Kauno apygardos teismo nutartis

2024-03-05 · Civilinė byla Nr. e2A-203-1060/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-05
Bylos Nr.
e2A-203-1060/2024
Teisminio proceso Nr.
2-26-3-00534-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Agnė Vyliaudaitė, Anita Sereikienė, Simona Dementavičienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Agrobosas“
Ieškovas
V. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-203-1060/2024Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00534-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10; 3.3.1.18.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrobosas“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6318-1146/2023 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrobosas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. P. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Agrobosas“ (toliau – ir atsakovė) 35 017,04 Eur skolą, 2 078,37 Eur delspinigius, 11 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovė 2022 m. lapkričio 11 d. sudarė Grūdų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. AB-PER-KR-221111-1 (toliau – ir sutartis), kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo sutartyje nurodytais terminais parduoti kokybės reikalavimus atitinkantį grūdų kiekį, o atsakovas įsipareigojo juos priimti ir už juos sumokėti sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsakovei sutartas grūdų kiekis buvo perduotas, tačiau atsakovė neatsiskaitė ir liko skolinga 35 017,04 Eur. Atsakovė skolą pripažino 2023 m. gegužės 11 d. pateikusi Aktą dėl skolų̨ suderinimo. Dėl nesavalaikio mokėjimo yra susidarę 2 078,37 Eur delspinigiai, paskaičiuoti pagal sutarties 5.2. punktą.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė UAB „Agrobosas“ prašė atmesti ieškinį. Pažymėjo, kad vėluoja atsiskaityti dėl vienos iš atsakovės kreditorės veiksmų. Taip pat nurodė, kad prašomos priteisti 11 procentų dydžio procesinės palūkanos yra nepagrįstai didelės. Tuo tarpu 2023 m. rugsėjo 13 d. įvykusio teismo posėdžio bylą nagrinėjant pirmąja instancija metu atsakovės atstovė sutiko su skola, prašė mažinti bylinėjimosi išlaidas, delspinigius ir procesines palūkanas, priteisus skolą prašė išdėstyti sprendimo vykdymą metams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 35 017,04 Eur skolą, 2 078,70 Eur delspinigius, 10,5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 2 672,70 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą, išreikšto teismo posėdyje, teismas netenkino.

5. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių jos turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad dėl sunkios atsakovės turtinės padėties yra reikalingas sprendimo vykdymo išdėstymas. Tuo tarpu pagal byloje esančius duomenis atsakovė turi ilgalaikio bei trumpalaikio turto ir generuoja pelną.

II. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

6. Atsakovė UAB „Agrobosas“ pateikė apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalies, kuria buvo atmestas prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą ir šį klausimą prašo išspręsti iš esmės – išdėstyti sprendimo vykdymą metams.

7. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo išvados dėl galimybės vykdyti teismo sprendimą yra skubotos, padarytos neįvertinus viešai prieinamų duomenų apie atsakovės turtinę padėtį. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovė prieš skundžiamo sprendimo priėmimą neišgalėjo išlaikyti visų įmonėje dirbusių darbuotojų, šiek tiek daugiau nei per pusę metų pas atsakovę dirbančių darbuotojų skaičius sumažėjo beveik per pusę. Atsakovė dalyvauja teisminiuose procesuose atsakovės statusu. Atsakovė turi skolininkų, kurie vėluoja atsiskaityti su atsakove, todėl ji neturi galimybės iš karto padengti ieškovo šioje byloje reikalaujamos skolos.

Atsiliepimas

8. Ieškovas V. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad atsakovė neįrodo sąlygų sprendimo vykdymo išdėstymui taikyti: sumažėjęs darbuotojų skaičius nuo 13 iki 9, kaip ir dalyvavimas teisminiuose procesuose, savaime neįrodo, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki. Priešingai, vieši duomenys patvirtina, kad atsakovė turi turto, neturi skolų valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams, jos metinės pajamos siekia net 24 mln. Eur. Tuo tarpu ieškovas, kuris yra ūkininkas, atsakovės veiksmų dėka yra patekęs į žymiai sudėtingesnę padėtį, jo pajamos per metus neviršija 100 000,00 Eur, tad negavęs iš atsakovės ženklios savo pajamų sumos, neturi galimybės vystyti veiklos ir yra privestas riboti visus poreikius (tiek ūkio, tiek šeimos). Atsakovei neatsiskaičius su ieškovu, ieškovas patyrė itin didelių finansinių sunkumų, nes buvo priverstas imti paskolą 2023 metų apyvartinėms lėšoms padidinti. Be to, ieškovas buvo priverstas sumokėti valstybei PVM mokestį, kurio jokia forma iš atsakovės nėra gavęs iki šiol. Iš viso proceso matyti, kad atsakovė nėra suinteresuota atsiskaityti su ieškovu apskritai, o išdėstymo institutu siekia nesąžiningai pasinaudoti, kad kuo ilgiau vilkinti atsiskaitymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama sprendimo dalimi netenkino atsakovės prašymo išdėstyti ieškovui priteistų sumų mokėjimą vienerių metų laikotarpiui, remdamasis tuo, kad atsakovė jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė savo turtinės padėties. Atsakovė apeliaciniu skundu nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, neištyręs viešai prieinamų duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, rašytinių įrodymų, apibūdinančių jos turtinę padėtį, atsakovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

12. Pažymėtina tai, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas bei jo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galia kartu nulemia ir jo vykdymo privalomumą (CPK 18 straipsnis). CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas.

13. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tam tikrais atvejais, kai dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, gali būti taikomas CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas sprendimo įvykdymo atidėjimas arba išdėstymas. Visgi šios teisės normos nuostatų įgyvendinimas reiškia nuokrypį nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Taigi išimtiniais atvejais taikomą sprendimo įvykdymo atidėjimą arba jo vykdymo išdėstymą turi lemti objektyvios (t. y. nepriklausančios nuo asmenų valios, veiksmų ir (ar) jų ketinimų), o ne subjektyvios priežastys.

14. Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta konkrečių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos išimtinėmis ir lemiančiomis poreikį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Tokį prašymą nagrinėjantis teismas turi individualiai įvertinti kiekvienoje byloje susiklosčiusią situaciją, o procesinį sprendimą priimti, be kita ko, atsižvelgęs ir į CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus. Kitaip tariant, teismas turėtų įsitikinti, kad išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui arba tam tikram terminui atidėjus jo vykdymą nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumas bei vykdytinumas ir nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai bei lūkesčiai, t. y. turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2023; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-948-790/2023 19 punktas).

15. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad negali iš karto sumokėti skolos, kadangi su ja pačia neatsiskaito skolininkai, tačiau konkrečiais finansiniais duomenimis savo finansinės būklės nepagrindžia. Apeliacinės instancijos teismas, įgyvendinęs savo teisę papildyti įrodymus apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 314 straipsnis), bei teisę naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), iš valstybės registrų gavo apeliantės finansinę padėtį pagrindžiančius duomenis. Iš turto arešto registro matyti, kad atsakovės atžvilgiu nėra registruota turto arešto aktų, iš antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad atsakovės atžvilgiu nėra pradėta išieškojimų priverstine tvarka, iš VĮ Regitra duomenų nustatyta, kad atsakovės vardu yra registruota viena transporto priemonė, iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovės vardu yra registruoti keturi žemės sklypai 0,45 ha, 1,85 ha, 1,80 ha ir 4,08 ha ploto. Iš paskutinių VĮ Registrų centrui teiktų atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021 metus matyti, kad atsakovės turto vertė 2021 metų pabaigoje sudarė 4 123 410,00 Eur, tuo tarpu įsipareigojimai – 2 989 409,00 Eur, 2021 metus atsakovė baigė pelningai – uždirbo 1 124 101,00 Eur grynojo pelno.

16. Nors apeliantė tvirtina, kad jos šiuo metu esanti finansinė padėtis yra prasta, naujesnių duomenų nei finansinės atskaitomybės dokumentai už 2021 metus, apeliacinės instancijos teismas neturi. Nepaisant to, pažymėtina, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, net ir bloga skolininko turtinė būklė savaime nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo būklė ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2022; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-330/2022).

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą nustatęs, kad atsakovė neįvykdė įrodinėjimo pareigos, t. y. nepateikė jokių įrodymų apie turimus įsipareigojimus ar priverstinai išieškomas sumas, turimo turto masę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui ir kartu pažymi, kad atsakovė taip pat nepateikė argumentų, patvirtinančių, kad prašomas teismo sprendimo vykdymo išdėstymas labiau atitiks išieškotojo (ieškovės) ir skolininko (atsakovės) teisėtų interesų pusiausvyrą ir bus tiek skolininkui, tiek išieškotojai priimtinesnis, nei teismo sprendimo vykdymas iš karto po jo įsiteisėjimo pilna apimtimi. Tuo tarpu kaip jau aptarti teismo iniciatyva gauti duomenys, t. y. VĮ Registrų centro išrašas apie nekilnojamąjį turtą, VĮ Regitra duomenys apie valdomas transporto priemones, 2021 m. finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, jog atsakovei nuosavybes teise priklauso tiek nekilnojamasis turtas, tiek kitas turtas, kurio vertė visumoje 2021 m. siekė daugiau nei 4 mln. Eur. Taigi, atsakovė, tvirtindama apie negebėjimą atsiskaityti su ieškovu bei teikdama pirmosios instancijos teismui prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, į bylą nepateikusi jokių įrodymų, kurie objektyviai pagrįstų jos šiuo metu esančią realią finansinę padėtį, kliudančią įvykdyti teismo sprendimą (CPK 12, 178 straipsniai), nepagrindė, kaip teismo sprendimo vykdymo išdėstymas padėtų įgyvendinti šalių pusiausvyros principą, nors būtent jai teko tokio fakto įrodinėjimo pareiga, negalėjo tikėtis prašymo patenkinimo. Negana to, jokių konkretesnių duomenų, nei viešai prieinami duomenys, atsakovė nepateikė ir su apeliaciniu skundu. Taigi vien atsakovės deklaratyvių teiginių apie jos sudėtingą finansinę situaciją, taip pat nesant jokių duomenų, kad ta situacija pagerės ir atsakovė turės galimybę įvykdyti teismo sprendimą per vienerius metus laiko, nepakanka CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatytam principui, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, paneigti (CPK 178 straipsnis).

18. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė viso proceso, kuris prasidėjo 2023 m. liepos 27 d., metu iš esmės neginčijo skolos pagrįstumo ir jos dydžio, tačiau nepaisant to, reikalavo ieškinį atmesti. Pažymėtina, kad esant tokiai situacijai, atsakovė neturėjo pagrindo tikėtis, kad 35 017,04 Eur skolos suma ieškovui teismo sprendimu nebus iš jos priteista. Atsakovė, prašydama išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nurodė, kad per vienerius metus laiko pajėgtų išmokėti skolą, tačiau kaip matyti iš bylos, teisminis procesas nuo kreipimosi į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą dienos iki kol galiausiai buvo priimtas teismo sprendimas tęsėsi daugiau nei vienerius metus (14 mėnesių). Apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo 2024 m. kovo 5 d., taigi dar praėjus 6 mėnesiams laiko. Per tą laiką atsakovė, kuri iš esmės pripažino pačią skolą ir jos neginčijo, ieškovui negrąžino net dalies įsiskolinimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko grąžintinai skolai sukaupti, ar bent daliai jos sumokėti, tačiau to nepadarė, nors pati atsakovė teigia, jog vieneri metai jai būtų pakankamas terminas skolai sumokėti.

19. Teismų praktikoje, sprendžiant apie galimybę išdėstyti sprendimo vykdymą, laikomasi nuostatos, kad nesant byloje duomenų, galinčių patvirtinti, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas galėtų sudaryti sąlygas atsakovei atsiskaityti su ieškovu, kad atsakovės turtinė padėtis ateityje pagerės, kad ji bus pajėgi įvykdyti teismo sprendimą per išdėstymo laikotarpį, išlieka grėsmė, jog nebus užtikrinta tinkama bylos šalių interesų pusiausvyra, bus pažeistas ieškovo teisėtas lūkestis įsiteisėjusį teismo sprendimą įvykdyti per trumpiausią įmanomą laiką. Dėl nurodytos priežasties CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netaikytina (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-330/2022).

20. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktinę bylos situaciją, tinkamai taikė teismo sprendimo vykdymo atidėjimą (išdėstymą) reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas ir pagrįstai nusprendė, jog atsakovės nurodytos aplinkybės nesuponuoja pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas pateikė duomenis apie patirtas 1 494,35 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, rašytinius paaiškinimus, atsiliepimą dėl bylos sustabdymo. Ieškovo patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių (8.11 ir 8.16 punktai). Įvertinus tai, ieškovui iš atsakovės priteisiamas 1 494,35 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimas.

22. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrobosas“ (juridinio asmens kodas 3037649928) ieškovo V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 494,35 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų devyniasdešimt keturių eurų ir trisdešimt penkių centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjų kolegija Simona DementavičienėAnita SereikienėAgnė Vyliaudaitė