- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-20
- Bylos Nr.
- e2-2656-853/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00988-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vikreda“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Vikreda“ 5161,62 Eur nuostolių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovas nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. Vokietijoje dėl nenustatyto asmens, vairavusio nenustatytą vilkiką, prie kurio buvo prikabinta priekaba „Krone“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovė buvo transporto priemonės „Krone“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė „Krone“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ). Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau – žaliosios kortelės sistemos) dalyvės. Žaliosios kortelės sistema veikia tokiu principu, kad eismo įvykio valstybės (šiuo atveju – Vokietijos) nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalų administravimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje eismo įvykių metu padarytą žalą pagal eismo įvykio valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatas. Tuo tarpu transporto priemonės įprastinės buvimo vietos – registracijos valstybės (šiuo atveju – Lietuvos) nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis padarytų žalų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 5161,62 Eur sumai, o ieškovas vadovaudamasis TPVCAPDĮ sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą 5161,62 Eur sumą. Ieškovas, sumokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, iš atsakovės įgijo teisę reikalauti grąžinti sumokėtą sumą, tačiau atsakovė reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo. Pastebėjo, jog atsakovei buvo sudarytos sąlygos dalyvauti 2020 m. rugpjūčio 18 d. eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procese, tačiau atsakovė buvo pasyvi ir nerūpestinga.
Atsakovė UAB „Vikreda“ procesiniuose dokumentuose nurodo, jog su ieškovo pateiktu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog atsakovė ieškovui nurodė, jog 2020 m. rugpjūčio 18 d. Vokietijoje su puspriekabe, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo vilkikas, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas patikrinęs vilkiko sekimo GPS duomenis, ieškovui nurodė, jog vilkikas kelyje A65 niekur nebuvo sustojęs, o vilkiko vairuotojas atsakovei patikino, jog jokio kontakto neturėjo ir nieko kelyje nepastebėjo. Policijos pareigūnai vilkiko nebuvo sustabdę, o nuotraukų pridaryti galėjo bet kada. Nuotraukos nėra kokybiškos ir iš jų negalima nustatyti ar tai yra atsakovės vilkikas. Nėra pateikta duomenų apie faktinį automobilių remontą. Be to, į bylą nėra pateikta kitos transporto priemonės „Mecedes Benz Vito Kasten“ nuotraukų. Ieškovas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų nustatytos visos aplinkybės ir tikrasis žalos dydis byloje nėra nustatytas, o reiškiamas reikalavimas dėl 5161,62 Eur nuostolių atlyginimo – nepagrįstas.
Ieškovo ir atsakovės atstovai į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti ieškovui ir atsakovei bei jų atstovams, nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. Vokietijoje dėl nenustatyto asmens, vairavusio nenustatytą vilkiką, prie kurio buvo prikabinta priekaba „Krone“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovė buvo transporto priemonės „Krone“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė „Krone“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ). Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje (kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais Vokietijos transporto priemonių draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą 5161,62 Eur ir pateikė reikalavimą ieškovui dėl žalos sumos atlyginimo. Ieškovas, gavęs minėtą reikalavimą bei informaciją apie įvykusio eismo įvykio aplinkybes, duomenis apie dėl įvykusio eismo įvykio apskaičiuotą žalos dydį, 2021 m. lapkričio 4 d. atlygino Vokietijos transporto priemonių draudikų biurui patirtą 5161,62 Eur dydžio žalą ir raštu ne kartą kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovė negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos.
Nagrinėjamu atveju atsakovė byloje iš esmės ginčija: reikalaujamos atlyginti žalos dydį, pasak atsakovės, nėra nustatytas tikrasis žalos dydis, bei byloje nėra įrodymų, jog dėl atsakovės vilkiko kaltės padaryta žala.
Bylos duomenimis, atsakovė ieškovui patirtų nuostolių neatlygino, neginčydama faktų, kad transporto priemonė „Krone“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
TPVCAPDĮ tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių ir asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę. Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, t. y. ieškovas (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškovas turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, jog ieškovas moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.
TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje reglamentuota tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. O to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Be kita ko, TPVCAPDĮ 41 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, valdytojai, išvykdami iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios šio įstatymo reikalavimus, sudarymą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog pagal Reino–Pfalco policijos valdybos pranešimą apie eismo įvykį 2020 m. rugpjūčio 18 d. 16.05 val. 76865 Insheimas, Pietinės Veinštrasės apskritis federalinis greitkelis Nr. 65 Liudvigshafeno kryptimi įvyko įvykis, kurio metu puspriekabių vilkikas iš Lietuvos (LT) važiavo federaliniu greitkeliu Nr. 65 iš Karlsrūhės Liudvigshafeno kryptimi. Tarp išvažiavimo į Rorbachą ir Insheimą nuo Nr. 01 transporto priemonės atsiskyrė metalinė dalis ir kliudė abi paskesnes transporto priemones (Nr. 02 ir Nr. 03). Transporto priemonė Nr. 01 – puspriekabių vilkikas, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo subraižyta puspriekabė. Transporto priemonė Nr. 02 – mikroautobusas „Mercedes Benz“, „Daimler“, V klasė (duomenys neskelbtini), buvo įlenktas kairysis lengvojo automobilio šonas. Transporto priemonė Nr. 03 – lengvasis automobilis „Renault“ (duomenys neskelbtini), buvo įlenktas kairysis lengvojo automobilio šonas. Pagal VĮ „Regitra“ pateiktą informaciją apie transporto priemonę „Krone“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas 2020 m. rugpjūčio 18 d. buvo atsakovė UAB „Vikreda“, j. a. k. 302318339. Už transporto priemonės „Krone“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žalą bei su žala susijusius nuostolius išmoka išmokėta pagal Vokietijos nacionalinio draudikų biuro išduotą mokėjimo reikalavimą 5161,62 Eur sumai, kurią sudaro: 1702,86 Eur išmoka už „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žalą, pagal Pahrzeugpflege Kraus sąskaitą-faktūrą Nr. RE2021/369, pagal DAT sąmatą, Nr. 21329047 20210307152850867; 2785,50 Eur išmoka už „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žalą pagal IRS KAMMER parengtą sąmatą Nr. 2210111, parengtą AUDATEX sistema; 673,25 Eur žalos administravimo mokestis.
Byloje kilo ginčas dėl to, jog atsakovė nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. Vokietijoje su puspriekabe, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo vilkikas, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, pasak atsakovės, pagal GPS duomenis vilkikas A65 kelyje niekur nebuvo sustojęs, o ir, pasak vilkiko vairuotojo, tuo metu jokio kontakto neturėjo ir nieko kelyje nepastebėjo. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Teismo vertinimu, Reino–Pfalco policijos valdybos pranešimas apie eismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. įvykį – laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, nes jis išduotas valstybės institucijos, kuri neviršijo savo kompetencijos, dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus ir jame pateikta informacija yra pakankama įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms nustatyti. Atsakovės pateikti įrodymai, patvirtina, jog atsakovės transporto priemonė vyko tuo keliu, kuriuo buvo užfiksuotas įvykis, tačiau atsakovės įrodymai nepaneigia, jog iš atsakovės transporto priemonės negalėjo atsiskirti metalinė dalis, kuri pataikė į kitas transporto priemones. Atsakovės argumentai, jog atsakovės transporto priemonės vairuotojas nematė ar transporto priemonė nebuvo sustojusi nepaneigia fakto, jog iš atsakovės važiuojančios transporto priemonės negalėjo atsiskirti metalinė dalis. Metalinė dalis gali atsiskirti ir iš važiuojančios transporto priemonės, o vairuotojas galėjo nematyti atsiskyrimo fakto ar tiesiog gali būti gynybinė pozicija, siekiant išvengti žalos atlyginimo. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina Reino–Pfalco policijos valdybos pranešime apie eismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. įvykį nurodytas aplinkybes. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė tik vienos transporto priemonės apgadinimo nuotraukas, tačiau kitos transporto priemonės nuotraukų nepateikė, tai nelaikytina, jog transporto priemonė nebuvo apgadinta. Reino–Pfalco policijos valdybos pranešimas patvirtina, jog buvo apgadintos dvi transporto priemonės, todėl, nesant byloje tai paneigiančių įrodymų, laikytina, jog buvo apgadintos dvi transporto priemonės. Bylos kontekste pažymėtina ir tai, jog tarp ieškovo ir atsakovės vykęs susirašinėjimas elektroniniais laiškais liudija, jog atsakovei buvo žinomos Reino–Pfalco policijos valdybos pranešime apie 2020 m. rugpjūčio 18 d. eismo įvykį nurodytos aplinkybės, ieškovė ragino atsakovę kreiptis ir aktyviai ginti pažeistas teises. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė kreipėsi į Vokietijos institucijas dėl įvykusio įvykio aplinkybių išsiaiškinimo ar paneigimo.
Taip pat, pažymėtina, jog šioje byloje atsakovė iš esmės nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių būtų pagrindas abejoti Vokietijos kompetentingų institucijų nustatytomis įvykio aplinkybėmis, kurios ne tik nustatė eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemones bei jų valstybinius numerius, nurodė eismo įvykio aplinkybes, padarytus apgadinimus, nustatė atsakovės transporto priemonę, kuri visiškai sutapo su atsakovės transporto priemone, kuri vyko tuo maršrutu.
Atsakovė ginčydama ieškinio pagrįstumą, taip pat ginčija padarytos žalos dydį, nurodydama, kad ieškovo reikalaujama nuostolių suma yra nepagrįsta ir pažeidžianti teisingumo principą, kadangi reikalaujama atlyginti daugiau nuostolių negu galimai atsakovė sukėlė.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublika ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra žaliosios kortelės sistemos dalyvės. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai, paskelbti su 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB). Esant neapdraustai įvykio kaltininko vairuojamai transporto priemonei, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, šiuo atveju Vokietijos, vadovaudamasis minėtais nuostatais, administruoja žalą ir atlygina ją nukentėjusiems, atlyginęs žalą patirtas išlaidas pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti administravimo išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, šiuo atveju ieškovui, kuris atlygina išmokėtą žalą.
Šiuo atveju žala, kurią prašoma priteisti iš atsakovės, atsirado Vokietijoje, todėl žalos administravimą atliko Vokietijos nacionalinis draudikų biuras. Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad Vokietijos nacionalinis draudikų biuras ieškovui pateikė reikalavimą atlyginti atsakovės 5161,62 Eur žalą. Minėtą žalą sudaro: 1702,86 Eur išmoka už „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žalą, pagal Pahrzeugpflege Kraus sąskaitą-faktūrą Nr. RE2021/369, pagal DAT sąmatą, Nr. 21329047 20210307152850867; 2785,50 Eur išmoka už „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žalą pagal IRS KAMMER parengtą sąmatą Nr. 2210111, parengtą AUDATEX sistema; 673,25 Eur žalos administravimo mokestis. Nacionalinis draudikų biuras, kuris atsakingas dėl nedrausto vairuotojo padarytos žalos (šiuo atveju ieškovas), remdamasis Bendradarbiavimo nuostatomis, privalo kompensuoti ne tik eismo įvykio šalies nacionalinio draudikų biuro patirtas išlaidas dėl išmokėtų draudimo išmokų, bet ir atlyginti eismo įvykio šalies nacionalinio draudikų biuro žalos administravimo išlaidas. Administravimo mokesčio suma, patvirtinta Biurų Tarybos, yra 15 proc. nuo bendros išmokos už žalą.
Iš BECS Europos žalų administravimo biuro, pavedimo nurodymų, ekspertizės, remonto išlaidų sąmatų, matyti, kad dėl atsakovės vairuotojo kaltės padaryto eismo įvykio patirta žala buvo pašalinta, minėtoje sąmatoje detalizuoti darbai, medžiagos, jų kainos ir kitos patirtos išlaidos, susidariusios dėl atsakovės darbuotojo kaltės padaryto eismo įvykio. Taigi, laikytina, kad apskaičiuotos materialinės žalos dydis yra adekvatus ir visiškai pagrįstas byloje esančiais įrodymais.
Kaip minėta, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuoja TPVCAPDĮ, kurio 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, išmoka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Biurų tarybos Vidaus nuostatus ir į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.
Remiantis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, eismo įvykio vietos draudikų biuras gali reikalauti atlyginti tiek sumas, susijusias su eismo įvykio metu padaryta žala, tiek su administravimo procesu, tiek teisminio ar neteisminio proceso metu patirtas išlaidas (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnio 1 dalis).
Šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys, jog žalos atlyginimą nukentėjusiajam, administravo Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, kuris žalą administravo visiškai savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims, ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais. Būtent eismo įvykio vietos valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis).
Pastebėtina, jog administruojant žalą neabejotinai yra patiriamos išlaidos, susijusios su žalos administravimo procesu. Biuro tarybos 37-oji generalinė asamblėja sprendimų ir rekomendacijų 1, 2 punktais patvirtino mokėtinų administravimo mokesčių dydį, kuris apskaičiuojamas remiantis 15 procentų dydžio nuo konkrečiai nustatytos žalos sumos, kuris siekia minimalų 200 Eur arba maksimalų 3500 Eur dydį. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras šiuo atveju taikė 673,25 Eur administravimo mokesčio dydį, kurį įtraukė į patirtų nuostolių sumą bei pateikė reikalavimą ieškovui juos atlyginti. Ieškovas, remdamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdamas Biurų tarybos Vidaus nuostatus, Vokietijos nacionalinis draudikų biurui sumokėjo reikalaujamą 673,25 Eur žalos administravimo mokestį, kuris neviršija maksimalios sumos.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje ištirtus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, laikytina, kad šiuo atveju Vokietijos nacionalinis draudikų biuras turėjo teisę reikalauti atlyginti susidariusį administravimo mokestį, o ieškovas, atlyginęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui minėtą mokestį, pagrįstai reikalauja šios sumos priteisimo iš atsakovės, todėl atsakovės teiginiai apie tai, jog ieškovas iš atsakovės reikalauja atlyginti daugiau nuostolių negu atsakovė galimai sukėlė ir tokiais veiksmais siekia praturtėti atsakovės sąskaita, taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Aptartų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad teismo vertinimu, ištyrus byloje pateiktus įrodymus, neginčytinai nustatyta, jog eismo įvykis įvyko būtent atsakovės vairuotojo, vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotą, atsakovei priklausiusią transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaltės, todėl ieškovas privalėjo Vokietijos nacionaliniu draudikų biurui atlyginti patirtus nuostolius, kurie ištyrus byloje esančių įrodymų visumą laikytini visiškai pagrįstais. Ieškovas atlygino padarytą žalą ir tokiu būdu įgijo regreso teisę šią žalą išsiieškoti iš atsakovės, kadangi eismo įvykis įvyko atsakovės darbuotojui vykdant darbines funkcijas ir būtent atsakovė buvo atsakinga už jai naudojimosi teise priklausiusios transporto priemonės draudimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš atsakovės taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 116,00 Eur žyminis mokestis ir 433,17 Eur už vertimus iš vokiečių kalbos, pagal pateiktą sąskaitą – faktūrą, todėl šios išlaidos – 549,17 Eur (116,00 Eur + 433,17 Eur) priteistinos ieškovui iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Vikreda“, juridinio asmens kodas 302318339, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, naudai:
- 5161,62 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt vieno euro 62 ct) nuostolius;
- 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra 5161,62 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. gegužės 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
- 549,17 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.