Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios UAB „Kitokios durys“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administratorių biuras“ prašymą apriboti teises eiti vadovo pareigas, suinteresuoti asmenys A. D., R. D. (R. D.) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Kitokios durys“ bankroto administratorius UAB „Bankroto administratorių biuras“ prašo apriboti R. D. ir A. D. teises penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nurodo, kad įmonės bankrotas kilo dėl tyčinių suinteresuotų asmenų veiksmų, kurie sudaro pagrindą taikyti Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 14 dalyje numatytą sankciją – apriboti teises eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialiu valdymo organo nariu.

Kaip veiksmus, kuriais įmonė tyčia privesta prie bankroto, bankroto administratorius nurodo dalies bendrovės turto ir dokumentų neperdavimą bankroto administratoriui; prekių be sutarčių tiekimą už 141 722, 52 Eur Rusijos Federacijos bendrovėms OOO „Torgovaja kompanija ART-C“ ir LLC „Komplekttorg“; prekių už 116 346, 85 Eur tiekimą užsienio valstybėse registruotoms bendrovėms G.S. INT. Tradinggroup K/B, Bentwest LLP, „Liquid Comp Inc“, OOO „Budsors“, sumokant didelį avansą ir negaunant paslaugų; UAB „G&G industry“ 20 800 paprastųjų vardinių akcijų pirkimą; prieštaravimų teismui dėl UAB „Hidrostatyba“ finansinio reikalavimo neteikimą; paveikslo už 17 500 Eur iš LLC FTC „Platan“ už 17 500 Eur įsigijimą; laivo „Sea Ray 190 Sport“ pardavimą už 35 000 Eur, kai pirkėjas neatsiskaitė už prekę; transporto priemonės „Land Rover Range Sport“ perdavimą nesusijusiam asmeniui S. L.; 181 000 Lt, 19 800 USD bei 15 250 Eur paskolas A. D., bendrovei esant nemokiai. Laiko, kad R. D. ir A. D. veiksmai įmonės bankroto byloje yra nepateisinami, todėl jų teisės vadovauti įmonėms turi būti ribojamos.

Atsiliepimais suinteresuoti asmenys R. D. ir A. D. nesutiko su prašymu riboti jo ir A. D. teises būti juridinių asmenų valdymo organais, kadangi nėra duomenų, kad jie trukdė bankroto procesui. R. D. ir A. D. pažymėjo, kad prašyme bankroto administratorius neįrodinėja ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytų pagrindų, teigė, jog bankroto administratorius elgiasi tendencingai. A. D. aiškino, jog buvo laikinu įmonės vadovu, visus turimus įmonės dokumentus perdavė bankroto administratoriui, o įmonės turto bankroto administratorius nepasiima dėl savo neveiklumo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Bankroto administratorius prašo apriboti R. D. ir A. D. teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalis nurodo, kad teismas administratoriaus motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.

BUAB „Kitokios durys“ valdymo organams A. D. ir R. D. teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu gali būti apribota įrodžius, jog privalėdami pagal įstatymą jie:

1) nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, arba

2) po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, arba

3) vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.

Vilniaus apygardos teismas 2017-09-19 nutartimi pripažino UAB „Kitokios durys“ bankrotą tyčiniu. Ši nutartis dalyje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-14 nutartimi. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nustatytos aplinkybės, kad UAB „Kitokios durys“ įsiskolinimai kreditoriams proporcingai didėjo nuo 2014 m., 2015 m. per vienerius metus mokėtinos sumos atitiko beveik visą įmonės turimą turtą ir jos finansinė padėtis buvo itin bloga, tuo tarpu pagal Vilniaus apygardos teismo 2016-11-03 nutartyje nustatytas aplinkybes, pradelsti atsakovės įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės ir ji buvo nemoki 2016 m. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad įmonės bankrotas buvo tyčinis dėl to, kad buvo atlikti didelių sumų įskaitymai su susijusia įmone likus vos pusei metų iki bankroto bylos iškėlimo. Tai laikyta faktiškai nemokios įmonės padėties esminiu pabloginimu, lėmusiu kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės turtą suvaržymą. Nors Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nėra atskleista, apie kokius sandorius konkrečiai kalbama, tačiau bylos kontekste apie įskaitymą kalbama, dėstant, jog 2015-09-09, 2015-09-29 bendrovė susijusiai įmonei UAB „DS Premmier“ suteikė beprocentes paskolas 29 000 Eur sumai. Nedidelė dalis buvo gražinta – 2 800 Eur, o likusi dalis įskaityta 2016-05-25 ir 2016-05-31 ginčytinomis trišalėmis sutartimis su LLC FTC „Platan“. Visų pirma, atkreipiamas dėmesys į tai, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalies pažeidimus gali padaryti tik tas asmuo, kuris turi tam tikras pareigas pagal įstatymą. VĮ Registrų centras 2016-11-14 duomenimis vadovo pareigas nuo 2012-03-16 iki 2013-03-04 ėjo A. D., laikotarpiu nuo 2013-03-04 iki 2016-10-24 – R. D., nuo 2016-10-24 iki bankroto bylos iškėlimo – A. D.. 2017-07-14 prašyme teismui bankroto administratorius nurodo, kad bankroto bylos iškėlimo metu ieškovo akcininkai buvo T. G. (61 proc.), R. D. (29 proc.) ir O. S. (10 proc.). Kadangi paskutiniu įmonės vadovu buvo A. D., tai jis tiesiogiai turi įmonės vadovo pareigas pagal Įmonių bankroto įstatymą – kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnis), po bankroto bylos iškėlimo perduoti turtą ir dokumentus (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas). R. D., kaip buvusio įmonės vadovo, pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nėra tiesiogiai numatyta įstatyme. R. D. yra ne tik buvęs įmonės vadovas, bet ir akcininkas. Jis yra vienas iš trijų įmonės akcininkų, tačiau bankroto administratoriaus prašymas dėl teisių eiti vadovo pareigas apribojimo paduotas tik šio vieno akcininko atžvilgiu. Pareiškime neatskleista, kodėl yra išskiriamas vienas akcininkas R. D. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nustato ir kitiems asmenims pagal kompetenciją, tačiau šių nuostatų taikymo akcininkams atveju, reikalinga nustatyti papildomas sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018 išaiškinta, kad akcininkai neturi pareigos domėtis finansine bendrovės padėtimi, todėl pareiga inicijuoti bankroto bylą jiems gali kilti tik tuo atveju, jei jie faktiškai žino apie nemokumą. Nenustačius, kad akcininkas faktiškai žinojo apie įmonės nemokumą, nėra pagrindo nustatyti neteisėtus veiksmus nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017, 23 punktas). Nors bankroto administratorius pareiškime teismui aprašydamas suinteresuotų asmenų veiksmus sukeliant tyčinį bankrotą, pažymi, jog kai kuriuos veiksmus yra atlikęs ir R. D., tačiau konkrečių argumentų, kuriais grįstų R. D. pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nenurodo ir neįrodinėja, jog jis, kaip akcininkas, žinojo ir turėjo žinoti apie įmonės nemokumą. Taip pat R. D., kaip įmonės akcininko atžvilgiu, tiesiogiai nenustatyta pareiga bankroto administratoriui perduoti turtą ir dokumentus. Siekiant akcininką ar buvusį vadovą nubausti už bankroto proceso trikdymą, dokumentų bei turto bankroto administratoriui neperdavimą, reikalinga nustatyti, jog toks turtas ar dokumentai yra neperduoti paskutiniam įmonės vadovui. Bankroto administratorius 2017-07-14 pareiškime teismui tokių aplinkybių nenurodo, todėl teismas neturi ką svarstyti. Pateiktame atsiliepime į bankroto administratoriaus 2017-07-14 pareiškimą A. D. aiškina, jog jis bankroto administratoriui yra pateikęs visus dokumentus bei nurodęs turto buvimo vietą, tačiau neteigia, jog turtas ar dokumentai būtų likę R. D. žinioje. Bankroto byloje nėra duomenų, jog turtas ar dokumentai būtų likę buvusio direktoriaus žinioje. Konstatuotina, jog R. D. neturi prievolių pagal įstatymą, kurių pažeidimas sudarytų pagrindą taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalies sankcijas, todėl prašymas jo atžvilgiu atmetamas.ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalis nustato dar vieną pagrindą, kurį konstatavus gali būti taikomos sankcijos – įpareigotas asmuo vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms. Šį pagrindą bankroto administratorius įrodinėja, kaip tyčinį bankrotą sukėlusių veiksmų atlikimą, tačiau tyčinio bankroto kilimą lėmusių veiksmų atlikimas, nors ir yra neigiama veika, kuria pažeidžiami įmonės kreditorių bei kitų ūkio subjektų interesai, įstatymu nėra pripažįstama veika, dėl kurios gali būti taikomos ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalies sankcijos. Kadangi bankroto administratorius nenurodo bent kokių veiksmų, kuriais būtų sutrikdytas bankroto procesas, tai šis pagrindas abiejų suinteresuotų asmenų atžvilgiu atmetamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-219/2016 atkreiptas dėmesys, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį teismui teikiamas prašymas taikyti įmonės vadovui atitinkamų teisių apribojimą turi būti motyvuotas. Taigi pareiškėjas, prašydamas teismo įmonės vadovui taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytą teisių apribojimą, turi nurodyti ne tik tai, kad vadovas nesikreipė laiku dėl bankroto bylos iškėlimo ar neatliko kitų įstatymo nustatytų veiksmų, bet ir šiuos teiginius, dėstomus faktus argumentuoti ir pagrįsti įrodymais, patvirtinančiais pateiktą prašymą. Nors pripažįstama, jog bankroto bylose teismas turi būti aktyvus, tačiau procese tirtinas aplinkybes turi nurodyti prašymą pateikęs asmuo, kad proceso dalyvis, kurio atžvilgiu prašomą taikyti sankcijas, žinotų, į kokius argumentus reikia atsikirsti. Bylą nagrinėjantis teismas negali savo nuožiūra nustatyti ir tirti aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalies sankcijos taikymui. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalis nurodo, kad sankcijas taiko teismas administratoriaus motyvuotu prašymu. Tai reiškia, kad teismas neturi iniciatyvos teisės sankcijų taikymui.Prašymo dalis dėl A. D. veiksmų tirtina atskirai nuo R. D., kadangi jis, kaip paskutinis įmonės vadovas, turi įstatymines pareigas, už kurių pažeidimą gali būti taikoma ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatyta sankcija. A. D. teigia, jog jis buvo laikinas vadovas. A. D. Juridinių asmenų registre įmonės vadovu registruotas nuo 2016-10-24 iki 2016-11-18, pažymint, kad jo paskyrimo data – 2016-05-10. Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2016-05-02 sprendimu Nr. 2016/05/02 A. D. paskirtas L. e. p. direktoriumi. Akcinių bendrovių įstatymas laikino vadovo statuso nenustato ir jokių ypatumų neįtvirtina, todėl laikoma, jog A. D. turėjo vykdyti visas bendrovės vadovo pareigas.Dėl bankroto bylos iškėlimo savalaikiškumo yra nuspręsta Vilniaus apygardos teismo 2017-09-19 nutartyje, kuria atmestas bankroto administratoriaus argumentas, jog BUAB „Kitokios durys“ valdymo organai laiku neiniciavo įmonės bankroto proceso. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016-09-22 pareiškėjas T. G., kuriam priklausė 61 proc. įmonės akcijų, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kitokios durys“. Bankroto byla iškelta 2016-11-15. Vilniaus apygardos teismo 2017-09-19 nutartyje nurodyta, kad teismas nesutinka su bankroto administratoriaus nurodoma aplinkybe, jog UAB „Kitokios durys“ valdymo organai laiku neinicijavo bankroto proceso. Bankroto administratorius teismo motyvų neskundė. Kaip nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-14 nutartyje, įmonė nemokia tapo 2016 metais. Tais pačiais metais buvo pradėta ir bankroto byla. Kadangi šie faktai nustatyti nagrinėjant bylą tarp tų pačių šalių, iš esmės nagrinėjant tą patį prašymą, kurio dalis dėl vadovo teisės eiti pareigas perduota pakartotiniam nagrinėjimui, tai teismų nustatytomis aplinkybėmis remiamasi, nereikalaujant papildomų įrodymų (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Pirmoji ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalies sąlyga, kad laiku nebuvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, laikoma neįrodyta.Pateikdamas prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu bankroto administratorius nurodė, jog suinteresuoti asmenys neperdavė dalies bankrutuojančios įmonės turto ir dokumentų. Bankroto administratorius nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2016-11-15. Juridinių asmenų registre įregistruotas vadovu A. D. 2016-11-15 ir 2016-12-01 perdavė tik dalį turto ir dokumentų. Vilniaus apygardos teismas 2017-01-19 A. D. atžvilgiu išdavė vykdomąjį raštą. 2017-02-02 ir 2017-03-06 bankroto administratoriui papildomai perduota dalis turto bei dokumentų. Bankroto administratorius 2017-04-04 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įpareigoti A. D. perduoti reikalaujamus dokumentus. Vilniaus apygardos teismas 2017-04-18 nutartimi nustatė terminą. Dalis neperduotų dokumentų buvo perduoti. Prašymo teikimo dieną A. D. nebuvo perdavęs viso turto pagal balansą (įskaitant, bet neapsiribojant virtuvės baldų komplektu, stumdomų durų sistema, stalviršiu, virtuve, durimis). A. D. atsiliepime pažymėjo, jog jis buvo laikinas vadovas ir neturėjo visų įmonės dokumentų, per 15 dienų negalėjo surinkti. Su bankroto administratoriumi nuolat bendravo ir pagal galimybes dokumentus perdavė. Jis neturi buhalterinio išsilavinimo, buhalterei už finansinės atskaitomybės tvarkymą mokėjo iš savo lėšų. Bankroto administratorius žino, jog įmonės turtas saugomas Premmier DS, UAB valdomame sandėlyje, o nurodyti baldai sumontuoti bendrovės nuomotose patalpose (duomenys neskelbtini). Iš bankroto bylos matyti, jog jau kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo akcininkas T. G. pateikė A. D. pasirašytą įmonės turto sąrašą bei finansinius dokumentus. Bankroto administratorius pateikė 2016-12-01 Perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo perduoti 33 pozicijose išvardinti dokumentai. 2017-01-16 bankroto administratorius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriame nurodė, kad jam neperduota didžioji dalis turto, tačiau nenurodė, koks turtas neperduotas, nenurodė, kad nebuvo perduoti dokumentai. Bankroto administratorius 2017-03-29 raštu prašė papildomų dokumentų. 2017-04-04 prašymu bankroto administratorius prašė teismo įpareigoti A. D. perduoti bendrovės bandomuosius balansus už 2015 ir 2016 metus bei iki bankroto bylos iškėlimo bei 2015 m. buhalterinės sąskaitos detalųjį registrą pagal ūkinės operacijos datą, turinį ir sumą, debitorių, kreditorių, gautų ir atliktų išankstinių apmokėjimų registrus už 2015 ir 2016 metus bei ilgalaikio turto ir jo judėjimo už 2015 ir 2016 metus registrus pagal kiekvieną turto vienetą. Vilniaus apygardos teismas 2017-04-18 nutartimi prašymą tenkino. 2017-04-27 perdavimo-priėmimo aktu papildomi dokumentai buvo pateikti. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas bankroto administratoriui pateiktinus dokumentus apibrėžia, kaip visus įmonės dokumentus. Tai, kad 2017-04-27 perdavimo-priėmimo aktu buvo pateikti papildomi įmonės dokumentai patvirtina, jog iš karto po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos A. D. neperdavė visų dokumentų. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog to priežastimi buvo tai, kad jis neturi buhalterinio išsilavinimo, o tuo metu įmonėje nebuvo buhalterės. Bankroto administratorius teigia, jog jam nebuvo perduotas virtuvės baldų komplektas, stumdomų durų sistema, stalviršis, virtuvė, durys. Atsiliepime A. D. yra nurodęs viso šio turto buvimo vietą. Bankroto administratorius nėra vietoje patikrinęs turto buvimo ir jokio akto, kad turtas nebuvo rastas nesudarė. Kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo buvo pateiktas ir turto sąrašas. Turto sąrašas yra nedidelis, todėl kiekvieno objekto perdavimas ir buvimo vieta gali būti nesunkiai nustatomi. 2017-04-27 perdavimo-priėmimo aktu bankroto administratoriui perduoti ilgalaikio turto ir jo judėjimo už 2015 ir 2016 metus registrus pagal kiekvieną turto vienetą, todėl bet kurio turto vieneto buvimo vieta ir pokyčiai lengvai nustatytini. Nesant duomenų, kad turtas nerastas, negalima laikyti, kad turtas neperduotas. Įmonių bankroto įstatymas nenustato, kad tinkamas turto perdavimas yra jo atvežimas į bankroto administratoriaus biurą. Iš Nekilnojamojo turto registro 2016-11-02 išrašo matyti, jog patalpos (duomenys neskelbtini) nuo 2013-02-01 išnuomotos UAB „Mitnijos durys“ (buv. UAB „Kitokios durys“ pavadinimas), todėl A. D. nurodytos aplinkybės, jog šiuo adresu įmonė buvo įrengusi virtuvę, yra pakankamai pagrįstos. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių imperatyviųjų įstatymo reikalavimų. Įvertinus tai, kad A. D. iš esmės bendradarbiauja su bankroto administratoriumi. Dokumentus teikė iš karto po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Teikė ir bankroto administratoriaus vėlesniuose prašymuose nurodytus dokumentus, kurie nepriskirtini finansinėms ataskaitoms. Daroma išvada, jog A. D. pareigų perduoti dokumentus nevykdymas nebuvo tokio masto, kad tikslo požiūriu būtų reikalinga jam taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalies sankcijas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bankroto administratoriaus prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti prašymą apriboti A. D. ir R. D. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.