Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-02-27 sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė santuoką, įregistruotą tarp D. V. ir A. V. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 119), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes: V., V.. Nusprendė nustatyti nepilnamečio vaiko D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove A. V..Nusprendė nustatyti tokią ieškovo D. V. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. V. bendravimo tvarką:

D. V. su sūnumi D. V. bendrauja antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį nepertraukiamai nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.;kiekvieną savaitės antradienį bei ketvirtadienį nuo 15.00 val. iki 18.00 val.; kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 24 d. 12.00 val. iki gruodžio 25 d. 18.00 val. ir šv. Velykų antrą dieną nuo 10.00 val. iki 18.00 val.;kiekvienais neporiniais metais gruodžio 26 d. nuo 10.00 val. iki 18.00 val. ir šv. Velykų pirmą dieną nuo 10.00 val. iki 18.00 val.;vasaros atostogų metų nepertraukiamai dvi savaites ieškovo pasirinkimu, pasirinktą bendravimo laiką ieškovas privalo suderinti su atsakove ne vėliau kaip iki jo pradžios likus dviem savaitėms;bendravimo su sūnumi laiku ieškovas turi teisę išsivežti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir bendrauti su sūnumi ieškovo pasirinktoje vietoje. Pasibaigus bendravimo laikui, ieškovas parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą.

Nusprendė priteisti iš ieškovo D. V. nepilnamečio vaiko D. V. išlaikymui po 190,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo sprendimo priėmimo dienos (2017-02-27) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti atsakovę A. V..Priteisė ieškovui D. V. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); transporto priemones: „Belaz 812010“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savos gamybos priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė atsakovei A. V. iš ieškovo D. V. 635,00 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį.Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.Priteisė iš atsakovės A. V. ieškovui D. V. 192 Eur bylinėjimosi išlaidų.Nusprendė 2016-07-04 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo; 2016-07-14 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo panaikinti; sprendimo dalį dėl 2016-07-14 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai; Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.Teismas sprendimo dalį nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės motyvavo tuo, kad abu sutuoktiniai prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, su tuo sutiko, teismas nurodė, kad abu sutuoktiniai, tiek ieškovas, tiek atsakovė, pažeidė lojalumo, lygiateisiškumo, paramos teikimo vienas kitam pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27 straipsniuose. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su atsakove teismas, analizuodamas ieškovo argumentus, jog dėl atsakovės psichikos ligos – depresijos, atsakovė nesugebės pasirūpinti mažamečiu vaiku, nurodė, kad nors ieškovė ir yra gydoma VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre dėl jai nustatytos ligos – šizoafektinio sutrikimo, depresijos tipo, tačiau pastaruoju metu ieškovės gydymas buvo sėkmingas, ji reguliariai vartoja medikamentus, kurių dozės mažinamos, lankosi poliklinikoje profilaktiniam patikrinimui. Šiuo metu nėra duomenų, kad ieškovės psichinė sveikata būtų bloga, nestabili, todėl teismas padarė išvadą, jog jai liga nekliudo tinkamai įgyvendinti rūpinimosi vaiku ir jo auklėjimo pareigų. Teismas iš byloje pateiktų įrodymų ir šalių parodymų nustatė, jog ieškovo finansinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei atsakovės, tačiau nepilnamečio vaiko gyvenamojo būsto ir tinkamų gyvenimo sąlygų poreikiai gali būti patenkinami abiejų šalių. Pažymėjo, kad atsakovė yra vaiko priežiūros atostogose, todėl turi galimybę visą dieną praleisti išskirtinai tik su vaiku, kas tokio amžiaus vaikui yra svarbu ir būtina. Ieškovas argumentavo, kad vaikas yra itin prisirišęs prie jo ir ieškovui perduodant vaiką motinai po pasimatymų vaikas itin jautriai reaguoja, verkia, tačiau teismas, remdamasis Vaiko teisių apsaugos specialistės paaiškinimais, teiktais teismo posėdžio metu, padarė išvadą, kad vaiko perdavimo metu vaiko būsena neįrodo aplinkybės, kad jis yra prisirišęs prie kažkurio iš tėvų mažiau, kad yra linkęs būti su ieškovu, o ne su atsakove ar kad atsakovė negeba tinkamai prižiūrėti vaiko. Pažymėjo, kad tokie tėvų tarpusavio nesutarimai kelia vaikui įtampą, nerimą, silpnina jo saugumo jausmą. Teismas taip pat byloje nustatė, kad vaikas su atsakove gyvena nuo 2016 metų gegužės mėnesio, kad nuo to laiko atsakovė būtų netinkamai vaiką prižiūrėjusi, kad vaikas būtų nesaugus, emociškai nestabilus, kad atsakovė būtų veikusi priešingai vaiko interesams, duomenų byloje nėra. Be to, atsakovė užtikrina vaiko bendravimą su tėvu – ieškovu D. V.. Teismas, įvertinęs byloje esančius medicininius duomenis, Vaikų teisių apsaugos institucijos paaiškinimus, sprendė, kad nors ir yra duomenų apie atsakovės psichikos sutrikimą, tačiau jis kontroliuojamas medikamentais, kurių vartojimas vis mažinamas, nenustatyti jokie atvejai, kad atsakovei gyvenant su vaiku atskirai, ji būtų netinkamai rūpinusis vaiku. Teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, jog atsakovė užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, įvertinus vaiko amžių (2 m.), mamos santykį su vaiku, tai, kad sveikai vaiko emocinei raidai yra būtina motinos globa ir net geriausia tėvo priežiūra vaikui motinos niekada nepakeis, vaiko interesus labiau atitinka gyvenimas su mama. Be to, vaikas jau 9 mėnesius gyvena atskirai su mama, todėl nesant duomenų, kad mama negali pasirūpinti vaiku, teismas nenustatė pagrindo keisti vaikui įprastinės ir nusistovėjusios tvarkos.Dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos teismas, įvertinęs tai, jog šiuo metu galiojanti laikina bendravimo tvarka yra tinkama ir vykdoma, atsižvelgęs į Vaiko teisių apsaugos specialistų atsiliepimus, kad byloje nenustatyta, jog ieškovo elgesys keltų grėsmę vaiko saugumui, ryšys tarp tėvo ir vaiko yra stiprus, ieškovo ketinimai dėl vaiko yra teigiami, šiuo metu galiojanti laikina bendravimo tvarka jau galėjo tapti įpročiu, vaikas prie jos priprato, ji yra maksimali ieškovo atžvilgiu, neribojanti jo galimybės kiek galima daugiau matytis su vaiku, dalyvauti jo gyvenime, šią tvarką patvirtino, papildydamas punktais dėl bendravimo švenčių dienomis bei atostogų metu. Pažymėjo, jog pasikeitus aplinkybėms, vienas iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.Dėl vaiko išlaikymo teismas, priteisdamas vaikui 380 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, nurodė, kad abi šalys yra pakankamai finansiškai stiprios mokėti vaikui išlaikymą po 190 Eur kas mėnesį. Teismas ieškovui priteisė turtą, o atsakovei piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį. Teismas sprendimo dalyje, kuria ieškovui priteisė transporto priemones, nurodė, kad abi šalys prašė priteisti ieškovui transporto priemones, o atsakovei priteisti 275 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį. Dėl žemės sklypo, kurį teismas taip pat priteisė ieškovui, nors atsakovė prašė jį priteisti jai, nurodė, kad ieškovas žemės sklype rengia menines instaliacijas, jį prižiūri, šienauja, jis yra netoli dirbtuvių ir namų, todėl padarė išvadą, kad būtent ieškovas naudojasi žemės sklypu, todėl jį priteisė ieškovui, o atsakovei iš ieškovo priteisė 300 Eur kompensaciją. Teismas atsisakė priteisti piniginę kompensaciją atsakovei už automobilį „Mazda2“, kurį ieškovas neva pardavė jai nežinant, kadangi atsakovė pastarojo teiginio neįrodė, o ieškovas pinigus už parduotą automobilį panaudojo šeimos interesams tenkinti. Už automobilį „Volkswagen Golf“ teismas priteisė 60 Eur pinginę kompensaciją atsakovei, kadangi automobilis jau buvo parduotas sutuoktiniams gyvenant atskirai.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje nagrinėjamas ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovė A. V., gim. (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Šalys turi nepilnametį vaiką – D. V., gim. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas 2017-02-27 sprendimu šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove; nustatė nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką su ieškovu; priteisė išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 190 Eur iš ieškovo periodinėmis išmokomis kas mėnesį; nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirta atsakovė; tarp šalių padalytas turtas.Apeliantas pateikė apeliacinį skundą dėl sprendimo dalies, kuria buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su atsakove, kadangi jos psichinės sveikatos būklė gali turėti įtakos vaiko auklėjimui ir priežiūrai, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė tenkinti ieškovo prašymą skirti psichologinę ir psichiatrinę ekspertizę tiek atsakovei tam, kad būtų nustatyta jos psichinės sveikatos būklė, tiek nepilnamečiam vaikui, siekiant nustatyti, kokią įtaką daro atsakovės psichinė sveikta vaiko priežiūrai.

CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007). Taigi tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras.Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai. Vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir priimti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-511-378/2016). Remiantis CPK 212 straipsnio 1 dalimi, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Tai reiškia, kad dėl ekspertizės skyrimo poreikio kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2003 m. liepos 8 d. sprendime byloje Sommerfeld prieš Vokietiją, peticijos Nr. 31871/96, be kita ko, konstatuota, kad per drąsu teigti, kad nacionaliniai teismai visada privalo įtraukti psichologinę ekspertizę į bylose dėl vaiko globos tirtinų įrodymų sąrašą, bet šis klausimas turi būti sprendžiamas priklausomai nuo specifinių kiekvienos bylos aplinkybių, tinkamai įvertinus vaiko amžių ir brandos laipsnį.Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovo nurodomos teismo ekspertizės skyrimo poreikis vaikui galėtų būti konstatuotas tik tuo atveju, jei teismui kiltų objektyviais duomenimis pagrįstų abejonių dėl atsakovės veiksmų žalingos įtakos vaiko formavimuisi, vystymuisi ir raidai. Tačiau byloje nėra aplinkybių, patvirtinančių, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių (pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu vaikui tebuvo vieneri metai) ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, privalėjo skirti ieškovo nurodomą ekspertizę. Papildomai pažymėtina, kad byloje yra pateikta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl psichologinės ir psichiatrinės ekspertizės skyrimo vaikui, kurioje nurodoma, kad ieškovo reikalavimas atlikti psichologinę ekspertizę vaikui, t. y. kūdikiui, pažeistų vaiko interesus, kadangi Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliekamų teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizių bei specialistų tyrimų terminai bei eilės laukiant ekspertizių atlikimo neigiamai veikia teisiniuose procesuose dalyvaujančius vaikus. Ekspertizės atlikimo metu pažeidžiami vaikų saugumo, pastovumo, stabilumo poreikiai, nes visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nėra aišku, ar taip, kaip jie gyvena šiandien, tęsis ir toliau, ar įvyks pokyčių, kadangi priėmus sprendimą dėl vaiko globos ar bendravimo tvarkos, gali pasikeisti bendravimo su kažkuriuo iš artimųjų tvarka, dažnumas, įprasta dienotvarkė ir kt. Taigi ilgas teisminis procesas ir jo metu atliekama teisminė psichologinė ir psichiatrinė ekspertizė visais aspektais neigiamai veikia mažamečio vaiko psichiką, jis patiria įtampą. Be to, įvertinus ir tą aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju mažamečiam vaikui bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo tik vieneri metai, o šiuo metu vos dveji, vertintina ir ta aplinkybė, kad toks vaikas dar nesugeba objektyviai išreikšti savo pozicijos ir norų, jo psichinė branda nėra pakankama nustatyti psichologinę būklę. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo argumentai skirti teismo psichologinę ekspertizę vien tuo pagrindu, kad vaikas verkia, kai vyksta vaiko perdavimas atsakovei po pasimatymų su ieškovu, nėra pakankami ir objektyvūs. Pažymėtina, kad šiuo klausimu pasisakė ir Vaiko teisių apsaugos institucija, nurodydama, kad tokio amžiaus vaikai greitai prisiriša prie aplinkos, jiems sunku ją keisti, todėl sunku įvardyti vaiko pasikeitusio elgesio priežastis keičiantis jo aplinkai, žmonėms.Dėl psichiatrinės ekspertizės skyrimo atsakovei teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo į bylą pateiktus rašytinius įrodymus – pateiktus medicininius išrašus ir juose nustatytas diagnozes. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo 2016-05-26 rašte Nr. PF1-1022 nurodyta, jog A. V. laikotarpiu nuo 2010-03-22 iki 2010-04-20 gydėsi Psichiatrijos skyriuje, diagnozė: mišraus tipo asmenybės sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Iš VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro 2016-05-30 pažymos Nr. RS-1368 matyti, kad atsakovė centro apskaitoje yra nuo 2014-04-08, diagnozė: bipolinis afektinis sutrikimas, sunki depresija su psichoze. Vėliau diagnozė pakeista: šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas. 2016-12-16 VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos rašte nurodyta, jog A. V. reguliariai lankosi centre, vartoja paskirtus vaistus, jos būklė pakankamai stabili, visiškai prieinama prasmingam kontaktui, rami, nuotaika nebloga, mąstymas nuoseklus, be psichozės, be suicidinių minčių. Taip pat iš paskutinės VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos pažymos matyti, jog A. V. būklė yra stabili, rami, mąstymas nuoseklus. 2016-12-20 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos VTAS rašte nurodyta, jog vaiko teisių apsaugos specialistei apsilankius A. V. namuose, įtarimų dėl jos socialinių įgūdžių stokos nekilo. 2017-01-31 tarnybiniame pranešime dėl A. V. aplankymo nurodyta, jog namai švarūs, tvarkingi, buityje grėsmių vaikui nėra, vaikas buvo aktyvus, bendravo noriai, A. V. su specialiste bendravo ramiai, adekvačiai. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos VTAS pateikė išvadą byloje, kurioje pasisakė apie tai, jog atsakovė geba tinkamai prižiūrėti ir auklėti savo vaiką. Taigi teismas, remdamasis šiais rašytiniais duomenimis, pateiktais iš medicinos įstaigų, taip pat kitų atsakovę prižiūrinčių institucijų specialistų išvadomis, argumentuotai padarė išvadą, jog nėra pagrindo skirti teismo psichiatrinę ekspertizę atsakovei. Papildomai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, byloje nepareikšti reikalavimai apriboti atsakovės veiksnumą tam tikroje srityje ar apriboti motinos valdžią, be to, atsakovės veiksnumas nėra apribotas. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje yra pakankamai medžiagos, kuri teikia išvadas apie atsakovės psichinę sveikatą, jos elgesį, papildomų specifinių žinių, kurios būtų būtinos šioje byloje, siekiant nustatyti, ar atsakovė yra tinkamos sveikatos auginti vaiką, nereikia, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo skirti teismo psichiatrinę ekspertizę ir atsakovei. Apeliantas nurodo, kad byloje yra pateiktos priešingos už vaiko priežiūrą atsakingų institucijų specialistų išvados dėl teismo psichologinės ir psichiatrinės ekspertizės skyrimo vaikui, tačiau pirmosios instancijos teismas vertino tik atsakovei palankių institucijų išvadas, kurių pagrindu vaiko gyvenamąją vietą nustatė su atsakove.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija. Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 59, 60 straipsnių nuostatomis, už vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų vykdymo kontrolę ir priežiūrą atsako vaiko teisių apsaugos kontrolierius pagal savo kompetenciją; vaiko teisių apsaugą savivaldybėse garantuoja atitinkamos savivaldybių tarybos, vietos savivaldos vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos institucijos (tarnybos), policijos nepilnamečių (jaunimo) reikalų inspektoriai, taip pat mokyklos ir kitos institucijos, kurios rengia ir įgyvendina vaiko teisių apsaugos, vaikų teisės pažeidimų prevencijos priemones. CK 3.178 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo. Spręsdamas ginčą, teismas įvertina ne tik išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus (CK 3.178 straipsnio 2 dalis). Taigi kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiami su vaikais susiję klausimai, vaiko teisių apsaugos institucijos išvada turi būti pateikiama, tačiau joje esančios informacijos įrodomoji reikšmė turi būti įvertinama, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str. 1 d.). Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, esant prieštaringiems byloje įrodymams, vertino ne tik į bylą pateiktas išvadas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadas dėl teismo psichologinės ir psichiatrinės ekspertizės skyrimo, bet ir byloje liudijusių šalių parodymus, į bylą pateiktus medicininius išrašus ir tik įvertinęs visų šių įrodymų visetą padarė išvadą dėl ekspertizės skyrimo tikslingumo byloje. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti teismo psichologinę ir psichiatrinę ekspertizę tiek atsakovei, tiek šalių nepilnamečiam vaikui, vadovaudamasis išskirtinai tik ieškovei palankiais byloje esančiais įrodymais.