- Teismas
- Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- e2-83-477/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00439-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Rimvydas Žukauskas (pirm.)
- Ieškovas
- O. N.
- Atsakovas
- V. K., P. N.
- Trečiasis asmuo
- Zarasų
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Rimvydas Žukauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. N. ieškinį atsakovams V. K., P. N., trečiajam asmeniui Zarasų 2-ojo notarų biuro notarui Romualdui Kundrotui, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu ir panaikinti jos vyro J. N. 2018-11-16 sudarytą testamentą, kurio notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) po sunkių daugybinių ligų (sunkių lėtinių ligų anemijos, lėtinės galvos smegenų išemijos, vaskulinės demensijos, kojų hipodinaminės kontraktūros, vibracinės ligos, cukrinio debeto ir kt.) mirė ieškovės sutuoktinis J. N.. Mirus ir palaidojus sutuoktinį paaiškėjo, kad mirusysis, jau sunkiai sirgdamas, be to vartodamas stiprius psichiką veikiančius vaistus, 2018-11-16 sudarė testamentą, kuriuo pakeitė anksčiau, 2010-01-13 sudarytą testamentą, ir turtą, kurį ankstesniu, t. y. 2010-01-13, testamentu buvo palikęs O. N. paliko sūnui P. N.. Tokia mirusio sutuoktinio „valia“ nustebino ieškovę, kadangi iki mirties, dar būdamas sveiko proto ir dar gebantis suvokti savo veiksmus buvo sudaręs testamentą, kuriuo turtą paliko ieškovei, be to, ieškovei buvo davęs generalinio pobūdžio įgaliojimą atstovauti jį visur ir visais klausimais. Atsakovai sergančiu tėvu niekada nesirūpino, kaip nesirūpino ir turtu, kurį neva išreikšdamas savo valią atsakovui paliko mirusysis. Ginčijamo testamento sudarymo metu J. N. sunkiai sirgo, be kita ko ir smegenų ligomis, vartojo stiprius psichiką veikiančius vaistus (Clonazepami, Tramadoli, Tiapridali. Amitryptilini ir kt.). nuolat kliedėjo, nesuprato nei kur yra, nei iš esmės ką daro. Dėl ligos ir sutrikimų J. N. negalėjo net savarankiškai valgyti, judėti ar pasirašyti. Tai patvirtina ir faktas, kad testamentas net nepasirašytas asmeniškai jo paties. Be to, ieškovės ir atsakovo santykiai buvo konfliktiški, atsakovai iš motinos nuolat prašydavo ir reikalaudavo pinigų. J. N. dar būnant sveiko proto jis visados nurodydavo, kad jo valia yra tokia, kaip ir suformuota 2010-01-13 testamentu. Įvertindama mirusiojo valią, ne kartą išsakytą jai pačiai, suformuotą testamentu, visas jai žinomas aplinkybes, sunkią sutuoktinio ligą visiškai aptemdžiusią protą ir sąmonę, nuolatinius kliedesius, žinodama vartotus vaistus ir medikų suteiktą konsultaciją apie jų galimą poveikį, ieškovė pagrįstai mano, kad testamentas neatitinka tikrosios mirusio valios, nes buvo sudarytas testatoriui nesuvokiant savo veiksmų prasmės ir neturint galimybės juos valdyti, todėl ginčijamas testamentas turi būti panaikintas. Prašė skirti pomirtinę psichiatrinę ekspertizę.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovė O. N. ieškinyje neteisingai nurodė, jog mirus ir palaidojus sutuoktinį J. N. paaiškėjo, kad mirusysis, jau sunkiai sirgdamas, be to vartodamas stiprius psichiką veikiančius vaistus, 2018-11-16 sudarė testamentą. Ieškovė apie tai, kad sutuoktinis J. N. sudarė naują testamentą žinojo jau 2018-11-16, kadangi ji pati tarėsi su notaru dėl atvykimo į namus ir pati dalyvavo (buvo namuose), kada buvo notaro sudaromas testamentas. Ieškovė po sodyboje kilusio gaisro, perdavė atsakovui P. N. saugoti savo dokumentus, tame tarpe ir tėvo J. N. sudarytą testamentą, nurodydama, kad šiuos dokumentus laikyti namuose nesaugu. Mano, kad testatoriaus „valia“ negalėjo ieškovės nustebinti, kadangi tokią testatoriaus valią ji žinojo nuo pat testamento sudarymo dienos. Ieškovė neteisingai ieškinyje nurodė, kad atsakovai nesirūpino tėvu. Atsakovai nuolatos rūpinomės savo tėvu J. N.. Tėvas J. N. tiek 2018-11-16, tiek iki pat mirties buvo šviesaus proto ir suvokė savo atliekamų veiksmų esmę. Atsakovams niekada nekilo abejonės dėl tėvo J. N. veiksnumo ir jo psichinės sveiktos būklės. J. N. nėra pripažintas neveiksniu. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis asmuo Zarasų 2-ojo notarų biuro notaras Romualdas Kundrotas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad 2018-11-05 apie 10 val. į Zarasų rajono 2-ojo notaro biurą atvyko ieškovė O. N. ir atsakovas P. N., kurie paprašė atvykti pas Testatorių į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti J. N. testamentą. Ieškovė nurodė, kad jos sutuoktinis J. N. dėl ligos negali atvykti pas notarą, nes nevaikšto, guli lovoje namuose. Esant tokioms aplinkybėms ieškovei buvo paaiškinta, kad notaras testamentą gali patvirtinti tik esant aiškiai išreikštai testatoriaus valiai. 2018-11-07 apie 13 val. atvykus pas J. N., jam buvo paaiškinta, kad notaras atvyko įsitikinti dėl jo sveikatos būklės, taip pat kitų testamento sudarymui būtinų aplinkybių. Bendraujant su Testatoriumi įsitikinta, kad jis visiškai supranta savo sprendimų esmę ir išreiškia savo tikslus. Pasinaudojus VĮ Registrų centro Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenimis buvo atlikta Testatoriaus veiksnumo patikra. Registre esančių duomenų pagrindu buvo nustatyta, kad J. N. nėra įtrauktas į neveiksnių asmenų registrą, apie jį duomenų nebuvo. 2018-11-16 prieš paruošiant ginčijamą Testamentą notaras patikrino VĮ Registrų centro Gyventojų bei Neveiksnių ar ribotais veiksnių asmenų registrų duomenų bazes, kuriose įrašų apie Testatoriaus neveiksnumą ar ribotą veiksnumą nebuvo. Nustatęs, kad nėra kliūčių šiam vienašaliam sandoriui sudaryti, Zarasų rajono 2-ojo notaro biure buvo paruoštas testamento projektas, kurio turinys, dalyvaujant dviem liudininkams ir ginčijamą Testamentą už negalėjusį dėl ligos pasirašyti Testatorių asmeniui, buvo pagarsintas žodžiu. Paruoštas Testamento projektas buvo pateiktas ir pačiam Testatoriui. Bendravimo su Testatoriumi metu buvo galima aiškiai suprasti, kad jo reiškiama valia yra be trūkumų, bei tai, kad jis nebuvo neleistinai veikiamas atsakovų, kuriems Testamentu paliko turtą. Mano, kad ginčijamo Testamento notarinio tvirtinimo metu nebuvo jokių aplinkybių, dėl kurių notaras būtų privalėjęs atidėti arba atsisakyti atlikti notarinį veiksmą (ginčo Testamento patvirtinimą).
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose 2020-02-28 gautas šalių – ieškovės ir atsakovų pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo, kuriame šalys nurodė, kad atsakovai P. N. ir V. K. visiškai ir pilnai pripažįsta O. N. pareikšto ieškinio reikalavimus. Atsakovai nurodo, kad jiems išaiškintos ir žinomos ieškinio pripažinimo pasekmės. Atsakovai prisiima pareigą kompensuoti O. N. jos patirtas išlaidas ekspertizei ir sumoka O. N. 387 Eur, ši pinigų suma išmokama sutarties pasirašymo metu. Atsakovai savo patirtas bylinėjimosi išlaidas pasilieka sau. Ieškovė O. N. nurodo, kad savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus aukščiau nurodytas, atlyginti neprašo. Šalys prašo priimti atsakovų ieškinio pripažinimą, bylos nagrinėjimą iš esmės baigti ir procesinį sprendimą priimti rašytinio proceso tvarka, šalių į teismo posėdį nekviečiant ir joms nedalyvaujant.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus.
Atsakovams pripažinus ieškinį, teismas, vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, sprendimą grindžia sutrumpintais motyvais.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad J. N. ir O. N. namuose 2018-11-16 buvo sudarytas testamentas, kuriuo testatorius J. N. paliko savo turtą atsakovams, savo vaikams P. N. ir V. K.. Testamentą sudarė notaras, už testatorių pasirašė kiti trys asmenys, nes dėl fizinės negalios J. N. negalėjo to padaryti pats. J. N. ilgus metus sirgo, turėjo fizinę negalią, buvo nevaikštantis, jį namuose prižiūrėjo žmona O. N.. Ilgus metus J. N. vartojo ne tik nuskausminančius bet ir raminančius vaistus. J. N. mirė (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnį sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai. Vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios.
Įstatymu yra nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento ginčijimo atveju itin reikšmingas yra sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).
Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata, taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas, įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikimo jo tikrajai valiai.
Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005, 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009, 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009). Taigi ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes; atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009, 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010).
Tiriant J. N. būseną ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo apklausti liudytojai, išreikalauti ir ištirti J. N. medicininiai dokumentai, atlikta pomirtinė J. N. teismo psichiatrijos ekspertizė.
Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 88TPK-106/2019 konstatuota, kad J. N. sirgo psichikos sutrikimu iki testamento sudarymo, tai yra kraujagysline silpnaprotyste (F01). Pagal esančius medicininius dokumentus šis psichikos sutrikimas pirmą kartą diagnozuotas 2016-11-29 – 2017-03-16, besigydant Zarasų ligoninėje. J. N. 2018-11-16 testamento sudarymo metu sirgo psichikos sutrikimu kraujagysline silpnaprotyste (F01). Pagal savo sveikatos būklę J. N. negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. J. N. vartojami vaistai (tame tarpe tramadolis) galėjo sukelti pašalinį poveikį, kuris testamento sudarymo dieną 2018-11-16 galėjo pasireikšti simptomais dėl kurių testatorius negalėjo suvokit savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Teismas remiasi šia ekspertizės išvada, nes nėra duomenų apie išvados nepagrįstumą, nepatikimumą ar kitokį ydingumą.
Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, taip pat remdamasis tuo, kad atsakovai pripažįsta ieškinį, sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas, nustatant, jog Zarasų rajono 2-ojo notaro biuro notaro Romualdo Kundroto patvirtintas J. N. 2018-11-16 sudarytas testamentas, kurio notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnyje numatytu pagrindu.
Bylą išnagrinėjus iš esmės ir byloje priėmus sprendimą, Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019-07-05 nutartimi, taikytos laikinosios apsaugos priemonės (b. l. 39-40), panaikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (toliau – VGTP) Panevėžio skyriaus 2019-07-16 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.4-(NTP-2)-19-T-1367- atsakovei V. K. byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, ji visiškai atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos byloje iš atsakovės nepriteistinos.
Nors prašyme dėl ieškinio pripažinimo atsakovai nurodė, kad savo patirtas bylinėjimosi išlaidas pasilieka sau, tačiau atsakovei V. K. buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba ir dėl šių išlaidų šalys negali spręsti pačios, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos, atsižvelgiant į šalių procesinio elgesio tinkamumą, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).
Atsakovas, kurio nenaudai priimtas sprendimas, privalo atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas valstybei (CPK 96 straipsnis), kurias šioje byloje sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ir išlaidos advokato, teikusio pagalbą atsakovei V. K., apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Advokatui už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti atsakovei V. K., valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus jai advokatą, valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pateiktų pažymų Nr. (12.36)PT-1256 ir Nr. (12.36)PT-1285, šioje byloje yra 597,74 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, atsakovui P. N., kuris nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tenka pareiga atlyginti ir valstybės patirtas išlaidas advokato, teikusio pagalbą kitam atsakovui V. K., pagalbai apmokėti.
Be to, šioje byloje valstybė patyrė 12,53 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnis, 96 straipsnis), kurios taip pat priteistinos iš atsakovo P. N..
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Zarasų rajono 2-ojo notaro biuro notaro Romualdo Kundroto patvirtintą J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 16 d. sudarytą testamentą, kurio notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. liepos 5 d. nutartimi, taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Priteisti iš P. N. 597,74 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 74 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: AB „Swedbank“, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, „Danske Bank A/S“, Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš P. N. 12,53 Eur (dvylika eurų 53 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: AB „Swedbank“, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, „Danske Bank A/S“, Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.