- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- e2S-99-459/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06868-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- E. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei E. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, bei pagal atsakovės E. M. priešieškinį ieškovui V. B. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su motina E. M.; patvirtinti jo nurodytą šalių bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką; nustatyti nepilnamečiam vaikui skiriamą išlaikymą po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-09-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant E. M.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki byloje bus priimtas teismo sprendimas, patvirtinti laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas bendrauja su sūnumi pirmąją ir trečiąją mėnesio savaitę nuo antradienio 18 val. iki ketvirtadienio 20 val. ir antrąją ir ketvirtąją mėnesio savaitę nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 20 val.
Atsiliepimas
3. Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, juo prašė netenkinti ieškovo prašymo. Nurodė, kad šiuo metu šalių vaikas tėra 1-erių metų ir 5-ių mėnesių amžiaus, t. y. jis dar savarankiškai nesugeba savimi net minimaliai pasirūpinti, jam yra reikalinga ir būtina priežiūra 24 valandas per parą, tokiame amžiuje vaikui yra būtina motina, su kuria jis augo nuo pat gimimo ir su kuria yra susiklostę itin artimi emociniai ryšiai. Be to, ji vaiką viena augina jau nuo 2019 m. birželio mėnesio. Atsakovė nurodo, kad turi galimybes nuolat būti su vaiku, juo tinkamai rūpinasi, užtikrina vaiko interesus. Ji ieškovui su vaiku bendrauti, kiek tai nekenkia vaiko interesams, nedraudžia, periodiškai vyksta vaiko ir tėvo susitikimai, 2019-09-16 susitikimas įvyko Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje. Tokio amžiaus vaiko atskyrimas nuo motinos kiekvieną savaitę daugiau nei dviem paroms sukels vaikui stresą, kadangi vaikas nesupras ir jam dar negalima paaiškinti, kodėl jis yra atskiriamas nuo motinos, bus pažeistas vaiko mitybos, poilsio režimas, sutrikdyta vaikui įprasta rutina.
4. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, jog su ieškovo prašymu sutinka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies – pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką: ieškovas su sūnumi bendrauja antrąją ir ketvirtąją mėnesio savaitę nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 20 val. Teismo motyvai:
5.1. Nurodė, kad šalių nepilnametis sūnus šiuo metu gyvena su motina. Ieškovo prašyme nurodyti argumentai dėl kylančių nesutarimų tarp šalių dalyvaujant vaiko auklėjime suteikia pagrindą laikyti pagrįstu ieškovo prašymą ir taikyti jo prašomą laikinąją apsaugos priemonę, nes vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.
Šalies argumentai
5.2. Teismas, įvertinęs ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes, atsakovės nuomonę dėl pateikto prašymo, atsižvelgdamas į vaiko amžių, ieškovo prašymą tenkina iš dalies, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką, savo iniciatyva ją koreguodamas taip, kad nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai (CPK 376 straipsnis).
5.3. Pastebėta, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra aiškus vaiko ir abiejų tėvų tarpusavio ryšys ir tikrosios priežastys, lėmusios šalių geranoriško bendravimo su vaiku pažeidimus. Nustatydamas ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, teismas atsižvelgė į tai, kad vaikas yra mažas – pusantrų metų amžiaus, bei į tai, kad pati atsakovė neprieštarauja tėvo ir vaiko bendravimui. Manytina, kad ieškovo prašomas laikino bendravimo nustatymas, pagal kurį ieškovas bendrauja su sūnumi pirmąją ir trečiąją mėnesio savaitę nuo antradienio 18 val. iki ketvirtadienio 20 val. ir antrąją ir ketvirtąją mėnesio savaitę nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 20 val., yra perteklinis ir neatitiktų geriausių mažamečio vaiko interesų. Pripažintina, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo žalingą ar kitokią neigiamą įtaką vaikui, kad ieškovas nesupranta esminių savo vaiko poreikių, kad negali vaiku pasirūpinti bendravimo su vaiku metu, tačiau visapusiškai siekiant užtikrinti mažamečio vaiko psichinę ir emocinę būklė, taip pat atsižvelgiant į atsakovės teiginius, jog vaiko atskyrimas nuo motinos kiekvieną savaitę daugiau nei dviem paroms sukels vaikui stresą, taip pat į vaiko amžių, ieškovo prašymas tenkintinas iš dalies.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Ieškovas V. B. pateikė atskirąjį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pakeisti – ieškovo prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo tenkinti visiškai. Skundo motyvai:
6.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka yra perteklinė ir neatitiktų geriausių mažamečio vaiko interesų, yra niekuo nemotyvuota, tiksliau grįsta vien subjektyvia atsakovės nuomone, neva vaiko atskyrimas nuo motinos kiekvieną savaitę daugiau nei dviem paroms sukels vaikui stresą. Po vaiko gimimo ieškovas išėjo vaiko priežiūros atostogų ir būtent su juo vaikas praleisdavo didžiąją laiko dalį, nes atsakovė dirbo, tik birželį, šalims ėmus gyventi atskirai, atsakovė ėmė daryti kliūtis ieškovui bendrauti su vaiku.
6.2. Nurodo, kad išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateikė 2019-10-01 išvadą, kad ieškovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė – tėvo ir vaiko buvimas kartu, nepažeis vaiko interesų, teisių bei vaiko saugumo, nes vaikas buvo tėvo auginamas, todėl tarp jų atsiradęs emocinis ryšys negalėtų trikdyti vaiko emocinės būklės, galbūt tokia bendravimo tvarka padėtų išsaugoti jų emocinį ryšį ir nenutolti vienam nuo kito.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
10. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatant laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
12. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinius vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalis).
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 145 straipsnio 1 dalyje bei CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios konkrečiu atveju yra būtinos siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti CK laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – kitas, teismo manymu, reikalingas priemones.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad mažametis šalių sūnus, kuriam šiuo metu 1,5 metų, gyvena su motina nuo 2019 m. birželio mėn. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas bendrauja su sūnumi pirmąją ir trečiąją mėnesio savaitę nuo antradienio 18 val. iki ketvirtadienio 20 val. ir antrąją ir ketvirtąją mėnesio savaitę nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 20 val. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą tenkino iš dalies, nustatė ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką: ieškovas su sūnumi bendrauja antrąją ir ketvirtąją mėnesio savaitę nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 20 val. Ieškovas iš dalies nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą.
16. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka yra perteklinė ir neatitiktų geriausių mažamečio vaiko interesų, yra niekuo nemotyvuota, tiksliau grįsta vien subjektyvia atsakovės nuomone, neva vaiko atskyrimas nuo motinos kiekvieną savaitę daugiau nei dviem paroms sukels vaikui stresą. Po vaiko gimimo ieškovas išėjo vaiko priežiūros atostogų ir būtent su juo vaikas praleisdavo didžiąją laiko dalį, nes atsakovė dirbo, tik birželį, šalims ėmus gyventi atskirai, atsakovė ėmė daryti kliūtis ieškovui bendrauti su vaiku.
17. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog šalių mažametis vaikas turi pakankamai stiprų emocinį ryšį tiek su tėvu, tiek su motina, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti sąlygas vienam iš tėvų, gyvenančiam skyrium, bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, kol bus išspręstas galutinai šalių ginčas ir priimtas teismo sprendimas. Aptariamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieškovo bendravimas su sūnumi antrąją ir ketvirtąją mėnesio savaitę nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 20 val. užtikrina taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslą.
18. Pažymėtina, kad teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nesprendžia ir nenagrinėja ginčo iš esmės, nes nagrinėjamoje stadijoje nėra nustatytos visos šalių ginčijamos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad 1,5 metų vaiko atskyrimas nuo motinos kiekvieną savaitę daugiau nei dviem paroms sukels vaikui stresą, laikytini pagrįstais ir atitinkantys geriausius mažamečio vaiko interesus. Tokio amžiaus vaikui reikalinga stabili ir saugi aplinka, o nuolatinis vaiko atsiskyrimas kelioms paroms nuo motinos sukeltų vaikui nesaugumo ir nestabilumo jausmą.
19. Pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka atitinka ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą, kad tėvo ir vaiko buvimas kartu, nepažeis vaiko interesų, teisių bei vaiko saugumo, nes vaikas buvo tėvo auginamas, todėl tarp jų atsiradęs emocinis ryšys negalėtų trikdyti vaiko emocinės būklės, galbūt tokia bendravimo tvarka padėtų išsaugoti jų emocinį ryšį ir nenutolti vienam nuo kito. Taigi apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka neatitinka Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvados.
20. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima nuspręsti, jog ieškovo ir sūnaus bendravimas šiuo metu neatitiktų mažamečio vaiko interesų, todėl nėra teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytą tėvo ir sūnaus laikiną bendravimo tvarką, remdamasis tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant teisiniu reguliavimu, daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, t. y. iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas dėl iš esmės išnagrinėto ginčo, pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą ir protingą laikiną ieškovo bendravimo su mažamečiu vaiku tvarką, kuri atitinka geriausius mažamečio vaiko interesus. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista.
21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.