- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-29
- Bylos Nr.
- 1A-33-319/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- Ž. J., N. S., M. T.
- Nukentėjusysis
- O. M., V. Š.
- Advokatai
- Valda Grigonytė, Regina Atkočaitienė, Valda Grigonytėsir
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
nuteistiesiems Ž. J., jos gynejai advokatei Reginai Atkočaitienei, N. S. (N. S.), jo gynėjai advokatei Valdai Grigonytei, M. T., jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Kybartų pataiso namų nuteistojo N. S. ir jo gynėjos advokatės Valdos Grigonytės, nuteistųjų Ž. J. ir M. T. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:
Ž. J. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas nukentėjusiosios O. M. atžvilgiu ir sukčiavimas nukentėjusiojo V. Š. atžvilgiu) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant, Ž. J. paskirta subendrinta 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės trukmę įskaitytas laikiname sulaikyme bei suėmime Ž. J. išbūtas laikas nuo 2016-02-18 iki 2016-03-08, nuo 2017-10-30 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 66 str.)
Kardomąją priemonę – suėmimą – Ž. J. nuspręsta pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau, nei šiuo nuosprendžiu nustatyta galutinė bausmės trukmė, o įsiteisėjus – panaikinti.
N. S. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (keturios veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant, paskirta subendrinta bausmė laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, per šį laikotarpį jį įpareigojant:
būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai tai tiesiogiai susiję su darbu arba mokslais;
nebendrauti su realią ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę atliekančiais asmenimis iš laisvės atėmimo vietų, su kuriais nėra susijusi giminystės, šeiminiais ar partnerystės ryšiais;
tęsti darbą, dirbti arba registruotis darbo biržoje.
M. T. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (keturios veikos), pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 ir 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, M. T. paskirta subendrinta bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimis, M. T. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies subendrinus su 2014 m. lapkričio 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta likusia bausmės dalimi, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė 8 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014 m. lapkričio 17 d.
M. T. nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos skirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Nukentėjusios O. M. naudai priteista solidariai iš Ž. J., N. S. ir M. T. 2920 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo o šiems neišgalint atlyginti civilinio ieškinio dalies dėl neturtinės žalos – subsidiariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų.
Nukentėjusios E. P. naudai priteista solidariai iš N. S. ir M. T. 2940 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, o šiems neišgalint atlyginti civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos – subsidiariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų.
Nukentėjusios E. P. patirtos 800 eurų išlaidos už advokato atstovavimą teisme pripažintos proceso išlaidomis ir nuspręsta jas išieškoti solidariai iš N. S. ir M. T. nukentėjusios E. P. naudai.
Nukentėjusiojo V. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai priteista solidariai iš Ž. J., N. S. ir M. T. 300 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, o šiems neišgalint atlyginti civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos – subsidiariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patirtas ekstradicijos išlaidas 1 817,22 eurus pripažintos proceso išlaidomis ir nuspręsta jas išieškoti iš Ž. J. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų dėl teiktos teisinės pagalbos tiek kaltinamiesiems, tiek nukentėjusiems šioje baudžiamojoje byloje iš Ž. J., N. S., M. T. nuspręsta nepriteisti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ž. J. nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupėje savo ir kitų bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: 2015 m. rugsėjo 1 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, atliekantiems bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kelis kartus paskambinus iš mobilaus telefono abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), O. M. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai pranešus, kad jos dukterėčia sukėlė eismo įvykį, kurio metu susižalojo ir sugadino automobilį dėl to jai reikia pinigų automobilio remontui ir gydymui, ir taip apgaule įtikinus nukentėjusiąją perduoti turtą, po ko Ž. J. veikdama bendrai su N. S., M. T., I. L. T. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdama tikslą apgaule savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą, telefonu gavusi nurodymus veikti iš M. T. ir N. S., 2015 m. rugsėjo 1 d. apie 17 val. taksi nuvyko pas nukentėjusiąją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur bendrininkų nurodymu paėmė iš O. M. 400 eurų, kuriuos nukentėjusioji turėjo namuose ir 2520 eurų, kuriuos tą pačią dieną O. M. būdama apgauta ir įtakojama kitų bendrininkų bei Ž. J., su pastarąja nuvykusi taksi į AB ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo centrą, adresu (duomenys neskelbtini) nuėmė nuo savo banko sąskaitos AB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir jai atidavė, po ko Ž. J. šiuos pinigus M. T. nurodymu, iš karto atidavė M. T. žmonai I. L. T., tokiu būdu savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo 2920 eurų vertės O. M. turtą.
2. Be to, ji nuteista už tai, kad turėdama tikslą savo ir bendrininkų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, veikdama bendrai su M. T., N. S. ir kitais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nenustatytam bendrininkui internetiniame puslapyje www.(duomenys neskelbtini).lt įdėjus apgaulingą skelbimą apie už 2800 eurų parduodamą automobilį BMW 330, o 2015 m. rugsėjo 30 d. apie 12 valandą su pagal šį skelbimą paskambinusiu V. Š. susitarus dėl automobilio pirkimo ir jam nurodžius perduoti 300 eurų rankpinigių jo nurodytam asmeniui, telefonu gavusi nurodymus veikti iš M. T., 2015 m. rugsėjo 30 d. apie 16.00 val. prie PC „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), paėmė 300 eurų, kuriuos nukentėjęs, būdamas įtakojamas apgaulės, susitikęs perdavė Ž. J., kuri M. T. nurodymu, tą pačią dieną šiuos pinigus atidavė N. S., tokiu būdu savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo 300 eurų vertės V. Š. turtą.
3. N. S. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje savo ir kitų bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. T., Ž. J. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis atliekančiais bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, turėdamas tikslą savo ir bendrininkų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, nenustatytam bendrininkui 2015 m. rugsėjo 30 d. 10.21 val. internetiniame puslapyje www.(duomenys neskelbtini).lt įdėjus apgaulingą skelbimą apie už 2800 eurų parduodamą automobilį BMW 330, nurodžius pardavėjo telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo tą pačią dieną apie 12 val. paskambinusiam V. Š., nenustatytam bendrininkui prisistačius šio automobilio savininku bei sutikus parduoti šį automobilį ir susitarus, kad perduos 300 eurų rankpinigių nurodytam asmeniui - Ž. J., kuri, M. T. nurodymu, 2015 m. tuksėjo 30 d. apie 16.00 val. nuvažiavusi prie PC „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) bei iš įtakoto apgaulės nukentėjusiojo paėmusi 300 eurų, kuriuos tą pačią, veikdamas pagal M. T. nurodymus jis paėmė iš Ž. J., tokiu būdu savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo 300 eurų vertės V. Š. turtą.
4. Be to, jis nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. T., V. S., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas įtariamajai ir nukentėjusiajai susitaikius, I. L. T. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis atliekančiais bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, turėdamas tikslą savo ir bendrininkų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, nenustatytam bendrininkui 2015 m. lapkričio 1 d. internetiniame puslapyje www.(duomenys neskelbtini).lt įdėjus apgaulingą skelbimą apie už 6600 eurų parduodamą automobilį „Citroen C5“, nurodžius pardavėjo telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo tą pačią dieną apie 12 val. paskambinusiai M. S., nenustatytam bendrininkui prisistačius šio automobilio savininku bei sutikus parduoti šį automobilį ir susitarus, kad perduos 1500 eurų rankpinigių, M. T. telefonu davus nurodymus V. S. 2015 m. lapkričio 3 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), prie namo paimti 1500 eurų, kuriuos ji susitikusi paėmė iš įtakotos apgaulės nukentėjusiosios bei iš karto, M. T. nurodymu, 1300 eurų, prie autobusų stotelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) perdavė N. S., kuris M. T. nurodymu atvyko prie ,,(duomenys neskelbtini)“, bei ten I. L. T. perdavė 1250 eurų, tokiu būdu savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo 1500 eurų vertės M. S. turtą.
5. Taip pat, jis nuteistas už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 1 d. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. T., Ž. J., I. L. T. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis atliekančiais bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose turėdamas tikslą savo ir bendrininkų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, nenustatytam bendrininkui atliekančiam laivės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kelis kartus paskambinus iš mobilaus telefono abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) O. M. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai pranešus, kad jos dukterėčia sukėlė eismo įvykį, kurio metu susižalojo ir sugadino automobilį dėl to jai reikia pinigų automobilio remontui ir gydymui, apgaule įtikinus nukentėjusiąją perduoti turtą, Ž. J. taksi vykus pas nukentėjusiąją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur ji paėmė iš O. M. 400 eurų, kuriuos nukentėjusioji turėjo namuose ir 2520 eurų, kuriuos tą pačią dieną O. M. būdama apgauta ir įtakojama nenustatytų bendrininkų bei Ž. J. su pastarąja nuvykusi taksi į AB ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo centrą adresu (duomenys neskelbtini) paėmė iš savo banko sąskaitos AB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir atidavė Ž. J., kuri toliau veikdama pagal N. S. bei M. T. nurodymus šiuos pinigus iš karto perdavė I. L. T., tokiu būdu savo ir bendrininkų naudai apgaule užvaldė 2920 eurų vertės O. M. turtą.
6. Be to, jis nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, bei M. T., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, M. T. perdavė savo banko sąskaitos AB „(duomenys neskelbtini)“ bei asmens duomenis, pakankamus lėšoms į šią sąskaitą pervesti, o nenustatytam bendrininkui neteisėtai pasinaudojus E. P. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis ir tuo save identifikavus kaip teisėtą šių duomenų naudotoją, mobilaus ryšio telefonu iš kintamo IP adreso, 2015 m. lapkričio 9 d. apie 13 val. per internetinę bankininkystę, neteisėtai prisijungus prie E. P. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pažeidus AB „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos apsaugos priemones bei iš E. P. sąskaitų pervedus nukentėjusiajai priklausančius 75 eurus į N. S. AB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei į kitas tris banko sąskaitas, bendrai 31150 eurų: 1000 eurų į L. V. AB ,,Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1150 eurų į A. B. AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 eurų į M. J. AB ,,Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą - dalį iš nukentėjusiajai E. P. priklausančių 3225 eurų.
7. M. T. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis ir juos panaudojo finansinėms operacijoms inicijuoti ir atlikti bei apgaule, savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. 17 val. turėdamas tikslą savo ir bendrininkų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, kelis kartus paskambino iš mobilaus telefono abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) veikiančių iš celių ((duomenys neskelbtini)) ir ((duomenys neskelbtini)), kurios yra adresu (duomenys neskelbtini), O. M. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai pranešė, kad jos dukterėčia sukėlė eismo įvykį, kurio metu susižalojo ir sugadino automobilį dėl to jai reikia pinigų automobilio remontui ir gydymui, apgaule įtikinęs nukentėjusiąją perduoti turtą, telefonu nurodė Ž. J. taksi vykti pas nukentėjusiąją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur Ž. J. jo nurodymu paėmė iš O. M. 400 eurų, kuriuos nukentėjusioji turėjo namuose ir 2520 eurų, kuriuos tą pačią dieną O. M. būdama apgauta ir įtakojama M. T. bei Ž. J. bei su pastarąja nuvykusi taksi į AB ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo centrą adresu (duomenys neskelbtini) nuėmė nuo savo banko sąskaitos AB ,,Swedbank“ ir atidavė Ž. J. tokiu būdu savo ir bendrininkų naudai apgaule užvaldė 2920 eurų vertės O. M..
8. Be to, jis nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą savo ir bendrininkų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, internetiniame puslapyje www.(duomenys neskelbtini).lt įdėjo apgaulingą skelbimą apie už 2800 eurų parduodamą automobilį BMW 330, nurodęs savo, kaip pardavėjo telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), o 2015-09-30 apie 12 valandą telefonu paskambinusiam V. Š. sutiko parduoti šį automobilį ir nurodė perduoti 300 eurų rankpinigių, kuriuos nukentėjęs, būdamas įtakojamas apgaulės, 2015-09-30 apie 16.00 val. prie PC „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), padavė pardavėjo nurodytam asmeniui, bendrininkei Ž. J. ir taip apgaule įgijo svetimą turtą.
9. Taip pat jis nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą savo ir bendrininkų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, internetiniame puslapyje www.autogidas.lt įdėjo apgaulingą skelbimą apie parduodamą automobilį „Citroen C5“ , nurodęs savo, kaip pardavėjo telefoną, o telefonu paskambinusiai M. S. sutiko parduoti šį automobilį ir nurodė perduoti 1500 eurų rankpinigių, kuriuos nukentėjusioji, būdama įtakojama apgaulė, 2015 m. lapkričio 3 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), prie namo padavė pardavėjo nurodytam asmeniui, bendrininkei V. S. ir taip apgaule įgijo svetimą turtą.
10. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2015 m. lapkričio 9 d., apie 13.00 val. telefonu paskambino E. P. į namus bei apgaule, melagingai prisistatęs AB „(duomenys neskelbtini)“ banko darbuotoju ir pasakęs, kad per jos sąskaitą buvo bandoma prisijungti prie greitųjų kreditų ir todėl ją reikia užblokuoti, neteisėtai įgijo jai priklausančius elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis reikalingus internetu prisijungti prie jai priklausančių AB „Swedbank“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti ir atlikti, kuriuos laikė prie savęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą laiką.
11. Taip pat jis nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su kitais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, 2015 m. lapkričio 9 d. neteisėtai panaudodamas E. P. AB „Swedbank“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, ir tokiu būdu neteisėtai prisistatydamas minėtu asmeniu, per internetinę AB „Swedbank“ banko sistemą neteisėtai prisijungė prie šių sąskaitos ir internetu iš jų pervedė į jam prieinamas N. S., L. V., A. B. ir M. J. banko sąskaitas bendrai 3 225 eurus, priklausančius E. P., kuriuos tie asmenys, jo nurodymu išgrynino bankomatuose arba pervedė į kitas, jiems prieinamas banko sąskaitas ir taip pasisavino, tokiu būdu neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas panaudodamas svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo duomenis ir apgaule įgijo svetimą turtą, tai yra įvykdė nusikalstamas veikas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Kauno apylinkės teismas Kauno rūmai, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad visų nuteistųjų veiksmai kvalifikuoti teisingai, jų kaltė įrodyta byloje surinktų ir išanalizuotų įrodymų visuma.
Šalies argumentai
13. Ž. J. apeliaciniame skunde prašo taikyti jai BK 64¹ straipsnį ir sumažinti jai paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Tokį prašymą motyvuoja tuo, kad ji savo kaltę pilnai pripažino ir davė išsamius parodymus, o tai, kad kiti kaltinamieji kaltės nepripažino ar prisipažino iš dalies, negali blogini jos padėties. Taip pat nurodo, kad byloje tyrimo metu iš jos buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas Galaxy 3, kuris visiškai nesusijęs su jos padarytais nusikaltimais, ji jį gavo dovanų jau po visų nusikalstamų veikų padarymo, todėl prašo jo nesunaikinti ir grąžinti jai.
14. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiųjų patirta neturtinė žala, jos neišgalint susimokėti kaltinamiesiems, turi būti subsidiariai atlyginta iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų ir neturtinę žalą solidariai priteisti iš nuteistųjų.
1.1. Visų pirma Kalėjimu departamentas pažymi, kad byla dėl subsiadiaraus žalos atlygino nukentėjusiesiems asmenims buvo išspręsta pažeidžiant rūšinį bylų teismingumą, nes byloje ginčas kilo dėl neva viešojo administravimo subjekto veiksmų ar neveikimo, tad atitinkamai tokio pobūdžio ginčai turi būti sprendžiami apygardos administraciniame teisme. Šiuo atveju apylinkės teismas bylą pagal jos rūšinį teismingumą turėjo perduoti administraciniam teismui, tačiau ją nagrinėjo toliau ir priėmė nuosprendį taip pažeisdamas CPK 36 str. normas. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis CPK 329 str. 2 d. absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas tik toks atvejis, kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ir administraciniam teismui taisyklės (Lietuvos Aukščiausiasis teismas byloje Nr. 3K-3-346-684/2016). Apelianto teigimu, atsižvelgiant į paminėtą Kauno apylinkės teismo sprendimas turi būti naikinamas ir perduotas pagal rūšinį teismingumą atitinkamam teismui.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Kalėjimų departamentas nesutinka su Kauno apylinkės teismo sprendimu, kuriuo šioje byloje civiliniu atsakovu teismas pripažino Lietuvos Respublikos valstybę, atstovaujamą (duomenys neskelbtini) pataisos namų ir Kalėjimų departamento, žalos atsiradimą grįsdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padaryta žala, kai pataisos namų įstaigos pareigūnams teisės aktais buvo nustatyta pareiga atitinkamu būdu elgtis, tačiau jie tos pareigos nevykdė, t. y. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose netinkamai užtikrino tvarką, ko pasėkoje nuteistieji pasinaudojo mobiliojo ryšio priemonėmis taip atlikdami nusikalstamas veikas. Apeliantas nurodo, kad siekiant žalos atlyginimo, visas aplinkybes privaloma įrodyti, bei konkrečiai įvardinti valstybės ar Kalėjimų departamento kaltę, priežastinį ryšį tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių padarinių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.
1.3. Skunde teigiama, kad Kalėjimų departamentas ėmėsi priemonių užkirsti kelią vykdomiems sukčiavimams. Buvo priimtas sprendimas įgyvendinti radijo ryšio trukdymo įrangos diegimą laisvės atėmimo vietų įstaigų teritorijose. Konkrečiai (duomenys neskelbtini) pataisos namuose buvo pastatyta mobiliojo ryšio blokavimo sistema. Buvo imtasi priemonių, kurios dėl objektyvių priežasčių lūkesčių nepateisimo ir mobilaus ryšio blokavimo funkcijų maksimaliai neatliko. Apeliantas nurodo, kad kaip matyti iš byloje surinktų faktinių aplinkybių, (duomenys neskelbtini) pataisos namų darbuotojų, Kalėjimo departamento neteisėtas veikimas (neveikimas) (jei toks byloje būtų nustatytas) tik netiesiogiai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui, priešingai nei baudžiamojoje byloje nustatytų ir nenustatytų asmenų nusikalstami veiksmai, kuriais tiesiogiai buvo padaryta žala nukentėjusiesiems. Žala atsiradusi nukentėjusiems asmenims, buvo tiesiogiai padaryta kaltinamųjų N. S., M. T. ir Ž. J., tad remiantis aukščiau išvardintomis aplinkybėmis, įstatymais ir teismų praktika, tik minėtieji asmenys turi atlyginti padarytą žalą kuri neturi būti subsidiari su Lietuvos valstybe, nes išvada dėl subsidiarios atsakomybės padaryta nevisapusiškai išanalizavus atsakovų neteisėtų veiksmų apimtį ir jų įtaką padariniams.
2. N. S. savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų veikų neigia ir prašo nuosprendžio dalį dėl jo nutesimo panaikinti ir jį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
1.1. Dėl pirmos veikos jis pripažino tik tai, kad leido M. T. pasinaudoti savo banko sąskaita, kurį pažinojo ir kuris jį įtikino, kad pinigų pervedimas į apelianto sąskaitą nėra nusikalstamos veikos dalis, M. T. jam sakė, kad į jo sąskaitą pinigus pervedinės jo giminės, ir apeliantui nebuvo pagrindo tuo netikėti. Skunde teigiama, kad priešingai nei teigiama nuosprendyje, nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog jis galėjo žinoti, jog šios lėšos yra gautos neteisėtais būdais ir, kad jis suteikdamas M. T. leidimą naudotis jo banko sąskaita prisideda prie nusikalstamos veikos. Pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai). Šiuo atveju, nors nuteistasis N. S. pripažino atlikęs objektyviosios nusikaltimo, numatyto BK 182 str., pusės požymius atitinkančius veiksmus, tačiau objektyviosios pusės nustatymo nepakanka, o byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie nuteistojo tyčios buvimą bendrininkaujant užvaldant svetimą turtą sukčiavimo būdu.
1.2. Dėl sukčiavimo O. M. atžvilgiu, apeliantas kaltės taip pat nepripažįsta ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nenurodė jokių apkaltinimo motyvų. Jo vertinimu, teismas neteisingai interpretavo ir iškraipė Ž. J. parodymus, nes pati nuteistoji nurodė, jog N. S. šiame epizode išvis nedalyvavo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje liko neatskleistas ir nuteistojo N. S. kaltės požymis. Nuosprendyje neargumentuota bendrininkavimo požymiai. Taip pat neaiškus ir apgaulės požymio atskleidimas. kaip apgaulės požymis pasireiškė konkrečiuose kaltininko N. S. veiksmuose, kaip nuteistasis prisidėjo prie nukentėjusiosios suklaidinimo mechanizmo, kokią įtaką turėjo įgyvendinant sukčiavimo veiką ir juos pagrįsti bylos įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
1.3. Dėl sukčiavimo V. Š. atžvilgiu, apeliantas nurodo, kad šiame epizode be Ž. J. parodymą nėra jokių konkrečių aplinkybių, kuriomis N. S. būtų priskiriamas kaip bendrininkas šiame epizode. Visų pirma nukentėjusysis V. Š. nenurodė, jog yra matęs, ar bendravęs su N. S.. Iš telekomunikacijos įvykių analizės, tarp nuteistojo N. S. ir nukentėjusiojo V. Š. nebuvo nustatytas joks tarpusavio ryšys, o vien prielaida, jog N. S. intensyviai bendravo su M. T. ir buvo bendrininkas, tarpininkaujant dėl pinigų perdavimo, nesudaro pagrindo N. S. traukti baudžiamojon atsakomybėn. Kaip teismas nurodė nuosprendyje, Ž. J. pasirašė avansinę sutartį su nukentėjusiuoju V. Š., kartu su M. T. iš anksto susitarę, pateikė jam melagingą informaciją apie parduodamą automobilį BMW ir sukčiaudama paėmė avansą, o jo nusikalstami veiksmai nėra įrodyti.
1.4. Dėl sukčiavimo M. S. atžvilgiu apeliantas kaltės taip pat nepripažįsta ir teigia, kad pinigus iš V. S. paėmė M. T. nurodymu ir juos perdavė nenustatytam asmeniui. Akivaizdu, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių įrodymų, kad N. S. žinojo, kad pinigai paimti iš V. S. ir perduoti nenustatytam asmeniui, yra gauti iš nusikalstamos veikos sukčiaujant. M. T. N. S. tik paprašė perduoti pinigus, kadangi N. S. žinojo, jog M. T. atlieka laisvės atėmimo bausmę ir negali pats perduoti pinigų nesigilino kieno ir už ką tie pinigai ir tiesiog juos perdavė, sau už paslaugą pasilikdamas 50 eurų.
1.5. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra aprašytos įrodytomis pripažintos N. S. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės ir nurodyta, kad teismo išvados grindžiamos įrodymų visuma, tačiau nuosprendyje nėra atskleista, kas konkrečiai sudaro teismo minimą įrodymų visumą, nėra įvardytas aiškus įrodymų visumos turinys, nepaaiškinta, kokie įrodymai pagrindžia nusikalstamos veikos sudėties požymių įrodytumą, nepateikta jų išsami teisinė analizė, todėl nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Šis principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylas aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
Šalies argumentai
2. Kybartų pataisos namų atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. Apeliantas birželio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiųjų patirta neturtinė žala, jos neišgalint susimokėti kaltinamiesiems, turi būti subsidiariai atlyginta iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų ir neturtinę žalą solidariai priteisti iš nuteistųjų.
2.1. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad priemonės, kurių ėmėsi (duomenys neskelbtini) pataisos namai siekiant užtikrinti, kad mobilieji telefonai nepatektų bausmę atliekantiems asmenims, kad buvo nepakankamos. Jo vertinimu, (duomenys neskelbtini) pataisos namai ėmėsi tinkamų ir pakankamų priemonių užtikrinant, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nepatektų mobilieji telefonai ir būtų tinkamai (kiek tai objektyviai įmanoma) vykdoma valstybės pozityvioji pareiga apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų nuteistų asmenų, laikomų bausmės atlikimo vietose, veiksmų.
2.2. Skunde teigia, kad teismas neįvertino, jog ieškovai siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Ieškovai savo ieškinyje remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Nurodo, kad valstybės veiksmai - tai privalomi ir nenumatyti valstybės institucijų veiksmai (aktai), dėl kurių vykdyti prievolę neįmanoma ir kurių šalys neturėjo teisės ginčyti (CK 6.253 str. 3 d.). Apelianto įsitikinimu, šiuo atveju aktualu tai, kad nuteistieji pataisos namuose bausmę atlieka ne kameros tipo patalpose (ne po vieną ar kelis asmenis), o bendrabučių tipo pastate didelėmis asmenų grupėmis, todėl pataisos namų administracijai neįmanoma užtikrinti nuteistųjų nuolatinę priežiūrą ir garantuoti, kad jie visada laikytųsi teisės aktų nustatytų reikalavimų, nedarytų jokių pažeidimų.
2.3. Apeliantas skunde nurodo, kad kaip matyti iš byloje surinktų faktinių aplinkybių Kybartų pataisos namų darbuotojų, Kalėjimo departamento neteisėtas veikimas (neveikimas) (jei toks byloje būtų nustatytas) tik netiesiogiai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui, priešingai nei baudžiamojoje byloje nustatytų ir nenustatytų asmenų nusikalstami veiksmai, kuriais tiesiogiai buvo padaryta žala nukentėjusiesiems. Žala atsiradusi nukentėjusiems asmenims, buvo tiesiogiai padaryta kaltinamųjų N. S., M. T. ir Ž. J., tad remiantis aukščiau išvardintomis aplinkybėmis, įstatymais ir teismų praktika, tik minėtieji asmenys turi atlyginti padarytą žalą, kuri neturi būti subsidiari su Lietuvos valstybe.
3. M. T. apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti. Bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui, kad būtų tinkamai ištirtas ir nustatyti asmenys, padarę jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
1.1. Skunde jis nurodo, kad jo kaltė buvo grindžiama tik N. S. ir jo pažįstamų kaltinamosios Ž. J. ir liudytojos V. S. parodymais, tačiau jokių faktinių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, byloje nėra. Ikiteisminio tyrimo metu jis prašė atlikti fonoskopinę balso ekspertizę, kad pašalinti abejones, to padaryta nebuvo, to prašė ir teisme, tačiau prašymas buvo atmestas.
1.2. Apeliantas teigia, kad tokiu būdu jam buvo užkirstas kelias įrodyti nekaltumą. Teigia, kad pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama neobjektyviai, neišsamiai ir aplaidžiai. V. S. negalėjo teismui argumentuotai paaiškinti, iš kur ji pažįsta M. T. ir žino jo vardą pavardę, nebuvo apklausta nukentėjusioji M. S., jo buvusi žmona I. L., kurios parodymai byloje labai svarbūs, nebuvo iškviesti ir paklausti ir kiti liudytojai. Nurodo, kad pataisos namuose jo gyvenamojoje patalpoje atlikus kratą jokių daiktų, susijusių su šiomis veikomis nebuvo rasta, kas patvirtina jo nekaltumą. Prašo atsižvelgti, kad kaltinamajame akte priprašyta tyrimo nenustatytų asmenų, kurie ir galėjo padaryti nusikaltimus. Kaltinamajame akte yra daug klaidų, kurių teismas neištaisė, tyrimą atliko paviršutiniškai ir savomis prielaidomis ir nepagrįstomis išvadomis pripažino jį kaltu.
1.3. Nurodo, kad N. S. pirmosios instancijos teisme melavo, todėl tokio asmens parodymai turi būti vertinami atitinkamai. Teigia, kad nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis bausmę atlieka 5 sektoriuje, o daiktai, kurie buvo pripažinti nusikaltimų padarymo priemonėmis, rasti visai kitame sektoriuje, kur M. T. niekaip negalėjo patekti. Teigia, kad jis davė nuoširdžius parodymus, pasakojo tiesą, tačiau net nebuvo apklaustas jo skolininkas E. J., taip nepatikrinta jo išsakyta versija, neįsigilinta į tyrimą. M. T. teigia, kad pagal kaltinamajame akte išdėstytą jam pareikštą kaltinimą, akivaizdu, kad jokių jo kaltės įrodymų nesurinkta, o tik formaliai nurodyta, kad jis atliko sukčiavimus nukentėjusiųjų atžvilgiu. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti akivaizdžiai tikrovės neatitinkantys faktais. Jame nurodyta, jog jis teigė pažįstantis Ž. J. ir V. S., nors jis taip nesakė, nes jų nepažįsta ir teismo posėdyje pamatė pirmą kartą. Jo kaltę dėl sukčiavimo E. P. atžvilgiu prokuroras ir teismas grindė tuo, kad nukentėjusiajai buvo skambinta iš tokio telefono numerio, nors tyrimo metu buvo nustatytas kitas jo telefono numeris, todėl nepagrįstai padaryta išvada, kad būtent jis skambino nukentėjusiajam. Kitiems nukentėjusiesiems buvo skambinta ir skirtingų telefonų aparatų ir skirtingų numerių, tačiau be jokio paaiškinimo buvo padaryta išvada, kad jiems skambino būtent M. T.
1.4. Apeliantas tvirtina, kad nėra surinkta jokių patikimų jo kaltės įrodymų, jis nepadarė inkriminuotų veikų, todėl turi būti išteisintas. Taip pat prašo jam nepagrįstai taikomą kardomąją priemonę suėmimą pakeisti į švelnesnę.
2. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai pritarė apeliaciniuose skunduose pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinius skundus tenkinti, civilinių atsakovų apeliacinius skundus atmesti, civilinių atsakovų atstovai prašė jų skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų ir civilinių atsakovų skundų netenkinti.
3. Nuteistųjų N. S. ir Ž. J. apeliacinius skundus atmesti, M. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Kalėjimų departamento ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų apeliacinius skundus tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
Dėl Kalėjimų departamento ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų apeliacinių skundų
5. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų ir Kalėjimų departamento apeliacinių skundų jie iš esmės grindžiami tais pačiai argumentais ir šios institucijos apeliaciniame skunde teigia, jog nagrinėjant civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš valstybės, atstovaujamos šių institucijų buvo pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės, todėl nuosprendis šioje dalyje neteisėtas ir nepagrįstas, taip pat nurodo, jog siekiant žalos atlyginimo, visas aplinkybes privaloma įrodyti bei konkrečiai įvardinti valstybės (šiuo atveju Kalėjimų departamento arba pataisos namų) kaltę, priežastinį ryšį tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių padarinių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.
6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi šiuos skundų argumentus ir išnagrinėjusi bylos medžiagą bei teismų praktiką, konstatuoja, jog Kalėjimų departamento ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų skundų argumentas dėl pažeisto rūšinio teismingumo yra pagrįstas, todėl apeliaciniai skundai tenkinami.
Žemesnės instancijos teismas
7. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiųjų O. M. ir V. Š. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir jų naudai priteista po 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimui solidariai iš Ž. J., N. S. ir M. T., o šiems neišgalint atlyginti civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos – subsidiariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų. Nukentėjusiosios E. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai priteista 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimui solidariai iš N. S. ir M. T., o šiems neišgalint atlyginti civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos – subsidiariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų. Apylinkės teismas konstatavo, kad neturtinė žala šiuo atveju turi būti priteisiama ne tik tiesiogiai iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų, kurie buvo nustatyti, tačiau ir iš Lietuvos valstybės, kuri netinkamai vykdydama savo bendrąsias pareigas, neužtikrino, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, esantys pataisos namuose, neturėtų draudžiamų daiktų (telefonų), jais neteisėtai nesinaudotų ir nedarytų nusikalstamų veikų.
8. Šiuo atveju nors apylinkės teismas ir nustatė, kad byloje keliamas viešosios civilinės atsakomybės taikymo klausimas, tačiau visiškai nepagrįstai, netinkamai aiškindamas bei taikydamas baudžiamojo proceso įstatymo normas, neatsižvelgdamas į Lietuvos teismų įstatyme įtvirtintą teismų sistemą ir jų kompetenciją, nesivadovaudamas aktualia teismų praktika, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai atsisakė tenkinti Kalėjimų departamento ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų atstovų prašymą civilinio ieškinio reikalavimo dalį dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo išskirti į atskirą bylą ir perduoti nagrinėti pagal rūšinį teismingumą ir nepagrįstai išnagrinėjo civilinį ieškinį iš esmės, kuriame administracinio teisinio pobūdžio ginčas buvo sutapatintas su civilinio teisinio pobūdžio santykiais.
Motyvuojamoji dalis
9. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą joje pareikštas civilinis ieškinys nagrinėjamas pagal baudžiamojo proceso įstatymo taisykles, tačiau net ir pačiame baudžiamojo proceso kodekse numatyta, jog tais atvejais, kai kyla klausimų, kurių baudžiamojo proceso kodekso normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Be to, tiek baudžiamojo, tiek ir civilinio proceso normos turi būti taikomas sistemiškai, atsižvelgiant į bendrąsias teismų sistemą ir kompetenciją nustatančias normas, taisykles. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) nuostatomis, Lietuvoje vientisą teismų sistemą sudaro bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai (Teismų įstatymo 12 straipsnio 2 dalis). Apylinkių ir apygardų teismai yra bendrosios kompetencijos teismai ir jie nagrinėja civilines, baudžiamąsias bylas ir bylas dėl administracinių nusižengimų, tuo tarpu bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėja specializuoti teismai, t. y. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai (Teismų įstatymo 12 straipsnio 4 dalis). Bylų priskyrimo atitinkamos kompetencijos teismams kriterijus ir pagrindas yra teisinio ginčo pobūdis ir prigimtis. Nagrinėjamu atveju nukentėjusieji civiliniuose ieškiniuose kėlė skirtingos teisinės prigimties reikalavimus. Reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo fiziniams asmenims yra civilinio teisinio pobūdžio, tuo tarpu reikalavimai atlyginti žalą dėl valstybės netinkamo pareigų vykdymo patenka į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį ir laikytini administracinio teisinio pobūdžio. Taigi, nukentėjusiųjų civilinių ieškinių reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo kildinami ne tik iš neteisėtų, nusikalstamų privačių asmenų veiksmų, tačiau taip pat ir viešojo administravimo subjekto viešojo administravimo srityje atliktų neteisėtų veiksmų. Tad šiuo atveju teisinis santykis mišrus. Kadangi baudžiamojo proceso kodeksas tokių aplinkybių nereglamentuoja, kaip jau minėta, baudžiamojo proceso kodekso normos nukreipia į civilinio proceso normas. Pareiga nustatyti rūšinį teismingumą išplaukia iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 36 straipsnio ir kitų normų. CPK 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Tuo atveju kai kyla abejonių dėl rūšinio teismingumo, šiuos klausimus išsprendžia speciali teisėjų kolegija (CPK 36 straipsnio 3 dalis). Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra ne kartą pasisakiusi, kad tokio pobūdžio ginčuose reikalavimai turi būti išskirti, nes reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo fiziniams asmenims teismingi bendrosios kompetencijos teismui, o reikalavimai dėl žalos atlyginimo Lietuvos valstybei, – administraciniam teismui (bylos Nr. T-42/2017, T-32/2016). Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje Nr. 3K-3-287-690/2017, kurioje buvo reiškiami reikalavimai Lietuvos valstybei atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, kai nusikaltimą padarė asmenys, tuo metu atliekantys bausmę pataisos namuose, teismas pažymėjo, jog teismas teismingumo klausimą privalo išspręsti ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo to, ar byloje dalyvaujantys asmenys dėl rūšinio teismingumo pasisakė ar ne. Teismas šioje byloje pasisakė, kad bendrosios kompetencijos teismai, išnagrinėję tokio pobūdžio ginčą iš esmės, pažeidė rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles, o tai yra absoliutus teismų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindas ir vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, apylinkės bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus panaikino, bylą perdavė nagrinėti administraciniam teismui.
10. Šios teismų praktikos kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo šia teismų praktika ir, neišskyręs reikalavimų dėl administracinio teisinio pobūdžio ginčo, nepagrįstai nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėjo iš esmės ir pasisakė tiek dėl civilinio pobūdžio teisinių reikalavimų dėl žalos atlyginimo iš fizinių asmenų, tiek dėl administracinio teisinio pobūdžio reikalavimų dėl žalos atlyginimo iš valstybės.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis BPK 109 straipsnio nuostatomis civilinis ieškinys gali būti reiškiamas ne bet kam, tačiau tik įstatyme konkrečiai nurodytiems asmenims, t. y. tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju civilinis ieškinys buvo pareikštas ne tik tiesiogiai nusikalstamais veiksmais žalą padariusiems asmenims, tačiau ir valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų, kurie nėra materialiai atsakingi už nuteistųjų veiksmus ir gali būti tik netiesiogiai atsakingi už žalą, kurią padaro nuteistieji, atlikdami laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Taigi, baudžiamajame procese ieškinys valstybei šiuo atveju negalėjo būti pareikštas, nes to nenumato baudžiamojo proceso normos. Pirmosios instancijos teismas šio klausimo nenagrinėjo, nepasisakė ir nesiėmė priemonių jo spręsti nagrinėjant patikslinto ieškinio priėmimo klausimą. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai nagrinėjo civilio ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo, pareikštus Lietuvos valstybei, nepagrįstai kaip bendrosios kompetencijos teismas išnagrinėjo administracinio teisinio pobūdžio ginčą. Civilinio ieškinio klausimas byloje išspręstas netinkamai, nuosprendis šioje dalyje yra nepagrįstas, ir neteisėtas, priimtas netinkamai aiškinant ir taikant baudžiamojo proceso ir civilinio proceso normas, todėl turi būti pakeistas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog civilinio ieškinio klausimas išspręstas iš esmės neteisingai, išsamiau dėl kitų (duomenys neskelbtini) pataisos namų ir Kalėjimų departamento apeliacinių skundų argumentų nepasisakoma, nes valstybės atsakomybė šiuo atveju kyla iš administracinio teisinio pobūdžio ginčo, o bendrosios kompetencijos teismas, kaip jau aptarta anksčiau, tokio pobūdžio klausimų nesprendžia, juo labiau, jog Lietuvos valstybė, nagrinėjamu atveju, negali būti tinkama atsakove pagal BPK 109 straipsnį.
12. Siekiant tinkamai išspręsti civilinių ieškinių klausimą byloje nukentėjusiųjų ieškinių reikalavimai dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų išskirtini į atskirą bylą ir išskirta byla perduotina nagrinėti pagal rūšinį teismingumą administraciniam teismui. Administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Nagrinėjamojoje byloje Lietuvos valstybei atstovauja tiek Kalėjimų departamentas, kurio buveinė yra Vilniuje, tiek ir (duomenys neskelbtini) pataisos namai, kurių buveinė yra (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, bei atsižvelgus į Administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsnio 3 dalį ir 20 straipsnio 4 dalį, byla perduotina pagal rūšinį teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
13. Nukentėjusiųjų civilinių ieškinių reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo nuteistiesiems Ž. J., M. T. ir N. S. gali būti nagrinėjami baudžiamojoje byloje, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų civilinių ieškinių reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo valstybei ir fiziniams asmenims išskirti, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos valstybės atsakomybė šioje situacijoje gali būti tik dalinė ir ji negali būti atsakove pagal BPK 109 straipsnio nuostatas, būtina tikslinti civilinius ieškinius nuteistųjų atžvilgiu, tikslinant ne tik atsakovus, bet ir prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Taigi, nagrinėjamu atveju nukentėjusiesiems O. M. ir V. Š. pripažintina teisė į civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos iš nuteistųjų Ž. J., M. T. ir N. S., o nukentėjusiajai E. P. pripažintina teisė į civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos iš nuteistųjų M. T. ir N. S. patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Dėl Ž. J. apeliacinio skundo
14. Apeliantė Ž. J. apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos atžvilgiu netaikė BK 64¹ nuostatų, tačiau teisėjų kolegija šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Tačiau bausmė vienu trečdaliu gali būti sumažinama tik tuomet, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64¹ straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme ši byla nebuvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje buvo trys kaltinamieji, iš kurių du nepripažino savo kaltės visiškai. Pagal BPK 273 straipsnio 2 dalį kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-677/2015). Taigi, šiuo atveju byla buvo išnagrinėta ne taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, bet bendra tvarka, todėl taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas Ž. J. atžvilgiu ir tuo pagrindu 1/3 mažinti jai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo, tokio pagrindo nemato ir apeliacinės instancijos teismas.
15. Teisėjų kolegija nemato pagrindo tenkinti ir nuteistosios Ž. J. prašymą dėl daiktinių įrodymų – telefono grąžinimo. Kaip matyti iš bylos duomenų Ž. J. telefonas pagrįstai apylinkės teismo nuosprendžiu, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis) buvo konfiskuotas ir sunaikintas vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais.
Dėl N. S. ir M. T. apeliacinių skundų
16. Nuteistieji N. S. ir M. T. apeliaciniais skundais nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jų kaltės padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, mano, kad jie nepagrįstai pripažinti kaltais padarius atitinkamai jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas – N. S. BK 182 straipsnio 1 dalyje (4 veikos), M. T. – BK 182 straipsnio 1 dalyje (4 veikos), 214 straipsnyje, 215 straipsnio 1 dalyje.
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir susipažinusi su byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas ir kurie patvirtino N. S. ir M. T. kaltę padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas ir pagrįstai M. T. bei N. S. pripažino kaltais apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgijus V. Š., M. S., O. M., E. P. turtą, o M. T. ir neteisėtai disponavus svetima elektronine mokėjimo priemone ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis bei jų panaudojimu finansinėms operacijoms inicijuoti ir atlikti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl N. S. ir M. T. kaltės. Nuteistųjų kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais bei teisme ištirtais bylos duomenimis, t. y. nukentėjusiųjų E. P., V. Š., M. S., O. M., liudytojų E. P., S. Š., A. S., N. Š., V. S. parodymais, paties nuteistojo N. S. parodymais, nuteistosios Ž. J. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, banko sąskaitų išrašais, AB „Lietuvos paštas“ duomenimis, kratos protokolais, duomenimis apie telekomunikacijos ryšius ir jų dalyvius, daiktų apžiūros protokolais, Banko „(duomenys neskelbtini)“ pateikta vaizdo medžiaga ir vaizdo medžiagos apžiūros protokolu, telefonų apžiūros protokolais, išklotinėmis, telekomunikacijos įvykių analizių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis ir kita bylos medžiaga. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu BPK numatytomis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remdamasis surinktų, teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, pirmosios instancijos teismas padarė išsamiai motyvuotą išvadą, kad N. S. apkaltinamajame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis padarė keturias nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, o M. T. apkaltinamajame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis padarė keturias nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnyje bei 215 straipsnio 1 dalyje.
18. Nors bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme ir apeliaciniame skunde nuteistasis N. S. teigia, kad jis davė savo banko sąskaitos numerį M. T., tačiau nežinojo, kad ji bus naudojama darant nusikalstamas veikas, o Ž. J. duodama parodymus patvirtino, kad jis epizode dėl O. M. išvis nedalyvavo, epizode dėl V. Š. jo nusikalstami veiksmai nėra įrodyti jokiais duomenimis, M. S. epizode taip pat nėra duomenų, kad jis žinojo, jog pinigai paimti iš V. S. ir perduoti nenustatytam asmeniui, yra gauti iš nusikalstamos veikos sukčiaujant, o nuteistasis M. T. teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų pagrindžiančių jo kaltę, teismas tinkamai neįvertino, kad nukentėjusiesiems buvo skambinta iš skirtingų telefonų aparatų ir skirtingų numerių, tačiau nepagrįstai buvo padaryta išvada, kad jiems skambino būtent M. T., nebuvo atlikta fonoskopinė ekspertizė, nei vienas iš nukentėjusiųjų negalėjo patvirtinti, kad tai jis jiems skambino, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi visus bylos duomenis, tokius apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
19. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų V. Š. ir O. M. duotais parodymais duotais, kadangi jie buvo nuoseklūs viso proceso metu ir jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jie turėtų pagrindą apkalbėti nuteistuosius nenustatyta. Šiuos parodymus patvirtina ir patvirtina AB „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašas (t. 1, b. l. 82-89), O. M. telefono abonento išklotinės bei telefoninių skambučių atliktos analizės (t. 1, b.l. 114-117, 129, 132), sutartis dėl rankpinigių, kurią pasirašė Ž. J. (t. 1, b.l. 176), telekomunikacijos įvykių analizės (t. 1, b.l. 178-181, 184, 64-73, 2 t., 64-73, 83-86, 88-89), kratų protokolai (t. 2, b.l. 83-86, 88-89). (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atliktų kratų metu nustatyti duomenys patvirtina, kad O. M. ir V. Š. sukčiavimo atvejais naudoti telefonų aparatai, kuriuose buvo įdėtos kortelės, veikusios abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (M. T. naudotas numeris (t. 2, b.l. 83-86, 88-89), šio telefono numerio veikimo zona įvykių metu buvo (duomenys neskelbtini) pataisos namai, šis telefono numeris itin aktyviai kontaktavo tiek su Ž. J. tuo metu naudotu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), tiek su apelianto N. S. tuo metu naudotu telefonu numeriu (duomenys neskelbtini). Visi šie duomenys, kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, patvirtina, kad sukčiaujant prieš O. M. ir V. Š. dalyvavo visi trys bendrininkai, t. y. M. T. ir N. S.. Tai patvirtina ir nuteistosios Ž. J. duoti parodymai, kad apeliantas N. S. jai pasiūlė užsidirbti pinigų, o M. T. jį atpažįsta iš balso. Ji taip pat nurodė, kad dėl nukentėjusios O. M. jai visus nurodymus kaip elgtis ir ką daryti, ką melagingai kalbėti nukentėjusiems - telefonu davė M. T. kartu su N. S., jie liepė pinigus, gautus iš nukentėjusios O. M. perduoti M. T. sutuoktinei, kurią Ž. J. ikiteisminio tyrimo metu atpažino iš fotonuotraukos atpažinimo asmens metu. Dėl nukentėjusiojo V. Š., nuteistoji taip pat patvirtino, kad iš V. Š. paimtus pinigus atidavė N. S., tačiau ne visus pinigus, todėl ją N. S. sumušė. Tai patvirtina 2016 m. balandžio 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtintas prokuratūros 2016 m. balandžio 28 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti N. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 38 straipsnio pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiąja Ž. J. (t. 8, b. l. 100-101). Dėl E. P. ir M. S. epizodų apylinkės teismas taip pat pagrįstai rėmėsi šių nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teisme balsu perskaitytais parodymais, kuriuos patvirtino ir kita bylos medžiaga – liudytojų E. P., V. S., iš dalies - S. Š., N. Š. parodymai, „(duomenys neskelbtini)“ išrašų analizė apie pinginių lėšų judėjimą iš E. P. banko sąskaitos (t. 2, b. l. 139-140, 141-142, 147-152, 160-161), N. S. banko sąskaitos išrašų analizė (t. 2, b. l. 156-157, 162-163), telekomunikacijos įvykių analizės (t. 1, b. l. 64-73, 2 t., b. l. 64-73, 92-95, 99-100, 106). M. T. dalyvavimą nusikalstamų veikų įvykdyme tiek E. P., tiek M. S. atžvilgiu taip pat patvirtina ir kratų pataisos namuose rezultatai (t.2, b. l. 83-86, 88-89). Pats nuteistasis M. T., duodamas parodymus taip pat patvirtino, kad atlikdamas bausmę pataisos namuose, užsiėmė mobilaus ryšio telefonų ir jų priedų prekyba nuteistiesiems, kas tik įrodo, kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, kad M. T. turėjo galimybę bendrauti su įvairiais laisvėje esančiais žmonėmis, tame tarpe ir su apeliantu N. S. Kaip matyti iš bylos duomenų, M. T. nurodymu pinigai buvo kaupiami ne tik N. S. sąskaitoje, bet ir grynais perduodami jo nurodymu laisvėje esantiems įvairiems asmenims, tame tarpe ir Ž. J. bei V. S., pinigai buvo perduoti ir M. T. sutuoktinei, šias aplinkybes patvirtino ir Ž. J. bei V. S. parodymai. Tai, kad M. T. yra būtent tas asmuo, kuris iš pataisos namų vykdė nusikalstamas veikas, patvirtina pataisos namuose atliktų kratų, telekomunikacinių įvykių analizių rezultatai, ir paties N. S. parodymai bei jo pateiktas antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. 8, b. l. 16-26), liudijantis M. T. daromą spaudimą N. S. dėl jo parodymų byloje. Visi šie duomenys patvirtina, kad bendrininkai – Ž. J., N. S., M. T. – turėjo savo vaidmenis, suvokė vykstantį apgaulės procesą ir jo sąmoningai siekė, visų bendrininkų veiksmai buvo susiję ir suderinti, nes be jų nebūtų buvę galimybės įvykdyti nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tiek M. T. tiek ir N. S. kartu su bendrininkais padarytas nusikalstamas veikas ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.
20. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį bei ištirtų įrodymų visumą ir nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įrodyta pripažintose aplinkybėse prieštaringai nurodyta kaltinamųjų veiksmų apimtis, bendrininkų grupės sudėtys ir kitos aplinkybės, atliko įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme ir apklausė nuteistuosius siekiant patikslinti faktines aplinkybes. Nuteistasis M. T. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad nevykdė sukčiavimo O. M. atžvilgiu. Tuo metu bausmę atlikinėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose 5-tame būryje, kur buvo laikinai izoliuotas į drausmės grupę, tai yra 6-tas būrys, ten veikia blokavimo sistema ir negalima skambinti. Nei vieno nukentėjusiojo nepažįsta ir su jais nebendravo. Be to, nei vienas iš nukentėjusiųjų nepatvirtino, kad bendravo telefonu su juo. Telefonas, kuris buvo priskirtas jam nuosprendyje yra tiesiog rastas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, tačiau nereiškia, kad jis priklausė būtent jam. Dėl telefonų, kuriais sukčiavimai padaryti, yra kratų protokolai (duomenys neskelbtini) pataisos namuose užtvirtinti, kad jie rasti kituose būriuose, tiek dėl O. M., tiek dėl Š. Kai atlikinėjo bausmę N. S. dažnai važinėdavo, permesdavo telefonų, jis naudojosi jo banko sąskaita, bet naudojausi taip, kad kažkas iš jos perka telefoną, jis paduoda banko sąskaitą, man ant tos banko sąskaitos perveda pinigus, paskambina N. S., paklausia ar atėjo pinigai, susirenka kažkokia pinigų suma, jis tuos pinigus išgrynina, nuperka telefonų, perveda jam. Dėl 2015 m. rugsėjo 30 d. įdėto skelbimo į „(duomenys neskelbtini)“ apie parduodamą automobilį „BMW 330“, tai niekada nieko nėra pardavinėjęs per skelbimus, Ž. J. nepažįsta ir jokių nurodymų jai nėra davęs. S. iš vis nepažinojo.
21. Nuteistasis N. S. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad su M. T. pažįstamas, kurį laiką nebendravo, bet po to jis susirado jį per „Facebooką" ir parašė jam. Dėl banko sąskaitos nurodymo M. T., tai jis nurodė, kad į banko sąskaitą bus pervedami pinigai už jo parduotus telefonus, jo žmonos banko sąskaita, areštuota. Jam buvo aišku tik, kad bus vedami pinigai dėl to, kad M. T. pataisos namuose tinkamai pragyventų, turėjo persiųsti tuos pinigus jo broliui į sąskaitą, kažkam kitam iš jo pažįstamų, kad jis galėtų nusipirkti maisto. Ž. J. numerį davė M. T., nes jis jo praprašė. Apie planuojamas su jomis daryti nusikalstamas veikas nieko nežinojo. Jam nėra žinomos aplinkybės kas iš pataisos namų skambino dėl automobilio „BMW“ Š., dėl automobilio „Citroen C5“ S. ir dėl O. M. turto. M. T. prašymu į jo sąskaitą buvo pervedamos įvairios pinigų sumos.
22. Nuteistoji Ž. J. apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad dėl O. M. turto įgijimo apgaule, nurodė, kad jai Nikolajus paskambino ir pasiūlė užsidirbti pinigų ir davė jos numerį M. T. Jis sakė, kad reikės paiminėti pinigus, kad reikės pakalbėti. Negali pasakyti kiek kartų buvo skambinta iš pataisos namų. Dažniausiai skambindavo iš to paties numerio, buvo, kad paskambindavo iš kito, dažniausiai būdavo du numeriai. Mano, kad 2015-09-01 nukentėjusiajai O. M. skambino tas, kas jai skambino, jai Nikolajus pasakė, kad čia M. T.. Kas įdėjo skelbimą dėl automobilio „BMW 330“ ji nežino, tačiau N. S. daug dėl šio automobilio atliko. Iš O. M. apgaule užvaldytus pinigus perdavė moteriai prie „(duomenys neskelbtini)“, tai buvo M. T. žmona, atpažino pagal nuotrauką. Pinigų paėmimo ir perdavimo momentu kalbėjo ir su M., ir su N. telefonu.
23. Atsižvelgiant į visus byloje esančius duomenis, M. T. apeliacinio skundo argumentus ir proceso dalyvių pasisakymus dėl M. T. pareikštų kaltinimų patikslinimo bei įvertinus, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad M. T. kelis kartus paskambino O. M. iš mobilaus telefono, taip pat, kad jis įdėjo apgaulingą skelbimą ar telefonu paskambino M. S. ir įkalbėjo pirkti automobilį, taip pat, kad paskambino E. P., apgaule prisistatęs banko darbuotoju išviliojo iš jos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad reikalinga patikslinti kaltinimus nuteistajam M. T. (BPK 256, 328 straipsnio 3 punktas), nurodant, kad:
23.1. M. T., veikdamas bendrininkų grupėje savo ir kitų bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje kartu su N. S., Ž. J. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis atliekančiais bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, turėdamas tikslą savo ir bendrininkų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, nenustatytam bendrininkui 2015 m. rugsėjo 30 d. 10.21 val. internetiniame puslapyje www.(duomenys neskelbtini).lt įdėjus apgaulingą skelbimą apie už 2 800 eurų parduodamą automobilį BMW 330, nurodžius pardavėjo telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo tą pačią dieną apie 12 val. paskambinusiam V. Š., nenustatytam bendrininkui prisistačius šio automobilio savininku bei sutikus parduoti šį automobilį ir susitarus, kad perduos 300 eurų rankpinigių nurodytam asmeniui – Ž. J., kuri, M. T. nurodymu, 2015 m. rugsėjo 30 d. apie 16.00 val. nuvažiavusi prie PC „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) bei iš įtakoto apgaulės nukentėjusiojo paėmusi 300 eurų, kuriuos tą pačią dieną liepė N. S. paimti iš Ž. J., tokiu būdu savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo 300 eurų vertės V. Š. turtą.
23.2. Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su N. S., V. S., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas įtariamajai ir nukentėjusiajai susitaikius, I. L. T., bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis atliekančiais bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, turėdamas tikslą savo ir bendrininkų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, nenustatytam bendrininkui 2015 m. lapkričio 1 d. internetiniame puslapyje www.(duomenys neskelbtini).lt įdėjus apgaulingą skelbimą apie už 6 600 eurų parduodamą automobilį „Citroen C5“, nurodžius pardavėjo telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo tą pačią dieną apie 12 val. paskambinusiai M. S., nenustatytam bendrininkui prisistačius šio automobilio savininku bei sutikus parduoti šį automobilį ir susitarus, kad perduos 1500 eurų rankpinigių, jam telefonu davus nurodymus V. S. 2015 m. lapkričio 3 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), prie namo paimti 1 500 eurų, kuriuos ji susitikusi paėmė iš įtakotos apgaulės nukentėjusiosios bei iš karto, jo nurodymu, 1300 eurų, prie autobusų stotelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) perdavė N. S., kuris M. T. nurodymu atvyko prie ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), bei ten I. L. T. perdavė 1 250 eurų, tokiu būdu savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo 1 500 eurų vertės M. S. turtą.
23.3. Be to, jis, 2015 m. rugsėjo 1 d., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su N. S., Ž. J., I. L. T. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis atliekančiais bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ,turėdamas tikslą savo ir bendrininkų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, nenustatytam bendrininkui, atliekančiam laivės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kelis kartus paskambinus iš mobilaus telefono abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) O. M. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai pranešus, kad jos dukterėčia sukėlė eismo įvykį, kurio metu susižalojo ir sugadino automobilį dėl to jai reikia pinigų automobilio remontui ir gydymui, apgaule įtikinus nukentėjusiąją perduoti turtą, Ž. J., šiai M. T. nurodymu, taksi vykus pas nukentėjusiąją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur ji paėmė iš O. M. 400 eurų, kuriuos nukentėjusioji turėjo namuose ir 2520 eurų, kuriuos tą pačią dieną O. M. būdama apgauta ir įtakojama nenustatytų bendrininkų bei Ž. J. su pastarąja nuvykusi taksi į AB ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo centrą adresu (duomenys neskelbtini) paėmė iš savo banko sąskaitos AB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir atidavė Ž. J., kuri toliau veikdama pagal N. S. bei M. T. nurodymus šiuos pinigus iš karto perdavė I. L. T., tokiu būdu savo ir bendrininkų naudai apgaule užvaldė 2 920 eurų vertės O. M. turtą.
23.4. Be to, jis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, bei N. S., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, N. S. perdavus jam savo banko sąskaitos AB „(duomenys neskelbtini)“ bei asmens duomenis, pakankamus lėšoms į šią sąskaitą pervesti, o nenustatytam bendrininkui neteisėtai pasinaudojus E. P. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis ir tuo save identifikavus kaip teisėtą šių duomenų naudotoją, mobilaus ryšio telefonu iš kintamo IP adreso, 2015-11-09 apie 13 val. per internetinę bankininkystę, neteisėtai prisijungus prie E. P. AB „Swedbank“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pažeidus AB „Swedbank“ informacinės sistemos apsaugos priemones bei iš E. P. sąskaitų pervedus nukentėjusiajai priklausančius 75 eurus į N. S. AB ,,Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei į kitas tris banko sąskaitas, bendrai 31150 eurų: 1000 eurų į L. V. AB ,,Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1150 eurų į A. B. AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 eurų į M. J. AB ,,Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą - dalį iš nukentėjusiajai E. P. priklausančių 3 225 eurų.
24. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu netinkamai M. T. nustatė subendrintos galutinės bausmės skaičiavimo pradžią, todėl nuosprendis keistinas ir šioje dalyje BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrino skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu su 2014 m. lapkričio 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta likusia laisvės atėmimo bausmės dalimi, t. y. jau buvo atsižvelgta į Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalį iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai taikė BK 64 straipsnio 1, 3 dalies nuostatas, tačiau skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodė bausmės skaičiavimo pradžią, kuri skaičiuotina būtent nuo skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. 2018 m. birželio 4 d.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 4 punktu, 332 straipsniu,
Nuteistųjų N. S. (N. S.) ir jo gynėjos advokatės Valdos Grigonytės ir Ž. J. apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistojo M. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 4 d. nuosprendį pakeisti?
patikslinti veikų, už kurias M. T. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį aplinkybes, nustatant, kad:
M. T. 2015 m. rugsėjo 1 d. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su N. S., Ž. J., I. L. T. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais bausmę Kybartų pataisos namuose, turėdamas tikslą savo ir bendrininkų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, nenustatytam bendrininkui atliekančiam laivės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kelis kartus paskambinus iš mobilaus telefono abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) O. M. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai pranešus, kad jos dukterėčia sukėlė eismo įvykį, kurio metu susižalojo ir sugadino automobilį dėl to jai reikia pinigų automobilio remontui ir gydymui, apgaule įtikinus nukentėjusiąją perduoti turtą, Ž. J., šiai M. T. nurodymu, taksi nuvykus pas nukentėjusiąją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur ji paėmė iš O. M. 400 eurų, kuriuos nukentėjusioji turėjo namuose ir 2520 eurų, kuriuos tą pačią dieną O. M., būdama apgauta ir įtakojama nenustatytų bendrininkų bei Ž. J., su pastarąja nuvykusi taksi į AB ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo centrą adresu (duomenys neskelbtini) paėmė iš savo banko sąskaitos AB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir atidavė Ž. J., kuri toliau veikdama pagal N. S. bei M. T. nurodymus šiuos pinigus iš karto perdavė I. L. T., tokiu būdu savo ir bendrininkų naudai apgaule užvaldė 2920 eurų vertės O. M. turtą;
Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupėje savo ir kitų bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje kartu su N. S., Ž. J. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, turėdamas tikslą savo ir bendrininkų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, nenustatytam bendrininkui 2015 m. rugsėjo 30 d. 10.21 val. internetiniame puslapyje www.(duomenys neskelbtini).lt įdėjus apgaulingą skelbimą apie už 2800 eurų parduodamą automobilį BMW 330, nurodžius pardavėjo telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo tą pačią dieną apie 12.00 val. paskambinusiam V. Š., nenustatytam bendrininkui prisistačius šio automobilio savininku bei sutikus parduoti šį automobilį ir susitarus, kad perduos 300 eurų rankpinigių nurodytam asmeniui – Ž. J., kuri, M. T. nurodymu, 2015 m. rugsėjo 30 d. apie 16.00 val. nuvažiavusi prie PC „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) bei iš įtakoto apgaulės nukentėjusiojo paėmė 300 eurų, kuriuos tą pačią dieną M. T. liepė N. S. paimti iš Ž. J., tokiu būdu savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo 300 eurų vertės V. Š. turtą;
Taip pat jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su N. S., V. S., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas įtariamajai ir nukentėjusiajai susitaikius, I. L. T. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, turėdamas tikslą savo ir bendrininkų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, nenustatytam bendrininkui 2015 m. lapkričio 1 d. internetiniame puslapyje www. (duomenys neskelbtini).lt įdėjus apgaulingą skelbimą apie už 6600 eurų parduodamą automobilį „Citroen C5“, nurodžius pardavėjo telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo tą pačią dieną apie 12.00 val. paskambinusiai M. S., nenustatytam bendrininkui prisistačius šio automobilio savininku bei sutikus parduoti šį automobilį ir susitarus, kad perduos 1500 eurų rankpinigių, M. T. telefonu davus nurodymus V. S. 2015 m. lapkričio 3 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), prie namo paimti 1500 eurų, kuriuos ji susitikusi paėmė iš įtakotos apgaulės nukentėjusiosios bei iš karto, jo nurodymu, 1300 eurų, prie autobusų stotelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) perdavė N. S., kuris M. T. nurodymu atvyko prie „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), bei ten I. L. T. perdavė 1250 eurų, tokiu būdu savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo 1500 eurų vertės M. S. turtą;
Be to, jis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, bei N. S., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, N. S. perdavus jam savo banko sąskaitos AB „(duomenys neskelbtini)“ bei asmens duomenis, pakankamus lėšoms į šią sąskaitą pervesti, o nenustatytam bendrininkui neteisėtai pasinaudojus E. P. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis ir tuo save identifikavus kaip teisėtą šių duomenų naudotoją, mobilaus ryšio telefonu iš kintamo IP adreso, 2015 m. lapkričio 9 d. apie 13.00 val. per internetinę bankininkystę, neteisėtai prisijungus prie E. P. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pažeidus AB „Swedbank“ informacinės sistemos apsaugos priemones bei iš E. P. sąskaitų pervedus nukentėjusiajai priklausančius 75 eurus į N. S. AB ,,Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei į kitas tris banko sąskaitas, bendrai 31150 eurų: 1000 eurų į L. V. AB ,,Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1150 eurų į A. B. AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 eurų į M. J. AB ,,Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą - dalį iš nukentėjusiajai E. P. priklausančių 3225 eurų.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį, dėl bausmės subendrinimo ir bausmės pradžios nustatymo, kuria nurodyta nuteistajam M. T. bausmės pradžia skaičiuota nuo 2014 m. lapkričio 17 d.
Nuteistajam M. T., vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi 2018 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams septyniems mėnesiams. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2018 m. birželio 4 d.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų apeliacinius skundus tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalis, kuriose:
nukentėjusios O. M. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintas iš dalies ir jos naudai priteista 1000 eurų neturtinės žalos solidariai iš Ž. J., N. S. ir M. T., o šiems neišgalint atlyginti civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos – subsidiariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų;
nukentėjusios E. P. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintas iš dalies ir jos naudai priteista 1000 eurų neturtinės žalos solidariai iš N. S. ir M. T., o šiems neišgalint atlyginti civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos – subsidiariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų;
nukentėjusiojo V. Š. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintas iš dalies ir jo naudai priteista 1000 eurų neturtinės žalos solidariai iš Ž. J., N. S. ir M. T., o šiems neišgalint atlyginti civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos – subsidiariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų.
Nukentėjusiųjų O. M., E. P., V. Š. civilinių ieškinių reikalavimus dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų, išskirti į atskirą bylą ir išskirtą bylą perduoti nagrinėti pagal rūšinį teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Pripažinti nukentėjusiesiems O. M., E. P., V. Š. teisę į civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistųjų Ž. J., N. S. ir M. T., patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.