Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant:

teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

S. M. (asm. dok. S. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010-03-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2010-07-08 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 180 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2011-05-03 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir S. M. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę į pataisos namus. 2012-09-28 bausmę atlikęs. Teistumas išnykęs.

2) 2016-05-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 259 str. 2 d., bauda 9 MGL (338,94 Eur). Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė bauda 6 MGL (225,96 Eur);

3) 2016-06-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016-11-03 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 180 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 7, 8 p. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, vienerius metus neišeiti iš namų nuo 22 iki 06 valandos, jei tai nesusiję su darbu;

4) 2016-11-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 str. 1 d. areštu 45 paroms. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė areštas 30 parų. Bausmės neatlikęs;

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (du nusikaltimai),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. vasario 5 d., apie 02.40 val., Naikupės g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su E. J., 2016 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, užpuolė A. Z.: S. M. apkabino jį ranka per kaklą ir smaugė, o tuo metu E. J. iš A. Z. striukės kišenes pagrobė piniginę 5 Eur vertės, kurioje buvo pinigai - 600 Eur, du raktai, kurių vieno vertė 10 Eur, bendra vertė 20 Eur. Tokiu būdu S. M. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė 625 Eur vertės A. Z. turtą.

2016 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu E. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje (A. Z. turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą), BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju (III t., b.l. 3-8).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis S. M., veikdamas bendrininkų grupe su E. J., 2016 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė iš nukentėjusiojo A. Z. 625 Eur vertės turtą. Fizinis smurtas pasireiškė nukentėjusiojo kaklo apglėbimu ir spaudimu (smaugimu). Nuo kaklo spaudimo nukentėjusysis A. Z. patyrė fizinį skausmą. Nukentėjusysis yra vyresnio amžiaus, o užpuolikai du, abu amžiumi jaunesni ir fiziniu išsivystymu akivaizdžiai pranašesni už nukentėjusįjį. Įvykis įvyko nuošalioje vietoje, tamsiu paros metu. Šios objektyviai egzistuojančios aplinkybės kėlė nukentėjusiajam realų saugumo trūkumą ir fizinę grėsmę.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis S. M. buvo šio nusikaltimo bendravykdytojas, nusikalstamas sumanymas realizuotas jam ir jo bendrininkui E. J., 2016 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžio atleistam nuo atsakomybės, atlikus objektyviosios pusės veiksmus. Kaltinamasis S. M. sugriebė nukentėjusiajam A. Z. už kaklo ir jį suspaudė, o atleistas nuo atsakomybės E. J. apieškojo nukentėjusiojo kišenes, surado ir pagrobė jo turtą. Nusikalstama veika buvo baigta, nes kaltinamieji pagrobė nukentėjusiojo turtą ir juo disponavo pagal savo valią: menkaverčius daiktus piniginę ir raktus išmetė, o dalį pinigų paslėpė arba išleido savo asmeniniams poreikiams patenkinti (sulaikymo metu pas kaltinamuosius buvo surasta ir paimta tik dalis pinigų). Kaltinamojo S. M. veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia: naudodamas prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, kaltinamasis suvokė, kad tokiu būdu įgyja akivaizdų jėgos pranašumą, suprato, kad turtą pagrobia įbauginęs nukentėjusįjį A. Z. ir palaužę jo valią, numatė savo nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo.

Kaltinamasi S. M. prisipažino padaręs nusikaltimą ir parodė, kad 2016 m. kovo 10 d., vakare, Minijos g. kartu su A. O. užpuolė nukentėjusįjį R. I.. A. O. laikė apglėbęs nukentėjusįjį, o S. M. apieškojo jo kišenes, surado ir pagrobė piniginę. Piniginėje pinigų nebuvo. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Nukentėjusiojo atsiprašė.

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis, Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 1 dalimi, perskaityti nukentėjusiojo R. I. parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, nukentėjusysis R. I. parodė, kad 2016 m. kovo 10 d., apie 10.30 val., Minijos g., jam įėjus į namo Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., vidurinė laiptinė, jam iš nugaros priėjo du nepažįstami vyrai: vienas jį apglėbė rankomis ir laikė, o kitas iš striukės kišenės ištraukė piniginę. Piniginės vertė 20 Eur, kitų piniginėje buvusių daiktų ir dokumentų materialiai nevertina. Pagrobę piniginę, vyrai išbėgo į lauką. R. I. koja traumuota, jis sunkiai vaikšto, todėl vyrų nesivijo. Laiptinėje degė šviesa, todėl A. I. gerai įsidėmėjo jį užpuolusius asmenis ir vieną jų atpažino (1 t., b.l. 6-8, 19-21).

Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis R. I. atpažino A. O., nuteistą 2016 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kaip asmenį, kuris kartu su kitu vyru jį apiplėšė (1 t., b.l. 27-30)

A. O., pripažintas kaltu ir nuteistas už šio nusikaltimo padarymą 2016 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, teisiamojo posėdžio metu apklausiamas kaltinamuoju parodė, kad 2016 m. kovo 10 d., apie 10. 30 val., Minijos g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) susitiko su S. M.. Užėjo į laiptinę ir kalbėjosi. Pro juos praėjo nukentėjusysis. A. O. nukentėjusįjį apglėbė rankomis per pečius ir laikė, o S. M. apieškojo jo kišenes. Iš kišenės ištraukė piniginę ir pabėgo iš laiptinės. Piniginėje pinigų nebuvo, todėl ją išmetė. Žmogų laikė labai trumpai tikslu jį apiplėšti (II t., b.l. 168).

2016 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalyje (R. I. turto pagrobimas) (III t., b.l. 3-8).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis S. M., veikdamas bendrininkų grupe su A. O., 2016 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintu kaltu ir nuteistu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė iš nukentėjusiojo R. I. piniginę 20 Eur vertės. Nukentėjusysis yra vyresnio amžiaus, sunkiai vaikštantis asmuo, o užpuolikai du, abu amžiumi jaunesni ir fiziniu išsivystymu akivaizdžiai pranašesni už nukentėjusįjį. Įvykis įvyko uždaroje erdvėje, namo laiptinėje. Vienas kaltinamasis laikė apglėbęs R. I. per pečius, kol kitas apieškojo jo drabužių kišenes. Šios objektyviai egzistuojančios aplinkybės kėlė nukentėjusiajam realų saugumo trūkumą ir fizinę grėsmę.

Kaltinamajame akte aprašant S. M. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis nukentėjusiojo turtą pagrobė atimdamas jo galimybę priešintis. Kitoks atėmimas galimybės priešintis, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti bei ginti savo nuosavybę nuo pagrobimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarimas 2005-06-23 Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“, 8 punktas). Nustatyta, kad kaltinamasis S. M. svetimam turtui pagrobti sukūrė nukentėjusiajam bauginančią situaciją, keliančią nerimą ir saugumo trūkumą. Tokia situacija, sąlygiškai apribojusi nukentėjusiojo galimybę priešintis, teismų praktikoje laikoma grasinimu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, todėl kaltinime nurodytas veiką kvalifikuojantis požymis „kitoks atėmimas galimybės priešintis“ keičiamas į kvalifikuojantį požymį „grasinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“. Šis S. M. veiką kvalifikuojančio požymio pakeitimas, nekeičiant faktinių veikos aplinkybių, neturi reikšmės kaltinamojo veikos kvalifikavimui ir jo atsakomybės dydžiui.

Kaltinamasis S. M. prisipažino padaręs nusikaltimą ir patvirtino, kad kartu su A. O. apiplėšė nukentėjusįjį R. I.: A. O. laikė jį ranką apglėbęs per pečius, kol S. M. iškraustė kišenes, surado ir iš nukentėjusiojo pagrobė piniginę. Nukentėjusysis R. I., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, nuosekliai paaiškino jo užpuolimo aplinkybes: du kaltininkai jį užpuolė laiptinėje. Vienas kaltininkas apglėbė per pečius ir laikė, kitas apieškojo kišenes. Vieną iš jį užpuolusių asmenų nuteistąjį A. O. nukentėjusysis nusikaltimo metu įsidėmėjo ir ikiteisminio tyrimo metu atpažino (I t., b.l. 6-8, 19-21).

Kaltinamasis S. M. buvo šio nusikaltimo bendravykdytojas, nusikalstamas sumanymas realizuotas jam ir jo bendrininkui A. O., pripažintam kaltu ir nuteistam už šį nusikaltimą 2016 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu. Nusikalstama veika buvo baigta, nes kaltinamasis pagrobė nukentėjusiojo turtą ir juo disponavo pagal savo valią: menkavertę piniginę ir korteles išmetė. Kaltinamojo S. M. veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis S. M. veikė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad turtą pagrobia grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir taip palaužęs jo valią, numatė tokios nusikalstamos veikos padarinius ir jų siekė.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis S. M. padarė du savanaudiškus apysunkius smurtinius nusikaltimus. Anksčiau jis buvo vieną kartą teistas už smurtinio nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tačiau naujos nusikalstamos veikos padarymo metu ankstesnis teistumas yra išnykęs. Po šioje byloje tiriamų nusikaltimų padarymo S. M. buvo nuteistas 2016 m. gegužės 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 2016 m. birželio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 straipsnio 2 dalį , ir 2016 m. lapkričio 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 straipsnio 1 dalį. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-12-144/2017, kurioje S. M. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje padarymu (nuosprendžio paskelbimas numatytas 2017-01-24). Jis turi galiojančių administracinių nuobaudų: 2016 m. kovo 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu nubaustas pagal ATPK 50 straipsnį (smulkus svetimo turto pagrobiamas), 2016 m. liepos 13 d. nutarimu pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį ir 128 straipsnį, 2016 m. liepos 26 d. ir 2016 m. liepos 28 d. nutarimais pagal ATPK 50 straipsnį. Kaltinamasis S. M. nusikaltimo padarymo metu nedirbo, nuosprendžio priėmimo metu jis yra suimtas. Kaltinamasis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje negyvena (butas (duomenys neskelbtini), parduotas iš varžytinių), nuolatinės gyvenamosios vietos neturi ( t., b.l. 161).

Kaltinamojo atsakomybę už abi nusikalstamas veikas lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus, kritiškai vertina savo elgesį ir atsiprašė nukentėjusiųjų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę už 2016 m. vasario 5 d. nusikaltimą lengvina ir tai, kad S. M. savo iniciatyva atlygino nukentėjusiajam A. Z. padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę už abi nusikalstamas veikas sunkina tai, kad nusikaltimus jis padarė veikdamas bendrininkų grupe su E. J., atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės 2016 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu, ir A. O., pripažintu kaltu ir nuteistu 2016 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę už nusikaltimą, padarytą 2016 m. vasario 5 d., sunkina ir tai, kad šį nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalsti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, kaltinamajam S. M. už kiekvieną nusikaltimą skiriama LR BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis.

Kaltinamasis S. M. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (LAT 2015 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015). Baudžiamajame įstatyme nėra reikalavimo bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam taikyti tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, 2K-7-168/2014). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (kasacinės nuartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014). S. M. praeityje buvo teistas už plėšimą, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2010 m. kovo 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2010 m. liepos 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu. Pastaruoju nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau 2011 m. gegužės 3 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas dėl probacijos sąlygų nesilaikymo ir S. M. pasiųstas atlikti 1 metų laisvės atėmimo bausmės. Nors naujų nusikalstamų veikų padarymo metu šis teistumas yra išnykęs, tačiau kaltinamojo elgesys rodo, kad jo resocializacijos procesas yra užtrukęs: S. M., 2012 m. rugsėjo 28 d. atlikęs laisvės atėmimo bausmę, jokių išvadų dėl savo elgesio nepadarė, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo, nesistengia savo gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis: tiek 2010 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, 2016 m. birželio 15 d. nuosprendžiu, tiek ir šiuo nuosprendžiu jis nuteistas už smurtinių savanaudiškų nusikaltimų padarymą. Jis taip pat du kartus nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jų platinti. Sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka Klaipėdos miesto apylinkės teisme išnagrinėta dar viena baudžiamoji byla, kurioje S. M. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu, nuosprendžio paskelbimas atidėtas iki 2017 m. sausio 24 d. S. M. turi galiojančių administracinių nuobaudų, jau po 2016 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, paskelbimo, du kartus nubaustas už smulkų svetimo turto pagrobimą, pagal ATPK 50 str. Nusikaltimų padarymo metu nesimokė, nedirbo, neturėjo kito legalaus pragyvenimo šaltinio, neturi išlaikomų asmenų. Šie duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis kaltinamajam, kuris yra praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, negalimas be realaus laisvės atėmimo. S. M. paskirtos bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas netaikomas.

Bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-452/2012). Taigi skiriama bausme svarbu ne tik atsižvelgti į kaltinamojo interesų patenkinimą, bet taip pat garantuoti kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyros užtikrinimą.

Šioje byloje iriamus nusikaltimus S. M. padarė prieš priimant 2016 m. gegužės 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 2016 m. birželio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 180 straipsnio 2 dalį, ir 2016 m. lapkričio 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 259 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos miesto apylinkės teisme išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-12-144/2017, kurioje nuosprendžio paskelbimas atidėtas iki 2017 m. sausio 24 d. Prokurorė savo baigiamojoje kalboje prašė skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti kitoje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-144/2017 todėl, siekiant išvengti dvigubo bausmių subendrinimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis nebendrinama. Bausmių subendrinimo klausimas bus išspręstas įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo metu.

S. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, į bausmės laiką įskaitomas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. vasario 5 d., 2. 51 val., iki 2016 m. vasario 6 d., 23.45 val. (dvi dienos), kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 9 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo (I t., b.l. 164-166, II t., b.l. 180, 189-190).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – skaitmeninių laikmenų (CD) likimo klausimas išspręstas priimant 2016 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, todėl pakartotinai nesprendžiamas (III t., b.l. 8).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nusprendė:

S. M. (asm. dok. S. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (2016 m. vasario 5 d. nusikaltimas), ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams.

-pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (2016 m. kovo 10 d. nusikaltimas), ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams ir devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. M. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kaltinamajam S. M. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. vasario 5 d., 2. 51 val.., iki 2016 m. vasario 6 d., 23.45 val. (dvi dienas) ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2016 m. rugpjūčio 9 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtas kaltinamasis nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.