Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-388-934/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-28
Bylos Nr.: e2-388-934/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00048-2024-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Žilvinas Terebeiza
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Avima“
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Vigma ir Ko“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-388-934/2024Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00048-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.3.4; 3.4.3.11; 3.4.4.2; 3.4.4.9 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Avima“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Avima“ restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vigma ir Ko“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Avima“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vigma ir Ko“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „Avima“ (toliau – ir bendrovė, ar atsakovė) restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratore paskirti UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“.

2. Pareiškėja nurodė, kad pagal ieškovės ir atsakovės 2023 m. gruodžio 28 d. sudarytą tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktą, susidarė 151 680,11 Eur skola. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies nuostatomis, ieškovė turi teisę inicijuoti atsakovei restruktūrizavimo procesą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Kauno apygardos teismas 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Vigma ir Ko“ pareiškimo netenkino – atsisakė iškelti atsakovei UAB „Avima“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą, išsprendė kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius klausimus.

4. Teismas nustatė, kad bendrovės įsipareigojimai viršija jos turimo turto vertę, todėl konstatavo, kad bendrovė turi finansinių sunkumų. Iš bendrovės sudaryto kreditorių sąrašo teismas nustatė, kad bendrovė turi finansinių įsiskolinimų per vienerius metus už 250 837,25 Eur, iš kurių įsipareigojimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) siekia 148 909,28 Eur. Nors kreditorių sąraše nurodyta, kad 148 909,28 Eur skola VMI atidėta, tačiau atsakovė tai pavirtinančių duomenų nepateikė. Iš viešų VMI 2024 m. kovo 26 d. duomenų teismas nustatė, kad bendrovės skola siekia 159 531,22, t. y. skola valstybės biudžetui didėja. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, nusprendė, kad bendrovė laikytina nemokia pagal JANĮ 2 straipsnio 5 dalį. Iš pateiktų atsakovės duomenų matyti, jog bendrovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams viršija į balansą įrašyto turto vertę.

5. Teismas iš restruktūrizavimo plano projekto turinio nustatė, kad atsakovė iš esmės restruktūrizavimo tikslus ketina pasiekti ne vykdydama efektyvią veiklą, o sulaukusi įsipareigojimų kreditoriams išdėstymo. Kadangi 2024 m. vasario 2 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad atsakovės pelnas siekė 3 732 Eur, o 2023 m. atsakovė turėjo net 299 699 Eur nuostolio, todėl teismas sprendė, kad numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis atsakovei ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus ir tai kelia abejonių dėl bendrovės gyvybingumo ir restruktūrizavimo plano vykdymo galimybių. Teismas vertino, kad tokios plane nurodytos priemonės yra deklaratyvios, nepagrįstos objektyviais tokių priemonių efektyvumo ir realumo duomenimis, jame nėra numatytos konkrečios priemonės, kurios objektyviai leistų daryti išvadą, kad jų įgyvendinimas sudarytų prielaidas tikėtis iš esmės pagerinti įmonės turtinę padėtį, atsiskaityti su kreditoriais bei išsaugoti bendrovės gyvybingumą, be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ėmėsi realių veiksmų plane nurodytoms priemonėms įgyvendinti, todėl tikėtina, kad šios priemonės nebus efektyvios ir neduos restruktūrizavimo plane nurodomų rezultatų. Nors bendrovė nurodė, kad dirba su vėluojančiais bendrovės debitoriais, siekiant atgauti skolas, tačiau teismas vertino, kad šioms aplinkybėms pagrįsti, nepateikė jokių įrodymų.

6. Teismas, atsižvelgęs, kad bendrovė neturi reikšmingos vertės ilgalaikio turto, kurį pardavus, lėšas būtų galima panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais, kad bendrovė neketina atsisakyti savo veiklos ar jos pertvarkyti, kad restruktūrizavimo projekto plane nurodyta, kad bendrovės turimas ilgalaikis turtas naudojamas pajamoms uždirbti, kad transporto priemonės, naudojamos veikloje pajamoms uždirbti, yra nuomojamos, nusprendė, kad negalima daryti išvados, jog bendrovės restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės padėtų bendrovei įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

7. Teismas nustatė, kad bendrovė jau pareiškimo pateikimo metu ilgą laiką nevykdė savo mokestinių prievolių, t. y. nemokėjo mokesčių valstybės biudžetui, kurie tik didėjo (nuo 148 909,28 Eur iki 159 531,22 Eur), 2024 m. sausio 31 d. balanso duomenimis, su darbo užmokesčiu susiję įsipareigojimai sudarė 85 513 Eur. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovė iš esmės ketina tęsti iki šiol jos vykdytą veiklą, tačiau jos nepakanka užsibrėžtiems tikslams pasiekti, nusprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas turės teigiamą efektą, t. y. leis bendrovei realiai atsiskaityti su kreditoriais, išsaugoti vykdomą veiklą ir ją plėsti. Teismo nuomone, bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini, o yra nuolatinio pobūdžio, todėl restruktūrizavimo plane nurodomos priemonės nėra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinamus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą bei kad šios priemonės nėra pakankamos bendrovės turtinei padėčiai normalizuoti, restruktūrizavimo tikslams pasiekti. Darytina išvada, kad atsakovės UAB „Avima“ turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą įmonės nemokumo sąvoką, nes atsakovė kreditoriams laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir tai nėra momentinio pobūdžio finansinės būklės pablogėjimas.

8. Teismas, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga, t. y. bendrovė neatitinka JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, kadangi yra nemoki ir nėra pakankamai duomenų spręsti, kad yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Atsakovė UAB „Avima“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartį bei priimti naują nutartį – tenkinti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės akivaizdžiai nepadės bendrovei įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto. Nagrinėjamu atveju, restruktūrizavimo plano projekte buvo nurodyti pakankamai konkretūs duomenys bei esminės veiklos gairės, kurios leidžia padaryti išvadą, kad atsakovei turi būti iškelta restruktūrizavimo byla. Pirmosios instancijos teismo klaidingą išvadą paneigia bendrovės plane nurodytos vykdomos sutartys su užsakovais, kurios patvirtina, kad bendrovė vykdys pelningą ir efektyvią veiklą ir iš jos gaus pajams, kurios leis atsiskaityti su kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas šių sutarčių iš bendrovės nereikalavo, o be pagrindo atmetė plane numatytas priemones planui įvykdyti.

9.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai atmetė ir kitas bendrovės nurodytas galimybes įveikti sunkumus su kreditorių pagalba t. y. atidedant mokėjimus. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad restruktūrizavimo plano efektyvumas negali būti remiamas kreditorių įsipareigojimų išdėstymu, o turi būti remiamasi efektyvios veiklos vykdymo. Restruktūrizavimo tikslams pasiekti vienas iš būdų yra kreditoriams suteikiant nuolaidas restruktūrizuojamai įmonei, tame tarpe atidedant reikalavimų vykdymo terminus, todėl teismas nepagrįstai laikė, kad toks būdas netinkamas.

9.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nevertino fakto, kad kreditorius UAB „Vigma ir Ko“ sutinka atidėti skolos mokėjimą po restruktūrizavimo plano įvykdymo. UAB „Vigma ir ko“ yra viena didžiausių bendrovės kreditorių, kurios skolos atidėjimas po plano vykdymo ne tik ženkliai sumažintų bendrovės naštą restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu, bet ir leistų įveikti sunkumus ir toliau sėkmingai tęsti veiklą. Bendrovė pažymi, kad derinant efektyvios veiklos vykdymą, kuri pagrįsta sutartimis bei sulaukus kreditorių pagalbos restruktūrizavimo plano vykdymas taptų efektyvus ir būtų pasiekti restruktūrizavimo tikslai, priešingai nei nurodoma teismo.

9.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertinęs visų duomenų, priėmė sprendimą eliminuoti debitorinių reikalavimų sumą iš bendrovės turimo turto sąrašo ir nepagrįstai neįvertino kreditorių teikiamos pagalbos numatytos restruktūrizavimo plane, t. y. atidėjimų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šių duomenų nereikalavo pateikti bendrovės, nesistengė ištirti visų bylai teisingai išspręsti reikalingai duomenų. Pirmosios instancijos teismas formaliai pritaikė teismų praktiką, neįvertinęs tikrosios situacijos.

9.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad skola valstybės biudžetui didėja ir laikė, kad bendrovės įsipareigojimai auga. Atsakovė nesutinka su tokiu teismo vertinimu. Atsakovė papildomai teikia išrašą iš banko, kuriame matyti, kad nepaisant skolos padidėjimo VMI, įmonė ir toliau vykdo veiklą ir gauna užsakymus, dėl ko gavus pajamas atsiskaito su darbuotojais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra, ar VSDFV) ir kitais kreditoriais. Matyti, kad įmonė vykdo veiklą generuojančią pajamas bei leidžiančią vykdyti įsipareigojimus, todėl teismas išskirtinai atkreipdamas dėmesį į vienos skolos padidėjimą, klaidingai darė išvadą, kad įmonės įsipareigojimai auga.

9.6. Bendrovė neatitinka būtinųjų sąlygų dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. bendrovė gali atsiskaityti su kreditoriais bei yra gyvybinga ir jos įsipareigojimai neviršija turimo turto. Bendrovė ir toliau vykdo bei ketina vykdyti pelningą veiklą, taip pat bendrovė turi turto, kuris leis patenkinti finansinius reikalavimus įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

11. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylos iškėlimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

12. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė: bendrovės banko išrašus; sutartį su advokatu dėl debitorinės skolos išieškojimo; sutartis su partneriais.

13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

14. Pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kadangi kartu su atskiruoju skundu bendrovė pateikė sutartis su partneriais, kurios nėra išverstos į lietuvių kalbą, todėl tokie įrodymai neatitinka leistinumo reikalavimų, todėl teismas jais remtis negali. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas apeliantės pateiktų sutarčių su partneriais, kurie pateikti ne valstybine kalba, nepriima (CPK 198 straipsnio 2 dalis, 314 straipsnis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitų pateiktų dokumentų (banko išrašų; sutarčių su advokatu dėl debitorinės skolos išieškojimo) turinį, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad apeliantės pateikti nauji įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei (ne) iškėlimo, taip pat į tai, kad šių duomenų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, nenustatęs apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, nutaria priimti pateiktus naujus įrodymus ir juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų (ne)buvimo

16. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi, restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių įmonės finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiai įmonei išsaugoti.

17. Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).

18. Teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: juridinis asmuo neatitinka bent vienos JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas); restruktūrizavimo plano projektas, jeigu jis turėjo būti pateiktas, neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas); restruktūrizavimo plano projekte, jeigu jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal JANĮ 22 straipsnio 2 dalį, teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.

19. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir nustatęs, kad įmonė yra nemoki bei esant bent vienai JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, turi iškelti bankroto bylą nesant atskiro prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020). Tais atvejais, kai teismas atsisako juridiniam asmeniui iškelti restruktūrizavimo bylą, klausimas dėl to paties juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi būti išnagrinėtas tuo pačiu procesiniu dokumentu. Tokiu būdu teismas, vertindamas nemokumo (tiek restruktūrizavimo, tiek ir bankroto) bylos (ne)iškėlimo pagrindus kartu, užtikrina veiksmingą nemokumo ginčų sprendimą, skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą bei lygiateisiškumą. Be to, toks nemokumo procesų pagrindų vertinimas yra operatyvus ir aiškus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-450/2022, 13 punktas).

20. Ieškovė UAB „Vigma ir Ko“ kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei UAB „Avima“ iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bendrovė neatitinka JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytų sąlygų, skundžiama nutartimi atsisakė iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą bei ex officio (pagal pareigas) nusprendė kelti bendrovei bankroto bylą. Teismas priėjo prie išvados, kad UAB ,,Avima“ yra nemoki ir nėra pakankamai duomenų spręsti, kad UAB „Avima“ yra gyvybinga, o restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės nepadės įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto.

21. Bendrovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės akivaizdžiai nepadės atsakovei įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto. Bendrovės nuomone, restruktūrizavimo plano projekte buvo nurodyti pakankamai konkretūs duomenys bei esminės veiklos gairės, kurios leidžia padaryti išvadą, kad atsakovei turi būti iškelta restruktūrizavimo byla. Anot atsakovės, ji yra moki ir gyvybinga, vykdo ūkinę – komercinę veiklą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės nemokumo priimtos remiantis prielaidomis, neįvertinus visų atsakovės pateiktų duomenų ir nepasiūlius atsakovei pateikti papildomų įrodymų dėl turtinės padėties t. y. debitorinių įsipareigojimų. Taigi, apeliantės atskirojo skundo argumentai iš esmės susiję su tuo, kad ji yra moki, gyvybinga, o restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės padės bendrovei išvengti bankroto, išsaugoti gyvybingumą ir įveikti finansinius sunkumus.

22. Visų pirma, siekiant iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, turi būti konstatuota sąlyga, kad juridinis asmuo turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal JANĮ 2 straipsnio 5 punktą, juridinio asmens finansiniai sunkumai – padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra juridinio asmens nemokumo tikimybė. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija turimo turto vertę.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą spręsti, kad apeliantė atitinka abu nurodytus elementus, kuriuos nustačius tiek atskirai, tiek kartu, juridinis asmuo pripažintinas nemokiu ir tai sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendrovė yra nemoki.

24. Vertinant, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę, atsižvelgtina į bendrovės balanso 2024 m. sausio 31 d. duomenis, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. bendrovės turtas siekė 333 094 Eur (ilgalaikis turtas – 2 079 Eur, trumpalaikis turtas – 331 015 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 648 245 Eur, o nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė (-)315 151 Eur (1 t., b. l. 35). Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad dalį trumpalaikio turto sudarė atsargos (16 048 Eur), tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad disponuoja minėtos vertės atsargomis, taip pat nepateikė paaiškinimų (įrodymų) apie atsargų savikainas, likutines arba realizavimo vertes, todėl jų realumas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra abejotinas ir neįrodytas. Be to, didžiąją dalį trumpalaikio turto sudarė per vienerius metus gautinos sumos (debitorių skolos) (233 023 Eur), tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Nors bendrovė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui bendrovės išduotą 2022 m. gruodžio 3 d. įgaliojimą Rusijos Federacijos piliečiui V. V. K. veikti bendrovės vardu (2 t., b. l. 96), tačiau tokie duomenys nepatvirtina, kad bendrovė ėmėsi priemonių išieškoti skolas iš konkrečių debitorių. Taigi, į bendrą turto masę neįtraukiant atsargų bei per vienerius metus gautinų sumų, įsipareigojimai ir mokėtinos sumos (648 245 Eur) ženkliai viršija turimo turto vertę (333 094 Eur – 16 048 Eur – 233 023 Eur = 84 023 Eur). Iš 2024 m. vasario 2 d. Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2024 m. sausio 31 d. bendrovės pardavimo pajamos siekė 150 011 Eur, bendrovės grynasis pelnas siekė 3 732 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad 2024 m. sausio 31 d. bendrovės finansinė padėtis nebuvo gera, nors bendrovė gavo 3 732 Eur grynojo pelno, tačiau turimas turtas nebuvo pakankamas bendrovės finansiniams įsipareigojimams padengti.

25. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrovės finansinė padėtis 2023 m. taip pat nebuvo gera: bendrovė veikė nuostolingai (nuostolis siekė 299 669 Eur), nuosavas kapitalas buvo neigiamas ((-)318 883 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (647 756 Eur) viršijo turtimo turto vertę (328 873 Eur: 2 269 Eur ilgalaikis turtas, 253 415 Eur trumpalaikis turtas). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad bendrovės finansiniai sunkumai yra tik laikini. Priešingai, bendrovės finansiniai sunkumai trunka jau kurį laiką, todėl nėra tik laikinojo pobūdžio.

26. Vertinant bendrovės galimybes laiku vykdyti turtines prievoles, matyti, kad atsakovės negalėjimas sumokėti skolų nėra tik laikinas. Visų pirma, iš byloje pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad 2024 m. sausio 31 d. bendrovė turėjo finansinių įsiskolinimų: i) 249 898,92 Eur sumą 3 kreditoriams (VMI, VSDFV, UAB NOVITI) – po vienerių metų mokėtinos sumos; ii) 250 837,25 Eur sumą 63 kreditoriams – per vienerius metus mokėtinos sumos; iii) 28 633,80 Eur sumą VMI ir VSDFV bei 56 879,62 Eur sumą 33 darbuotojams – su darbo santykiais susiję įsipareigojimai. Antra, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nors minėtame kreditorių sąraše nurodyta, kad 148 909,28 Eur skola VMI atidėta, tačiau atsakovė tai pavirtinančių duomenų nepateikė. Be to, pirmosios instancijos teismas iš viešai VMI teikiamų duomenų nustatė, kad atsakovės skola 2024 m. kovo 26 d. siekė 159 531,22 Eur. Iš viešai prieinamų VMI duomenų matyti, kad 2024 m. gegužės 22 d. atsakovės mokestinės nepriemokos suma siekė 170 672,75 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis; https://www.vmi.lt/evmi/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys-mokestine-nepriemoka). Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors atsakovės pateiktame 2024 m. sausio 31 d. kreditorių sąraše nurodoma, kad ji turi 14 298,58 Eur skolą VSDFV ir ši skola yra atidėta, tačiau iš viešai Sodra teikiamų duomenų matyti, kad 2024 m. gegužės 22 d. atsakovė turėjo 33 dirbančius asmenis, skola VSDF biudžetui siekė 49 480,09 Eur ir šios skolos sumos mokėjimo terminas nėra atidėtas ar dar nesuėjęs (CPK 179 straipsnio 3 dalis; https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/). Byloje pateiktas 2020 m. rugsėjo mėn. VSDFV sprendimas, kuriuo nuspręsta atidėti UAB „Avima“ 38 148,58 Eur valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų, priskaičiuotų už apdraustuosius, mokėjimą (1 t., b. l. 129–131) patvirtina, kad minėta suma buvo atidėta iki 2021 m. rugpjūčio 12 d. termino, o nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. VSD įmokų už darbuotojus įsiskolinimą bendrovė turėjo mokėti dalimis iki 2015 m. liepos 13 d., taip pat turėjo mokėti ir einamuosius mokėjimus. Taigi, byloje nenustatyta, kad bendrovė turi VSD įmokų atidėjimą. Nustatytų įrodymų visuma patvirtina, kad bendrovės įsiskolinimas valstybei nuolat auga ir 2024 m. gegužės 22 d. siekė 220 152,84 Eur (170 672,75 Eur + 49 480,09 Eur). Trečia, kaip matyti iš byloje pateikto vykdomųjų bylų sąrašo, laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2024 m. vasario 1 d. bendrovės atžvilgiu (kai bendrovė buvo skolininkė) buvo užvestos 25 vykdomosios bylos (1 t., b. l. 32–34). Nors dauguma jų jau yra užbaigtos, tačiau šios aplinkybės papildomai įrodo turėtų skolinių įsipareigojimų faktą, jų nevykdymą. Ketvirta, bendrovė pateikė į bylą duomenis apie bylas, kurios šiuo metu nagrinėjamos teismuose ir kuriuose ji dalyvauja ieškovės ar atsakovės statusu, iš kurių matyti, kad bendrovės atžvilgiu yra pareikšti 10 reikalavimų (1 t., b. l. 39). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad bendrovė sistemingai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams jau kurį laiką ir bendrovės patiriami finansiniai sunkumai nėra trumpalaikiai.

27. Taigi, nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais ir yra nemoki. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nepaneigia šios teismo išvados (CPK 185 straipsnis).

28. Antra, tam, kad būtų galima kelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu turi būti nustatyta, kad bendrovė yra gyvybinga.

29. Teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turi būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu tam, kad būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Juridinio asmens gyvybingumas suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla gali būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Gyvybingumą turi pagrįsti prie pareiškimo teismui iškelti restruktūrizavimo bylą pridėtas restruktūrizavimo planas. Teismas gali priimti nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena JANĮ nustatytų aplinkybių (restruktūrizavimo plano priemonės nepadės išvengti bankroto, restruktūrizavimas negalimas dėl sąlygų neatitikties, nebuvo įgyvendinti tam tikri procedūriniai reikalavimai), siekiant spręsti klausimą dėl pavėluoto bankroto proceso inicijavimo ir mažinti nuostolius kreditoriams. Taigi, gyvybingumui nustatyti JANĮ suteikta didelė reikšmė, t. y. būtent gyvybingumo elementas yra esminis kriterijus, atskiriantis bankroto ir restruktūrizavimo procedūras nemokumo bylos iškėlimo stadijoje. Nustačius, kad įmonė yra gyvybinga, yra pagrindas spręsti dėl jos galimo restruktūrizavimo. Priešingu atveju (kai nenustatoma įmonės gyvybingumo), sprendžiama dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-86-567/2023).

30. Gyvybingumo samprata turi būti aiškinama, visų pirma, pagal restruktūrizavimo proceso tikslus. JANĮ tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo. Todėl teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kitaip tariant, gyvybingumo sąlygos vertinimas yra susijęs su reikšmingų faktinių aplinkybių visumos vertinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-236-933/2023).

31. Teisės doktrinoje pabrėžiama, kad nustačius, jog įmonė yra ekonomiškai neperspektyvi, jos tolesnės veiklos vykdymas neleis pasiekti restruktūrizavimo tikslų. Tokiu atveju įmonė nelaikoma gyvybinga. <....> net ir esant gyvybingumo sąlygoms, bet įmonei negalint grąžinti skolų, jos nemokumo problemos turėtų būti sprendžiamos bankroto procese (R. Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 561).

32. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-244-450/2021; 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-585/2021). Dėl gyvybingumo sąlygos nustatymo teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita). Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

33. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė vykdo krovinių pervežimo veiklą. Atsakovės teigimu, ji turi laikinų finansinių sunkumų, nes buvo paveikta Covid-19 pandemijos, kurios metu taikomi įvairūs ribojimai tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims neigiamai paveikė bendrovės veiklą bei finansinę situaciją. Be to, 2022 m. vasario mėn. prasidėjus Rusijos kartui prieš Ukrainą, buvo taikomi apribojimai tarptautiniu mastu, kurie taip pat neigiamai paveikė įmonės veiklą ir finansinę situaciją. Atsakovė nurodė, kad nors susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau ir toliau vykdo aktyvią komercinę veiklą, turi 39 darbuotojus, bendradarbiauja su Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos, Italijos ir kitomis Europos Sąjungos įmonėmis.

34. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023, 32 punktas).

35. Kaip jau minėta šios nutarties 26 punkte, bendrovės įsiskolinimas VMI ir VSDFV nuolat auga ir 2024 m. gegužės 22 d. siekė 220 152,84 Eur. Be to, bendrovė turi su darbo santykiais susijusių įsiskolinimų tiek VSDF biudžetui, tiek VMI, tiek ir 33 darbuotojams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dideli ir ilgalaikiai mokestiniai įsiskolinimai, sistemingas finansinių įsipareigojimų darbuotojams nevykdymas, teikia pagrindą spręsti, kad mokestinės prievolės nevykdomos sistemiškai, šie pažeidimai nėra pavieniai ar atsitiktiniai.

36. Apeliantė, siekdama pagrįsti bendrovės restruktūrizavimo buvimą, restruktūrizavimo plano projekte nurodė, kad vykdė ir vykdo įvairias priemones finansiniams sunkumams įveikti: i) bendrovė vykdo einamąją veiklą, uždirbamos pajamos iš krovinių pervežimo veiklos; ii) bendrovės turi kontraktus ir pastovius užsakymus; iii) dirbama su vėluojančiais bendrovės debitoriais, siekiant atgauti skolas; iv) remiantis rinkos apžvalgomis, nuo 2024 m. kovo mėn. jaučiamas pagyvėjimas pervežimų rinkoje, didėja krovinių srautas ir auga kainos, kas leidžia optimistiškiau prognozuoti ir tolimesnes veiklos perspektyvas; v) peržiūrėti veiklos kaštai, iki minimumo juos mažinant.

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės restruktūrizavimo plano projekte nurodomos priemonės nesudaro pagrindo išvadai, kad bendrovės restruktūrizavimas galėtų būti laikomas veiksmingu ir leistų įvykdyti kreditorinius reikalavimus ateityje.

38. Visų pirma, nors apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui sutartis su klientais, kurios nebuvo priimtos, nes pateiktos ne valstybine kalba (žr. šios nutarties 14 punktą), tačiau net ir vertinant, kad tokios sutartys realiai egzistuoja, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jos nepagrindžia bendrovės aktyvios pelningos ūkinės komercinės veiklos vykdymo fakto ir realios galimybės atsiskaityti su kreditoriais.

39. Antra, apeliantės teiginiai, kad yra dirbama su vėluojančiais bendrovės debitoriais, siekiant atgauti skolas, yra deklaratyvūs ir neparemti objektyviais faktiniais duomenimis. Atsakovė pateikė duomenis, kad bendrovei yra įsiskolinę 41 juridinis ar fizinis asmuo ir jų debitorinių įsiskolinimų suma siekia 233 023,08 Eur. Kaip jau buvo minėta anksčiau, bendrovės kartu su atskiruoju skundu pateiktas 2022 m. gruodžio 3 d. įgaliojimas Rusijos Federacijos piliečiui V. V. K.veikti bendrovės vardu nepatvirtina, kad bendrovė ėmėsi realių priemonių išieškoti skolas iš konkrečių debitorių. Iš minėto įgaliojimo turinio nėra galimybių nustatyti, kokio konkretaus kreditoriaus atžvilgiu įgaliotasis asmuo imsis priemonių, siekdamas išieškoti skolas. Nors apeliantė teigia, kad teismui kilus abejonių dėl debitorinių įsipareigojimų grąžinimo realumo, jis turėjo reikalauti iš apeliantės papildomų duomenų pateikimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo aktyvumas nemokumo bylose nepašalina atsakovės procesinės naštos įrodinėti, kad bendrovė gyvybinga, vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 21, 22 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015). Taigi, teismas, tokio pobūdžio bylose turėdamas teisę ex officio rinkti įrodymus, yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei įrodymų sąsajumo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2015).

40. Nagrinėjamu atveju apeliantė pagrįstai nurodė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau tai savaime nepaneigia teismo teisės, tuo pačiu ir pareigos, nuspręsti dėl bankroto bylos iškėlimo (žr. šios nutarties 19 punktą), juolab kad Kauno apygardos teismas, skirdamas rašytinį posėdį, 2024 m. vasario 15 d. nutartyje atkreipė dėmesį į JANĮ 22 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelia bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.

41. Be to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės nurodytas aplinkybes, taip pat neturi pagrindo daryti išvadą, kad teismui nutarus iškelti bankroto bylą, buvo pažeista dalyvaujančių byloje asmenų teisė įrodinėti ir (ar) yra poreikis rinkti naujus įrodymus bei aptariamą situaciją vertinti naujais aspektais. Apeliantė nenurodė, kokių konkrečių papildomų duomenų, būtinų bankroto bylos (ne)iškėlimui, teismas nesurinko ir nevertino, o ir objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų aptariamą situaciją vertinti kitaip, nei ji buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, apeliantė kartu su atskiruoju skundu nepateikė, o pateikti papildomi duomenys nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.

42. Trečia, aplinkybė, kad bendrovė ketina peržiūrėti veiklos kaštus, iki minimumo juos mažinant, savaime nepatvirtina, jog atsakovė veiks pelningai. Be to, net ir preziumuojant, kad atsakovė gaus projekte nurodomą pelną, jis vis tiek nėra pakankamas skoliniams įsipareigojimams padengti.

43. Ketvirta, vien tai, kad bendrovė per vieną mėnesį (2024 m. sausio mėn.) uždirbo 3 732 Eur pelną, o pardavimo pajamos siekė 150 011 Eur, nepatvirtina jos pelningumo ir galimybės toliau veiklą vykdyti pelningai. Kaip matyti iš 2024 m. vasario 2 d. Pelno (nuostolių) ataskaitos bendrovė per 2023 m. (12 mėnesių) patyrė 299 669 Eur nuostolių, nors pardavimo pajamos siekė 1 696 376 Eur. Taigi, vien restruktūrizavimo plano projekte nurodomos planuojamos gauti pajamos savaime nepagrindžia aplinkybės, jog bendrovė yra gyvybinga, vykdys ūkinę komercinę veiklą ir bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais.

44. Apeliantė nurodo, kad ketina įveikti sunkumus kreditorių pagalba, tai yra atidedant mokėjimus. Viena vertus, ūkinės komercinės teisės sistemoje laikomasi pozicijos, jog prioritetas turėtų būti teikiamas ūkio subjekto reabilitacijai, todėl siekis iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, tuo pačiu gaunant kreditorių nuolaidas restruktūrizuojamai bendrovei, yra normalus ekonominis veiksmas. Kita vertus, vien tai, kad pareiškėja UAB „Vigma ir Ko“ sutiko išdėstyti 151 680,11 Eur skolą 60 mėn. laikotarpiui, nesuponuoja išvados dėl bendrovės veiklos perspektyvų ir galimybės atsiskaityti su visais kreditoriais. Ši suma, atsižvelgus į bendrovės pateiktą bendrovės kreditorių sąrašą, sudaro tik dalį visų kreditorių finansinių reikalavimų sumos (daugiau nei 500 tūkst. Eur). Be to, įvertinus restruktūrizavimo plano projekte nurodomas planuojamas gauti pajamas (pelną) (pirmi metai 5 671 Eur; antri metai – 40 747 Eur; treti metai – 87 034 Eur; ketvirti metai – 112 886 Eur), galima teigti, kad per 4 metų restruktūrizavimo laikotarpį visi kreditorių finansiniai reikalavimai galimai ir nebus padengti.

45. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės yra deklaratyvios, nepagrįstos objektyviais tokių priemonių efektyvumo ir realumo duomenimis, jame nėra numatytos konkrečios priemonės, kurios objektyviai leistų daryti išvadą, kad jų įgyvendinimas sudarytų prielaidas tikėtis iš esmės pagerinti įmonės turtinę padėtį, atsiskaityti su kreditoriais bei išsaugoti bendrovės gyvybingumą. Vien tai, kad atsakovė ketina tęsti iki šiol jos vykdytą veiklą, neįgyvendinant jokių naujų pokyčių, nelemia prielaidų spręsti apie sėkmingą restruktūrizavimo perspektyvą, įveikiant finansinius sunkumus bei išsaugant gyvybingumą.

46. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties turinį, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, ištyręs faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad atsakovė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymo perspektyvumui pagrįsti į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog restruktūrizavimo procesas sudarys galimybes įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Apeliantė nepagrindė savo veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, jog ji iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar tai, kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad bendrovė yra negyvybinga, o restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės nepadės įveikti finansinių sunkumų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nepaneigia šios teismo išvados (CPK 185 straipsnis). Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tinkamai nustatė bendrovės nemokumą, gyvybingumo ir veiklos perspektyvų nebuvimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria iškėlė bendrovei bankroto bylą.

47. Pažymėtina, kad atsakovė ir bankroto proceso metu turi teisę siekti taikos sutarties su kreditoriais sudarymo ir (ar) restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu atveju būtų pagrindas svarstyti dėl bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2, 3 dalys, 79, 80 straipsniai).

48. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

49. Įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl pagrįstai atsisakė iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą bei iškėlė bankroto bylą. Apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza