Alytaus apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, V. K., jos ir suinteresuotų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, N. K., G. K. ir B. K. atstovei advokatei Rasai Malinauskienei,

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. U.,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims, pareiškusiems savarankiškusius reikalavimus, N. K., G. K., B. K., suinteresuotiems asmenims J. K., O. K., suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Turto banko“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. K., J. K., V. K., O. K., G. K., B. K., valstybės įmonei Turto bankui institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei suinteresuotų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, V. K., N. K., G. K. ir B. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys J. K. ir O. K. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į preiškimus, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Suinteresuoti asmenys J. K. ir O. K., tinkamai informuoti apie teismo posėdžių vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį proceso dalyviai informuoti tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl civilinė byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo R. K. pareiškimas ir suinteresuotų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, N. K., V. K., G. K. ir B. K., pareiškimas tenkintini.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (LietuvosRespublikos civilinio kodekso (toliau –ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą.

Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.

Nustatyta, kad R. K., J. K., O. K., V. K., G. K., B. K. tėvas ir N. K. sutuoktinis V. K. mirė (duomenys neskelbtini)(e. b. l. 6, el. dok. Nr. DOK-8325 priedai). Iš VĮ Registrų centro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad V. K. nuo (duomenys neskelbtini) buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), mirė santuokoje, santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), sutuoktinė – N. K. ((duomenys neskelbtini)išvyko į Airiją), vaikai: R. K., J. K. ((duomenys neskelbtini) išvyko į Jungtinę Karalystę), O. K. ((duomenys neskelbtini) išvyko į Jungtinę Karalystę), V. K., G. K. ((duomenys neskelbtini) išvyko į Jungtinę Karalystę), B. K. (e. b. l. 6, el. dok. Nr. DOK-8325 priedai).

Pareiškėjas R. K. ir suinteresuoti asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, V. K., G. K. ir B. K., yra pirmos eilės įpėdiniai paveldint mirusiojo V. K. palikimą pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Suinteresuotas asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, N. K., palikėją pergyvenusi jo sutuoktinė, šiuo atveju paveldi pagal įstatymą su pirmos eilės įpėdiniais (CK 5.13 straipsnis).

Mirusiojo V. K. vardu jo mirties dieną buvo registruotas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini): 40 000/95 500 dalys 9,5500 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 2/3 dalys 77,25 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kiemo rūsys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ūkio pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); lauko virtuvė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ūkio pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 2/3 dalys kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (stoginė 7I1ž, lauko tualetas v), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 6, el. dok. Nr. DOK-8325 priedai) bei 717/2870 dalys 28,700 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (el. dok. Nr. DOK-14460 priedai).

Adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo gyvenamąją vietą: R. K. – (duomenys neskelbtini), V. K. – (duomenys neskelbtini), B. K. – (duomenys neskelbtini), N. K. – nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo išvykimą į Airiją) (el. dok. DOK-14460 priedas).

Byloje pateiktas Prienų rajono II-ojo notaro biuro liudijimas patvirtina, kad notaro biure užvesta paveldėjimo bylą į (duomenys neskelbtini) mirusio V. K. palikimą, prašymą dėl palikimo perėjimo valstybei išdavimo pateikė VĮ Turto bankas, palikimo perėjimo valstybei liudijimas neišduotas (e. b. l. 12).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis iš kart po tėvo V. K. mirties priėmė visą šio palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Suinteresuoti asmenys N. K., V. K., G. K. ir B. K. nesutinko su tokio pobūdžio reikalavimu ir pareiškė savarankišką reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. K. mirties atsiradusį palikimą, pradėdamos paveldimą turtą faktiškai valdyti, priėmė N. K., V. K., G. K. ir B. K.. Pareiškėjas su pastarųjų savarankišku reikalavimu sutiko, jo nuomone, tiek jis, tiek ir N. K., V. K., G. K. ir B. K., priėmė palikėjo V. K. palikimą, pradėdami paveldimą turtą valdyti.

Iš pareiškėjo pareiškimo, jo paaiškinimų teismo posėdžio metu, suinteresuotų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, pareiškimo, suinteresuoto asmens, pareiškiančio savarankiškais reikalavimus, V. K. paaiškinimų teismo posėdžio metu, taip pat liudytojų J. M. ir J. J. paaiškinimų ir bylos medžiagos matyti, kad N. K. iki sutuoktinio, o R. K., V. K., G. K., B. K. iki jų tėvo V. K. mirties (duomenys neskelbtini)gyveno kartu su V. K. adresu (duomenys neskelbtini), šiam priklausiusiose 2/3 dalyse gyvenamojo namo dalyse, naudojosi palikėjui priklausiusiais gyvenamojo namo priklausiniais, žemės sklypo dalimi. Minėtu adresu N. K., R. K., V. K., G. K., B. K. toliau gyveno ir mirus V. K.. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra, jas taip pat patvirtina ir tai, kad šiuo adresu deklaruota R. K. (nuo (duomenys neskelbtini)), V. K. (nuo (duomenys neskelbtini)), B. K. (nuo (duomenys neskelbtini)), N. K. (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta. N. K., kartu su tuo metu nepilnamečiais vaikais V. K., G. K., B. K., toliau gyvendama sodyboje, naudojosi sodyboje likusiais mirusiajam iki šio mirties priklausiusiais daiktais, bendrai N. K. su palikėju santuokos metu įgytais daiktas, baldais, ir pan., ūkinius pastatus naudojo pagal paskirtį, prižiūrėjo pastatus, rūpinosi gyvenamojo namo šildymu, žemės sklypo dalyje augino daržoves, t. y. save laikė mirusiajam iki šios mirties priklausiusio turto paveldėtojais ir savininkais, minėtu turtu naudojosi kaip savo turtu.

Ginčo, dėl to, jog po V. K. mirties atsiradusį palikimą, pradėdamos paveldimą turtą faktiškai valdyti, priėmė N. K. ir tuo metu nepilanmetės V. K., G. K. ir B. K., atstovaujamos savo motinos, nėra, pareiškėjo, suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais, liudytojų pateiktos aplinkybės bei rašytinė bylos medžiaga patvirtina palikimo priėmimo faktą, todėl suinteresuotų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą jų atžvilgiu tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo prašymo nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad mirusiojo V. K. palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti priėmė ir pats pareiškėjas, ne tik suinteresuoti asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Suinteresuoti asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, su šia aplinkybe nesutinka, nurodydami, jog pareiškėjas R. K. per tris mėnesius po palikėjo mirties jokių aktyvių veiksmų dėl pastarojo palikimo priėmimo neatliko. Vien ta aplinkybė, kad jis tėvo mirties dieną gyveno kartu su mama bei nepilnametėmis seserimis, nepatvirtina jį faktiškai pradėjus valdyti tėvo palikimą. Jis ilgą laiką buvo savo motinos išlaikomas, nes niekur nedirbo bei neturėjo jokių savo pajamų. Mirus V. K. visa nepilnamečių vaikų išlaikymo našta, sodybos priežiūra teko būtent jo sutuoktinei N. K.. Būten ji viena iš karto po savo sutuoktinio mirties, faktiškai pradėjo valdyti jo palikimą, pradėdama valdyti turtą, kaip savo nuosavybę. R. K. jokių pretenzijų dėl šio nereiškė, niekada net nebuvo užsiminęs, kad pageidautų paveldėti tėvo palikimo dalį, ar kitokiais konkliudentiniais veiksmais būtų akivaizdžiai tai parodęs ar išreiškęs. Prie V. K. laidotuvių organizavimo, kapavietės sutvarkymo pareiškėjas neprisidėjo, visas išlaidas, susijusias su laidotuvėmis bei kapavietės sutvarkymu, finansavo sutuoktinė N. K., kuri ir prižiūrėjo kapą. Šiuo atveju pareiškėjo R. K. nurodomos aplinkybės, kad 2018 m. balandžio 20 d. pirko ir išpjovė medieną, tikslu pakeisti pastatų supuvusias sienas, bei 2020 m. birželio15 d. pirko vandens šildytuvą, besąlygiškai nepatvirtina įpėdinio aktyvių palikimo priėmimo veiksmų.

Minėta, iš pareiškėjo pareiškimo, jo paaiškinimų teismo posėdžio metu, suinteresuotų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, pareiškimo, suinteresuoto asmens, pareiškiančio savarankiškais reikalavimus, V. K. paaiškinimų teismo posėdžio metu, taip pat liudytojų J. M. ir J. J. paaiškinimų ir bylos medžiagos matyti, kad R. K. iki jo tėvo V. K. mirties gyveno kartu su V. K. bei suinteresuotais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, palikėjui priklausiusiose 2/3 dalyse gyvenamojo namo dalyse, naudojosi palikėjui priklausiusiais gyvenamojo namo priklausiniais, žemės sklypo dalimi. Minėtu adresu R. K. toliau gyveno ir mirus V. K.. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra, jas taip pat patvirtina ir tai, kad šiuo adresu deklaruota R. K. (nuo (duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta. Vertintinas šių veiksmų pobūdis – ar jie reiškia palikėjui priklausiusio turto valdymą savininko teisėmis.

Teismo vertinimu, aplinkybės, kad pareiškėjas tiek iki palikėjo mirties, tiek pastarajam mirus, nepertraukiamai gyveno palikėjui priklausiusio namo dalyje, ją prižiūrėjo ir tvarkė, naudojosi ir naudojasi mirusiojo buities reikmenimis: baldais, buitine technika, indais, žemės ūkio padargais (kastuvais, kapliais, žoliapjove ir kt.), prižiūrėjo namų valdoje pasodintus vaismedžius ir vaiskrūmius, naudojasi sodo duodamais vaisiais, jį prižiūri, apšienauja sodo teritoriją, dalyje žemės sklypo augino įvairias daržoves, šienavo pievą, atitinka palikimo priėmimo faktinio valdymo būdu kriterijus. Toks vertinimas atitinka kasacinio teismo išaiškinimus, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjo paaiškinimus dėl jo gyvenimo palikimą sudarančiame name, šiuos paaiškinimus, kaip jau minėta, patvirtina bylos medžiaga, dėl šios aplinkybės ginčo nekilo. Pareiškėjo paaiškinimai dėl įrodinėjamų aplinkybių buvo nuoseklūs ir vienodi, todėl nėra pagrindo juos vertinti kaip nepatikimus.

Suinteresuotų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas R. K. neįrodė, kad priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti, nes R. K. neprisidėjo prie namų ūkio darbų, ką patvirtino liudytojas J. M., tačiau, teismo vertinimu, ši pozicija atmestina kaip nepagrįsta. Nors liudytojas J. M. teismo posėdyje ir nurodė, kad R. nieko nedarė, gėrė, į mišką malkų ruošti nevažiavo, tačiau vertinant tai, kad kaip nurodė pats liudytojas, jis vieną kartą į savaitę nuvažiuodavo į N. K. namus padėti, spręstina, kad jis negalėjo žinoti visos realios situacijos. Juolab, kad tokie jo paaiškinimai prieštarauja V. K. teismo posėdžio metu duotiems paaiškinimams, jog brolis R. padėdavo ūkyje, šienavo pievas, bei liudytojo J. J. paaiškinimams, kad R. dirbo žemę, arė laukus, tvarkė sodą, kiemą, rūpinosi malkomis, tvarkė namą, nugriovė priestatą ir iš blokelių pastatė naują priestatą. Teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, dėl kurių J. J. galėtų būti suinteresuotas bylos baigtimi ir dėl to duoti teismui melagingus paaiškinimus, todėl J. J. paaiškinimus vertina kaip patikimus. Be to, liudytojas J. M. yra N. K. brolis, pats liudytojas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo santykiai su pareiškėju metus laiko nelabai geri, todėl tai duoda pagrindą abejoti jo parodymų teisingumu. Remiantis paminėtu liudytojo J. M. paaiškinimus, kad pareiškėjas neprisidėjo prie ūkio darbų, vertina kritiškai, kaip nepatikimus, ir jais nesivadovauja. Visos nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas neprisidėjo prie namų ūkio darbų, yra prieštaringos ir neįrodytos, o pareiškėjo paaiškinimai, jog jis po tėvo mirties gyvendamas šiam priklausiusio gyvenamojo namo dalyje, prisidėjo prie ūkio darbų, yra nepaneigti, įrodyti pareiškėjo, liudytojo J. J. bei suinteresuoto asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, V. K., paaiškinimais teismo posėdžių metu.

Taip pat pažymėtina, jog tikrąją žmogaus valią gali išreikšti tik pats žmogus asmeniškai, todėl pareiškime nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas neturėjo valios priimti palikimo po tėvo mirties vertintina kaip nepagrįsta, tuo labiau, kad pareiškėjas nurodo, kad jis priėmė jam priklausančią palikimo dalį, likusią po tėvo mirties, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Nors teismų praktikoje pažymima, kad palikimą priimti galima tik aktyviais veiksmais, tačiau lygiai taip pat aiškiai turi būti išreikštas ir palikimo atsisakymas, patvirtintas notaro. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas palikimo atsisakymo nebuvo pareiškęs ir tai bei nustatyti jo veiksmai patvirtina, kad jis rūpinosi, tvarkė, prižiūrėjo atsiradusį palikimą kaip savo, pakankamai patvirtina pareiškėjo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

Pažymėtina ir tai, jog asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino palikimui priimti, gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007 ir kt.). Iš pareiškėjo pateiktų 2018 m. balandžio 20 d., 2019 m. kovo 22 d., 2020 m. vasario 3 d. PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad pareiškėjui R. Z. suteikė medienos pjovimo paslaugas (e. e. b. l. 6, el. dok. Nr. DOK-8325 priedai). Iš pareiškėjo pateiktų kvitų (e. b. l. 6, el. dok. Nr. DOK-8325 priedai) taip pat matyti, kad 2013 m. gruodžio 15 d., 2014 m. gruodžio 10 d., 2015 m. spalio 13 d., 2016 m. sausio 3 d., 2016 m. birželio 3 d., 2017 m. kovo 15 d., 2017 m. spalio 20 d., 2018 m. balandžio 6 d., 2018 m. kovo 2 d., 2019 m. spalio 26 d. ir gruodžio 8 d., 2020 m. rugpjūčio 3 d., 2020 m. gruodžio 17 d. mokėta už elektrą. Be to, iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 12 d. įgyta vinių, medsraigčių, 2018 m. rugsėjo 3 d. įgyta strypas, veržlių, 2018 m. rugsėjo 17 d. įgytas elektrodas, 2018 m. rugsėjo 23 d. įgyta vinių, kabė, plėvelės, 2018 m. spalio 2 d. įgyta dažų, 2019 m. rugsėjo 4 d. įgyta medsraigčių, (duomenys neskelbtini)sumokėta už vandens šildytuvą (e. e. b. l. 6, el. dok. Nr. DOK-8325 priedai). Pateikti įrodymai patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis rūpinosi gyvenamojo namo būkle, keitė supuvusias namo lentas, motinai išvykus į užsienį, mokėjo už elektrą. Byloje priešingų duomenų nėra. Nors paminėti veiksmai buvo atlikti po įstatymo nustatyto termino palikėjo palikimui priimti, tačiau jie rodo pareiškėjo nuoseklumą dėl palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti, ir tuo pačiu patvirtina šio termino metu atliktus paveldėtojo veiksmus, t. y. kad jis priėmė palikimą nustatytu terminu ir elgėsi su juo kaip savininkas.

Išnagrinėtų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nuo pat savo tėvo V. K. mirties priėmė šio palikimą, nes jis aktyviai valdė ir rūpinuosi palikimu nuo palikimo atsiradimo momento.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau paminėtu, daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas tiek pareiškėjo, tiek suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais atžvilgiu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys su savarankiškais reikalavimais negali kitokiu būdu gauti šio juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančio dokumento (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Taigi, nors R. K. bei suinteresuoti asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, N. K., V. K., G. K. ir B. K. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad R. K., N. K., V. K., G. K. ir B. K. faktiškai priėmė V. K. palikimą, pradėdami paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ir tokiu būdu faktiškai priimdami palikimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. kovo 9 d. sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktu, ypatingosios teisenos bylose mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. CPK 80 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Nagrinėjamu atveju už pareiškimą, pateiktą teismui elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtinas 38,00 Eur (50,00 Eur x 75 procentų) žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymas, permokėta žyminio mokesčio dalis – 37,00 Eur (75,00 Eur – 38,00 Eur), jam grąžintina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žyminio mokesčio dalies grąžinimas pavestinas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Suinteresuoti asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, sumokėjo 38,00 Eur žyminio mokesčio (e. b. l. 60, el. dok. Nr. DOK-14460 priedas). Suinteresuoti asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, N. K. ir V. K., prašo priteisti iš pareiškėjo kiekvienai po 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 400,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir 100,00 Eur už atstovavimą teisme, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (e. b. l. 100, 101-103; el. dok. Nr. DOK-30 110 priedai).

Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Šiuo atveju, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas sutiko su suinteresuotų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, pareikimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teismas sprendžia, jog pareiškėjo interesai nebuvo priešingi suinteresuotų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, interesams, todėl pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš suinteresuotų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, N. K. ir V. K., nepriteistinos. Nors suinteresuoti asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, N. K. ir V. K. turėjo skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi nei pareiškėjas, t. y. nesutiko su pareiškėjo pareiškimu, tačiau pareiškėjo pareiškimą tenkinus, suinteresuotų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, N. K. ir V. K. patirtios bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjo nepriteistinos.

Valstybė šioje byloje patyrė 21,00 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios lygiomis dalimis priteistinos iš pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, N. K. ir V. K. (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. K. pareiškimą bei suinteresuotų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, N. K., V. K., G. K. ir B. K., pareiškimą tenkintini.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelntini) ., mirties (duomenys neskelbtini)priėmė jo palikimą, pradėję jį faktiškai valdyti.

Priteisti iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 7,00 Eur (septynis eurus 00 ct) iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Grąžinti R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37,00 Eur (trisdešimt septynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. kovo 9 d.

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.