Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2208-450/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-09-06
Bylos Nr.: e2A-2208-450/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-31113-2015-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Radzevičienė
Ieškovas: R. K.

Kategorijos

3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinės bylos Nr. e2A-2208-450/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31113-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21.; 2.5.10.5.2.8.; (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios uždaros akcinės bendrovės „Leidybos centras“, bankroto administratorius UAB „Admivita“, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovams uždarai bankrutavusiai uždarai akcinei bendrovei „Leidybos centras“, bankroto administratorius UAB „Admivita“, akcinei bendrovei „Onomatopėja“, trečias asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje G. G. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. K. patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Onomatopėja“ ir BUAB „Leidybos centras“ 1089,00 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis. Nurodė, jog 2015 m. gegužės 11 d. ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas kaimynų ir dėl buto užpylimo buvo padaryta 1 089,00 Eur turtinė žala (nuostoliai). Užliejus butą, 2015 m. gegužės 11 d. buvo iškviesti avarinės tarnybos specialistai. Tą pačią dieną, 2015 m. gegužės 11 d. ieškovas kreipėsi į UAB „Namų priežiūros centras“ su prašymu pateikti apžiūros aktą, tačiau UAB „Namų priežiūros centras“ pastatų administravimo vadybininkė D. L. B.elektroniniu paštu informavo ieškovą, jog UAB „Namų priežiūros centras“ darbuotojai vandens pratekėjimo iš bendro naudojimo inžinerinės įrangos nenustatė. Atsižvelgiant į tai, kad užpylimas buvo ne iš bendros inžinerinės įrangos, o buvo vienkartinis buitinis užpylimas iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Namų priežiūros centras“ nurodė, jog neturi nei teisės, nei pareigos nustatinėti įvykio priežasčių. Antstolis 2015 m. gegužės 12 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 42/15/18, kuriame aprašė turto būklę po užliejimo. 2015 m. gegužės 22 d. UAB „Norlit Statyba“ apžiūrėjo ieškovui priklausantį turtą ir pateikė turto remonto lokalinę sąmatą, kurioje nurodė, kad apdailos darbai kainuotų 1089 Eur. 2015 m. gegužės 29 d. kreipėsi į buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo užpiltas ieškovui priklausantis turtas, savininko BUAB „Leidybos centras“ bankroto administratorių UAB „Admivita“, kuris atsisakė atlyginti padarytą žalą. Kreipėsi į buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomininką UAB „Onomatopėja“, kuris taip pat atsisakė atlyginti ieškovui padarytą žalą. Kadangi tiek turto savininkas, tiek faktinis jo valdytojas, netinkamai vykdė pareigą prižiūrėti turtą, tvarkyti jį ir siekti naudotis juo taip, kad jis nedarytų žalos tretiesiems asmenims, jiems kyla civilinė atsakomybė. Pasak ieškovo, atsakovui BUAB „Leidybos centras“, kaip gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkui kyla atsakomybė dėl to, jog jis buvo nepakankamai rūpestingas ir atidus, nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti nekilnojamojo turto priežiūrą ir nesirūpino, ar pagal nuomos sutartį perduotą turtą tinkamai prižiūri ir užtikrina tinkamą turto būklę nuomininkas. Tuo tarpu atsakovas UAB „Onomatopėja“, kaip buto valdytojas nuomos sutarties pagrindu, nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą ir saugų buto Nr. 26 vonios patalpoje esančios santechnikos įrangos naudojimą, dėl ko buvo užpiltas ieškovo butas Nr. 22 ir padaryta žala. Esant bendriems atsakovų BUAB „Leidybos centras“ ir UAB „Onomatopėja“ veiksmams (neveikimui) buto Nr. 22 užpylimo atžvilgiu, prašė žalos atlyginimą priteisti iš atsakovų solidariai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje ieškovas ieškinį patikslino, sumažindamas prašomą priteisti žalos dydį iki 903,33 Eur. Paaiškino, jog pirminėje lokalinėje sąmatoje buvo padaryta klaidų, todėl pateikė patikslintą sąmatą 903,33 Eur sumai.

Šalies argumentai

Atsakovas BUAB „Leidybos centras“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Admivita“, su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2011 m. gegužės 2 d. iki 2015 m. gegužės 18 d. buvo išnuomotas atsakovui UAB „Onomatopėja“, buto užpylimo dieną – 2015 m. gegužės 11 d. atsakovas UAB „Onomatopėja“ buvo teisėtas buto Nr. 26 nuomininkas (valdytojas), kuris vadovaujantis nuomos sutartimi, įsipareigojo įrengti butą Nr. 26, tame tarpe ir santechninę įrangą, bei atsakyti už higienos ir sanitarinių normų nesilaikymo pasekmes bei atlyginti dėl to atsiradusią žalą.

2010 m. spalio 7 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu visas nuomininko teises ir pareigas perėmė naujasis nuomininkas UAB „Onomatopėja“, o Sutarties 3.2 punktas aiškiai nurodė nuomininko įsipareigojimus. Atkreipė dėmesį, kad nors ieškovas nurodė, kad būsimo remonto kaštai nurodyti Lokalinėje sąmatoje, tačiau realiai 1089 Eur išlaidų jis nepatyrė. Pažymėjo, jog ieškovo butas buvo užlietas įvykus vienkartiniam buitiniam užpylimui iš BUAB „Leidybos centras“ nuosavybės teise priklausančiame bute atsakovo UAB „Onomatopėja“ netinkamai sumontuotos ar naudojamos santechninės įrangos, už kurios tinkamą įrengimą ir eksploatavimą pagal nuomos sutartį atsakinga UAB „Onomatopėja“. Pažymėjo, jog BUAB „Leidybos centras“ 2015 m. gegužės 11 d. nebuvo buto Nr. 26 tiesioginis valdytojas ir naudotojas, todėl atsakomybė kyla atsakovui UAB „Onomatopėja“. Ieškovo butas nebūtų užlietas, jei atsakovas UAB „Onomatopėja“ būtų tinkamai įrengęs ir eksploatavęs virš ieškovo buto Nr. 22 esančio buto Nr. 26 santechninę įrangą. Buto Nr. 22 užpylimas įvyko dėl netinkamai įrengtos ar netinkamai eksploatuojamos santechninės įrangos buto Nr. 26 vonios patalpoje. Šią įrangą, vadovaujantis nuomos sutartimi, įrengė atsakovas UAB „Onomatopėja“. CK 6.266 str. 2 d. nurodyta prezumpcija gali būti paneigta, pateikus duomenis apie kitą, nei įregistruota viešame registre, patalpų naudotoją (valdytoją).

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Onomatopėja“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog atsakovas BUAB „Leidybos centras“ yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, o atsakovas UAB „Onomatopėja“ 2011 m. gegužės 2 d. sudarytu trišaliu susitarimu dėl 2010 m. spalio 7 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimo perėmė buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomininko teises ir pareigas. Butas Nr. 26 buvo subnuomotas UAB „Abišalė“, o UAB „Abišalė“ subnuomojo butą trečiajam asmeniui G. G.. Pasak atsakovo, ieškovas neįrodė, jog 2015 m. gegužės 11 d. jam priklausantis butas Nr. 22 buvo užlietas iš kaimyninio buto Nr. 26, dėl ko jis patyrė 1089 Eur žalą. Pasak atsakovo, buto užpylimo fakto nepatvirtina jokie įrodymai, o UAB „Namų priežiūros centras“ pastatų administravimo vadybininkės D. L. – B. 2015 m. gegužės 12 d. elektroninis laiškas nėra objektyvus užpylimą patvirtinantis įrodymas. Juolab, kad administravimo vadybininkė D. L. – B. pati į vietą fiksuoti tariamo užpylimo nebuvo atvykusi, be to, jos laiške nurodytas tik spėjimas apie galimą užpylimą. Atsakovas rėmėsi UAB „Namų priežiūros centras“ avarinės tarnybos Atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktu Nr. V15-168730, kuriame tarnybos darbuotojai nurodė, kad į ieškovui priklausantį butą Nr. 22 buvo atvykę 2015 m. gegužės 11 d., 23:45 val., tačiau 22 bute buvo viskas išdžiūvę, tuo tarpu darbuotojai 26 buto neapžiūrėjo, o tik spėjo, kad tai galbūt užpylimas iš 26 buto. Pasak atsakovo, užpylimo iš 26 buto nepatvirtino ir antstolio A. B. 2015 m. gegužės 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 42/15/18, o nuotraukose fiksuota lubų dėmė savaime nepatvirtino žalos, jos dydžio ir susidarymo priežasčių, nes 26 butas nebuvo apžiūrėtas. Taigi byloje nėra įrodymų, jog ieškovui priklausančio buto vonios kambario užpylimas įvyko iš 26 buto, taip pat nėra duomenų, jog 26 bute buvo kokie nors techniniai gedimai, įrangos trūkiai, vandens sankaupos ar pan. Atkreipė dėmesį, jog buto Nr. 26 subnuomininkė 2015 m. gegužės 11 d. informavo atsakovą UAB „Onomatopėja“, kad 2015 m. gegužės 11 d. buvo užėjęs ieškovui priklausančiame bute Nr. 22 statybos darbus atliekantis darbininkas, kuris prašė dėl galimo užpylimo apžiūrėti 26 buto vonios kambarį, tačiau jam apžiūrėjus, jokių vandens sankaupų, drėgnų paviršių, nutekėjimų, techninių santechnikos įrangos gedimų ar kitokių požymių, galėjusių lemti ieškovo buto užpylimą, nebuvo nustatyta. Gavęs iš subnuomininkės tokią informaciją, atsakovas UAB „Onomatopėja“ taip pat ėmėsi atsargumo priemonių, dėl ko buvo iškviestas santechnikas R. B., kuris 2015 m. gegužės 12 d. ryte atvyko į subnuomininkės butą Nr. 26, tačiau taip pat nenustatė jokių vonios kambaryje sumontuotos įrangos gedimų ar pažeidimų. Pažymėjo, jog ieškovui priklausančiame bute buvo vykdomi buto įrengimo/apdailos darbai, kuriuos atliko ieškovo samdytas darbininkas, todėl neatmetama galimybė, kad dėmė vonioje atsirado dėl netinkamų samdyto darbininko veiksmų ar neatsargumo, pažeidus bute ir vonios kambaryje sumontuotą kondicionavimo įrangą. Nurodė, kad ieškovas prašomos priteisti 1089 Eur žalos dydį grindė 2015 m. gegužės 22 d. lokaline sąmata, tačiau ji yra netiksli, žalos suma per didelė, nesutiko su darbų kiekiais, darbų kainomis. Be to, nuostoliai turi būti realiai patirti, todėl sąmata pati savaime neįrodo, kad ieškovas patyrė tokias išlaidas. Dėl nurodytų aplinkybių neįrodyti 26 buto savininko ar teisėtų valdytojų neteisėti veiksmai ar aplaidumas, kuris galėjo sąlygoti ieškovo nuostolius, neįrodyta buto savininko ar jo teisėtų valdytojų kaltė, taip pat neįrodytas priežastinis ryšys bei žalos dydis.

Atsiliepimas

Trečias asmuo G. G., kaip buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkė, nesutiko jog ieškovo buto užpylimas įvyko dėl 26 buto kaltės, dėl netinkamo šio buto valdymo arba naudojimo. Pažymėjo, jog butą nuomojasi nuo 2012 metų. Pasak jos, 2015 m. gegužės 11 d. vakare pastebėjo, kad neveikia nei šiltas, nei karštas vanduo, todėl kreipėsi į UAB „Onomatopėja“ ir buvo nustatyta, jog savavališkai atjungtas vanduo laiptinėje. Grižus jos draugui M. M. (kuris faktiškai laikinai gyveno bute Nr. 26), kuris tą dieną buvo namuose, pasiteiravo, dėl kokių priežasčių buvo atjungtas vanduo. Pastarasis informavo, kad dienos metu buvo apsilankęs 22 buto kaimynų remonto darbuotojas, kuris paprašė apžiūrėti vonios kambarį, nes įtarė užliejimą. Pažymėjo, jog jokie gedimai ar vandens pratekėjimo ženklai nebuvo pastebėti. Neradęs jokių pažeidimų ar galimų santechnikos trūkumų, darbininkas išėjo. Pažymėjo, jog gegužės 12 d. į jos nuomojamą butą atvyko santechnikas, tačiau gedimų neužfiksavo, visi vamzdžiai buvo sandarūs ir sausi.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 21 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkintino iš dalies ir priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Onomatopėja“, BUAB „Leidybos centras“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Admivita“, ieškovo R. K. naudai 903,33 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (903,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-09-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „Onomatopėja“ ir BUAB „Leidybos centras“ ieškovo R. K. naudai 281,87 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nustatė, kad R. K. yra buto, (duomenys neskelbtini), savininkas. Iš Atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto Nr. V15-168730 matyti, jog 2015 m. gegužės 11 d. ieškovui priklausantis butas buvo užlietas, akte nurodyta, jog manoma, kad tai vienkartinis užpylimas iš 26 buto, akto surašymo metu 22 bute buvo viskas išdžiūvę, o 26 buto durų niekas neatidarė. Ieškovas 2015 m. gegužės 12 d. elektroniniu laišku kreipėsi į UAB „Namų priežiūros centras“ su prašymu pateikti apžiūros aktą, tačiau UAB „Namų priežiūros centras“ pastatų administravimo vadybininkė D. L. B. atsakyme nurodė, jog UAB „Namų priežiūros centras“ darbuotojai vandens pratekėjimo iš bendro naudojimo inžinerinės įrangos nenustatė. Todėl nurodė, jog tai galimai buvo vienkartinis buitinis užpylimas, 26-ojo buto savininkų darbuotojai nerado/buto durų niekas neatidarė. Paaiškino, jog neturi nei teisės, nei pareigos nustatinėti įvykio priežasčių, nes užpylimas įvyko ne iš bendros inžinierinės įrangos. 2015 m. gegužės 12 d. antstolis surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 42/15/18, kuriame aprašė buto, (duomenys neskelbtini), būklę ir nurodė, jog faktinių aplinkybių konstatavimo metu apžiūrėtas bute esantis vonios kambarys, kuriame ant lubų matyti šlapia apie 1,5 m ilgio dėmė su varvančiu ant grindų bei dušo kabinos skysčiu, padarytos fotonuotraukos. 2015 m. gegužės 22 d. UAB „Norlit Statyba“ sudarė turto remonto lokalinę sąmatą 1089 Eur sumai. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „Leidybos centras“.

Taip pat byloje nustatyta, jog 2015 m. gegužės 29 d. ieškovas kreipėsi į buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininko BUAB „Leidybos centras“ bankroto administratorių UAB „Admivita“ dėl žalos atlyginimo, tačiau BUAB „Leidybos centras“ atsakyme nurodė jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra išnuomotas UAB „Onomatopėja“, paaiškino jog ši įmonė butą subnuomoja tretiesiems asmenims. Atsakyme nurodė, jog UAB „Onomatopėja“ nuomos sutartimi įsipareigojo įrengti nuomojamą turtą, todėl už netinkamai įrengtą sanitarinį mazgą nuomininkui kyla atsakomybė. Iš 2015 m. birželio 10 d. atsakovo UAB „Onomatopėja“ rašto matyti, jog apžiūrėjus 26 butą, nebuvo nustatyti gedimai, galėję sukelti užpylimą, be to, gegužės 12 d. atvykus santechnikui, jis vonios kambaryje nenustatė sumontuotos įrangos gedimų. Vamzdžiai buvo sandarūs ir sausi, todėl nesutiko su žalos atlyginimu. 2016 m. kovo 8 d. DNSB „Strazdelio namai“ rašte nurodyta, kas bendrija apie ieškovui priklausančio buto užliejimą informuota nebuvo.

Byloje nustatyta, jog 2010 m. spalio 7 d. UAB „Leidybos centras“ (nuomotojas) ir nuomininkas A. Ž. sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria nuomotojas perdavė nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti 70,87 kv. m. bendro ploto gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Sutarties 3.2.1. punktu nuomininkas įsipareigojo įrengti nuomojamą turtą ir subnuomoti jį kitiems asmenims, o Sutarties 3.2.2. punktu - įsipareigojo laikytis nuomojamose patalpose ir visoje nuomotojo teritorijoje vidaus darbo tvarkos, priešgaisrinės saugos darbe, aplinkos apsaugos ir sandėliavimo taisyklių, taip pat higienos bei sanitarinių normų. Nuomininkas atsako už šių taisyklių bei normų nesilaikymo pasekmes ir atlygina dėl to atsiradusią žalą. Taip pat nustatyta, jog 2011 m. gegužės 2 d. UAB „Leidybos centras“ (nuomotojas) sudarė 2010 m. spalio 7 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimą, kuriuo naujam nuomininkui UAB „Onomatopėja“ išnuomojo gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Nurodytos Sutarties 4 punktu naujasis nuomininkas UAB „Onomatopėja“ perėmė visus senojo nuomininko įsipareigojimus nuomotojui pagal Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, tame tarpe ir Sutarties 3.2.1. punkte nustatytą pareigą įrengti nuomojamą turtą.

2015m. balandžio 3 d. pranešimu BUAB „Leidybos centras“ informavo UAB „Onomatopėja“, jog nuo 2015 m. gegužės 18 d. nutraukia visas gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su vėlesniais pakeitimais, o 2015 m. gegužės 19 d. lydraščiu informavo dėl turto perdavimo ir aktų pasirašymo.

Byloje nustatyta, jog 2011 m. spalio 20 d. tarp UAB „Onomatopėja“ (nuomotojas) ir UAB „Abišalė“ (nuomininkas) sudaryta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria nuomotojas perdavė nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), 2013 m. vasario 16 d. pasibaigė, nes Sutartyje nurodyta, kad nuomotojas perdavė nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir butą Nr. 26, nuo 2012 m. vasario 6 d., dvylikos mėnesių laikotarpiui. Byloje duomenų, jog šalys buvo pratęsę sutartinius santykius, nėra (CPK 178 str.). UAB „Onomatopėja“ pateikė tik vieną 2011 m. spalio 20 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „Onomatopėja“ ir UAB „Abišalė“. Teismas sprendė jog atsakovas 2016 m. sausio 26 d., teikdamas 2015 m. rugsėjo 4 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį tarp UAB „Abišalė“ ir G. G., ir tik 2016 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje pateikdamas 2014 m. rugsėjo 2 d. Sutartį, sudarytą tarp UAB „Abišalė“ ir G. G., kuria pastarajai buvo išnuomotas butas Nr. 26, elgėsi nesąžiningai, siekdamas išvengti atsakomybės ir perkelti ją kitai įmonei. Dėl nurodytų aplinkybių teismas nesivadovavo nei 2015 m. rugsėjo 4 d., nei 2014 m. rugsėjo 2 d. Sutartimis ir vertino jas kaip nepatikimus įrodymus (CPK 185 str.). Taigi teismas sprendė, jog ieškovui priklausančio buto užliejimo metu, virš jo esantis butas Nr. 26 nebuvo valdomas UAB „Abišalė“, todėl šios įmonės neįtraukė trečiuoju asmeniu byloje.

Atsiliepimas

Sprendžiant, ar G. G. siejo nuomos santykiai su UAB „Abišalė“, įvertino byloje konstatuotas faktines aplinkybes: 1) G. G. atsiliepime nurodė, jog butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomojuosi nuo 2012 m.; 2) 2015 m. gegužės 11 d. vakare pastebėjo, kad neveikia nei šiltas, nei karštas vanduo, todėl kreipėsi į UAB „Onomatopėja“; 3) 2015 m. birželio 10 d. rašte UAB „Onomatopėja“ nurodė, jog 26 buto subnuomininkai gegužės 11 d. kreipėsi į nuomotoją UAB „Onomatopėja“ dėl dingusio karšto ir šalto vandens, taip pat rašte nurodė, jog apie incidentą 26 buto subnuomininkai pranešė nuomotojui UAB „Onomatopėja“; 4) atsiliepime atsakovas UAB „Onomatopėja“ nurodė, jog gavęs iš subnuomininkės G. G. informaciją apie galimą užpylimą ėmėsi atsargumo priemonių, dėl ko buvo iškviestas santechnikas R. B.. Darė išvadą, jog faktiniai subnuomos santykiai buvo susiklostę tarp G. G. ir UAB „Onomatopėja“, tuo tarpu UAB „Abišalė“ nebuvo nuomotojas. Pažymėjo, jog ieškovas teismo posėdyje neginčijo aplinkybės, jog G. G. buvo jo buto subnuomininkė užliejimo metu.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje konstatuota, jog ieškovo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo užlietas vonios kambarys. Iš 2015 m. gegužės 11 d. Atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto Nr. V15-168730 nustatyta, jog galimai įvyko vienkartinis užpylimas iš buto Nr. 26, duomenų, patvirtinančių, jog vandens pratekėjimas įvyko iš bendro naudojimo inžinerinės įrangos, nėra (CPK 178 str.). 2015 m. gegužės 12 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir fotonuotraukos patvirtina, jog bute (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje matoma šlapia 1,5 m. ilgio dėmė, varvanti ant grindų su dušo kabinos skysčiu, dėmė matoma nuotraukose. Byloje nustatyta, jog virš ieškovui priklausančio buto yra butas Nr. 26, šio buto vonios lokalizacija sutampa su ieškovo bute esančia vonios kambario padėtimi. VĮ Registrų centro pažymos duomenys liudija, jog buto Nr. 26 savininkas yra UAB „Leidybos centras“, kuris 2011 m. gegužės 2 d. atliko 2010 m. spalio 7 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimą ir išnuomojo naujam nuomininkui UAB „Onomatopėja“ gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Sutarties 4 p. naujasis nuomininkas perėmė visus senojo nuomininko įsipareigojimus nuomotojui pagal Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Konstatuota, jog buto užliejimo metu (2015-05-11) trečias asmuo G. G. buvo buto, (duomenys neskelbtini), nuomininkė (subnuomininkė).

Teismas vadovavosi LAT suformuota praktika 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014, kurioje buvo sprendžiamas analogiškas klausimas, byloje nagrinėtos aplinkybės yra identiškos šios bylos faktinėms aplinkybėms. Kasacinis teismas nurodė, kad tuo atveju, kai užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz. vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.

Nagrinėjamojoje byloje teismas nenustatė, kad užliejimas įvyko dėl daugiabučio namo ir jo dalies (buto) trūkumų. Todėl byla spręstina taikant bendruosius deliktinės civilinės atsakomybės pagrindus, o ne CK 6.266 straipsnį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas).

Byloje esantys duomenys liudija, jog ieškovo butas buvo užlietas iš aukščiau esančio buto Nr. 26, kadangi įvyko buto Nr. 22 vonios kambario lubų užpylimas, tuo tarpu įrodymų, patvirtinančių, jog vanduo galėjo patekti dėl kitų priežasčių, o būtent dėl lietaus pro sienų plyšius, iš bendros nuotekų sistemos ar kitur, byloje nėra. Sprendžiant, ar viršutiniame bute buvo užliejimo šaltinis, ar vanduo į ieškovo butą galėjo patekti dėl kitų priežasčių, teismas įvertina byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) Atliktų darbų priėmimo - perdavimo akte Nr. V15-168730 nurodyta, jog manoma, kad vienkartinis užpylimas iš 26 buto; 2) UAB „Namų priežiūros centras“ pastatų administravimo vadybininkė D. L. B. atsakyme ieškovui nurodė, jog UAB „Namų priežiūros centras“ darbuotojai vandens pratekėjimo iš bendro naudojimo inžinerinės įrangos nenustatė, todėl nurodė, jog tai buvo galimai vienkartinis buitinis užpylimas; 3) byloje nustatyta, jog virš buto Nr. 22 yra butas Nr. 26. Darė išvadą, kad šaltinis, iš kurio skverbėsi vanduo ir ko pasekmėje buvo užlietas ieškovo butas, buvo viršuje esantis butas Nr. 26.

Pažymėjo, jog atsakovas UAB „Leidybos centras“ yra buto Nr. 26 savininkas. CK 4.37 str. 1 d. reikalauja, jog asmuo nuosavybės teisę įgyvendintų savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir interesų. Atsakovas UAB „Leidybos centras“ Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties ir jos pakeitimo pagrindu išnuomojo atsakovui UAB „Onomatopėja“ butą Nr. 26, kuris Sutarties 3.2.1. punktu įsipareigojo įrengti nuomojamą turtą ir subnuomoti jį kitiems asmenims. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės liudija, jog atsakovas UAB „Onomatopėja“ butą Nr. 26 subnuomavo trečiajam asmeniui G. G.. Nuomotojas yra atsakingas už tai, kad turtas, kuris yra perduodamas nuomininkui, būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį, jis turi nuolat domėtis išnuomotu daiktu ir jo būkle, užtikrinti tinkamą gyvenamos patalpos naudojimą, t.y. tikrinti, ar nuomininkas ir subnuomininkas tinkamai naudojasi daiktu (CK 6.587 str. 1 ir 6 dalys). Taigi iš šių įstatymo nuostatų seka, kad tiek UAB „Leidybos centras“, tiek UAB „Onomatopėja“ turėjo pareigą pasirūpinti išnuomoto turto būkle.

Atsakovas BUAB „Leidybos centras“ atsikirtimus į ieškinį grindė aplinkybe, jog UAB „Onomatopėja“ netinkamai įrengė bute Nr. 26 santechninę įrangą, dėl kurios ne sandarumo įvyko ieškovui priklausančio buto užpylimas. Sprendžiant dėl šių teiginių pagrįstumo pažymėjo, jog atsakovui BUAB „Leidybos centras“, kaip patalpų savininkui, buvo žinoma, kokiam tikslui yra išnuomojamos patalpos (gyvenamosios), dėl ko atsakovui kaip patalpų savininkui ir nuomotojui kilo pareiga patikrinti nuomojamo turto būklę, kaip nuomininkas UAB „Onomatopėja“ jį įrengė. Tuo tarpu BUAB „Leidybos centras“ kaip buto Nr. 26 savininkas, teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog tikrino nuomojamą turtą, prižiūrėjo, kaip jis yra eksploatuojamas. Atsakovas BUAB „Leidybos centras“ kaip buto Nr. 26 savininkas, turėjo pareigą rūpintis jo tinkama priežiūra, užtikrinti turto saugumą (CK 6.246 str. 1 d.).

Atsakovas UAB „Onomatopėja“ buto Nr. 22 užliejimo priežastis įrodinėjo 2014 m. gruodžio 29 d. priėmimo - perdavimo aktu ir butų ventiliacijos bei aušinimo sistemų išdėstymo schemomis, teigdamas, jog dėmės ant gipso kartono plokščių lubų susidarė dėl lubose esančio rekuperatoriaus ir/ar jo ventiliacijos, aušinimo jungčių galimo pažeidimo, kuris galėjo įvykti dėl ieškovo bute vykdytų remonto darbų. Spręsdamas dėl šių teiginių pagrįstumo, teismas pažymėjo jog CPK 178 straipsnis įtvirtina bendrą taisyklę, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Tuo tarpu atsakovas nepateikė duomenų apie tai, jog buvo nustatytas rekuperatoriaus ir/ar jo ventiliacijos, aušinimo jungčių pažeidimas, juolab, kad ieškovas R. K. teismo posėdyje patvirtino, jog nurodyta sistema niekada nesinaudojo, nes ji nėra pajungta, dėl ko darbus atlikę darbininkai jo bute, šios sistemos netaisė. Taigi, nurodyti atsakovo atsikirtimai vertintini kaip spėlionės, prielaidos, kurios CPK 177 str. prasme nėra laikytinos įrodymais.

Atsiliepimas

Trečias asmuo G. G. teigė, jog gedimų ar vandens pratekėjimo ženklų bute Nr. 26 nepastebėjo. Vertinant G. G. paaiškinimus, kuri buvo tiesioginė buto Nr. 26 valdytoja užpylimo metu, svarbu pažymėti, jog liudytoju apklaustas R. B. parodė, jog dirba statybininku ir buvo iškviestas į butą Nr. 26 dėl dušo kabinos ne sandarumo. Liudytojas parodė, jog užsandarino dušo kabiną, kadangi buvo vandens nulašėjimas. Teismas netikėti šio liudytojo parodymais neturėjo pagrindo, kadangi nenustatė jo suinteresuotumo bylos baigtimi, be to, nenustatė ir prieštaravimų jo parodymuose. Tokiu būdu, įvertinęs G. G. rašytinius paaiškinimus santykyje su byloje konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis ir liudytojo parodymais, sprendė jog jie prieštarauja bylos duomenims ir jais nesivadovavo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus, rašytinius įrodymus, sprendė jog tiksli ieškovui priklausančio buto užliejimo priežastis iš buto Nr. 26 vonios patalpos nėra nustatyta, tačiau sprendė jog atsakovas BUAB ,,Leidybos centras“ netinkamai vykdė savo kaip buto savininko pareigas, o atsakovas UAB ,,Onomatopėja“, valdydamas butą sutarties pagrindu, taip pat nesiėmė jokių priemonių užpylimui išvengti. Pažymėjo jog įrengęs bute Nr. 26 vonios patalpą, turėjo pareigą įsitikinti, kad ji saugi, jos eksploatavimas nesukels pralaidos ir jos naudojimas nesukels žalos žemiau gyvenančiam ieškovui. 2015 m. birželio 10 d. rašte atsakovas UAB „Onomatopėja“ nurodė, jog sužinojęs, kad ieškovas įsigijo butą Nr. 22, 2015 m. vasario mėn. inicijavo 26 ir 27 butų vonios kambarių ir virtuvės patikrą, siekiant įsitikinti, kad sumontuota įranga nėra pažeista, nesandari ir jos naudojimas nekelia grėsmės žemiau esantiems butams. Trūkumų nebuvo aptikta. Sprendžiant dėl šių atsakovo teiginių pagrįstumo, pažymėjo jog atsakovas nepateikė įrodymų (aktų, žurnalų ar pan.), jog atliko nurodyto pobūdžio patikrinimus ar stebėjimus. Pažymėjo jog atsakovas yra juridinis asmuo, verslo subjektas ir jam keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai. Kadangi atsakovas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių jog jis atliko nurodytus patikrinimus, užfiksavo jų teigiamus rezultatus, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog patalpos Nr. 26 buvo perduotos tinkamos kokybės, teismas atsakovo teiginius atmeta kaip neįrodytus (CPK 178 str.). Pažymėjo jog atsakovas teisminio nagrinėjimo metu pateikė 2016 m. kovo 8 d. DNSB „Strazdelio namai“ pirmininko pažymą, kurioje nurodyta, kad UAB „Onomatopėja“ kaip butų nuomininkė, atidžiai rūpinosi nuomojamų butų priežiūra, visada geranoriškai sprendė visus su administravimu susijusius klausimus. Patvirtino, jog UAB „Onomatopėja“ 2015 m. pradžioje tikrino išsinuomotų 26 ir 27 butų virtuvės ir santechnikos įrangą, gedimai nustatyti nebuvo. Vertinant šią pažymą kaip įrodymą, teismas sprendė jog ji nėra pakankama faktui, kad atsakovas tinkamai atliko santechnikos įrangos darbus, konstatuoti. Juolab, kad nurodyta pažyma surašyta beveik po vienerių metų nuo buto užliejimo.

Teismas konstatavo jog atsakovas BUAB „Leidybos centras“, kaip buto Nr. 26 savininkas, o atsakovas UAB „Onomatopėja“, kaip buto Nr. 26 valdytojas nuomos ir subnuomos sutarties pagrindais, nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą ir saugų buto Nr. 26 vonios patalpoje esančios santechnikos įrangos naudojimą, kad nekiltų žalą galintis sukelti įvykis, nesiėmė pakankamų veiksmų nustatyti vandens pratekėjimo priežastis ir jas pašalinti.

Byloje konstatuota, jog G. G. buvo tiesioginė buto Nr. 26 valdytoja, kuri turėjo elgtis rūpestingai ir atidžiai, naudodamasi vonios patalpa, turėjo įsitikinti, kad ši yra saugi, jos eksploatavimas nesukelia vandens pratekėjimo, naudodama netvarkingą dušo patalpą turėjo matyti vandens nutekėjimą ir privalėjo suprasti, kad toks naudojimas gali tapti užpylimo šaltiniu. Taigi ji turėjo pareigą reikalauti iš nuomotojo ar savininko užtikrinti, jog vonios kambario eksploatavimas būtų saugus. Nors ieškovas tiesioginės buto valdytojos neįtraukė byloje atsakove, tačiau ji yra byloje trečias asmuo, kuriai atsakovai, atlyginę žalą ieškovui, turi teisę reikšti regresinį ieškinį.

Teismo vertinimu, byloje įrodytos visos įstatyme nustatytos civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos atsakovų deliktinei atsakomybei taikyti: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog dėl atsakovų neveikimo ieškovo turtui buvo padaryta žala (CK 6.246 str.). Taigi yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Žalos padarymo faktą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), o būtent ieškovo pateikta sąmata. Nors atsakovas UAB „Onomatopėja“ ginčijo ieškovo pateiktą lokalinę sąmatą, tačiau teismas sprendė jog ji yra pakankama žalos faktui ir dydžiui konstatuoti. Juolab, kad ją sudarė įmonė, kuri detalizavo darbus, jų kiekius, medžiagas. Atsakovas pateikė savo paties paskaičiavimą, teismas jį vertino kaip nepatikimą ir nepakankamą įrodymą, kuris galėtų paneigti lokalinėje sąmatoje atliktus skaičiavimus (CPK 178 str.). Ta aplinkybė, jog ieškovas sąmatoje nurodytų išlaidų faktiškai nepatyrė, savaime nepaneigia paties žalos fakto.

LAT 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014 pažymėjo, jog solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose gali būti taikoma, kai asmenis sieja bendri veiksmai padarinių atžvilgiu (CK 6.5, 6.6 str.). Kadangi šioje byloje atsakovus siejo bendri veiksmai padarinių atžvilgiu, teismas žalą priteisė iš jų solidariai. Nurodė, kad atsakovai praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl iš jų solidariai ieškovo naudai priteisė 5 proc. dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos (903,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-09-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas BUAB „Leidybos centras“, bankroto administratorius UAB „Admivita“, prašo panaikinti 2016 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį atsakovo atžvilgiu atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinį skundą grindžia sekančiais argumentais:

Skundžiamo sprendimo dalis, kuria nustatyta solidari BUAB „Leidybos centras“ civilinė atsakomybė, yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismas teisingai sprendė, kad buto užliejimui įvykus dėl priežasties, nesusijusios su statinio ar įrenginio konstrukciniais trūkumais, atsakomybė asmenims turi būti taikoma bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais. Tuo tarpu, spręsdamas dėl subjektų, turinčių pareigą atlyginti ieškovo patirtą žalą, teismas nepagrįstai rėmėsi 2014 m. birželio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014 ir konstatavo solidarią apelianto bei atsakovo UAB „Onomatopėja“ civilinę atsakomybę.

1)Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014 ir šioje civilinėje byloje egzistavo iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014 tiksli buto užliejimo priežastis ir asmuo, dėl kurio neteisėtų veiksmų buvo užlietas butas, nebuvo nustatyti. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad „tiksli ieškovei priklausančio buto užliejimo priežastis iš buto vonios patalpos nėra nustatyta <...> nė vienas iš atsakovų neįrodė, jog dėl vandens prasiveržimo iš buto Nr. 27 yra atsakingi kiti neteisėtus veiksmus atlikę asmenys, todėl konstatavo solidarią visų atsakovų - buto savininko, nuomininko ir subnuomininko, civilinę atsakomybę.

Šioje civilinėje byloje buvo nustatyta tiksli ieškovo buto užliejimo priežastis ir asmenys dėl kurių neteisėtų veiksmų tai įvyko. Ieškovo butas užlietas ne iš bendro naudojimo inžinerinės įrangos, tai buvo vienkartinis buitinis užpylimas, įvykęs dėl netinkamai naudojamos buto Nr. 26 santechninės įrangos vonios patalpoje. Santechninę įrangą buto Nr. 26 vonioje turėjo pareigą įrengti ir įrengė atsakovas UAB „Onomatopėja“, o užliejimo dieną ja naudojosi buto Nr. 26 nuomininko atsakovo UAB „Onomatopėja“ subnuomininkė, dėl kurios aplaidžių veiksmų buvo užlietas butas.

2) Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma, t. y. kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendu. Taigi, nustačius tikslią ieškovo buto užliejimo priežastį, už tai atsakingus asmenis ir jų neteisėtus veiksmus, nebuvo jokio teisinio pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014 ir taikyti solidarią apelianto civilinę atsakomybę,

3) Tai, kad nėra pagrindo apeliantui taikyti civilinę atsakomybę, patvirtina ir ta aplinkybė, jog nėra nustatytų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų - BUAB „Leidybos centras“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nėra jo kaltės. Neteisėtus veiksmus atliko ir dėl ieškovo patirtos žalos yra kaltas buto Nr. 26 nuomininkas, atsakovas UAB „Onomatopėja“ (ir subnuomininkas).

3.1. Kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, ieškovo buto užpylimas įvyko ne iš bendros inžinerinės įrangos, bet tai buvo vienkartinis buitinis užpylimas, įvykęs dėl netinkamo buto Nr. 26 vonios patalpoje esančios santechnikos įrangos naudojimo. Laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 2 d. iki 2015 m. gegužės 18 d. nuomos sutarties pagrindu butas Nr. 26 buvo išnuomotas atsakovui UAB „Onomatopėja“. Nuomos sutartimi UAB „Onomatopėja“ įsipareigojo (Nuomos sutarties 3.2.1. ir 3,2.2. punktai) įrengti nuomojamą turtą; laikytis nuomojamose patalpose ir visoje nuomotojo teritorijoje vidaus darbo tvarkos; priešgaisrinės saugos darbe, aplinkos apsaugos ir sandėliavimo taisyklių, taip pat higienos bei sanitarinių normų; atsakyti už šių taisyklių bei normų nesilaikymo pasekmes ir atlyginti dėl to atsiradusią žalą.

Ieškovo buto užliejimo dieną (2015 m. birželio 11 d.), faktinis buto Nr. 26 valdytojas buvo atsakovas UAB „Onomatopėja“, kuris nuomos sutartimi prisiėmė atsakomybę tinkamai įrengti buto Nr. 26 vonios įrangą bei įsipareigojo atsakyti už higienos bei sanitarinių normų laikymąsi. Iš esmės atsakovas UAB „Onomatopėja“ įsipareigojo butą Nr. 26 valdyti taip, kad tretiesiems asmenims nebūtų daroma žala, todėl jis turėjo pareigą užtikrinti ir tinkamą bei saugų buto Nr. 26 vonios patalpoje esančios santechnikos įrangos naudojimą. Nusprendęs butą Nr. 26 subnuomoti fiziniam asmeniui (apie kurį apeliantas nebuvo informuotas), atsakovas UAB „Onomatopėja“ privalėjo pasirūpinti, kad ir pastarasis tinkamai naudotų vonios santechnikos įrangą. Nepaisant to, atsakovas UAB „Onomatopėja“ ne tik neužtikrino, kad bute Nr. 26 esančios vonios santechnikos įranga būtų įrengta ir naudojama tinkamai bei saugiai, tačiau įvykus ieškovo buto užliejimui, nesiėmė jokių veiksmų ir apie tai neinformavo apelianto. Tai, kad prievolė atlyginti ieškovo patirtus nuostolius kyla būtent atsakovui UAB „Onomatopėja“, patvirtina ir neabejotinas priežastinis ryšys tarp šio atsakovo veiksmų bei ieškovo patirtos žalos - jeigu atsakovas UAB „Onomatopėja“ būtų tinkamai įrengęs ir saugiai naudojęs (pasirūpinęs, kad būtų saugiai naudojama) virš ieškovo buto esančio buto Nr. 26 santechninę įrangą, po užliejimo būtų nedelsiant ėmęsis aktyvių veiksmų santechnikos gedimui ar santechninės įrangos naudojimo pažeidimams pašalinti, ieškovas nebūtų patyręs žalos.

Apeliantas neatliko jokių neteisėtų ar kaltų veiksmų. Kaip buto Nr. 26 savininkas, apeliantas visada elgėsi atidžiai ir rūpestingai. BUAB „Leidybos centras“ pasirūpino, kad butas Nr. 26 būtų valdomas juridinio asmens, kuriam taikomi didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai ir, kuris gali užtikrinti tinkamą buto priežiūrą bei laikytis teisės aktais nustatytų reikalavimų. Atitinkamai apeliantas pagristai tikėjosi, kad nuomininkas UAB „Onomatopėja“ elgsis tinkamai ir saugiai. Pats BUAB „Leidybos centras“ užtikrinti, kad faktiniam buto Nr. 26 valdytojui (nuomininkui UAB „Onomatopėja“ ar subnuomininkui) naudojantis patalpomis, kiekvieną kartą būtų tinkamai naudojamos santechninės įrangos vonios patalpoje ir neįvyktų buitinis užpylimas, apeliantas neturėjo objektyvių galimybių. BUAB „Leidybos centras“ nebuvo tiesioginis buto Nr. 26 valdytojas ar naudotojas, todėl negalėjo daryti jokios įtakos, kad neįvyktų vienkartinis buitinis užliejimas — negalėjo kas kartą tikrinti ar faktinis buto Nr. 26 valdytojas besiprausdamas, skalbdamas ar pan. tinkamai ir saugiai naudoja vonios patalpoje esančią santechnikos įrangą. Tai, kad apeliantas elgėsi atsakingai ir rūpestingai, patvirtina ir ta aplinkybė, kad nors apie ieškovo buto užliejimą atsakovas UAB „Onomatopėja“ jo neinformavo (apeliantas apie tai sužinojo vėliau tik iš ieškovo) BUAB „Leidybos centras“ nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų, kad būtų atlyginta ieškovo patirta žala - susisiekė su atsakovu UAB „Onomatopėja“, ragino jį atlyginti žalą. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad teismas nukrypo nuo civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl sprendimas dalyje dėl atsakovo BUAB „Leidybos centras“ civilinės atsakomybės yra nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas R. K. prašo atmesti apeliacinį skundą ir 2016 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

1) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno savininko pareiga įgyvendinti nuosavybės teisę taip, kad nebūtų pažeidžiami įstatymų reikalavimai bei kitų asmenų teisės ir interesai. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Negali būti paneigta asmens bendroji pareiga elgtis rūpestingai, nedaryti žalos kitiems asmenims, už šios pareigos nevykdymą atsiranda prievolė atlyginti padarytą žalą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis).

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo.

Ginčijamame sprendime konstatuota, jog apelianto neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu. Apeliantas, būdamas buto Nr. 26, kuris pagal byloje nustatytas aplinkybes yra užpylimo židinys, savininkas, perduodamas pareigą objektą įrengti nuomininkui UAB „Onomatopėja“, nesirūpino/neprižiūrėjo savo nuosavybe, nebuvo suinteresuotas tinkama objekto eksploatacija, ar apelianto nuosavybės teise valdomo objekto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, neprižiūrėjo savo nuosavybės, nesirūpino tinkama objekto eksploatacija, nepatikrino ar nuomininkas – UAB „Onomatopėja“ tinkamai įrengė objektą. Konstatuota, jog apelianto neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis pažeidė pareigą rūpintis objekto tinkama priežiūra, užtikrinti turto saugumą (CK 6.246 str. 1 d.). Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl apelianto neteisėtų veiksmų, pasireiškiančių neveikimu (išvada padaryta motyvuojant apelianto, esant objekto savininku, nesirūpinimu savo nuosavybe, jo įrengimu, ar įrengimas ir jo naudojimas nesukelia žemiau gyvenančiam savininkui žalos), įvertino visus byloje surinktus įrodymus, jų visetą ir tokia teismo išvada atitinka byloje surinktų įrodymų visumą, įvertintą CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

2) Apeliantas nurodo, jog teismas neturėjo teisės vadovautis 2014 m. birželio 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014 nagrinėjamoje byloje, kadangi skiriasi ratio decidendi. Apeliantas nurodo, jog minėtoje byloje tiksli buto užliejimo priežastis ir asmuo dėl kurio neteisėtų veiksmų buvo užlietas butas, nebuvo konstatuoti, kai tuo tarpu nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta ir tiksli ieškovo buto užliejimo priežastis ir asmenys, dėl kurių neteisėtų veiksmų tai įvyko.

Nurodytina, jog faktinės aplinkybės neturi būti identiškos, teisės taikymo taisyklei užtenka, kad sutaptų tos esminės faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo pagrindas teismui atitinkami pritaikyti ir išaiškinti teisės normą bei priimti sprendimą byloje.

Civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014 buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo, padarytos buto užliejimu iš objekto, esančio virš ieškovo buto, atsakovais už buto užliejimu padarytą žalą patraukiant objekto savininką BUAB „Leidybos centras“, nuomininką UAB „Onomatopėja“ ir subnuomininką. Atsakovams nurodant skirtingas užpylimo priežastis, t. y. atsakovas BUAB „Leidybos centras“ teigė, kad užpylimas įvyko dėl atsakovo UAB „Onomatopėja“ netinkamai įrengtos santechnikos įrangos; atsakovas UAB „Onomatopėja“ teigė, kad užpylimas įvyko dėl santechnikos įrangos, esančios vidinėse statinio konstrukcijose, ne sandarumo; atsakovas N. V. teigė, kad užpylimas įvyko dėl atsakovo UAB „Onomatopėja“ įrengtos ir vėliau trūkusios maišytuvo tvirtinimo detalės, konstatuota, jog tiksli ieškovei priklausančio buto užliejimo priežastis iš buto Nr. 27 vonios patalpos nėra nustatyta.

Nagrinėjamoje byloje konstatuota, jog žala ieškovui atsirado dėl buto užliejimo iš aukščiau esančio buto; atsakovais patraukti asmenys – savininkas BUAB „Leidybos centras“ bei nuomininkas UAB „Onomatopėja“; atsakovai nurodo skirtingas užpylimo priežastis, UAB „Onomatopėja“ bandė įrodyti rekuperatoriaus ir/ar jo ventiliacijos, aušinimo jungčių galimą pažeidimą, BUAB „Leidybos centras” nurodė, jog UAB „Onomatopėja“ netinkamai įrengė bute Nr. 26 santechninę įrangą, dėl kurios ne sandarumo įvyko ieškovui priklausančio buto užpylimas, ko pasėkoje teismas konstatavo “išanalizavęs ir įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus, rašytinius įrodymus, sprendžia, jog tiksli ieškovui priklausančio buto užliejimo priežastis iš buto Nr. 26 vonios patalpos nėra nustatyta”.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teigti jog teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai rėmėsi LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014, motyvuojant jog nesutampa ratio decidenti, nėra pagrindo.

3) Ginčijamame sprendime solidarią apelianto atsakomybę taikė atsižvelgiant tai, jog atsakovus BUAB „Leidybos centras“ ir UAB „Onomatopėja“ siejo bendri veiksmai padarinių atžvilgiu. Apeliantas su tokia pozicija nesutinka.

Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės taikymą deliktiniams santykiams yra konstatavęs, kad paprastai solidarioji atsakomybė tokiems santykiams taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2008).

Nagrinėjamoje byloje konstatuota sprendime, kad atsakovus UAB „Onomatopėja“ ir BUAB „Leidybos centras“ sieja bendri veiksmai dėl padarinių. Žala ieškovui kilo dėl to jog atsakovas BUAB „Leidybos centras“, kaip buto Nr. 26 savininkas, o atsakovas UAB „Onomatopėja“, kaip buto Nr. 26 valdytojas nuomos ir subnuomos sutarties pagrindais, nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą ir saugų buto Nr. 26 vonios patalpoje esančios santechnikos įrangos naudojimą, kad nekiltų žalą galintis sukelti įvykis, nesiėmė pakankamų veiksmų nustatyti vandens pratekėjimo priežastis ir jas pašalinti. Atsakovas BUAB „Leidybos centras“, būdamas patalpų savininku ir žinodamas, kad dėl atsakovo UAB „Onomatopėja“, kaip nuomininko ir patalpų rangovo veiksmų neteisėtumo, dar iki šio ginčo buvo užlieti kiti butai tame pačiame name, nesiėmė jokių veiksmų kaip rūpestingas ir protingas šeimininkas, tam kad įsitikinti, jog perduotomis patalpomis nuomininkas tinkamai naudojasi ir jas prižiūri. Kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, patalpų savininkas netgi nežinojo, kad patalpos yra subnuomuojamos, o subnuomininkai šias patalpas dar subnomuoja tretiesiems asmenims. Taigi iš esmės patalpų savininkas nesidomėjo, ne tik kokia yra jo turto būklė, bet ir kas faktiškai naudojasi jų turtu. Apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti kad šią bylą nagrinėjęs teismas, taikydamas solidariąją atsakomybę, netinkamai taikė CK 6.5, 6.6 straipsnius.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Onomatopėja“ prašė atmesti apelianto BUAB „Leidybos centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo dalies panaikinimo ir priteisti iš apelianto BUAB „Leidybos centras“ atsakovo UAB „Onomatopėja“ naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Atsiliepimą į skundą grindžia sekančiais argumentais:

1) Dėl neįrodyto užpylimo iš 26 buto.

1.1.) Atsakovas UAB „Onomatopėja“ byloje nesutiko su užpylimo iš 26 buto faktu ir įrodinėjo, kad ieškovui priklausančio buto vonios lubose buvusi dėmė susidarė ne dėl 26 buto nuomininkų (UAB „Onomatopėja“ ir G. G.) kaltės ar neapdairumo, bet dėl ieškovo samdyto darbininko, atlikusio ieškovo bute remontą, kaltės ar neapdairumo, šiam galimai remonto metu pažeidus ieškovo bute sumontuotos ventiliacinės/rekuperacinės sistemos dalį (ar dalis), kurią yra įrengęs savininkas UAB „Leidybos centras“. Šiems argumentams pagrįsti atsakovas pateikė rašytinius įrodymus - ieškovo bute sumontuotos ventiliavimo/kondicionavimo sistemos išdėstymo planus. Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino šios sumontuotos sistemos buvimo jo bute faktą, taip pat, kad jam priklausančioje vonioje ant lubų yra sumontuotas rekuperatorius, kuris pagal byloje pateiktus planus yra susietas su visame ieškovo bute išvedžiotomis oro paėmimo bei išvedimo jungtimis bei ventiliatoriniais fankoiliais (CPK 187 str.). Pagal pateiktus planus (schemas) nuo rekuperatoriaus seka oro išmetimo vamzdis į sieną, kurioje sumontuota ventiliacinė šachta. Kondensato vamzdžiai yra išvesti iš ieškovui priklausančio buto svetainės ir miegamojo į vonios kambarį, kur turi būti pajungti prie nuotekų šalinimo vamzdyno (kanalizacijos). Ieškovas taip pat byloje pripažino, kad jo samdyti darbininkai buto vonioje sumontavo pakabinamas gipso kartono lubas, po kuriomis liko prie lubų pagrindo sumontuotas rekuperatorius.

Taigi, įvertinęs nuotraukose fiksuotą dėmę ieškovo vonios lubose bei bute sumontuotą ventiliacijos/aušinimo sistemą, atsakovas byloje įrodinėjo, jog jei oro paėmimo/išvedimo jungtys ir/ar vonioje sumontuotas rekuperatorius buvo netinkamai sumontuoti arba pažeisti ieškovo buto remonto metu, pavyzdžiui, kai ieškovo samdyti darbininkai vykdė gipso kartono lubų pakabinimo darbus vonioje, buvo galimas susikaupusio kondensato ant vonios lubų išsiliejimas, kuris nutekėjo ant pakabintų gipso kartono plokščių ir prasiskverbė pro gipso kartono plokščių jungtį. Atsakovo nuomone, dėmės ant gipso kartono plokščių lubų susidarymo priežastis - lubose esančio rekuperatoriaus ir/ar jo ventiliacijos, aušinimo jungčių galimas pažeidimas, kuris galėjo įvykti dėl ieškovo bute vykdytų remontų darbų, o ne dėl 26 buto nuomininkų kaltės ar nerūpestingumo.

Žemesnės instancijos teismas

Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas UAB „Onomatopėja“ neįrodė, kad ieškovo darbininkai pažeidė ieškovo vonios lubose esantį rekuperatorių ir/ar jo ventiliacijos, aušinimo jungtis (tokių įrodymų objektyviai atsakovas negalėjo pateikti), dėl ko sprendė, kad labiau tikėtina, kad buvo užliejimas iš 26 buto, atsakovo įsitikinimu, tokia išvada nėra objektyviai pagrįsta, nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vanduo tekėjo iš 26 buto. 26 butas po esą 2015 m. gegužės 11 d. iš jo įvykusio užliejimo (ar jo metu), nebuvo apžiūrėtas nei ieškovo, nei antstolio, nei į įvykio vietą atvykusių UAB „Namų priežiūros centras“, Avarinės tarnybos darbuotojų, kurie būtų fiksavę vandens iš 26 buto tekėjimą į ieškovui priklausantį butą. Faktinė 26 buto subnuomininkė G. G. atsiliepime į ieškinį taip pat nesutiko, kad iš jos naudojamo buto būtų įvykęs ieškovui priklausančio buto užpylimas. Užpylimo taip pat nefiksavo pastatą (duomenys neskelbtini) administruojanti DNSB „Strazdelio namai“.

Pažymėjo, kad byloje liudytoju o apklaustas santechnikas R. B. patvirtino, kad atvykęs apžiūrėti 26 buto nerado jokių 26 bute esančių santechnikos ar virtuvės įrangos gedimų ar vandens sankaupų, kurios būtų galėjusios prasisunkti pro betono grindis ir lemti ieškovo buto vonios užliejimą. Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas), t. y. ieškovas turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų. Lubų dėmė pati savaime nepatvirtina jos susidarymo priežasčių, nes 26 butas nebuvo apžiūrėtas, užpylimas iš 26 buto nėra užfiksuotas.

Taigi, byloje nėra įrodymų (apžiūros akto ar faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, ar kitų rašytinių įrodymų), fiksuojančių vandens ištekėjimą iš 26 buto į ieškovo vonią, nėra įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp 26 buto naudotojo neteisėtų veiksmų ar aplaidumo ir ieškovo vonioje buvusios dėmės, kuri jau tą patį įvykio (2015 m. gegužės 11 d.) vakarą 23.45 val. UAB „Namų priežiūros centras“ Avarinės tarnybos darbuotojų akte Nr. V15-168730 fiksuojama kaip išdžiūvusi. Dėl šių priežasčių atsakovas pagrįstai mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl užpylimo iš 26 buto nėra pagrįsta byloje surinktais įrodymais, o buvo padaryta remiantis prielaidomis, kad galimai tai buvo vienkartinis užpylimas iš 26 buto.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Onomatopėja“ apeliacinio skundo nereiškė, atsižvelgdamas į sprendime nurodytą pirmosios instancijos teismo argumentą, jog žalą ieškovui atlyginę atsakovai turi teisę reikšti trečiajam asmeniui G. G. regresinį ieškinį, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas kaip 26 buto savininkas apeliaciniame skunde iš esmės neigia savo atsakomybę, bandydamas ją perkelti išimtinai atsakovui, šios aplinkybės dėl vandens dėmės ieškovo vonioje susidarymo priežasčių ir žalos ieškovui fakto pakartotinai įvertintinos apeliacine tvarka.

2) Dėl galiojančios apelianto kaip buto savininko ir nuomotojo atsakomybės

Atsakovas nesutinka su apelianto argumentais, kad vienintelis atsakovas turi atsakyti ieškovui už užpylimu padarytą žalą. Atsakovas pagrįstai mano, kad byloje nebuvo įrodytas ieškovui priklausančio buto užpylimo iš 26 buto faktas. Tuo atveju, jei vis dėlto apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, kad vandens dėmės ieškovo vonioje susidarymo priežastis - vandens ištekėjimas iš 26 buto (užpylimas iš 26 buto), tokiu atveju apeliantas kaip 26 buto savininkas taip pat solidariai atsakingas už žalą, kurios šaltinis - jo nuosavybė. Šioje dalyje atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apeliantas BU AB „Leidybos centras“ kaip 26 buto savininkas, turi pareigą rūpintis jam priklausančia nuosavybe, taip pat, kad ji netaptų žalos kitiems asmenims priežastimi (CK 4.37 str. 1 d.). Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantas atsakovas BUAB „Leidybos centras“ netinkamai vykdė savo kaip buto savininko pareigas prižiūrėti ir rūpintis jam priklausančia nuosavybe, nors jam buvo žinoma, kokiam tikslui yra išnuomojamos gyvenamosios patalpos, dėl ko atsakovui, kaip patalpų savininkui ir nuomotojui kilo pareiga patikrinti nuomojamo turto būklę. Tuo tarpu BUAB „Leidybos centras“, kaip buto Nr. 26 savininkas, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog tikrino nuomojamą turtą, prižiūrėjo, kaip jis yra eksploatuojamas. Atsakovas BUAB „Leidybos centras“, kaip buto Nr. 26 savininkas, turėjo pareigą rūpintis tinkama jo priežiūra, užtikrinti turto saugumą (CK 6.246 str. 1 d.). Todėl to nepadaręs, atsako už jam priklausančiu turtu tretiesiems asmenims (ieškovui) padarytą žalą. Taigi, apelianto atsakomybė kyla iš pareigos rūpintis ir prižiūrėti jam priklausančią nuosavybę nevykdymo, kurią numato CK 4.37 str. 1 d., todėl priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, apeliantui pagrįstai taikyta atsakomybė CK 6.246 str. pagrindu. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė kitas apelianto atžvilgiu taikytinas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: kaltę, kuri pasireiškia neatsargumu (CK 6.248 str.), žalą bei priežastinį ryšį tarp apelianto nevykdomos buto priežiūros pareigos nevykdymo ir ieškovui žalos atsiradimo (CK 6.247 str., 6.249 str.).

Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, jog 26 buto eksploatacijos priežiūra nuomos sutartimi buvo perduota nuomininkui atsakovui UAB „Onomatopėja“, nepaneigia ir neriboja apelianto kaip buto savininko atsakomybės už jam priklausančią nuosavybę. Visų pirma, byloje nėra jokių įrodymų (CPK 178 str.), kad 26 bute esanti santechninė įranga yra įrengta netinkamai, nėra jokių įrodymų, jog 26 bute sumontuota santechninė įranga yra sugedusi (nėra jokių gedimus ar defektus patvirtinančių apžiūros ar defektų aktų), o jei tokie defektai būtų nustatyti, tai santechnikos įranga yra apelianto nuosavybėn, todėl būtent jam kaip įrangos savininkui tenka pareiga atsakyti įrangos netinkamą veikimą ar defektus. Antra, apeliantas butą Nr. 26 atsakovui išnuomojo iš anksto žinodamas ir pritardamas, kad butas būtų subnuomojamas, ką numato tarp apelianto ir atsakovo sudarytos Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 3.2.1 p., pagal kurį nuomininkas įsipareigojo butą įrengti ir subnuomoti jį kitiems nuomininkams.

Taigi, butą Nr. 26 apeliantas atsakovui naudotis perdavė subnuomos tikslais, o atsakovas iš subnuomos gautu pajamų mokėjo apeliantui nuomos mokesti, todėl subnuoma vyko abiejų šalių bendru sutikimu. Todėl apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad už subnuomininko netinkamą santechnikos naudojimą ir tuo sukeltą žalą turi atsakyti tik nuomininkas atsakovas, yra nepagrįsti ir nesąžiningi. Atsakovo įsitikinimu, tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, jei vis dėlto būtų pripažintas užpylimo iš 26 buto faktas (su kuo atsakovas nesutinka), atsakomybė už subnuomininko galimą netinkamą santechnikos įrangos naudojimą tenka taip pat ir apeliantui kaip buto savininkui ir nuomotojui.

3) Nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-3-341/2014 pateiktais išaiškinimas, kuri priimta kitoje iš esmės tarp tų pačių šalių taip pat dėl užpylimo ir juo sukeltos žalos atlyginimo išnagrinėtoje civilinėje byloje. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad kasacinės instancijos teismo išnagrinėtoje byloje nebuvo nustatyta tiksli ieškovės buto užliejimo priežastis ir konkretus asmuo, dėl kurio veiksmų buvo užlietas ieškovės butas. Tokie argumentai neatitinka tikrovės, nes jei kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje nebūtų nustatytas užliejimo faktas ir už jį atsakingi asmenys, tai tokiu atveju teismai nebūtų priteisę solidariai ieškovei iš BUAB „Leidybos centras“, UAB „Onomatopėja ir faktinio subnuomininko dėl buto užliejimo kilusios žalos atlyginimo. Apeliantas netinkamai aiškina faktines bylų aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartimi išnagrinėtoje c. b. Nr. 3K-3-341/2014 apeliantas taip pat kėlė tuos pačius argumentus kaip ir šioje byloje, esą jis kaip buto savininkas neturi atsakyti už užliejimu sukeltą žalą, o užpylimas įvyko dėl atsakovo UAB „Onomatopėja“ netinkamai įrengtos santechnikos įrangos, tačiau visų instancijų teismai tokius apelianto argumentus atmetė kaip nepagrįstus, pripažįstant galiojančią jo kaip buto savininko solidarią atsakomybę kartu su nuomininku ir subnuomininku už ieškovės turtui užliejimu padarytą žalą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šios kategorijos byloje iš esmės tarp tų pačių šalių išnagrinėtame ginče priimta kasacinio teismo nutartimi ir joje pateiktais išaiškinimais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Iš esmės apeliantas BUAB „Leidybos centras“ nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu dalyje dėl solidarios atsakomybės su atsakovu UAB „Onomatopėja“ taikymo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėję bylą rašytinio proceso tvarka, iš esmės sutinka su visais pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais, padarytomis išvadomis, todėl dėl jų atskirai nepasisako. Teismas skundą nagrinėja jo ribose, bei pasisako dėl atsakovo UAB „Onomatopėja“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyto argumento – dėl paties ieškovo kaltės užliejant butą.

Pagal CK 6.266 str. 1 d. žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tuo atveju, kai užliejimas įvyksta dėl priežasties, nesusijusios su statinio ar įrenginio konstrukciniais trūkumais, savininkas (valdytojas) atsako ne CK 6.266 str., o bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-341/2014). Pagal CK 6.266 str. 2 d. preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (Valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).

Byloje nėra ginčo, kad apeliantas yra buto, (duomenys neskelbtini) savininkas. Teisingai teismui nusprendus, kad buto užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su statinio ar įrenginio konstrukciniais trūkumais, atsakomybė asmenims turi būti taikoma bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno savininko pareiga įgyvendinti nuosavybės teisę taip, kad nebūtų pažeidžiami įstatymų reikalavimai bei kitų asmenų teisės ir interesai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Apelianto neteisėti veiksmai pasireiškė jo neveikimu. Apeliantas, būdamas buto (duomenys neskelbtini), savininkas, pagal nuomos sutartį perdavęs (leidęs) buto įrengimą atlikti nuomininkui UAB „Onomatopėja“, netinkamai prižiūrėjo jį, nesirūpino buto eksploatacija, tinkamai nepasirūpino, kad buto įrengimas atitiktų teisės aktų reikalavimus, kitaip sakant, neprižiūrėjo savo nuosavybės tiek, kad būtų tinkamai butas eksploatuojamas bei jo eksploatacija nepažeistų trečiųjų asmenų teisių ir interesų. Apeliantas nei pirmos instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų apie buto eksploatavimo priežiūrą. Pirmos instancijos teisme nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad bankroto administratorius net nežinojo, kad patalpos yra subnuomuojamos (subnuomininkas šias patalpas subnomuoja tretiesiems asmenims). Taigi, iš esmės patalpų savininkas nesidomėjo ne tik, kokia yra jo nuosavybės teise valdomo turto būklė, bet ir kas faktiškai naudojasi jo turtu. Pagaliau, atsakovas BUAB „Leidybos centras“, žinodamas, kad dar iki šio ginčo buvo užlieti kiti butai tame pačiame name (ginčas civilinėje byloje, kurios kasacinio teismo nutartimi rėmėsi teismas), nesiėmė papildomų veiksmų, kaip rūpestingas ir protingas šeimininkas, įsitikinti, jog perduotomis patalpomis nuomininkas tinkamai naudojasi, periodiškai jas prižiūri.

Pirmos instancijos teismas teisingai vertino, kad apelianto neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis pažeidė bendrą pareigą rūpintis objekto tinkama priežiūra, užtikrinti turto saugumą (CK 6.246 str. 1 d.). Skundo argumentas, kad buto eksploatacijos priežiūra nuomos sutartimi buvo perduota nuomininkui atsakovui UAB „Onomatopėja“, nepaneigia apelianto kaip buto savininko pareigos jį tinkamai prižiūrėti ir rūpintis jo eksploatavimu, bei atsakomybės už jam priklausančią nuosavybę. Apeliantas butą atsakovui UAB „Onomatopėja“ išnuomojo, sutikdamas ir leisdamas jį subnuomoti (Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 3.2.1 p.). Taigi, apeliantas turėjo ir galėjo žinoti apie jam nuosavybės teise priklausančio buto subnuomą, pažymėtina, kad būtent atsakovas subnuomojantis butą, atsiskaitinėjo su apeliantu už nuomą.

CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu, o CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Pirmos instancijos teismas teisingai vertino, kad atsakovus UAB „Onomatopėja“ ir BUAB „Leidybos centras“ sieja bendri veiksmai dėl buto užliejimo padarinių. Žala ieškovui kilo dėl to, jog atsakovas BUAB „Leidybos centras“ kaip buto savininkas, o atsakovas UAB „Onomatopėja“ kaip buto valdytojas nuomos ir subnuomos sutarties pagrindais, tinkamai nevykdė pareigos užtikrinti reikiamą ir saugų buto Nr. 26 vonios patalpoje esančios santechnikos įrangos naudojimą, taip užkertant galimybei žalai atsirasti, todėl jie abu solidariai atsako už ieškovui padarytą žalą.

Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmos instancijos teismas neturėjo vadovautis 2014 m. birželio 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014 kadangi skiriasi ratio decidendi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Tačiau tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal R. Z. skundą, bylos Nr. 3K-7-162/2009; kt.).

Civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014 buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo, padarytos buto užliejimu iš objekto, esančio virš ieškovo buto, atsakovais už buto užliejimu padarytą žalą patraukiant objekto savininką BUAB „Leidybos centras“, nuomininką UAB „Onomatopėja“ ir subnuomininką. Atsakovas BUAB „Leidybos centras“ teigė, kad užpylimas įvyko dėl atsakovo UAB „Onomatopėja“ netinkamai įrengtos santechnikos įrangos; atsakovas UAB „Onomatopėja“ teigė, kad užpylimas įvyko dėl santechnikos įrangos, esančios vidinėse statinio konstrukcijose, ne sandarumo; atsakovas (fizinis asmuo subnuomininkas) teigė, kad užpylimas įvyko dėl atsakovo UAB „Onomatopėja“ įrengtos ir vėliau trūkusios maišytuvo tvirtinimo detalės, - teismai konstatavo jog tiksli ieškovei priklausančio buto užliejimo priežastis iš buto Nr. 27 vonios patalpos nėra nustatyta.

Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad žala ieškovui atsirado dėl buto užliejimo iš aukščiau esančio buto bei sprendė, kad tiksli ieškovui priklausančio buto užliejimo priežastis iš buto Nr. 26 vonios patalpos nėra nustatyta. Atsakovai taip pat nurodė skirtingas užpylimo priežastis (UAB „Onomatopėja“ - rekuperatoriaus ir/ar jo ventiliacijos, aušinimo jungčių galimą pažeidimą; BUAB „Leidybos centras” - atsakovo UAB „Onomatopėja“ netinkamai įrengtą bute Nr. 26 santechninę įrangą), todėl pirmos instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014.

Atsikertant į atsakovo UAB „Onomatopėja“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytą argumentą, kad ieškovui priklausančio buto vonios lubose vandens dėmė susidarė ne dėl 26 buto nuomininkų (subnuomininkų) (UAB „Onomatopėja“ ir G. G.) kaltės ar neapdairumo, bet dėl ieškovo samdyto darbininko, atlikusio ieškovo bute remontą, kaltės ar neapdairumo, šiam galimai remonto metu pažeidus ieškovo bute sumontuotos ventiliacinės/rekuperacinės sistemos dalį (ar dalis), kurią yra įrengęs buto savininkas UAB „Leidybos centras“, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad teismas, darydamas išvadas, remiasi byloje surinktais įrodymais. Byloje įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Šiuo gi atveju, pagrįstas tik faktas, kad ieškovo bute sumontuota ventiliavimo/kondicionavimo sistema. Tačiau pačios sistemos įrengimas bute niekaip nepagrindžia aplinkybės, kad vandens užliejimas buvo įtakotas šios sistemos pažeidimo, todėl tai nepaneigia pirmos instancijos teismo padarytos išvadas dėl nustatytų subjektų atsakomybės už padarytą žalą. Vien tik fakto, patvirtinančio ventiliavimo/kondicionavimo sistemos įrengimą, nepakanka atsakovo argumentams pagrįsti (CPK 178 str.). Jokių įrodymų, kad ši sistema buvo pažeista, kad jos pažeidimas buvo priežastiniame ryšyje su žalos atsiradimu, byloje nepateikta. Teismas pažymi, kad ieškovas pripažino sumontuotos sistemos buvimo bute faktą, bei vonioje ant lubų sumontuoto rekuperatoriaus faktą, bei pripažino, kad jo samdyti darbininkai buto vonioje sumontavo pakabinamas gipso kartono lubas, po kuriomis liko prie lubų pagrindo sumontuotas rekuperatorius, tačiau tai niekaip nepagrindžia atsakovo nurodytų argumentų dėl paties ieškovo kaltės užpilant vandeniu vonios lubas. Rašytiniais duomenimis patvirtinta, kad bute (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje matoma šlapia 1,5 m ilgio dėmė su varvančiu ant grindų bei dušo kabinos skysčiu. Byloje apklaustas liudytoju R. B. paaiškino, kad jis buvo iškviestas į butą Nr. 26 sekančią dieną po užpylimo, ir jis užsandarino būtent dušo kabiną, kadangi buvo vandens nulašėjimas. Nors pirmos instancijos teismas tikslios ieškovui priklausančio buto užliejimo priežasties iš buto Nr. 26 vonios patalpos nenustatė, tačiau vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, kuris yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, teismas padarė teisingas išvadas. Iš atsiliepimo į skundą turinio matyti, kad atsakovas UAB „Onomatopėja“ nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo, taip siekiant, kad jais remiantis, būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas.

Į esminius skundo argumentus atsakyta.

Atmetus apeliacinį skundą, apelianto (atsakovo) BUAB „Leidybos centras“, bankroto administratorius UAB „Admivita“, patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Ieškovo R. K. atstovė prašė jo naudai priteisti 363 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė prašymą pagrindžiančius dokumentus. Teismas, įvertinęs, kad apelianto apeliacinis skundas netenkintinas, ieškovo advokatės suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, jų apimtį, ginčo sudėtingumą, bylos apimtį bei remdamasis 2015 m. kovo 19 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius 8.11 p., prieina prie išvados, kad yra pagrindas prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas priteisti prašoma apimtimi, jas atlyginant iš apelianto.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 str.

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto (atsakovo) BUAB „Leidybos centras“, bankroto administratorius UAB „Admivita“, (į. k. 224662950) 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. K. (a/k (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėja Asta Radzevičienė