Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-09-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-240-300/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-05-10Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-09-23Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-23
Bylos Nr.
1A-240-300/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09551-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vidmantas Mylė (pirm.), Nerijus Masiulis, Virginija Žindulienė
Nuteistasis
A. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-240-300/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09551-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.4.6.1
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko) ir Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei,nuteistajam A. D. ir jo gynėjui advokatui R. S. (vaizdo konferencijos būdu),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubaustas 100 MGL (penkių tūkstančių eurų) dydžio bauda; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialiąja teise 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 6 d., ir turto - nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su jo užvedimo rakteliu su odiniu rudos spalvos pakabuku, registracijos liudijimu, konfiskavimas; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką A. D. įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 5 d. 19.47 val. iki 2020 m. kovo 6 d. 14.55 val. (viena para) ir nuspręsta laikyti, kad jis yra sumokėjęs 2 MGL baudos, likusi nesumokėta baudos dalis 98 MGL (4900 eurų); A. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos nepakeistos.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. D. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. kovo 5 d., apie 19:40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Citroen C4 Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6820“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), jam buvo nustatytas 1,69 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti.

2.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. D. nurodo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes jo veika neatitinka baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo sudėties. Be to, pirmosios instancijos teismo išvados padarytos iš esmės pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3-5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, tai yra pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, neįvertino reikšmingų bylai aplinkybių, įrodymus vertino pasirinktinai ir netinkamai, neteisingai nusprendė dėl įrodymų pakankamumo ir tuo padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Šie pažeidimai, apelianto nuomone, sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

2.2. Apelianto nuomone, jo kaltę pirmosios instancijos teismas grindė ne neabejotinais įrodymais, objektyviu ir išsamiu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu ir jų visumos vertinimu, bet vadovavosi prieštaringais bylos duomenimis ir prielaidomis, nepašalino abejonių, nepagrįstai atmetė jo ir liudytojo D. K. parodymus, neišsiaiškino visų reikšmingų bylai aplinkybių. Taip vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl jo (A. D.) kaltės padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje. Byloje esantys įrodymai dėl jo kaltės padarius inkriminuotą nusikaltimą yra nepakankami, prieštaringi ir keliantys abejonių.

2.3. Apeliantas pažymi, kad teismas, atmesdamas jo parodymus, padarė nepagrįstas išvadas, jog jo nurodomos įvykio aplinkybės nenuoseklios, prieštaringos. Dėl tariamai nenuoseklių jo nurodomų įvykio aplinkybių nebuvo vertinami byloje esantys kiti įrodymai (2020 m. rugpjūčio 12 d. jo apklausos protokole buvo nurodomos aplinkybės, dėl kurių buvo duodami skirtingi parodymai, 2020 m. rugpjūčio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui pateiktas pareiškimas dėl prokurorės Dainos Songailienės nušalinimo ir kt.). Apelianto įsitikinimu, jo duotus parodymus patvirtina 2020 m. kovo 5 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (<...> ant automobilio grindų matome du rudos spalvos, 1 l talpos plastikinius butelius. Vienas butelis tuščias, kitas butelis pilnas skysčio. Butelis neatidarytas. Ant abiejų butelių užrašyta ,,Fortas Tradicinis šviesusis alus alk. 6,0 proc.“). Šie įrodymai patvirtina jo duotus parodymus apklausos metu.

2.4. Apelianto nuomone, aplinkybę dėl jam daryto spaudimo patvirtina tiek Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Dainai Songailienei pateiktas 2020 m. kovo 23 d. prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei jo sutuoktinės D. D. pateiktas prašymas dėl laidavimo už jį (A. D.). Iš šių dokumentų turinio matyti, kad prašymuose pateikiami BK teisiniai pagrindai, kuriais vadovaujantis įtariamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Akivaizdu, kad tiek jis, tiek jo sutuoktinė, neturėdami teisinio išsilavinimo, negalėjo šių dokumentų surašyti savarankiškai, todėl darytina išvada, kad šių paminėtų dokumentų turinys buvo surašytas tik teisines žinias turinčio asmens. Todėl logiška vadovautis jo (A. D.) parodymais dėl daryto spaudimo prisipažinti padarius nusikaltimą. Aplinkybes dėl suklaidinimo bei pateikto šablono pasirašymui patvirtina ir jo sutuoktinės D. D. 2020 m. birželio 10 d. pateiktas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Dainai Songailienei prašymas dėl 2020 m. kovo 23 d. prašymo dėl laidavimo už jį (A. D.) pripažinimo negaliojančiu, kuriame buvo nurodyta, kad D. D. buvo suklaidinta bylą tiriančios policijos pareigūnės. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, visiškai nevertino šių duomenų.

2.5. Apeliantas pažymi, kad policijos pareigūnė G. B. savo apklausoje paminėjo, jog atbėgus į įvykio vietą pamatė stovintį automobilį, kuris buvo su įjungtomis šviesomis ir užvestas, taip pat pamatė stovintį vyrą, kuris buvo nusisukęs į garažo sieną. Policijos pareigūnas L. P. nurodė, kad, privažiavęs prie įvykio vietos, pamatė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, o prie sienos pamatė stovintį vyriškį. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atmesdamas jo (A. D.) parodymus, nevertino aplinkybių, kad tiek atvykus policijai (užfiksuota vaizdo medžiagoje), tiek apklausoje, tiek teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad transporto priemonės nevairavo, būdamas neblaivus. Policijos pareigūnai jo nematė neblaivaus vairuojančio automobilį.

2.6. Apelianto teigimu, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai atmetė liudytojo D. K. parodymus, kad jis įvykio dieną matė, kaip jis (A. D.) prie savo garažo vartojo alkoholinius gėrimus. Apeliantas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad tiek 2020 m. spalio 2 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti liudytojo parodymai, tiek teismo posėdžio metu duoti parodymai prieštarautų byloje surinktiems duomenims, bei nėra jokio teisinio pagrindo šiuos liudytojo parodymus pripažinti nenuosekliais. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, liudytojas tiek parodymų patikrinimo vietoje, tiek teismo posėdžio metu nurodė tas pačias aplinkybes. Vien tas faktas, kad šio liudytojo duoti parodymai yra jo (A. D.) naudai, nesudaro pagrindo teismui nesivadovauti jais.

2.7. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nepatikimais liudytojos G. B. parodymais, kurie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. 2020 m. rugpjūčio 21 d. G. B. apklausos protokole yra nurodyta, kad ji jam (A. D.) pasiūlė atlikti testą, tai yra eiti tiesia linija, paliesti nosį, tačiau tai daryti jis atsisakė. Iš byloje pateikto neblaivumo nustatymo akto, sudaryto 2020 m. kovo 5 d. 20 val. 10 min., matyti, kad policijos pareigūnė G. B. nustatė jam neblaivumo požymius, tokius kaip iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Kaip rašoma akte, policijos pareigūnė įvertino bendrą asmens būklę - eiti tiesia linija - negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą - negali. Prietaisu, kurio nei markė, nei modelis, nei sertifikato numeris nenurodytas, buvo atliktas pirmasis patikrinimas - 19.47 val. - 1,76 prom., 20.07 val. - 1,69 prom. Kad asmuo vengia neblaivumo patikrinimo, nepažymėta. Tokie policijos pareigūnės pateikti parodymai akivaizdžiai prieštarauja BODY vaizdo kamerų įrašui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame matyti, kad policijos pareigūnė G. B. kaltinamojo bendros asmens būklės įvertinimo metodikos nenaudoja, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos generalinio komisaro patvirtintame įsakyme dėl policijos pareigūnų veiksmų, nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos apraše.

2.8. Apeliantas pažymi, kad nuo paskutinio alkoholio vartojimo iki girtumo nustatymo buvo praėjusios ne daugiau kaip 5 minutės. Jis išsamiai teismui paaiškino, kodėl pasakė, kad neva alkoholis buvo vartotas prieš 30 minučių. Tokius atsakymus jam padiktavo policijos pareigūnai, tai matyti policijos pareigūnų BODY vaizdo kamerų įraše. Todėl neblaivumo duomenys nėra tikslūs ir negali būti naudojami byloje kaip patikimi parodymai. Su neblaivumo tikrinimo rezultatais jis nesutiko ir tai patvirtino savo parašu. Apelianto teigimu, nesutikdamas su neblaivumo tikrinimo rezultatais ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, asmuo gali pats kreiptis, o jei yra sulaikytas - prašyti būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra savo lėšomis, tačiau jis apie šias teises policijos pareigūnų informuotas nebuvo. Šias aplinkybes įrodo BODY vaizdo kamerų įrašai.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į nuteistojo A. D. apeliacinį skundą proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. D. ir jo gynėjas advokatas R. S. prašė tenkinti nuteistojo A. D. apeliacinį skundą, panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį A. D. atžvilgiu, prokurorė Daina Songailienė prašė nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Nuteistasis A. D. apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, mano, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl prašo panaikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendį, patikslintą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi, ir jį išteisinti. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamoje byloje A. D. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vairavo lengvąjį automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,69 promilių neblaivumas. Draudimas vairuoti motorinę transporto priemonę esant neblaiviam yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje ir Kelių eismo taisyklių 14 punkte.

8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. D. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė nuteistąjį (tuo metu – kaltinamąjį) A. D., liudytojus L. P., G. B., D. D., A. J. Š., D. K., R. G., peržiūrėjo byloje esančius vaizdo įrašus, išvardijo dokumentus ir jose užfiksuotus duomenis, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas tyrė bei analizavo tiek A. D. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – A. D. teisinančius įrodymus (iš dalies paties A. D. parodymus, liudytojo D. K. parodymus). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir vertindamas įrodymus, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Nors apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje A. D. nepripažino savo kaltės, tačiau nuteistojo A. D. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, padarė išvadas, kad A. D. vairavo lengvąjį automobilį būdamas neblaivus, kai jo neblaivumas viršijo 1,51 promiles, ir savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti.

9. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje A. D. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nepripažino ir parodė, kad jis vartojo alkoholį, tačiau prieš vairuojant transporto priemonę savo alkotesteriu pasitikrino neblaivumą, jo alkotesteris rodė 0,39 promiles. Vairuodamas transporto priemonę jis važiavo tvarkingai, aplenkdamas ant važiuojamosios kelio dalies esančius šulinukus ir duobes, todėl iš paskos važiuojantiems galėjo atrodyti, kad jis vinguriuoja po kelią. Atvažiavęs prie garažo, jis skubėdamas išgėrė dar 1 litrą alaus, nes turėjo ateiti žmona. Už kokių 5 minučių privažiavo policijos pareigūnai ir alkotesteriu patikrino jo neblaivumą (4 t., b. l. 32-33). Kaip matyti iš šių nuteistojo A. D. parodymų pirmosios instancijos teisme ir apeliacinio skundo argumentų, jis neginčija, kad 2020 m. kovo 5 d. vairavo transporto priemonę, tačiau nesutinka, kad vairavimo metu jo neblaivumas buvo didesnis nei 1,51 promilės. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas A. D. iš pradžių kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino, tai yra pripažino, kad vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 152-153, 158, 161-162, 167-168, 173), tačiau vėliau A. D. parodymai pasikeitė ir jis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltu nebeprisipažino bei nurodė, kad automobilio apsvaigęs nevairavo (3 t., b. l. 79-80, 4 t., b. l. 32-33). Kaip matyti iš aptartų nuteistojo A. D. parodymų, viso proceso metu jo parodymai dėl byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Atsižvelgęs į paminėtus nuteistojo A. D. parodymus, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagrįstai jais nesivadovavo.

10. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuteistasis A. D. parodė, kad savo kaltę padarius jam inkriminuotą nuskalstamą veiką neigia, anksčiau savo kaltę jis pripažino dėl to, kad buvo suklaidintas ikiteisminio tyrimo tyrėjos ir valstybės jam skirto advokato, teigiančių, jog jeigu jis nori „gauti“ laidavimą, turi pripažinti savo kaltę, bet, kas tas laidavimas, jam nepaaiškino (3 t., b. l. 79-80). Apeliaciniame skunde nuteistasis A. D. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas prisipažinti padarius nusikalstamą veiką ir tai, nuteistojo nuomone, patvirtina tiek jo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Dainai Songailienei pateiktas 2020 m. kovo 23 d. prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei jo sutuoktinės D. D. pateiktas prašymas dėl laidavimo už jį (A. D.), nes tiek jis, tiek jo sutuoktinė, neturėdami teisinio išsilavinimo, negalėjo šių dokumentų surašyti savarankiškai. Be to, aplinkybes dėl suklaidinimo bei pateikto šablono pasirašymui patvirtina ir jo sutuoktinės D. D. 2020 m. birželio 10 d. prokurorei Dainai Songailienei pateiktas prašymas dėl 2020 m. kovo 23 d. prašymo dėl laidavimo už jį (A. D.) pripažinimo negaliojančiu.

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad šios nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl galimo poveikio jam ir jo sutuoktinei jau buvo išsamiai išnagrinėtos ikiteisminio tyrimo metu nagrinėjant jo (A. D.) pareiškimą dėl prokurorės Dainos Songailienės nušalinimo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje pažymėjo, jog jokių objektyvių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikdami procesinius veiksmus, elgėsi neteisėtai ar piktnaudžiavo tarnyba, ar kad prokurorė būtų suinteresuota bylos baigtimi (A. D. nepageidaujant, baudžiamąjį procesą siektų užbaigti atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) ir A. D. būtų verčiamas duoti parodymus prieš save, byloje nėra (3 t., b. l. 98-101). Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, neturi pagrindo nesutikti su minėtoje nutartyje išdėstytomis ikiteisminio tyrimo teisėjos išvadomis.

12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas A. D. iš esmės kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino, tai yra pripažino, kad vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 152-153, 158, 161-162, 167-168, 173), ir abu su sutuoktine buvo pateikę prašymus atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sutuoktinės D. D. atsakomybėn (2 t., b. l. 1-2), tačiau, į procesą įstojus nuteistojo A. D. gynėjui advokatui R. S. (2 t., b. l. 35), A. D. parodymai pasikeitė ir jis apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme kaltu nebeprisipažino bei nurodė, kad automobilio apsvaigęs nevairavo, o D. D. atsisakė būti laiduotoja (2 t., b. l. 33, 3 t., b. l. 79-80, 4 t., b. l. 32-33). Aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nesuteikia pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. D. galimai buvo daromas poveikis prisipažinti padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kad nei A. D., nei jo sutuoktinė D. D. juos apklaususios Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. V. ir prokurorės Dainos Songailienės veiksmų neskundė (tik pateikė pareiškimą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl prokurorės nušalinimo (3 t., b. l. 95-97), nuteistojo A. D. apeliacinio skundo argumentai dėl jam daromo psichologinio spaudimo vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl atmestini.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis byloje esančia medžiaga, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. D. kaltės, pagrįstai vadovavosi liudytojų L. P., G. B., R. G. parodymais bei byloje esančiuose rašytiniuose duomenyse (policijos registruojamų įvykių registro duomenyse (1 t., b. l. 9-12), (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiosios patrulės G. B. tarnybiniame pranešime ( 1 t., b. l. 13-14), 2020 m. kovo 5 d. neblaivumo nustatymo akte (1 t., b. l. 16), 2020 m. kovo 5 d. – 2020 m. kovo 6 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole (1 t., b. l. 17-33), 2020 m. kovo 20 d. ir 2020 m. balandžio 3 d. kitų objektų apžiūros protokoluose (1 t., b. l. 38-40, 44-45, 48-49), 2020 m. kovo 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t., b. l. 42-43), byloje esančiuose vaizdo ir garso įrašuose ir kt.) užfiksuotų aplinkybių pagrindu nustatė, kad nuteistasis A. D. 2020 m. kovo 5 d., apie 19:40 val., (duomenys neskelbtini) vairavo lengvąjį automobilį, būdamas neblaivus, kai jo neblaivumas viršijo 1,51 promilių, savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

14. Netikėti liudytojų L. P., G. B., R. G. parodymais ir jais nesivadovauti pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo, nes jie viso ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo iš esmės nuoseklūs ir vienodi. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme liudytojas R. G. parodė, kad 2020 m. kovo 5 d. važiuojant automobiliu jis pastebėjo kitą automobilį, kurio vairuotojas jam sukėlė įtarimą, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, nes į posūkius įsukdavo kirsdamas kampus, vinguriavo kelyje, išvažiuodavo į priešingą eismo juostą, todėl jis paskambino policijai ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją (1 t., b. l. 90-92, 4 t., b. l. 101). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai L. P. ir G. B. parodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kad iš būdėtojo gavę pranešimą, jog keliu galimai važiuoja neblaivus vairuotojas, nuvykę prie nurodyto garažų masyvo, pamatė prie užvesto automobilio stovintį A. D., kuris neigė vairavęs transporto priemonė būdamas neblaivus. Susisiekus su liudytoju, pranešusiu apie šį galimai neblaivų vairuotoją, jis patikino, kad paliudys, jog matė, kaip asmuo vairavo transporto priemonę, todėl A. D. alkotesteriu buvo nustatytas neblaivumas (1 t., b. l. 95, 3 t., b. l. 38-39, 4 t., b. l. 33-34, 50-52). Liudytojai R. G., L. P. ir G. B. pirmosios instancijos teisme parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog šie liudytojai galėjo apkalbėti nuteistąjį A. D., apkaltinti jį nusikaltimo padarymu ar turėjo kokį nors asmeninį suinteresuotumą šios bylos baigtimi ir dėl to būtų davę neobjektyvius parodymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojų L. P., G. B., R. G. viso proceso metu duotus parodymus kitų bylos duomenų kontekste, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais patikėjo ir rėmėsi.

15. Nuteistasis A. D., abejodamas liudytojos G. B. parodymais, nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi šios liudytojos parodymais, nes jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Apelianto teigimu, 2020 m. rugpjūčio 21 d. G. B. apklausos protokole yra nurodyta, kad ji jam (A. D.) pasiūlė atlikti testą, tai yra eiti tiesia linija, paliesti nosį, tačiau tai daryti jis atsisakė (3 t., b. l. 38-39). Tačiau tokie policijos pareigūnės pateikti parodymai akivaizdžiai prieštarauja „Bodycam“ vaizdo kameros įrašui, kuriame matyti, kad policijos pareigūnė G. B. kaltinamojo bendros asmens būklės įvertinimo metodikos nenaudoja, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos generalinio komisaro patvirtintame įsakyme dėl policijos pareigūnų veiksmų, nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos apraše. Be to, iš byloje pateikto neblaivumo nustatymo akto, sudaryto 2020 m. kovo 5 d. 20 val. 10 min., matyti, kad policijos pareigūnė G. B. nustatė jam neblaivumo požymius, tokius kaip iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, taip pat įvertino bendrą asmens būklę, nurodydama, kad jis eiti tiesia linija negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali (1 t., b. l. 16).

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos apeliacinio skundo argumentus, sutinka, kad apie tas pačias faktines aplinkybes (nuteistojo A. D. neblaivumo patikrinimo eigą) byloje pateikti skirtingi duomenys. Tačiau iš byloje esančio „Bodycam“ vaizdo kameros vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnai, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto aprašo „Dėl policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos“ 5 punktu, pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką nevertino bendros A. D. būklės (nepasiūlė eiti tiesia linija – pėda po pėdos, nepatikrino, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs)). Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai, išsiaiškinę, kad A. D. yra vartojęs alkoholinių gėrimų ir įvertinę A. D. alkoholio vartojimo laiką (prieš 30 minučių), pasiūlė jam neblaivumą pasitikrinti alkoholio kiekio matavimo prietaisu. Tačiau policijos pareigūnai, tikrindami A. D. neblaivumą alkoholio kiekio matavimo prietaisu, nepažeidė minėto aprašo 5 punkto reikalavimų. Todėl tai, kad liudytoja G. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog ji A. D. pasiūlė eiti tiesia linija, paliesti nosį, tačiau tai daryti jis atsisakė (3 t., b. l. 38-39), ir tai, kad neblaivumo nustatymo akte pažymėta, jog A. D. eiti tiesia linija - negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą – negali (1 t., b. l. 16), priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis A. D., nagrinėjamu atveju nėra pagrindas abejoti visais kitais liudytojos G. B. parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys.

17. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. D. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai atmetė liudytojo D. K. parodymus, jog jis byloje nagrinėjamo įvykio metu matė, kaip jis (A. D.) prie savo garažo vartojo alkoholinius gėrimus. Nuteistojo teigimu, liudytojas D. K. tiek parodymų patikrinimo vietoje metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė tas pačias aplinkybes, vien tas faktas, kad šio liudytojo duoti parodymai yra jo (A. D.) naudai nesudaro pagrindo teismui jais nesivadovauti.

18. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas atmetė liudytojo D. K. parodymus, kad jis byloje nagrinėjamo įvykio dieną matė, kaip A. D. atvykęs prie savo garažo vartojo alkoholinius gėrimus, nes šie liudytojo parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims, yra nenuoseklūs, be to, liudytojas bylos procese atsirado tik po kelių mėnesių nuo įvykio. Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojo D. K. parodymus kitų bylos duomenų kontekste, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nesivadovavo šio liudytojo parodymais. Šis liudytojas yra A. D. garažo kaimynas ir pažįsta jį apie 2-3 metus, todėl gali turėti suinteresuotumą bylos baigtimi. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu, parėjus 6 mėnesiams nuo byloje nagrinėjamo įvykio, D. K. nurodė, kad matė A. D. atvažiavusį prie garažo ir lauke prie automobilio vartojantį alkoholį, tačiau negali nurodyti, ar tai buvo būtent 2020 m. kovo 5 d. byloje nagrinėjamo įvykio metu, nes A. D., vartojantį alkoholį prie garažo, matė ne kartą (3 t., b. l. 59-60). Ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinimo vietoje metu ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme šis liudytojas jau nurodė, kad matė A. D. vartojantį alkoholį ne lauke prie automobilio, o sėdintį automobilyje už vairo (3 t., b. l. 157-165, 4 t., b. l. 54-55). Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šio liudytojo parodymai yra nenuoseklūs, todėl spręsdamas dėl A. D. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįstai jais nesivadovavo.

19. Iš byloje esančio neblaivumo nustatymo akto (1 t., 16 b. l.) matyti, kad 2020 m. kovo 5 d. A. D. neblaivumas buvo tikrinamas du kartus. Pirmu atveju, tai yra 19.47 val. alkoholio matuokliu patikrinus A. D. neblaivumą, jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,76 promilių alkoholio koncentracija. Esant tokiam tikrinimo rezultatui, siekiant jį patvirtinti, buvo atliktas antras tikrinimas po 20 minučių. Pakartotinai patikrinus A. D. neblaivumą 20.07 val., jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,69 promilių alkoholio koncentracija, kuri labai reikšmingai nesiskiria nuo pirmojo tikrinimo metu nustatytos 1,76 promilių alkoholio koncentracijos. Tai užfiksuota ir alkoholio kiekio matuokliu atliktų matavimų išklotinėje (2 t., b. l. 81), alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo žurnale (2 t., b. l. 83-87) bei (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) būrio vyriausiosios patrulės G. B. tarnybiniame pranešime ( 1 t., b. l. 13-14). Kaip matyti iš minėto neblaivumo nustatymo akto (1 t., 16 b. l.), patikrinus A. D. neblaivumo laipsnį alkotesteriu, A. D. iškart buvo supažindintas su tikrinimo rezultatais, tačiau jis su jais nesutiko ir tai patvirtino savo parašu.

20. Nuteistojo A. D. teigimu, nesutikdamas su tikrinimo rezultatais ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, asmuo gali pats kreiptis, o jei yra sulaikytas - prašyti būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra savo lėšomis, tačiau jis apie šias teises policijos pareigūnų informuotas nebuvo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais, nes neblaivumo nustatymo akte pats A. D. savo parašu patvirtino, kad jis yra informuotas, jog nesutikdamas su tikrinimo rezultatais ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, jis gali pats kreiptis, o jei yra sulaikytas - prašyti būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra savo lėšomis. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, A. D. nagrinėjamu atveju nesutikdamas su jam atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, šia savo teise nepasinaudojo ir neprašė policijos pareigūnų būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis, siekiant pašalinti galimus prieštaravimus, o tai leidžia pagrįstai abejoti jo keliamų versijų pagrįstumu ir patikimumu.

21. Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje esantys jam nustatyto neblaivumo duomenys nėra tikslūs ir negali būti naudojami byloje kaip patikimi parodymai, nes jo neblaivumas buvo tikrinamas nuo paskutinio alkoholio vartojimo praėjus ne daugiau kaip 5 minutėms. Tačiau teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina kaip gynybinę A. D. versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl juos atmeta kaip nepagrįstus.

22. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. D. neblaivumas byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo tikrinamas alkotesteriui „Drager Alcotest 6820“, kurio naudojimo instrukcijoje, be kita ko, nustatyta, kad tikrinimas alkotesteriu turi būti atliekamas nuo paskutinio alkoholio vartojimo prabėgus mažiausiai 15 minučių (2 t., b. l. 88-105). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis A. D. tokią versiją, kad jo neblaivumas buvo patikrintas netrukus po to, kai automobiliu atvažiavęs prie garažo išgėrė 1 litrą alaus, kėlė ir pirmosios instancijos teisme, tačiau pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymais, „Bodycam“ vaizdo kameros įrašuose iš įvykio vietos, Bendrojo pagalbos centro skambučio įraše, policijos registruojamų įvykių registro išraše užfiksuotais duomenimis, šią nuteistojo pateiktą versiją pagrįstai ir motyvuotai atmetė kaip neatitinkančią byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad A. D. įsukimo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, nuvažiavimo iki garažo ir iki pirmojo jo neblaivumo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu praėjo per trumpas laiko tarpas, per kurį A. D. būtų spėjęs nuvažiuoti iki jam priklausančio garažo, pastatyti automobilį, atsisegti saugos diržą, jei tokį segėjo, susirasti už vairuotojo sėdynės ant žemės gulintį 1 l talpos alaus butelį, jį atsisukti, išgerti, vėl užsukti, padėti atgal, kur jis buvo, atsidaryti automobilio dureles, išlipti iš automobilio ir nueiti iki kito garažo kampo. Be to, nuteistojo versija dėl jo neblaivumo tikrinimo praėjus nuo jo paskutinio alkoholio vartojimo praėjus ne daugiau kaip 5 minutėms yra grindžiama tik paties nuteistojo parodymais. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, nuteistojo A. D. parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių nuteistojo keliamą versiją byloje nėra.

23. Byloje esančiame „Bodycam“ vaizdo kameros nufilmuotame vaizdo įraše užfiksuotas nuteistojo A. D. ir policijos pareigūnų pokalbis ir veiksmai byloje nagrinėjamo įvykio metu. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad policijos pareigūnei pasiteiravus, prieš kiek laiko A. D. yra vartojęs alkoholio, A. D. atsako, kad neseniai, uždavus patikslinantį klausimą, prieš kiek konkrečiai laiko A. D. yra vartojęs alkoholio, A. D. patikslina, kad alkoholį vartojo prieš pusvalandį laiko. Taigi, kaip matyti iš minėto „Bodycam“ vaizdo kameros vaizdo įrašo, nuteistasis A. D. policijos pareigūnams nieko nemini, kad alkoholį vartojo ką tik, tai yra, kad nuo jo paskutinio alkoholio vartojimo yra praėjusios ne daugiau kaip 5 minutės. Duomenų, kad aptartas vaizdo įrašas būtų sumontuotas ar iškarpytas, bylos medžiagoje nėra, todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl jo autentiškumo bei patikimumo. Be to, tokio pobūdžio abejonių neišreiškė ir pats nuteistasis A. D.. Taigi 2020 m. kovo 5 d. A. D. neblaivumas buvo tikrinamas, jam pačiam nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 30 minučių. Todėl sutikti su nuteistojo A. D. nurodytais apeliacinio skundo teiginiais, kad atliekant jo neblaivumo patikrinimą buvo pažeista alkotesterio naudojimo tvarka, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors A. D. teigimu, jo pasakymą, kad alkoholis buvo vartotas prieš 30 minučių, jam padiktavo policijos pareigūnai ir tai matyti policijos pareigūnų „Bodycam“ vaizdo kamerų įraše, tačiau atsižvelgiant į „Bodycam“ vaizdo kameros vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, policijos pareigūnui uždavus tikslinamąjį klausimą, siekiant išsiaiškinti, kada maždaug buvo vartotas alkoholis, ar prieš pusvalandį, ar prieš valandą, ar dar anksčiau, A. D. nebuvo verčiamas rinktis tam tikrą atsakymo variantą ir jo teisė savais žodžiais atsakyti į jam pateiktus klausimus nebuvo suvaržyta.

24. Taigi, nagrinėjamu atveju nenustačius neblaivumo patikrinimo procedūros pažeidimų, nėra pagrindo teigti, jog alkoholio kiekio matuokliu atliktų matavimų duomenys yra netikslūs ir negali būti naudojami byloje kaip patikimi parodymai. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas A. D. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad policijos pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. D. patikrinimo metu alkotesteriui „Drager Alcotest 6820“ Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 28 d. buvo išduotas patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 80), galiojantis iki 2020 m. balandžio 28 d. Šis sertifikatas išduotas Lietuvos metrologijos inspekcijos ir patvirtina, kad minėtas alkotesteris yra tinkamas naudojimui, nustatytas jo tikslumas (prie 0,01–1 promilių apsvaigimo paklaida ± 0,017 promilių) ir matavimo ribos. Taigi pažymėtina tai, kad net ir atsižvelgiant į galimą naudoto alkoholio matuoklio matavimo paklaidą ir ją aiškinant A. D. naudai spręstina, kad A. D. iškvėptame ore alkoholio koncentracija transporto priemonės vairavimo metu viršijo 1,51 promilių ribą, ir tai sudaro neabejotiną pagrindą patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

25. Remdamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis A. D. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jos veikimą tiesiogine tyčia. A. D. elgesys byloje nagrinėjamo įvykio metu – transporto priemonių vairavimas pavartojus alkoholinių gėrimų – rodo, kad A. D. atlikdamas tokius veiksmus suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį ir norėjo taip veikti. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo A. D. veiksmus pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. D. apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra nepagrįsti. Aplinkybė, kad policijos pareigūnai nematė A. D. neblaivaus vairuojančio automobilį, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia fakto, kad A. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

26. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendį nuteistojo A. D. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam A. D. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantas, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Nerijus MasiulisVidmantas MylėVirginija Žindulienė