- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-30
- Bylos Nr.
- eAN2-148-768/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Pažeidėjas
- R. M.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį 450 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams už tai, kad jis 2025 m. liepos 27 d. 22.35 val., Panevėžyje, S. Kerbedžio – Nevėžio g. sankryžoje, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kuri yra atimta, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. prašė pakeisti skundžiamą nutarimą ir pritaikyti Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams arba administracinio poveikio priemonės visai neskirti. R. M. pripažįsta jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi, sutinka su paskirta bauda, tačiau nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone, nes ji yra per griežta.
Žemesnės instancijos teismas
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartimi R. M. skundas atmestas. Teismas įvertino, kad skiriant R. M. minėtą administracinio poveikio priemonę, administracinių nuobaudų, administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos. Tokią jam paskirtą administracinio poveikio priemonę laikyti per griežta ar neteisinga bei R. M. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nebuvo ir nėra jokio pagrindo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. R. M. pateikė apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį netaikyti administracinio poveikio priemonės – Specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemonę), arba paskirtos administracinio poveikio priemones terminą sutrumpinti.
4.1. Apeliantas nurodo, kad įvykdęs nusižengimą jokių neigiamų padarinių nesukėlė, neginčijo padaryto teisės pažeidimo nei administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, nei administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančioje Institucijoje, nei pirmosios instancijos teisme. Savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, taip pat paskirtą 450 Eur nuobaudą dėl padaryto nusižengimo sumokėjo.
4.2. 2024 m. liepos 27 d. 22 val. 35 min. buvo sustabdytas policijos pareigūno vairuojantis transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, nes teisė vairuoti buvo atimta laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 25 d. iki 2025 m. rugpjūčio 23 d. Nusižengimą padarė, nes jo (R. M.) neįgaliam sūnui prasidėjo stiprus ausies uždegimas, dėl kurio iškilo skubi būtinybė nuvykti į budinčią vaistinę Panevėžio m., Vilniaus gatvėje. Apeliantas nurodo, kad į vaistinę planavo vykti visuomeniniu transportu, tačiau nepavyko išsikviesti „Bolt“ taksi, nes nebuvo laisvų automobilių.
4.3. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl automobilio vairavimo aplinkybių, nes jam nebuvo jokio tikslo klaidinti teismą. Taip pat Institucijoje nebuvo ištirtos aplinkybės dėl bandymo išsikviesti taksi.
4.4. Teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad jo (R. M.) šeimoje auga du neįgalūs nepilnamečiai vaikai, kuriuos nuolat reikia vežti pas gydytojus, į sanatorijas, jaunesnįjį sūnų kasdien reikia vežti į būrelius, mokyklą, jis dėl savo ligos negali važiuoti viešuoju transportu. Taip pat apeliantas nurodo, kad jis yra iš dalies darbingas (nustatytas 55 proc. darbingumo lygis), sutuoktinė D. M. neturi teisės vairuoti transporto priemonės. Be to, jis rūpinasi senyvo amžiaus sergančiu tėvu, kuriam reikalinga nuolatinė pagalba užtikrinant jo sveikatos apsaugą jį vežant pas gydytojus. Šiuo metu jo tėvui atlikta klubo sąnario operacija ir jis negali pasirūpinti savimi. Todėl neturėdamas teisės vairuoti, negalės pasirūpinti savo, artimųjų ir šeimos narių sveikata ir socialine apsauga. Jis (R. M.) dirba dviem etatais, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, neteistas, niekada nėra baustas administracine tvarka už analogiškus nusižengimus.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas atmestinas.
7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
8. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama teismo nutartimi, R. M. apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentais, konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek apylinkės teismas tinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ANK normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Abejoti skundžiamais Institucijos ir apylinkės teismo sprendimais ir juos naikinti ar keisti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
9. ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcija numato baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Institucijos 2025 m. liepos 29 d. nutarimu R. M. už vairavimą, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, paskirta sankcijoje numatyta minimali bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones minimaliam terminui. Galimybė iš viso neskirti arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra reglamentuota ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šioje teisės normoje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, be kita ko gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).
10. Administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta, kad R. M. vairavo transporto priemonę tuo laikotarpiu, kai ši teisė jam buvo atimta. Apygardos teismas nesutinka, kad vairavimas neturint šios teisės buvo dėl būtinojo reikalingumo, t. y. dėl būtinybės įsigyti vaistų. Dar kartą atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad į Kerbedžio g. (kuri neveda į budinčią vaistinę) pasuko iš streso ir įtampos. Taip pat, kad norėdamas greičiau nuvažiuoti ir išvengti šviesoforo, galvojo važiuoti pro Liepų alėjos gatvę, kuri sutrumpintų kelią iki Vilniaus gatvės, tačiau nepasuko ir į Liepų al., nes pamatė atvažiuojančius policijos pareigūnus. Teismo nuomone, šias paminėtas R. M. aplinkybes, pirmos instancijos teismas pagrįstai įvertino, kaip R. M. bei jo sutuoktinės bandymą klaidinti teismą, siekiant sušvelninti atsakomybę. Tokios pat pozicijos laikosi ir apygardos teismas, nes nėra pagrindo tikėti, kad siekdamas įsigyti vaistų Apeliantas į vaistinę skubėjo tolimesniu keliu, nukrypdamas nuo pagrindinio ir artimiausio maršruto. Be to, pažeidimo padarymo laiku, paprastai eismas nėra didelis, tuo labiau, eismo kamščių tokiu laiku apskritai nebūna.
11. Papildomai apygardos teismas pažymi, kad R. M. nurodyta būtinybė įgyti vaistų pernelyg jo sureikšminta, lyginant su R. M. pakartotinai padarytos veikos pavojingumu bei požiūriu į uždraustą veiką. Tokio pobūdžio elgesys, kaip nurodo Apeliantas, atitiktų būtinojo reikalingumo sąlygas ir galėtų pateisinti pažeidėjo elgesį, tik jeigu jis pats, automobiliu, būtų gabenęs sūnų į ligoninės priėmimo skyrių esant būtinybei suteikti jam neatidėliotiną skubią medicininę pagalbą. Tačiau tokios aplinkybės byloje nenustatytos. Be to, šiuo nagrinėjamu atveju, buvo galimai kitokie pasirinkimai – greitosios medicinos pagalbos iškvietimas arba kitų, taksi paslaugas teikiančių įmonių, taksi iškvietimas. Šios aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia apygardos teismui konstatuoti, kad R. M. ne dėl būtinojo reikalingumo, o sąmoningai nesilaikė jam paskirto draudimo vairuoti transporto priemones ir padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.
12. Šias, apygardos teismo, ir kitas, apeliaciniame skunde nurodytas, aplinkybes, aplinkybes apylinkės teismas išsamiai aptarė ir įvertino, jų apygardos teismas nebekartoja, skundžiamu nutarimu minėtos administracinio poveikio priemonės skyrimo įstatyminės nuostatos nebuvo pažeistos - priimant nutarimą buvo atsižvelgta į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (R. M. prisipažino dėl administracinio nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi), be to, Institucija pasisakė ir dėl galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Taip pat atsižvelgta į tai, kad per penkerius metus R. M. yra 2 kartus baustas už grubius KET pažeidimus pagal ANK 417 str. 3 d. (ranka naudojimasis mobiliojo ryšio priemone vairuojant transporto priemonę) ir ANK 421 str. 1 d. (važiavimo per geležinkelio pervažą taisyklių pažeidimas), abi nuobaudos nusižengimo padarymo metu buvo galiojančios. Apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, kad dėl padaryto nusižengimo gailisi, turi ilgametį vairavimo stažą, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui, vežti šeimos narius ir artimuosius į gydymo įstaigas ir kitur, taip pat buvo įvertintos skundžiama apylinkės teismo nutartimi, kaip negalinčios lemti administracinės nuobaudos švelninimą, administracinio poveikio priemonės termino sumažinimą ar jos netaikymą. Skundžiamas apylinkės teismo sprendimas išsamiai motyvuotas, su skundžiamoje nutartyje pateiktais motyvais sutinka ir apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas. Kaip teisingai nurodoma skundžiamoje teismo nutartyje, skunde dėstomų neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. R. M. apie tai žinojo, todėl turi prisiimti kilusias pasekmes.
13. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad R. M. skundo argumentais pakeisti apylinkės teismo nutartį ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemonę), arba paskirtos administracinio poveikio priemones terminą sutrumpinti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra jokio teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.