Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-60-372/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-15
Bylos Nr.: e2A-60-372/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-00988-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Valantienė, Birutė Simonaitienė, Rasa Bartašienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Vikreda“
Ieškovas: Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro

Kategorijos

2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai

Civilinė byla Nr. e2A-60-372/2023 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00988-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17.; 2.6.39.2.6.1.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vikreda“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2656-853/2022 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vikreda“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vikreda“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Teismo prašė priteisti iš atsakovės 5161,62 Eur, bylinėjimosi išlaidas, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovas nurodė, kad 2020-08-18 Vokietijoje dėl nenustatyto asmens, vairavusio nenustatytą vilkiką, prie kurio buvo prikabinta priekaba KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovė buvo transporto priemonės KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo.

3. Ieškovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatose. Kada eismo įvykio kaltininko vairuojama transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, administruoja žalą ir ją atlygina nukentėjusiems asmenims; atlyginęs žalą nukentėjusiems asmenims, pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti dėl žalos administravimo patirtas išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui.

4. Ieškovas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko Vokietijoje (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir, kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta, transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimus 5161,62 Eur sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 5161,62 Eur.

5. Ieškovas nurodė, jog sumokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 5161,62 Eur, tačiau atsakovė reikalaujamos sumos nesumokėjo.

Atsiliepimas

6. Atsakovė UAB „Vikreda“ atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Atsakovė nurodė, kad vien ieškovo pateikti duomenys apie faktą, kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras išmokėjo nukentėjusiems asmenims žalos atlyginimą, negali būti pripažinti pakankamais ir patikimai pagrindžiantys padarytos žalos sudedamąsias dalis ir atitinkamai žalos dydį, kada atsakingas už žalą asmuo draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir žalos dydžio nepripažįsta.

8. Atsakovė pažymėjo, jog pateikė ieškovui atsakymą dėl eismo įvykio, kuriame buvo nurodyta, kad 2020-08-18 Vokietijoje su puspriekabe (duomenys neskelbtini) važiavo vilkikas (duomenys neskelbtini) Atsakovė, patikrinusi vilkiko sekimo GPS duomenis, ieškovui nurodė, kad vilkikas A65 kelyje niekur nebuvo sustojęs, o vilkiko vairuotojas patikino, kad ieškinyje nurodytu eismo įvykio metu jokio kontakto neturėjo ir nieko kelyje nepastebėjo. Atsakovės vertinimu, ieškovas nesiėmė visiškai jokių veiksmų, kad būtų nustatytos visos žalai pagrįsti reikšmingos aplinkybės, o tik pasirėmė deklaratyviais teiginiais, jog informaciją perduos Vokietijos biurui, tačiau ieškovas šios informacijos Vokietijos biurui nepateikė.

9. Atsakovė nurodė, kad tik po keturių mėnesių nuo pranešimo apie eismo įvykį pateikimo atsakovei, ieškovas 2020-12-31 el. laišku persiuntė policijos pažymą, kuria esą buvo nustatyta, jog iš vilkiko priekabos iškritusios metalinės dalys apgadino du automobilius, tačiau nepateikė daugiau visiškai jokių duomenų ir/ar dokumentų apie eismo įvykį. Atsakovė, įvertinusi policijos pažymą, 2021-01-04 el. laišku papildomai informavo ieškovą, kad vilkiko vairuotojas nurodė, jog policija dėl esą kilusio eismo įvykio vilkiko nestabdė, be to, transporto priemonės judėjimo duomenys nėra užfiksavę jokio sustojimo. Atsakovė atkreipė ieškovo dėmesį į tai, kad nuotraukų pridaryti galima bet kada, o pareikšta pretenzija dėl žalos atlyginimo buvo be jokių įrodymų. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovo į bylą pateiktos nuotraukos yra nekokybiškos, iš jų negalima nustatyti, ar nuotraukose tikrai užfiksuotas atsakovės vilkikas su priekaba. Konstatuotina, kad iš Biuro pateiktų duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuotraukoje, kurioje yra užfiksuotas esą eismo įvykį sukėlęs vilkikas, yra užfiksuotas būtent atsakovės vilkikas, kadangi nuotraukoje užfiksuotas vilkikas yra per toli, jog būtų galima įžiūrėti jo valstybinius numerius. Nesant vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių, jog būtent atsakovės vilkikas yra užfiksuotas nuotraukoje, negalima taikyti atsakomybės atsakovei, toks besąlygiškas nacionalinio draudiko biuro pateiktos sąmatos atlyginimas, net nesigilinat ir nesiaiškinant, ar tikrai visi nustatyti apgadinimai kilę dėl įvykusio eismo įvykio, pažeidžia atsakovės interesus. Atsakovės vertinimu, yra siekiama nepagrįstai praturtėti jos sąskaita.

10. Atsakovė nurodė, jog ieškovas, reikšdamas regresinį reikalavimą, nepateikė jokių duomenų ar dokumentų apie faktinį automobilių remontą. Iš ieškovo pateiktų dokumentų nėra aišku, ar automobiliai buvo faktiškai suremontuoti už pretenzijoje nurodytą sumą, nėra aišku, ar draudimo išmokos (remonto) dydis atitinka realiai padarytus nuostolius. Atsakovės vertinimu, byloje nėra nustatytas tikrasis žalos dydis, ieškovas, atlygindamas žalą, nevertino to, kad žalos dydis yra nepagrįstas. Atlygindamas žalą, ieškovas elgėsi šabloniškai, vadovavosi išimtine Vokietijos biuro teise spręsti dėl žalos atlyginimo, taip pažeisdamas teisingumo principą ir atsakovės teisės ir teisėtus interesus.

11. Atsakovė nurodė, jog į bylą pateiktus ekspertizės aktus, kuriuose tariamai apskaičiuotos remonto išlaidos, būtina vertinti kritiškai. Į bylą pateiktos fotonuotraukos yra nekokybiškos ir iš jų negalima nustatyti realių pažeidimų. Į bylą nepateikta antro automobilio (Mecedes Benz Vito Kasten, kuris esą per eismo įvykį taip pat nukentėjo) apgadinimų nuotraukų, o pateiktos to paties pirmojo automobilio Renault „Koleos“ apgadinimų nuotraukos. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog nuotraukose yra užfiksuotas būtent atsakovės vilkikas, o tariamas įrodymas (policijos pranešimas) apie eismo įvykį vertintinas kritiškai, kadangi nėra nei policijos pareigūnų, nei nukentėjusiųjų asmenų parašų, užpildytos eismo įvykio schemos. Tikrasis žalos dydis nėra nustatytas, todėl negali būti tenkinamas ieškovo ieškinys. Atsakovė žalos administravime Vokietijoje nedalyvavo, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog būtent dėl atsakovės vairuotojo kaltės buvo padaryta žala.

12. Atsakovės vertinimu, ieškovas privalo įrodyti visas atsakovės atsakomybės sąlygas, tačiau šiuo atveju ieškovas neįrodė nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei tikrojo žalos dydžio. Ieškovo reiškiamas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka yra nepagrįstas.

13. Procesiniuose dokumentuose ieškovas papildomai nurodė, kad atsakovė neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo 2020-08-18 įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą raštu pranešti Biurui. Atsakovei buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti 2020-08-18 eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, vykusio Vokietijoje, procese, tačiau ji buvo pasyvi ir nerūpestinga, nesikreipė į Vokietijos atsakingas institucijas. Ieškovo pareikštas reikalavimas atsakovei yra pagrįstas išimtinai kompetentingo subjekto – Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais, kurie Vokietijoje yra pakankami nustatant bei atlyginant eismo įvykių metu patirtą žalą. Ieškovo vertinimu, atsakovė apsiriboja vien tik abstrakčiomis bei nepagrįstomis abejonėmis.

14. Procesiniuose dokumentuose atsakovė papildomai nurodė, kad ji negalėjo reikšti jokių pastebėjimų ar prieštaravimų dėl nustatyto žalos dydžio, kadangi žalos administravimo Vokietijoje metu atsakovė nebuvo įtraukta į žalos administravimo procesą, teikė tik paaiškinimą, o apie žalos dydį sužinojo tik po to, kai ieškovas pateikė pretenziją. Atsakovės vertinimu, buvo eliminuota jos teisė kreiptis į nepriklausomus turto vertintojus dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo. Šiuo atveju teismas privalo tirti eismo įvykio aplinkybes iš naujo, vertinti, aiškintis tas aplinkybes, kurias nurodė atsakovė, teikdama paaiškinimus ieškovui. Ieškovas, reikšdamas regresinį ieškinį, privalėjo įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau to nepadarė; byloje taip pat turi būti vertinamas ir atlygintinos žalos dydis. Vien aplinkybė, kad Vokietijos biuras priėmė sprendimą išmokėti atitinkamas sumas nukentėjusiajam ir/ar, kad minėtas biuras turi išimtinę kompetenciją reguliuoti tokias žalas, automatiškai nesuteikia jokios prejudicinės galios nacionalinio draudiku biuro sprendimui. Ieškovas nepagrįstai vadovaujasi Vokietijos biuro išimtine kompetencija, nes Vidaus nuostatais yra sureguliuoti būtent transporto priemonių draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimo klausimai, ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pareiga atlyginti kitos šalies draudiko biuro nuostolius, bet ne trečiųjų asmenų ir draudikų biuro santykius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimu nuspręsta ieškinį patenkinti visiškai; priteisti iš atsakovės UAB „Vikreda“ ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai: 5161,62 Eur nuostolius; 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra 5161,62 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022-05-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 549,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina (duomenys neskelbtini) policijos valdybos pranešime apie eismo 2020-08-18 įvykį nurodytas aplinkybes, o atsakovė iš esmės nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių būtų pagrindas abejoti Vokietijos kompetentingų institucijų nustatytomis įvykio aplinkybėmis.

17. Teismas nurodė, kad atsakovei buvo žinomos (duomenys neskelbtini) policijos valdybos pranešime apie eismo įvykį nurodytos aplinkybės, ieškovė ragino atsakovę kreiptis ir aktyviai ginti pažeistas teises, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė kreipėsi į Vokietijos institucijas dėl įvykusio įvykio aplinkybių išsiaiškinimo ar paneigimo.

18. Teismas nurodė, jog iš BECS Europos žalų administravimo biuro, pavedimo nurodymų, ekspertizės, remonto išlaidų sąmatų matyti, kad dėl atsakovės vairuotojo kaltės padaryto eismo įvykio patirta žala buvo pašalinta; sąmatoje detalizuoti darbai, medžiagos, jų kainos ir kitos patirtos išlaidos, susidariusios dėl atsakovės darbuotojo kaltės padaryto eismo įvykio. Teismas sprendė, kad apskaičiuotos materialinės žalos dydis yra adekvatus ir visiškai pagrįstas byloje esančiais įrodymais.

19. Teismas pažymėjo, kad Vokietijos nacionalinis draudikų biuras turėjo teisę reikalauti atlyginti susidariusį administravimo mokestį, o ieškovas, atlyginęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui minėtą mokestį, pagrįstai reikalauja šios sumos priteisimo iš atsakovės, todėl atsakovės teiginiai apie tai, jog ieškovas iš atsakovės reikalauja atlyginti daugiau nuostolių, negu atsakovė galimai sukėlė, ir tokiais veiksmais siekia praturtėti atsakovės sąskaita, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

20. Apeliaciniame skunde atsakovė (apeliantė) UAB „Vikreda“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

20.1. Skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jame nurodyti ieškovo ieškinio tenkinimo motyvai yra tik deklaratyvūs. Sprendime vadovaujamasi išskirtinai tik ieškovo pateiktais teiginiais dėl Vokietijos biuro išimtinės teisės spręsti žalos klausimus, visiškai neatsižvelgta į atsakovės nurodytas aplinkybes, jog Biurų Vidaus nuostatai reguliuoja tik biurų veiklą ir negali būti taikomi atsakovei. Teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, pritaikė Biurų Vidaus nuostatus ir atsakovei, tai pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė galėjo dalyvauti žalos administravime, ir tokiais veiksmais visiškai nepagrįstai išplėtė Biurų Vidaus nuostatus ir atsakovės atžvilgiu.

20.2. Teismas visiškai netyrė ir neanalizavo reikalaujamo priteisti nuostolių dydžio, sprendime tik besąlygiškai pritarė ieškovo pateiktiems skaičiavimams, nesiaiškindamas šių skaičiavimų pagrįstumo bei teisingumo. Teismas ignoravo atsakovės nurodytus argumentus dėl žalos dydžio nustatymo, visiškai jais nesivadovavo ir jų nevertino, o tik rėmėsi deklaratyviais teiginiais apie tariamą atsakovės pareigą dalyvauti žalos administravime. Teismas visiškai nevertino ir nesivadovavo atsakovės nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais. Teismas privalėjo tirti visas eismo įvykio aplinkybes iš naujo, tirti žalos faktą ir dydį patvirtinančius dokumentus iš esmės, tačiau to nedarė, todėl visiškai nepagrįstai Vokietijos biuro pateiktiems dokumentams suteikė prejudicinę galią. Teismas formaliai pasirėmė ieškovo pateiktais dokumentais ir Vokietijos draudikų biuro pateiktomis sąskaitomis, o toks besąlygiškas nacionalinio draudiko biuro pateiktos sąmatos atlyginimas, net nesigilinat ir nesiaiškinant, ar tikrai visi nustatyti apgadinimai kilę dėl įvykusio eismo įvykio, pažeidė atsakovės interesus.

20.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė turėjo, bet nepateikė visiškai jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes. Toks teismo motyvas dėl įrodymų pateikimo yra nesąžiningas bei prieštaraujantis protingumo bei teisingumo principams, kadangi šių įrodymų surinkti atsakovė neturi jokių objektyvių galimybių, o ir iš karto po įvykio surinkti neturėjo pareigos. Šiuo metu atsakovė neturi visiškai jokių objektyvių galimybių atlikti nepriklausomą ekspertizę, kadangi ieškovo į bylą pateiktos fotonuotraukos yra nekokybiškos, todėl teismo padarytos išvados prieštarauja protingumo bei teisingumo principams.

Atsiliepimas

21. Atsiliepime į atsakovės UAB „Vikreda“ apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

21.1. Atsakovei buvo sudarytos sąlygos dalyvauti 2020-08-18 eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, vykusio Vokietijoje, procese, tačiau ji buvo pasyvi ir nerūpestinga. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovei padarė išimtį – vertino jos prieštaravimus regresinio ieškinio byloje, nors to galėjo ir nedaryti.

21.2. Ieškovo pareikštas reikalavimas atsakovei yra pagrįstas išimtinai kompetentingo subjekto – Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais, kurie Vokietijoje yra pakankami nustatant bei atlyginant eismo įvykių metu patirtą žalą. Ieškovas pateikė visus atsakovės civilinės atsakomybės kilimą bei žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, kurie yra pakankami Vokietijoje. Atsakovė apsiribojo vien tik nepagristu abejonių dėl ieškovo pateiktų faktinį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų kėlimu, atsakovės skundas yra deklaratyvus, todėl atmestinas.

21.3. Tais atvejais, kai byloje įrodymus teikia tik Biuras, o atsakovas kelia tik nepagrįstas abejones, teismas neturi realaus pagrindo abejoti Biuro reikalavimo pagrįstumu, tuo labiau, kada jis yra paremtas išimtinę kompetenciją, apimančią ir užsienio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatų aiškinimą, administruoti eismo įvykio metu padarytą žalą turinčio subjekto – Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais įrodymais, kurie paremti Vokietijos teisės aktų nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

23. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-08-18 Vokietijoje dėl nenustatyto asmens, vairavusio nenustatytą vilkiką, prie kurio buvo prikabinta priekaba „Krone“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala.

24. Pagal (duomenys neskelbtini) policijos valdybos pranešimą apie eismo įvykį 2020-08-18 16.05 val. (duomenys neskelbtini) kryptimi įvyko įvykis, kurio metu puspriekabių vilkikas iš Lietuvos (LT) važiavo federaliniu greitkeliu Nr. (duomenys neskelbtini) kryptimi. Tarp išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) nuo Nr. 01 transporto priemonės atsiskyrė metalinė dalis ir kliudė abi paskesnes transporto priemones (Nr. 02 ir Nr. 03). Transporto priemonė Nr. 01 – puspriekabių vilkikas, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo subraižyta puspriekabė. Transporto priemonė Nr. 02 – mikroautobusas „Mercedes Benz“, „Daimler“, V klasė (duomenys neskelbtini), buvo įlenktas kairysis lengvojo automobilio šonas. Transporto priemonė Nr. 03 – lengvasis automobilis „Renault“ (duomenys neskelbtini), buvo įlenktas kairysis lengvojo automobilio šonas.

25. Eismo įvykio dieną atsakovė buvo transporto priemonės „Krone“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Pagal VĮ „Regitra“ pateiktą informaciją apie transporto priemonę „Krone“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jos savininkas 2020-08-18 buvo atsakovė UAB „Vikreda“. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė „Krone“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numatyta TPVCAPDĮ.

26. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko Vokietijoje (kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir, kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, Vokietijos transporto priemonių draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą 5161,62 Eur ir pateikė reikalavimą ieškovui dėl žalos sumos atlyginimo.

27. Ieškovas, gavęs minėtą reikalavimą bei informaciją apie įvykusio eismo įvykio aplinkybes, duomenis apie dėl įvykusio eismo įvykio apskaičiuotą žalos dydį, 2021-11-04 atlygino Vokietijos transporto priemonių draudikų biurui patirtą 5161,62 Eur dydžio žalą.

28. Už transporto priemonės „Krone“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žalą bei su žala susijusius nuostolius išmoka išmokėta pagal Vokietijos nacionalinio draudikų biuro išduotą mokėjimo reikalavimą 5161,62 Eur sumai, kurią sudaro: 1702,86 Eur išmoka už „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žalą, pagal (duomenys neskelbtini) sąskaitą-faktūrą Nr. RE2021/369, pagal DAT sąmatą, Nr. 21329047 20210307152850867; 2785,50 Eur išmoka už „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žalą pagal IRS KAMMER parengtą sąmatą Nr. 2210111, parengtą AUDATEX sistema; 673,25 Eur žalos administravimo mokestis.

29. Ieškovas raštu ne kartą kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovė ieškovui reikalaujamos sumos negrąžino.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

30. Atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jame nurodyti ieškovo ieškinio tenkinimo motyvai yra tik deklaratyvūs. Sprendime vadovaujamasi išskirtinai tik ieškovo pateiktais teiginiais dėl Vokietijos biuro išimtinės teisės spręsti žalos klausimus, tačiau visiškai neatsižvelgta į tai, jog Biurų Vidaus nuostatai reguliuoja tik biurų veiklą ir negali būti taikomi atsakovei. Teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, pritaikė Biurų Vidaus nuostatus ir atsakovei, o tai pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė galėjo dalyvauti žalos administravime, ir tokiais veiksmais visiškai nepagrįstai išplėtė Biurų Vidaus nuostatus ir atsakovės atžvilgiu.

31. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netyrė ir neanalizavo reikalaujamo priteisti nuostolių dydžio, sprendime tik besąlygiškai pritarė ieškovo pateiktiems skaičiavimams, ignoravo atsakovės nurodytus argumentus dėl žalos dydžio nustatymo, netyrė visų eismo įvykio aplinkybių iš naujo, neanalizavo žalos faktą ir dydį patvirtinančių dokumentų iš esmės, nepagrįstai Vokietijos biuro pateiktiems dokumentams suteikė prejudicinę galią.

32. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reguliuoja TPVCAPDĮ. TPVCAPDĮ nustatyta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sistema remiasi privalomumo principu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis).

33. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad eismo įvykio dieną atsakovė buvo transporto priemonės „Krone“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Transporto priemonė buvo registruota Lietuvos Respublikoje, todėl pagal TPVCAPDĮ reikalavimus ji turėjo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

34. Byloje nustatyta, kad 2020-08-18 Vokietijoje dėl nenustatyto asmens, vairavusio nenustatytą vilkiką, prie kurio buvo prikabinta priekaba „Krone“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

35. TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui, tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę, atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui.

36. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šį punktą Biuras moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Išmoka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalis).

37. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad tais atvejais, kai Biuras moka išmoką pagal šio straipsnio 1 dalį dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos, išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.

38. Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis).

39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas nurodytą teisinį reguliavimą, yra nurodęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistema užtikrina, kad nukentėjusiam asmeniui bus visada atlyginta žala, atsiradusi dėl eismo įvykio, neatsižvelgiant į tai, ar transporto priemonė yra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Jei transporto priemonė nėra apdrausta šiuo draudimu, žalą nukentėjusiam asmeniui atlygina Biuras. Eismo įvykiui įvykus kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje Biuras atitinkamas žalos atlyginimo sumas išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Kartu Biuras įstatymo pagrindu įgyja reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį arba asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį (ši sąvoka apima ne tik transporto priemonės savininką, bet ir kitus asmenis, nurodytus TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje). Šiai Biuro reikalavimo teisei nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykis įvyko ne Lietuvoje, taikoma Lietuvos teisė (kaip yra nurodęs kasacinis teismas, šios Biuro reikalavimo teisės pagrindas yra TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014).

40. Biuro reikalavimo teisė į atsakingą už žalos padarymą asmenį (asmenį atsakingą už eismo įvykį) ir asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį, atsiranda skirtingais pagrindais. Šiuo atveju turi būti daromas skirtumas tarp civilinės atsakomybės už eismo įvykį ir civilinės atsakomybės už pareigos apdrausti transporto priemonę pažeidimą.

41. Biuras reikalavimą atsakingam už žalą asmeniui reiškia tuo pagrindu, kad asmuo yra atsakingas už įvykusį eismo įvykį ir žalą, padarytą tokiu eismo įvykiu, o Biuras įstatymo pagrindu atlygino šio asmens padarytą žalą, todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Biuras reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, reiškia už specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, kurios įprastinė vieta yra Lietuvoje, pažeidimą. Pažymėtina, kad šiam asmeniui Biuras turi teisę reikšti reikalavimą nepriklausomai nuo to, kad jis nėra atsakingas (jam nekyla civilinė atsakomybė) už eismo įvykį, kuriuo buvo padaryta žala nukentėjusiam asmeniui. Tai lemia ir atitinkamą civilinės atsakomybės sąlygų taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

42. Nagrinėjamoje byloje Biuras reikalavimą reiškia transporto priemonės savininkei (atsakovei), neįvykdžiusiai pareigos sudaryti draudimo sutartį, dėl Biuro, remiantis, be kita ko, Biurų tarybos Vidaus nuostatais, valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančiais teisės aktais, išmokėtos Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui 5161,62 Eur sumos dėl eismo įvykio, įvykusio Vokietijoje, susigrąžinimo.

43. Kaip jau minėta, TPVCAPDĮ nustato pareigą transporto priemonės, kurios įprastinė vieta yra Lietuvos Respublikoje, savininkui drausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Transporto priemonės savininkui, pažeidus šią specialiuoju įstatymu nustatytą pareigą, kyla atitinkamos įstatyme nustatytos teisinės pasekmės. Viena iš jų – transporto priemonės savininkui kyla civilinė atsakomybė, t. y. Biuras įgyja teisę reikalauti, kad transporto priemonės savininkas jam atlygintų pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymu padarytą žalą, o transporto priemonės savininkui tenka pareiga Biurui atlyginti tokią žalą. TPVCAPDĮ nedetalizuoja šios transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygų, todėl taikomos bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos.

44. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės savininko ir Biuro nesieja sutartiniai santykiai, transporto priemonės savininko atsakomybė už Biurui padarytą žalą yra deliktinė, todėl taikomos deliktinę atsakomybę nustatančios taisyklės. Tai reiškia, kad transporto priemonės savininko atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama, kitas transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį – turi įrodyti Biuras.

45. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėti transporto priemonės savininko veiksmai pasireiškia specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neįvykdymu, t. y. neteisėtu pasyviu transporto priemonės savininko elgesiu (neveikimu). Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta pirmiau, pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra besąlyginė plačios apimties pareiga, neteisėtiems veiksmams nustatyti pakanka įrodyti aplinkybę, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta minėtu draudimu.

46. Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga reguliuojama CK 6.249 straipsniu. Žala yra Biuro patirtos išlaidos (nuostoliai). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir į TPVCAPDĮ 17 straipsnyje nustatytą reguliavimą, Biuro įrodinėjamą žalą sudaro Biuro eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui pagrįstai išmokėta suma.

47. Biuro pareiga išmokėti atitinkamą sumą eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui kilo būtent dėl to, kad transporto priemonės savininkė neįvykdė savo pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šią pareigą, be kita ko, lemia tai, kad transporto priemone, kurios įprastinė vieta yra Lietuvos teritorijoje, kitoje valstybėje buvo sukeltas eismo įvykis, už kurį atsakomybė tenka būtent šią transporto priemonę valdžiusiam asmeniui. Už eismo įvykį atsakingo asmens civilinės atsakomybės sąlygos nustatomos ir eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims žala atlyginama pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę. Todėl žalos dydžio nustatymui turi reikšmės valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, teisė, nagrinėjamu atveju – Vokietijos teisė.

48. Kasacinis teismas, aiškindamas TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 5 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad šios nuostatos, pirma, nurodo, kad galimai už eismo įvykį atsakingo asmens civilinės atsakomybės sąlygos nustatomos ir eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims padaryta žala atlyginama pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę. Antra, šios taisyklės taip pat suponuoja, kad, esant ginčui dėl to, ar pagrįstai nukentėjusiems asmenims išmokėtos išmokos, būtent Biurui tenka pareiga pateikti su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017).

49. Atsižvelgiant į tai, Biuras, siekdamas įrodyti žalos, kuri atsirado dėl neįvykdžiusio transporto priemonės savininko pareigos apdrausti transporto priemonę pažeidimo, dydį, turi pagrįsti, kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras žalos atlyginimo sumą išmokėjo atsižvelgiant į eismo įvyko vietos privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo (atsakingo už žalą asmens) civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos, nagrinėjamu atveju Vokietijos, teisę. Todėl Biurui tenka pareiga pateikti visus žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, inter alia (be kita ko), ir transporto priemonės valdytojo (atsakingo už žalą asmens) civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo reikalavimo pagrįstumą. Atitinkamai atsakovas, siekdamas sumažinti žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo, turi pateikti savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kurie gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai. Atsakovui nepakanka kritikuoti Biuro atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejones, kad nepagrįstai buvo netaikytos atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias atsakomybė gali būti sumažinta, – jam tenka našta Europos Sąjungos valstybės narės normomis, jų taikymo praktika ir (ar) teisės doktrina pagrįsti, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

50. Nagrinėjamu atveju žala, kurią ieškovas prašė priteisti iš atsakovės, atsirado Vokietijoje, žalos administravimą atliko Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, kuris pateikė ieškovui reikalavimą atlyginti 5161,62 Eur dydžio žalą. Pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus žalą sudaro: 1702,86 Eur išmoka už „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žalą, pagal Pahrzeugpflege Kraus sąskaitą-faktūrą Nr. RE2021/369, pagal DAT sąmatą, Nr. 21329047 20210307152850867; 2785,50 Eur išmoka už „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žalą pagal IRS KAMMER parengtą sąmatą Nr. 2210111, parengtą AUDATEX sistema; 673,25 Eur žalos administravimo mokestis. Ieškovas į nagrinėjamą bylą pateikė BECS Europos žalų administravimo biuro žalos administravimo dokumentus, policijos pažymą, nuotraukas, ekspertizės, remonto išlaidų sąmatų, pavedimo nurodymus, Vokietijos teisės aktų nuostatas ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju darytina išvada, jog ieškovas pateikė žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, patvirtinančius jo reiškiamo reikalavimo pagrįstumą.

51. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis ryšys yra faktinis (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų) (lot. conditio sine qua non) ir teisinis (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019).

52. Taigi, tarp transporto priemonės savininko neveikimo ir Biuro patirtos žalos turi būti nustatytas priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi reikšmės aplinkybė, kad Biurui tenka pareiga išmokėti išmoką būtent dėl to, kad transporto priemonės savininkas neįvykdė savo pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonės savininkas, besielgdamas kaip protingas ir apdairus asmuo, turi galimybę numatyti, kad tuo atveju, jei jis neįvykdys jam įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę ir įvyks eismo įvykis, šiuo įvykiu nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą turės atlyginti Biuras.

53. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalą padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo šio standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumą ir kaltės egzistavimą. TPVCAPDĮ nustatytas teisinis reguliavimas ir transporto priemonės kaip didesnio pavojaus šaltinio specifika lemia, kad iš transporto priemonės savininko yra reikalaujama elgtis itin rūpestingai ir atsakingai. Todėl tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, laikoma, kad jis nesielgė rūpestingai ir apdairiai. Transporto priemonės savininkas, siekdamas nuneigti šią prezumpciją, turėtų pateikti savo poziciją pagrindžiančius argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus.

54. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra nustatytos visos atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Ieškovas įrodė transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

Dėl bylos procesinės baigties

55. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl žyminio mokesčio

56. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi atsakovei UAB „Vikreda“ buvo atidėtas 116,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą mokėjimas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.

57. Atsakovės apeliacinio skundo netenkinus, iš jos valstybės naudai priteisiamas žyminis mokestis (CPK 84 ir 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Vikreda“ (į. k. 302318339) valstybės naudai 116,00 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų) žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Rasa Bartašienė Birutė Simonaitienė Vilija Valantienė