Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB Kauno energija ieškinį atsakovui Valstybinė įmonė Turto bankas dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Teisme gautas ieškovo prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Byla nagrinėjama ieškovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo valstybės įmonė Turto bankas (e. b. l. 6-8). Byloje taip pat nustatyta, kad nuosavybės teisės į butą Lietuvos Respublikai perėjo paveldėjimo teisės pagrindu, 2015-07-23 mirus buto savininkei T. L. (e. b. l. 23, 25). Nustatyta, jog 1997-05-27 T. L. ir ieškovas sudarė Atsiskaitymo už buto (negyvenamųjų) patalpų ir vandens šildymo sutartį, pagal kurią T. L. įsipareigojo atsiskaityti ieškovui už suvartotą šilumos energiją sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka (e. b. l. 61-62). 2017-02-28 Kauno miesto 13-ame notaro biure atsakovui išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. 1018 (e. b. l. 76-77). Nustatyta, jog T. L. butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta hipoteka (e. b. l. 7). 2018-01-09 antstolis R. S., vykdydamas Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 3675/2017-08-28 dėl 49 536,83 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo išieškotojo AB „Swedbank“ naudai, paskelbė buto varžytines už pradinę 32 000,00 Eur kainą (e. b. l. 78). Pagal 2018-03-01 Turto pardavimo iš varžytynių aktą, minėtas butas buvo parduotas naujam savininkui J. L. už 33 012,00 Eur (e. b. l. 79). Atsakovo teigimu, minėta suma nepadengė hipotekos kreditoriaus AB „Swedbank“ kreditorinio reikalavimo, kurio dydis buvo 49 414, 08 Eur. Todėl visa už butą varžytinių metu pasiūlyta pinigų suma, atskaičius vykdymo išlaidas, buvo pervesta į hipotekos kreditoriaus sąskaitą. Atsakovas laikotarpiu nuo 2017-07-21 iki 2017-11-22 ieškovui sumokėjo 69,51 Eur (e. b. l. 81). Atsakovo įsiskolinimą sudaro 225,26 Eur skola per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-05-01 bei 870,71 Eur skola per laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2017-11-01. Įsiskolinimo dydis byloje grindžiamas mokesčių paskaičiavimo pažymomis (e. b. l. 27-51). Nustatyta, jog ieškovas 2017-07-28 raštu kreipėsi į atsakovą dėl susidariusio įsiskolinimo, atsakovas nurodė, jog sutinka apmokėti mokesčius už teikiamas komunalines paslaugas už einamus mėnesius nuo turto perėmimo, tačiau atsiskaitymo klausimą už palikėjos skolą galės spręsti tik realizavęs turtą, taip pat ieškovui pateikus įrodymus, jog nepraleistas 3 mėnesių terminas kreditiniams reikalavimams pareikšti (e. b. l. 14-20). Kauno apylinkės teismo 2018-02-28 nutartimi ieškovui buvo atnaujintas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir teismas patvirtino 225,26 Eur kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro T. L. įsiskolinimas už šilumos energiją, suteiktą pagal 1997-05-27 Atsiskaitymo už buto (negyvenamųjų) patalpų ir vandens šildymo sutartį laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-05-01 (e. b. l. 57-60).

Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, jog atsakovo argumentas, kad buto vertė nepakankama padengti skolą, nepaneigia ieškinio dėl skolos pagrįstumo. Nurodė, jog skolos išieškojimas yra vykdymo proceso dalykas, todėl antstolis, vykdydamas teismo sprendimą, taikys ribotą valstybės atsakomybę. Pažymėjo, jog ieškovas pateikė visus skolą pagrindžiančius finansinius dokumentus, iš kurių turinio matyti, kokio dydžio ir už kokį laikotarpį buvo atlikti priskaitymai bei kaip susidarė prašoma priteisti skola. Ieškovo nuomone, atsakovas taip pat nepagrįstai prašo atmesti ieškovo pareikštus reikalavimus dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (e. b. l. 100-102).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalies nuostatas palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena.

Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straiprsnio 3 dalis). Civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK5.62 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Veiksmai, kuriuos įpėdinis privalo atlikti, kad būtų pripažintas priėmusiu palikimą, nurodyti Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo iš viso 1095,97 Eur skolą už ieškovo parduotą šilumos energiją, kurią sudaro 225,26 Eur skola per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-05-01 bei 870,71 Eur skola per laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2017-11-01.

Nustatyta, jog po T. L. mirties 2015-07-23 palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės įmonės Turto bankas. Kasacinis teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išplėtojo teisės taikymo praktiką ir išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. L. mirė 2015-07-23, taigi ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena. Kauno apylinkės teismo 2018-02-28 nutartimi teismas patvirtino 225,26 Eur ieškovo kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro T. L. įsiskolinimas už šilumos energiją, suteiktą pagal 1997-05-27 Atsiskaitymo už buto (negyvenamųjų) patalpų ir vandens šildymo sutartį laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-05-01. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti iš atsakovo 225,26 Eur įsiskolinimą, nurodydamas, jog valstybės paveldėto T. L. turto tikroji vertė yra mažesnė nei palikėjos skolų dydis, o valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

Pažymėtina, jog palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.62 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju nustačius, kad palikimą, atsiradusį po T. L. mirties, priėmė valstybė, jai atsirado pareiga paveldėto turto tikrosios vertės ribose atsakyti už palikėjo prievoles, tarp jų ir už palikėjo įsiskolinimą už tiektą šilumos energiją. Sutiktina su atsakovo argumentu, jog valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, tačiau pažymėtina, jog atsakovo argumentas, kad buto vertė nepakankama padengti skolą, nepaneigia ieškinio dėl skolos pagrįstumo. Pažymėtina, jog skolos išieškojimas yra vykdymo proceso dalykas. Atsižvelgiant į tai, paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti ir iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 225,26 Eur skolą už suvartotą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-05-01 yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pažymėtina, jog prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Nuo palikimo atsiradimo dienos visos prievolės, susijusio su paveldimu turtu, tampa naujojo savininko prievolėmis, nepriklausomai nuo to, kada jis įformins palikimo perėjimo jam faktą. Tokiu būdu nuo palikimo atsiradimo dienos palikėjos turto perėmėjai pereina ir pareiga rūpintis paveldėtu turtu ir jo išlaikymu, taigi kartu atsakovui kaip naujam turto savininkui perėjo ir pareiga mokėti su butu susijusias išlaidas už ieškovo tiektą šilumos energiją. Ieškovas prašo priteisti 870,71 Eur skolos už tiektą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2017-11-01. Pažymėtina, jog įsiskolinimo fakto atsakovas neginčija. Tuo tarpu atsakovo argumentai, jog prašoma priteisti suma turėtų būti mažinama atskaičius atsakovo jau sumokėtas sumas (iš viso 69,51 Eur laikotarpiu nuo 2017-07-21 iki 2017-11-22) atmestini kaip nepagrįsti, kadangi iš ieškovo pateiktų mokesčių paskaičiavimo pažymų matyti, jog ieškovo prašoma priteisti 870,71 Eur suma apskaičiuota jau atskaičius atsakovo sumokėtą 69,51 Eur sumą. Byloje nėra duomenų, kad 870,71 Eur įsiskolinimo suma ieškovui būtų sumokėta, todėl ieškovo reikalavimas dėl 870,71 Eur priteisimo taip pat tenkintas, kaip pagrįstas ir įrodytas.

Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti iš atsakovo 5 % dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Šias įstatyme numatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku, todėl ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 1095,97 Eur (225,26 Eur + 870,71 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat tenkintinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistina 25,00 Eur žyminio mokesčio, 36,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 0,87 Eur už duomenų iš Nekilnojamojo turto registro gavimą, viso – 62,17 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AB „Kauno energija”, j. a. k. 235014830, iš atsakovo VĮ Turto bankas, j. a. k. 112021042, 1095,97 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt penkis eurus 97 ct) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1095,97 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 62,17 Eur (šešiasdešimt du eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidų

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.