veikdamas savanaudiškais ar kitais motyvais, apkalbėjo kaltinamąjį, nėra. Aplinkybė, kad 2008-04-19 liudytojas V. U. suskaičiavo, sudėjo pinigus, ir paimtus iš įmautės, nesudaro pagrindo pripažinti, kad minėtas liudytojas viršijo NVIV ribas, kadangi tai nėra nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad NVI veiksmais imituojamas veikimas ar neveikimas, už kurį numatyta atsakomybė atitinkamuose BK straipsniuose, kurių dispozicija ir apsprendžia nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų ribas. Taigi įvertinus liudytojo V. U. parodymus visumoje su kitais paminėtais duomenimis, darytina išvada, kad V. U. parodymai yra patikimas įrodymų šaltinis ir jais pagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto kaltės klausimą inkriminuojamų aplinkybių kontekste. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiškia, jog faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K–P-9/2012). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl BK 95 straipsnio taikymo

E. L. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 227 str. 1 d. už tai, kad jis tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: jis, 2008 m. kovo 15 d., apie 13 val., Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, esančiose Vilniuje, Konstitucijos pr. 3, savo tarnybiniame kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo V. U. Vilniaus miesto vicemero postą ir 19 000 litų kyšį už tai, kad V. U., būdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys ir Tėvynės sąjungos frakcijos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje narys, palaikytų valdančiosios daugumos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje politiką ir balsuotų valdančiosios daugumos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje naudai, t. y. paminėtą V. U. teisėtą veikimą vykdant Tarybos nario įgaliojimus. Baudžiamoji byla dėl šio kaltinimo E. L. atžvilgiu nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Nuteistasis E. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2008-03- 15 susitikimo metu buvo kalbama apie po keturių dienų, t.y. 2008 kovo 19 dieną įvyksiantį Vilniaus miesto tarybos posėdį. Ir net pokalbyje telefonu tos 2008-03-15 dienos vakare taip pat buvo minimas skaičius „19“. Devynioliktos dienos kontekste. V. U. apie jų 2008-03-15 susitikimą liudija, kad „po šiais skaičiais (E. L.) užrašė kitą skaičių „19 t.“; „parodydamas į skaičių „19 t.“, duodamas suprasti, kad jis man išmokėtų 19000 litų. Tik ar tai būtų vienkartinė išmoka ar kas mėnesį, jis man nepaaiškino“ (liudytojo apklausos protokolas, bylos 1 tomas 31 lapas 2 ir 5 eilutė iš viršaus). Tiesa yra ta, kad 2008-03-15 pokalbio metu ne jis, o V. U. popieriaus lape buvo užrašęs skaičių „19“. Tačiau, prašo atkreipti dėmesį į mažą detalę, prie skaičiaus „19“ jis buvo užrašęs ne mažąją raidę „t.“, o mažąją raidę „d.“ Kas reiškė „19-ta diena“. Būtent diena. Ir jokios kitos prasmės tas užrašas neturėjo. Apie jokius „19 tūkstančių“ susitikimo metu nekalbėjo ir tai patvirtina garso įrašas ir jo stenograma (bylos 2 tomas 71-91 lapas). O tai, kad jis sakė tiesą, jog skaičius „19“ buvo minimas įvyksiančio tarybos posėdžio dienos kontekste, patvirtina aukščiau cituoti 2008-03-15 garso įrašų ir telefoninio pokalbio stenogramų turiniai. Apklaustas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. U. parodė, kad kitas susitikimas vyko 2008 m. kovo mėnesį, tikslios datos neatsimena, E. L. kabinete. Iš pradžių kalbėjosi apie politinę situaciją. E. L. pasakė, kad jei jis sugebėtų privilioti bent du narius, tai jis (V. U.) gautų vicemero postą ir ant popieriaus parašė skaičių 19. Suprato, kad 19 yra 19 000 Lt. Atsakė E. L., kad tai neįmanoma, jų pokalbis taip ir baigėsi (t. 7, b. b. l. 60-62). Liudytojas V. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008-03-15, po pietų, Vilniaus miesto vicemeras E. L. pakvietė jį į kabinetą, Vilniaus m. savivaldybėje. E. L. kalbėjo apie politinę situaciją savivaldybėje, apie naujos koalicijos suformavimą, aiškindamas, kad dabartinė koalicija neturi daugumos Vilniaus miesto Taryboje. E. L. pradėjo braižyti grafikus: viename grafike nubrėžė tiesę ir ją padalino į dvi dalis. E. L. pirmoje dalyje užrašė „I etapas“, antroje dalyje – „II etapas“, paaiškino, kad I etapas yra mero nuvertimas, o II etapas - naujo mero išrinkimas. E. L. klausė, kada galėtų įvykti I etapas, pasakė, kad jeigu Tarybos narys R. A. susiderės, tai bus ne anksčiau kaip po 2 savaičių, o realiausia po mėnesio. Tada E. L. ant popieriaus užrašė „3500“, o po šiais skaičiais užrašė kitą skaičių „19 t.“. Apibraukdamas skaičių „3500“, jis pasakė, kad čia yra vicemero alga, duodamas suprasti, kad tai būtų alga, jei jis (V. U.) eitų į vicemerus. Jis paaiškino E. L., kad jo frakcija nesutinka imti šio posto. Tada E. L. pasiūlė jam eiti šias pareigas be frakcijos pritarimo, parodymas į skaičių „19 t.“, duodamas suprasti, kad sumokėtų jam 19000 litų. Ar tai būtų vienkartinė išmoka ar tokia suma būtų mokama kas mėnesį, E. L. nepaaiškino. E. L. ant popieriaus užrašė skaičių „3“, parodė skaičių „19 t.“ ir pasakė, kad nurodytą skaičių koreguotų - padidintų, jei jis sudarytų tokią grupę iš Tėvynės sąjungos frakcijos narių. Kai jis E. L. paklausė, už ką jam siūlomas vicemero postas, E. L. atsakė, jog už tai, kad Tarybos posėdžių metu negriautų kvorumo ir Tarybos posėdžių metu būtų salėje. E. L. pasakė, kad derintų su juo klausimus, rodydamas į Tarybos posėdžių dienotvarkę. Taip E. L. davė suprasti, kad leistų gauti neteisėtą atlygį už klausimų įtraukimą į Tarybos dienotvarkę (1 t., b. l. 15-25, 26-27, 28-31, 32-33, 34-39, 49-63, 64-69 ). Operatyvinių veiksmų atlikimo 2008-01-21 protokolu nustatyta, kad 2008-03-15 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys V. U. apie 13 val. susitiko su VMS vicemeru E. L. pastarojo kabinete. Pokalbis vyko apie bendrą politinę situaciją, apie dar vieną galimą M. centro dalininką (t. 2, b. l. 71). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, o būtent liudytojo V. U. parodymus operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuoto pokalbio kontekste, pagrįstai pripažino veikos kvalifikavimo pagal BK 227 str. 1 d. pagrindą.

Veikų padarymo metu galiojęs Lietuvos Respublikos BK 95 str. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) numatė penkerių metų senaties terminą už nesunkaus nusikaltimo padarymą ir aštuonerių metų senaties terminą už apysunkio nusikaltimo padarymą (BK 95 str. 1 d. 1 p. b) ir c)). Tuo metu galiojusio BK 227 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika buvo priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Nuosprendžio priėmimo metu dėl BK 227 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos buvo suėjęs penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Be to, E. L. nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujų nusikalstamų veikų (bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Taigi teismui nebuvo kliūčių dėl BK 227 str. 1 d. numatytos veikos taikyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį.

Pažymėtina, kad suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, negali būti priimtas ne tik apkaltinamasis, bet ir išteisinamasis nuosprendis bei nuosprendis nutraukti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343/2013, 2K-10/2014). Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, išvardytos BPK 3 straipsnyje. Viena iš jų nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai, asmens baudžiamasis persekiojimas negali būti vykdomas. Apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir nuosprendžio priėmimu (BK 95 straipsnis). Taigi baudžiamojo proceso įstatymo formuluotė senaties terminą sieja su draudimu pradėti arba tęsti baudžiamąjį procesą ir reikalavimu jį nutraukti suėjus senaties terminui, o baudžiamasis įstatymas – su draudimu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Tačiau šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra formuluočių, nesuderinamų su nekaltumo prezumpcijos principu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamosios atsakomybės senaties institutas siejasi su nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., BPK 44 str. 6 d. bei tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 str. 2 d. Taigi nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus senaties terminui asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendime dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus senaties terminui negali būti formuluočių, būdingų apkaltinamajam nuosprendžiui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-10/2014), tuo tarpu nagrinėjamame nuosprendyje tokių formuluočių yra. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad E. L. tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Tokiu būdu teismas E. L. pripažino kaltu dėl veikos, dėl kurios byla buvo nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Šioje dalyje nuosprendis keičiamas, pašalinant nekaltumo prezumpcijos principui prieštaraujančius teiginius.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutarė:

atmesti nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžio.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendį iš aprašomosios dalies pašalinant formuluotę: „ Kaltinamasis E. L. tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: jis, 2008 m. kovo 15 d., apie 13 val., Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, esančiose Vilniuje, Konstitucijos pr. 3, savo tarnybiniame kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo V. U. Vilniaus miesto vicemero postą ir 19 000 litų kyšį už tai, kad V. U., būdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys ir Tėvynės sąjungos frakcijos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje narys, palaikytų valdančiosios daugumos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje politiką ir balsuotų valdančiosios daugumos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje naudai, t.y. paminėtą V. U. teisėtą veikimą vykdant Tarybos nario įgaliojimus. Šiais savo veiksmais E. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)“ bei išvadas dėl E. L. kaltės pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.