Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokes, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

NUSTATE:

V. G. 2010 m. rugsejo 4 d. apie 21 val. gyvenamajame name, esanciame (duomenys neskelbtini), del asmeniniu nesutarimu ir pykcio, suduodamas rankomis ir kojomis apie 7 smugius V. M. i galva ir apie 8 smugius i kitas kuno vietas, del ko nuo smugiu i galva visumos ivykus galvos sumušimui, išsiliejus kraujui po galvos smegenu kietuoju dangalu, minkštaisiais galvos smegenu dangalais, galvos smegenu medžiagoje ir i smegenu skilvelius, išsivyscius galvos smegenu pabrinkimui ir suspaudimui bei židininiam plauciu uždegimui, nukentejusysis VšI „Panevežio ligonine“ 2010 m. rugsejo 14 d. mire, tycia nužude V. M..

Kaltinamasis V. G. kaltu prisipažino iš dalies, parode, kad 2010 m. rugsejo 4 d. sutemus jis nuejo pas J. P., kur J. P., V. M. ir S. M. sedejo už stalo ir gere alu. Pats irgi nusineše alaus pusle. Išgere stikline alaus. Begeriant iš kalbos išejo kalba apie dingusiu bidonu vagyste – prieš kelis metus jam iš ganyklos pavoge bidonus. Bidonus pavoge ne V. M., bet jis juos pridave i metalo supirktuve Zarasuose. Kaimynas jam pasake, kad gali gauti pigiau bidonu iš pažistamo, jo bidonai buvo sužymeti ir juos atpažino. Bidonai buvo priduoti Zarasuose, tik V. M. galejo juos ten priduoti. Apie tai bekalbant V. M. spjove i ji - V. G. ir užsimojo su stikline. Sake V. M.- „vagie eik iš cia“ ir jis tada ciupo stikline, užsimojo suduoti ir spjove jam i veida. Su V. M. susikabino, kociojosi. Apsikeite smugiais kumšciais. Jis – V. G. - pataike V. M. i nosi, i veida. V. M. iš nosies pasipyle kraujas ir viskas baigesi. V. M. turejo telefona ir norejo skambinti draugams. Iš V. M. tada ateme telefona ir padave S. M.. Paeme ten buvusi antklodes užvalkala, padave V. M. ir pasake : „V., išsivalai ir išeisi“. V. M. išvale krauja, išgere dar po stikline alaus ir V. M. išejo namo. Dar išgere alaus ir tada jis-V. G. - išejo namo. S. M. su J. P. buvo labai girti, o V. M. buvo mažiau girtas. V. M. sudave du smugius i veida, o i kuna sudave gal 5 smugius. Muštyniu metu jam – V. G. - kliuvo i ausi. Kaltu neprisipažista todel, kad mano, jog ne del jo – V. G. veiksmu mire V. M.. Girtas konflikto metu nebuvo ir V. M. tiek smugiu, kiek nurodyta kaltinime nesudave. Jis žino žmones – V., A., V., kurie mate V. M. prieš ivyki sumušta, vienas liudytojas – J. - mate V. M. vaikšciojanti po miesteli ir po sumušimo. Valstybines ligoniu kasos, L. M., D. V. civiliniu ieškiniu nepripažista.

Motyvuojamoji dalis

Nors V. G. kaltu prisipažino iš dalies, jo kalte visiškai irodyta.

Nukentejusysis, civilinis ieškovas D. V. parode, kad brolis V. M. gyveno pas ji, iki jo mama Z. M., kuri gyveno K., susirgo onkologine liga. 2010 m. rugpjucio pabaigoje jo brolis V. M. nuvažiavo jos slaugyti i K., kur ir gyveno su motina iki sužalojimo. Skambindavo jiems beveik kiekviena diena. 2010 m. rugsejo 5 d. ryte jis paskambino motinai, kuri pasake, kad 2010 m. rugsejo 4 d. vakare V. M. parejo namo sumuštas, skundesi, kad skauda galva, kad jis visa nakti nemiegojo, dejavo, susileido nuskausminamuju vaistu, o ryte išsikviete greitaja ir greitoji išsiveže. Motina sake, kad G. priekaištavo broliui del bidonu vagystes, ji sumuše, susparde, o J. P. ir S. M. jo negyne. Sake, kad grižo kruvinais drabužiais, jam labai skaudejo, kad negalejo pasilenkti užsirišti batu. Lanke broli ligonineje, jis buvo komoje. Mate, kad veide po akimis buvo melynes, veidas buvo ištines ir pameles. Brolis mire 2010 m. rugsejo 14 d. Per laidotuves jam J. P. sake, kad V. G. gražiuoju jo praše ir grasino, kad jis neliudytu. Kol brolis dar buvo komoje, jis nuvažiavo i K., buvo sutikes J. P., kuris jam sake, kad V. G. pas ji namuose muše V. M. apie 10 min., sparde V. M. galva. Ta karta buvo sutikes ir S. M., jis pasakojo, kad kartu su V. M. pas P. gere, po to atejo V. G., kuris pradejo kabinetis prie V. M. ir ji sumuše, sparde. Buvo prieš tris metus kalbos, kad dingo bidonai ir ju vagyste V. G. itare jo broli V. M. Mate broli rugsejo 1-2 dienomis, tada brolis kaip nors sužalotas nebuvo, nesake, kad kas nors ji butu sumušes. J. P. nuo motinos gyvena gal už 50 metru, daugiausiai bus iki 100 metru. Prašo priteisti 50 000 litu neturtines žalos atlyginimo. Brolis turejo du vaikus, reikes ir jiems padeti ir jis pats morališkai nukentejo netekus brolio. Broli palaidojo jis, bet neturi kvitu išlaidu pateisinimui.

Mažamecio nukentejusiojo atstove, civiline ieškove, liudytoja L. M. parode, kad 1996 m. susituoke su V. M., 1997 m. gime sunus E. M.. 1999 m. su V. M. išsituoke. Alimentu jai buves vyras nemokejo, nes jis niekur nedirbo. Su buvusiu vyru ji retai bendravo, o sunus su tevu susitikdavo dažnai, susitikus tevas sunui duodavo pinigu, saldainiu nupirkdavo, papildydavo telefono saskaita. 2010 m. rugsejo menesi iš D. V. drauges pasakojimo sužinojo, kad V. M. mire ligonineje. Mažamecio sunaus interesais pareiške 10 000 Lt civilini ieškini neturtinei žalai atlyginti. Sunus labai pergyvena del tevo mirties, ji prisimena, gaili tevo. Budamas gyvas tevas sunui butu padejes. V. M. padedavo dirbti ir broliui D. V., brolis už tai jam duodavo pinigu.

Liudytojas J. P. parode, kad 2010 m. rugsejo 4 d. girtavo, po to namuose miegojo. Pas ji atejo V. M., S. M., gere alu. Jis užmigo, pabudes mate, kad yra atejes ir V. G., jis buvo atsinešes alaus, vel išgere alaus, užmigo, prabudes pamate, kad V. M. su G. stumdesi ar imtyniavo, V. M. buvo pargriuves, V. G. pargriuves nebuvo. Po to mate, kad V. M. nuo grindu senu antklodes užvalkalu kažka vale. Kur padejo užvalkala, nežino. Konfliktas baigesi, V. M. išejo pro duris, po to išejo S. M., o jis – J. P. su V. G. pabaige gerti likusi alu ir V. G. tada irgi išejo namo, jis - J. P. užmigo, rugsejo 7 d. atvažiavusi policija jo krosnyje rado sudeginta antklodes užvalkala. Del ko mušesi V. G. ir V. M., nežino. Prieš ši ivyki maždaug prieš 7-10 dienu su V. M. apie 24-1 val. nakties einant pirkti alaus i kavine K. mate, kad keli jaunuoliai spyre V. M., o jis-J. P. ibego i kavine, nusipirko 2-3 butelius alaus, išejes mate parkritusi V. M.. Kada tiksliai tai buvo, pasakyti negali.

Liudytojas S. M. parode, kad 2010 m. rugsejo 4 d. apie 20 val. su V. M. nueje pas J. P. gere alu. V. M. sveikata nesiskunde. Veliau atejo V. G. prašyti pagalbos ukyje, išgere alaus. Buvo girtas, todel visu ivykio aplinkybiu gerai neprisimena, prisimena, kad apie 21 valanda susiruošus eiti namo, V. M. susistumde su V. G., o del ko susistumde, tiksliai nežino. Vienas kita pastume, po to vienas kitam sudave po smugi rankomis i krutine, paširdžius. Dar sudave vienas kitam po keleta smugiu. V. M. buvo parkrites, bet greitai atsikele, atsistojus dar sudave abu po keleta smugiu ir V. M. išejo namo. V. G. muštyniu metu pargriuves nebuvo. Po to V. M. išejo namo, nemate, kad jis butu vales skuduru kruvinas grindis. Po penkiu minuciu jis taip pat išejo ir nuejo pas V. M. i jo motinos namus, atidave V. M. jo tureta mobilaus ryšio telefona. Liudytojo manymu, ši telefona jam perdave pats V. M., bet tiksliai to tvirtinti negali. Girdejo, kad V. M. kažkam skambino, sake, kad ji sumuše G.. Veliau V. M. jam pasake, kad skambino i policija. Po to abu žiurejo krepšini, jis – S. M. nuejo miegoti. V. M. nakti nemiegojo, sake skauda galva, vis tiek neužmigs, tankiai ejo i lauka parukyti, girdejo, kad kelis kartus dejavo, sake negali pasukti galvos. Ryte V. M. pats išsikviete greitaja medicinos pagalba. Priežasties, del ko susimuše V. M. ir V. G., nežino, kaip suprato, V. G. ir V. M. iš ankšciau turejo nelabai geru tarpusavio santykiu, del to jie ir susistumde. V. G. buvo dinge bidonai, o V. M. tuos bidonus pardave Zarasuose. Taip jam sake V. G. ir ankšciau, jis taip sake ne karta. Jam V. M. yra sakes, kad prieš keturias dienas ar savaite iki ivykio buvo sumuštas, detaliu sumušimo nežino.

Liudytojas A. M. parode, kad nagrinejamu ivykiu metu gyveno pas buvusia žmona Z. M., pas ja atsikrauste susirges, mat jis negali vaikšcioti. Namuose jo lova stovejo už pertvaros. V. M. yra jo sunus. Sunaus anksciau niekas sumušes nebuvo. Nagrinejamu ivykiu metu sunus iš namu išejo sveikas. Kai sunus V. grižo namo, jo mama paklause „kas nutiko“. V. atsake, kad sumuše G.. Jis girdejo, kaip V. pasakojo, kad buvo pas kaimyna vardu J.. Sake, kad kai ji muše G., jo niekas negyne. Sunus sake: „V. G. mane sutrupino kojom“. Gulejo už pertvaros, nevaikšto ir nemate koks sunus grižo. V. visa nakti dejavo, sake, kad skauda galva. Sekancia diena po sunaus V. mirties mire ir Z. M..

Liudytoja A. I. parode, kad pažinojo V. M., su juo kuri laika gyveno, susilauke sunaus D. I.. Su V. dažnai susiskambindavo. 2010 m. rugsejo 4 d. vakare, gal po 22 val., kalbejosi mobilaus ryšio telefonu su V. M., jis pasake: „kad tu matytum kokia mano akis“, sake, kad gavo i galva, kad ji sumuše K. ar G., kad jam labai skauda galva. V. pasake, kad ji pakalbetu su mama Z., o jis eina parukyti. Z. pasake, kad V. grižo stipriai sumuštas, veidas ištines. Po to ji toliau kalbejosi su V., susitare susiskambinti ryte. Ryte iš Z. sužinojo, kad V. tuo metu išveža greitoji pagalba. Z. sake, kad V. labai skaudejo galva, kad rišantis batu raištelius jam labai svaigo galva. Z. sake, kad eis i policija ir parašys pareiškima, kad V. sumuše G.. Po pietu ji vel paskambino Z., kuri pasake, kad susitiko G. ir jam pasake, kad rašys pareiškima, o jis jai atsake, kad „mušiau ir mušiu“. Mate V. M. apie rugpjucio 27 d., tada jis buvo sveikas.

Iš teismo posedyje paskelbtu Z. M. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolo (mire) matyti, kad ji 2011-05-06 parode, jog 2010-09-04 apie 21 val. i namus parejo sunus V. M.. Pamate, kad jo visas veidas sumuštas, kruvini drabužiai. Paklause, kas atsitiko, sunus paaiškino, kad buvo sveciuose pas J. P., gere alu. Geriant atejo K. gyventojas V. G., kuris ji sumuše, spardydamas i galva ir i ivairias kuno vietas. Sunus pats paskambino i policija. Visa nakti sunus dejavo, jautesi blogai. Ryte jis išsikviete greitaja pagalba, buvo išvežtas i Rokiškio ligonine, veliau i Panevežio ligonine (1 t., b.l. 100-101).

Liudytojas A. J. (policijos pareigunas) parode, kad 2010-09-05 dirbo Rokiškio r. PK budetoju dalyje, apie 9 val. gavo pranešima, kad i priemimo kambari pristatytas sumuštas V. M.. Kai jis nuvyko i ligonine, V. M. buvo samoningas, paaiškino, kad ji sumuše V. G. pas kaimyna J. P. namuose išgertuviu metu. Sake, kad apie tai gales paliudyti S. M., kuris buvo kartu. V. M. sake, kad ji G. susparde. Mate pas V. M. paakyje melyne, kitokiu sužalojimu nemate. Pareiškimo V. M. neraše, sake, kad pagalvos. V. M. sunkiai atsakinejo i klausimus, matesi, kad jam labai skauda, taciau buvo samoningas. Sake, kad viskas ivyko rugsejo 4 dienos vakare, minejo, kad ji G. sparde ir kojomis. Grižes i policijos komisariata užregistravo ivyki.

Liudytojas M. P. parode, kad 2010 m. rugsejo 6 d. ryte K. mstl. prie tarnybinio kabineto rado laukiancia Z. M., ji buvo atejusi su S. M.. Z. M. pasake, kad jos sunus V. M. buvo sumuštas, kad dabar jau išvežtas i ligonine. Tarnybiniame kabinete apklause Z. M., ji jautesi blogai, matesi, kad jai silpna, todel apklause trumpai. Z. M. parode, kad jos sunus 2010-09-04 buvo kartu su S. M. sveciuose pas J. P., namo grižo apie 21 val., kruvinu veidu ir drabužiais. Paaiškino, kad pas P. atejo G., kuris V. sumuše, M. aiškino, kad sparde V. galva bei kitas kuno vietas. Kokia konflikto priežastis, M. nesake. Sake, kad sunus visa nakti dejavo, jam buvo bloga, kad pats iškviete greitaja. Apklause S. M., kuris parode, kad kartu su V. M. apie 20 val. nuejo pas P., gere alu. Veliau atejo G., kuris kartu su jais gere. M. išeinant namo kilo konfliktas, G. jo neišleido, jie susistumde, sake, kad V. G. pradejo mušti V. M. rankomis, M. buvo net nugriuves. Kai G. nustojo M. mušti, jis iškart išejo namo. Po to jis taip pat išejo, parejo namo pas M.. M. jau buvo namuose, jam buvo paakyje melyne, prakirstas antakis. S. M. nesake, kad šie sužalojimai buvo iš anksciau. Sake, kad šie sužalojimai buvo po G. sumušimo. Sake, kad girdejo, kaip nakti M. dejavo, ryte skundesi, kad jam labai blogai. Atvažiavusi greitoji išsiveže M.. Iš Z. M. ir S. M. žodžiu suraše ju apklausos protokolus. Veliau Z. M. mire.

Liudytoja J. S. (greitosios medicinos pagalbos slaugytoja) parode, kad 2010-09-05 kelios minutes po aštuoniu dispecere praneše, kad yra iškvietimas i (duomenys neskelbtini). Greitaja kviete V. M.. Dispecere sake, kad ji iš vakaro sumuše ir jam blogai, pykina, vemia. Ta šeima žinojo, nes moteris buvo onkologine ligone. V. M. rado gulinti lovoje, jis skundesi galvos skausmais, pykinimu. Sake, kad jis susileido nuskausminamuju vaistu „ketanov“. V. M. veide po akim mate kraujosruva, daugiau akivaizdžiu sužalojimu nesimate. Kol V. M. rengesi, jo motina sake, kad jos sunu iš vakaro sumuše, susparde kaimynas. V. M. nuveže i Rokiškio ligonines priemimo kambari, po to ji nuveže i Paneveži. Kelyje jis pasidare neramus ir ties Kupiškiu prarado samone.

Liudytoja K. G. parode, kad nuo 2010 m. balandžio menesio dirba K. kavineje bare MIX barmene. V. M. kavineje buvo tris kartus. Paskutini karta jis kavineje buvo rugpjucio pabaigoje, tada išgere alaus bokala. Prieš tai jis viena karta buvo užsakyti metiniu ir metiniu metu antra karta buvo kavineje, tai buvo liepos menesi. Kai buvo kavineje rugpjucio pabaigoje jis tada nieko nesake, kad ji kas nors prie kavines užpuole, tada pas ji jokiu sužalojimu nemate. Buvo rugpjucio 26 ar 27 diena. Jis tada nebendravo, pasieme alaus, išgere ir išejo. J. P., S. M. pažista. Jai dirbant J. P. kavineje du kartus valge pietus, o kada buvo atejes, datos neprisimena. Jis tada tik pavalge dienos pietus, alaus negere. Kai buvo kavineje rugpjucio 26 ar 27 diena, pas V. M. jokiu sužalojimu nebuvo, Jeigu butu buves koks nors konfliktas, užpuolimas prie kavines, tikrai žinotu, apie toki V. M. užpuolima nieko nežino. Kavines langai yra i miestelio puse ir per juos matosi centras. Kavine sekmadieniais nedirba. Šeštadieni kavine dirba iki 24 valandos. Po 24 valandos kavine jau nedirba. Dirba po 24 valandos tik tais atvejais, jeigu kavineje yra koks nors užsakymas. Bet jeigu kavine yra užsakyta, tai i kavine pašaliniai asmenys neileidžiami. Kitomis savaites dienomis kavine dirba iki 22 valandos.

Gynybos prašymu apklausti liudytojai A. V., J. A., R. V. parode, kad nera mate V. M. mušamo ar sumušto, liudytojas K. J. parode, kad 2010-09-05 apie 8 val. ryte mate K., S. g. einanti V. M., kuris jam pasirode esas girtas.

2010-09-07 ivykio vietos apžiuros protokole (1 t., b.l. 10-11, 12-15) konstatuota, kad apžiurint gyvenamaji nama, esanti (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena J. P., kambaryje, kuriame stovi krosnis, atidarius jos pakura, buvo rasta ir išimta medžiagos skiaute su rudos spalvos dememis panašiomis i krauja su prie jos prisilydžiusia polietileninio maišelio dalimi. Medžiagos kraštai apdege.

Specialisto išvadoje Nr. S479/10 (01) (1 t., b.l. 18-19) konstatuota, kad ant medžiagos gniužulo, išimto iš ivykio vietos, yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrima, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. M. DNR profiliu su 99,9999999999% tikimybe.

Specialisto išvadose Nr. M 449/10 (05) ir Nr. M 449/10-449a/11 (05) (1 t., b.l. 36-40, 48-49) konstatuota kad V. M. mire nuo galvos sumušimo, išsiliejus kraujui po galvos smegenu kietuoju dangalu, minkštaisiais galvos smegenu dangalais, galvos smegenu medžiagoje ir i smegenu skilvelius. Tai komplikavosi galvos smegenu pabrinkimu bei suspaudimu bei židiniu plauciu uždegimu. V. M. mire 2010-09-14 13.00 val. V. M. lavono tyrimo metu nustatyti sekantys sužalojimai: a) galvos sumušimas, pasireiškes poodine kraujosruva dešines akie vokuose, kraujosruva po dešines akies jungine, odos nubrozdinimas dešines ir kaires ausu kaušeliuose, dešiniame smilkinyje, apatineje lupoje, kraujosruvomis viršugalvio dešines puses ir kario smilkinio srityse, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenu dangalu dešiniame pusrutulyje, po minkštaisiais galvos smegenu dangalais, galvos smegenu medžiagoje ir i smegenu skilvelius. Sužalojimai padaryti kietais bukais, ribotais paviršiais daiktais, galimai aplinkybese nurodyti laiku, smugiuojant kumšciais, spardant kojomis ar panašiai, i galvos sriti suduodant ne mažiau septyniu smugiu. Gyviems asmenims del tokiu sužalojimu sveikata sutrikdoma sunkiai. b) Poodines kraujosruvos krutineje, dešiniame žaste, kairio peties sanario srityje, kaireje plaštakoje, odos nubrozdinimai kaireje klubineje srityje, dešinio kelio sanario srityje, kaireje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais, ribotus paviršius turinciais daiktais, galimai aplinkybese nurodyti laiku, smugiuojant kumšciais, spardant kojomis, suduodant ne mažiau aštuoniu smugiu. Gyviems asmenims del tokiu sužalojimu sveikata sutrikdoma nežymiai. V. M. mire nuo smugiu i galvos sriti visumos, nesant galimybes išskirti kuri nors atskira smugi. Sprendžiant iš sužalojimu lokalizacijos labiausiai tiketina, kad sužalojimu padarymo metu V. M. buvo priekiu atsisukes i užpuolika. Kai kuriais atvejais, po patirtos galvos traumos, esant vadinamam „šviesiam periode“ iki išsivystant galvos smegenu suspaudimo reiškiniams yra imanomas savarankišku veiksmu atlikimas, todel nera pagrindo kategoriškai atmesti tokios V. M. veiksmu galimybes. V. M. lavono tyrimo metu nustatyta kepenu riebaline distrofija neturejo jokios itakos jo mirciai. Pateiktoje medicinineje dokumentacijoje, apie kokias nors ligas ar praeityje patirtas traumas, galejusias tureti itakos V. M. mirciai, nera.

Teisiamajame posedyje teismo medicinos specialistas V. R. patvirtino savo išvadas, papildomai paaiškino, kad duomenu apie V. M. kaukoles trukima nebuvo, nustate tik kraujo išsiliejima po kietuoju smegenu dangalu, kuris dave smegenu suspaudima. Sužalojimai nukentejusiajam pakaušio srityje nebuvo padaryti. Sužalojimai buvo viršugalvio dešineje puseje ir kairio smilkinio srityse, o tai nera pakaušis. Pakaušyje sužalojimu nera. Viršugalvyje sužalojimas padarytas buku, ribota paviršiu turinciu daiktu – galejo buti kumštis. Visi sužalojimai, kuriuos nustate, buvo padaryti vienu metu. Anksciau padarytu sužalojimu nebuvo. Galvos traumos paprastai yra lydimos samones netekimu, kurio trukme gali buti ivairi – kartais gali iš karto netekti, kartais gali buti taip vadinamas šviesusis periodas, kurio metu gali pilnai atlikti savarankiškus veiksmus iki tol, kol pradeda vystytis smegenu suspaudimas ir tada buna samones netekimas ilgalaikis ir pastovus. Šiuo atveju reikia laikyti, kad buvo lydimas trumpalaikiu samones netekimu, po to sekusiu šviesaus periodo, kurio metu jis galejo buti pilnai veiksnus ir po to, progresuojant spaudimui, išnyko samone. Pirmoje išvadoje aprašyti nubrozdinimai padaryti bukais, ribotus paviršius turinciais daiktais, o kadangi oda yra nubrozdinta, tai labiau tiketina, kad buvo kontaktuota su daiktu, turinciu šiurkštu paviršiu, kas budinga labiau batui, kuriuo apauta koja, o ne nuogam kumšciui. O kraujosruvos gali susiformuoti tiek nuo smugio batu, tiek nuo smugio kumšciu. Abieju ausu nubrozdinimai labiau tiketina, kad padaryti smugiavimu koja, o ne kumšciu. I galva buvo suduota ne mažiau 7 smugiu. Sužalojimai padaryti pagal byloje nustatyta laika, rado tik vieno pobudžio sužalojimus ju padarymo laiko prasme. Jei kraujo išsiliejimas butu ivykes para ar dvi iki ivykiu, kurie nagrinejami, tai atmestina, kad žmogus praejus tiek laiko po sužalojimu dar kažkur ejo, girtavo.

Panevežio apskrities VPK Rokiškio PK pareiguno A. P. 2011-04-26 tarnybiniame pranešime (1 t., b.l.168) nurodyta, kad K. mstl. kavines-baro „Miks“ darbuotojos D. U., J. G. ir Ž.T. dirbo kavineje-bare 2010-09-04. Šios darbuotojos paaiškino, kad ta diena V. M. i bara nebuvo užejes. 2010 m. rugsejo menesi jokiu muštyniu kavineje ar šalia nemate bei apie tai, kad tai butu buve, nieko negirdejo.

Panevežio apskrities VPK Rokiškio Policijos komisariato pranešime (t. 2 b.l. 109) nurodyta, kad 2010-09-04 Rokiškio rajono policijos komisariate buvo gautas ir 21.38 val. užregistruotas V. M. telefoninis pranešimas apie tai, kad kilo konfliktas su iš matymo pažistamu V. G., o 2010-09-05 iš VšI Rokiškio ligonines priemimo skyriaus gautas ir 09-04 užregistruotas telefoninis pranešimas, kad i ligonines priemimo skyriu del bendro kuno sumušimo pristatytas V. M..

VšI Rokiškio pirmines asmens sveikatos priežiuros centro pranešimuose (t. 1 b.l. 162, t. 2 b.l.) nurodyta, kad 2010-09-05 8.05 val. buvo užregistruotas iškvietimas i (duomenys neskelbtini), greitaja pagalba kviete M., i iškvietima išvyko slaugytoja J. S., laikotarpyje nuo 2010-08-27 iki 2010-09-05 pas V. M. 2010-08-31 1.43 val. adresu (duomenys neskelbtini) buvo užregistruotas vienas grietosios medicinines pagalbos iškvietimas del narkotiku perdozavimo.

Šiu irodymu viseto pakanka konstatuoti, kad V. G. tycia nužude V. M.. Nors V. G. ir neigia tycia nužudes V. M., taciau pats pripažista, kad kaltinime nurodyta data J. P. namuose tarp jo ir V. M. buvo konfliktas, kurio metu jis – V. G. sudave rankomis du smugius V. M. i galva bei penkis smugius i kitas kuno dalis ir tik mano, kad del tokio jo pavartoto smurto V. M. negalejo mirti, jo mirtis galejo ivykti del kitu asmenu pavartoto smurto, taciau šioje dalyje jo parodymai visiškai paneigti. Jo parodymus apie suduotu V. M. i galva smugiu skaiciu bei ju padaryma kitu laiku ir kitoje vietoje paneigia teismo medicinos specialisto išvada bei paaiškinimai teisme, kad V. M. galvoje buvo rasti ne mažiau septyniais smugiais padaryti sužalojimai, kai kurie ju tiketina, buvo padaryti spiriant kojomis, visi sužalojimai padaryti vienu metu. Pats V. M. teisme apklaustiems liudytojams iš karto po ivykio ir veliau nurode, kad ji pas J. P. namuose sumuše ir susparde kojomis butent V. G.. Liudytojai S. S. ir J. P. patvirtino, kad mate tarp V. G. ir V. M. konflikta, kurio metu V. M. buvo parkrites ant grindu, bei nepatvirtino V. G. parodymu, kad ir jis kartu su V. M. muštyniu metu buvo parkrites ant grindu. J. P. namu krosnyje rastas apdeges su V. M. kraujo pedsakais skuduras irgi patvirtina, kad smurtas su kraujavimu iš kuno prieš V. M. buvo panaudotas butent J. P. namuose. Liudytojo K. J. parodymai, kad sekancios po sužalojimu padarymo dienos ryte jis mate einanti gatve V. M. patvirtina tik liudytoju nurodytas aplinkybes, kad po sumušimo V. M. visa nakti jautesi blogai ir apie 8 val. ryte pats išsikviete greitaja pagalba, o samone prarado tik jau budamas greitosios pagalbos automobilyje. V. G. nurodyti liudytojai A. V., J. A., R. V. paneige V. G. parodymus, kad jie jau prieš ivyki mate kitu asmenu mušama ar sužalota V. M.. Tuo irodyta, kad visi sužalojimai galvoje, del kuriu ivyko V. M. mirtis, buvo padaryti jam J. P. namuose 2010-09-04 apie 21 val. ir šiuos sužalojimus suduodamas smugius rankomis ir kojomis padare butent V. G. kilusio konflikto su V. M. metu. Pagrindo vertinti V. G. veiksmus kaip padarytus butinosios ginties bukleje nera. Kaip seka iš paties V. G. parodymu, konfliktas tarp jo ir V. M. prasidejo J. G. pavadinus V. M. vagimi. Pats V. G. pripažista, kad irodymu, jog butent V. M. prieš keleta metu pavoge jo bidonus, jis neturejo. Tokiu budu pats V. G. buvo konflikto iniciatorius. Byloje nera jokiu duomenu, kad konflikto metu V. M. butu sudaves smugius ar sužalojes V. G., išskyrus V. G. parodymus, kad V. M. i ji spjove ir užsimojo stikline. Jokiu gynybos veiksmu V. G. neatliko, jis konflikto metu buvo puolancioji puse, mirtinai sužalojusi V. M.. Suduodamas rankomis ir kojomis smugius V. M. i galvos sriti, V. G. suvoke pavojinga savo nusikalstamos veikos pobudi, numate, kad del tokio jo veikimo gali ivykti V. M. mirtis, ir nors jos ir nenorejo, bet samoningai leido jai atsirasti, t.y. V. M. V. G. nužude veikdamas netiesiogine tycia.

V. G. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. – jis suduodamas smugius rankomis ir kojomis, veikdamas netiesiogine tycia, 2010-09-04 apie 21 val. del asmeniniu nesutarimu ir pykcio tycia nužude V. M..

Iš kaltinimo V. G. šalintina aplinkybe, kad jis nusikalstama veika padare budamas apsvaiges nuo alkoholio ir tai turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui. V. G. neigia ivykio metu buves girtas, nurodo, kad buvo išgeres tik stikline alaus, alu toliau gere jau po V. M. sužalojimo. Šie jo parodymai nepaneigti, kitokiu duomenu apie V. G. girtuma ir nusikalstamos veikos padaryma del šios aplinkybes teismui nepateikta.

V. G. atsakomybe lengvinanciu ar sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta.

Skirdamas bausme kaltinamajam teismas atsižvelgia i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tiksla, stadija, kaltinamojo asmenybe, jo atsakomybe lengvinanciu ar sunkinanciu aplinkybiu nebuvima. V. G. padare tycini labai sunku baigta nusikaltima, taciau šis nusikaltimas nebuvo iš anksto apgalvotas, jam nebuvo rengiamasi iš anksto, ji V. G. padare veikdamas netiesiogine tycia. V. G. nera teistas, administracine tvarka nebaustas (t. 2, b.l. 35), charakterizuojamas patenkinamai – kaip dirbes tolimuju reisu vairuotoju, šiuo metu nedirbantis, padedantis žmonai ukininkauti. Atsižvelgus i visas šias aplinkybes, V. G. pagal BK 129 str. 1 d. skirtina laisves atemimo bausme, kurios trukme nustatytina mažesne už ši nusikaltima baudžiamojo istatymo sankcijoje numatyta laisves atemimo bausmes vidurki. Kadangi V. G. baudžiamas griežta laisves atemimo bausme už labai sunku nusikaltima, atsiranda pagrindas manyti, kad jis gali pasislepti, todel siekiant užtikrinti nuosprendžio ivykdyma jam kardomosios priemones – rašytinis pasižadejimas neišvykti ir dokumentu paemimas – keistinos i suemima.

Valstybines ligoniu kasos pareikštas 5252,36 Lt dydžio civilinis ieškinys (t. 1, b.l. 60-69) išlaidoms už V. M. gydyma atlyginti yra pagristas byloje esanciais rašytiniais irodymais, todel jis visiškai tenkinamas.

Nukentejusiojo D. V. ieškinys del 50 000 litu neturtines žalos priteisimo tenkintinas pilnai. D. V. yra BK 248 str. nurodytas artimas V. M. giminaitis – brolis. Kaip seka iš paties D. V. paaiškinimu teismui, jis iki V. M. persikeliant i K. prižiureti sergancia motina gyveno kartu, ju santykiai iki V. M. mirties buvo draugiški, nuolatinio pobudžio, artimi, brolio mirtis D. V. sukele CK 6.250 str. 1 d. numatytus padarinius – dvasinius išgyvenimus bei sukretima, D. V. broli palaidojo savo lešomis. Civilinis ieškinys del neturtines žalos padarymo irodytas.

Nukentejusiojo E. M. atstoves pagal istatyma L. M. civilinis ieškinys del 10 000 litu neturtines žalos atlyginimo tenkinamas pilnai. E. M. yra nužudytojo V. M. nepilnametis sunus. Nors pagal L. M. paaiškinimus teismui, V. M. ir nemokejo alimentu sunaus išlaikymui, taciau su juo bendraudavo, sunus teva mylejo, del tevo mirties patyre dvasini sukretima.

Bylos nagrinejimo metu nukentejusiajam D. V., liudytojams M. P., J. S., A. J. buvo apmoketos keliones i teismo posedi išlaidos – viso 509,52 Lt. Tai, sutinkamai su BPK 103 str. 1 p., sudaro proceso išlaidas, kurios pagal BPK 105 str. 1 d. išieškotinos iš V. G..

Daiktai, turintys reikšmes bylai tirti ir nagrineti – V. M. batai, kelnes, trumpikes, marškineliai, džemperis, puskojines, lyginamieji pavyzdžiai, medžiagos skiaute, paimti iš ivykio vietos kaip beverciai, nuosprendžiui isiteisejus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str., 303 str. 2 d., 308 str. 2 d.,

NUSPRENDŽIA:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir ji nubausti laisves atemimu aštuoneriems metams.

Bausme skirti atlikti pataisos namuose.

V. G. paskirtas kardomasias priemones – rašytini pasižadejima neišvykti ir dokumentu paemima – pakeisti i suemima, V. G. suimant teismo saleje, nustatant suemimo termina – iki nuosprendžio isiteisejimo.

Bausmes atlikimo pradžia skaiciuoti nuo 2011 m. spalio 11 d.

Priteisti iš V. G. 5252,36 (penkis tukstancius du šimtus penkiasdešimt du litus 36 centus) Valstybinei ligoniu kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos išlaidoms už V. M. gydyma atlyginti.

Priteisti iš V. G. 50 000 (penkiasdešimt tukstanciu litu) D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš V. G. 10 000 (dešimt tukstanciu litu) E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Pratesti trims menesiams nuo 2011 m. gruodžio 14 d. laikina V. G., gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teises apribojima i jam priklausanti turta: gyvenamaji nama, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: x; maluna, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: xx; sandeli, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: y; ukini pastata, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: yy ir automobili „Audi 100”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš V. G. valstybes naudai 509, 52 Lt proceso išlaidu.

Daiktus, turincius reikšmes bylai tirti ir nagrineti – V. M. batus, kelnes, trumpikes, marškinelius, džemperi, puskojines, lyginamuosius pavyzdžius, medžiagos skiaute, paimtus iš ivykio vietos kaip bevercius, nuosprendžiui isiteisejus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienu nuo jo paskelbimo, o suimtajam V. G. – nuo nuosprendžio nuorašo iteikimo jam dienos, gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skunda Panevežio apygardos teisme.