Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

G. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bedarbis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs,

teistas 2003-01-14 pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 125 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą 1 metams (BK 47¹ str.), 2004-01-30 išbrauktas iš Pakruojo rajono pataisos inspekcijos įskaitos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. 2008 m. rugpjūčio 23 d. apie 23 val. Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gindamasis nuo A. K. , kuris, būdamas neblaivus, konflikto metu, paėmė ant stalo buvusį virtuvinį peilį ir iškėlęs į viršų juo užsimojo, sakydamas „dabar tave sunaikinsiu“, tai yra esant būtinosios ginties situacijoje, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, kaire ranka suėmęs už peilio, kurį A. K. laikė dešinėje rankoje, dešine ranka tyčia smogė vieną kartą tuščiu buteliu A. K. į galvą, tuo padarydamas jam sužalojimus: galvos smegenų sumušimą, kraujo išlają dešiniajame smegenų pusrutulyje, povoratinklinę kraujosruvą, muštinę žaizdą kaktoje ir nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje t.y. sunkiai sutrikdė A. K. sveikatą, nes rasti sužalojimai sukėlė jo gyvybei pavojingą būseną dėl galvos smegenų sužalojimo.

Be to, G. M. toje pačioje vietoje, iš karto po to, kai gindamasis nuo A. K., smogė vieną kartą tuščiu buteliu jam į galvą, po ko A. K. susmuko, tai yra jau pasibaigus pavojingam kėsinimuisi, nusitempė A. K. į koridorių, kuriame tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu jam į veidą bei spyrė vieną kartą į sėdmenis, tuo padarydamas A. K. muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. M. dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2008 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, dienos tiksliai neatsimena, grįžo iš Panevėžio rajono S. kaimo, kur tuo metu dirbo pas ūkininką, namo. Pas ūkininką dirbo nuo 2008 m. sausio mėnesio iki 2008 m. lapkričio mėnesio. Per tą laiką namo grįžo tik du kartus. Grįžęs Žeimelio miestelyje susitiko gerą pažįstamą D. C. ir ją pasikvietė namo į K. kaimą atšvęsti sugrįžimo. Žeimelyje nusipirko du butelius degtinės, butelį šampano ir užkandos. Švęsti planavo tik dviese. Į namus, kuriuose gyvena vienas, grįžo apie 18-19 val. Praėjus apie valandai laiko į jo namus atėjo kaimynas A. K., kurį pažįstą labai senai, nuo 1992 metų, ir prisijungė prie jų. Jis jau atėjo neblaivus, tačiau labai girtas nebuvo. Tuo metu, kai atėjo A., jie su D. jau buvo beveik išgėrę vieną butelį degtinės. A. taip pat išgėrė kelis stikliukus. Praėjus dar apie pusvalandžiui, pas jį atėjo buvusi sugyventinė R. Č., su kuria turi bendrą dukrą J., ir A. sugyventinė Z. Jas pavaišino šampanu. Kažkuriuo momentu dar buvo užėjęs kaimynas J. Ž., tačiau jis pabuvo vos kelias minutes ir išėjo. Išgėrus šampaną jis paprašė svečius išeiti. R. ir Z. išėjo, o A. liko. R. ir Z. pas jį prabuvo trumpiau nei valandą, tačiau kiek tiksliai valandų buvo, kai jos išėjo, neatsimena. Ar tą vakarą pas jį buvo atėjusi jo dukra J. neatsimena. Konfliktas su A. įvyko praėjus gal pusvalandžiui ar valandai po to, kai išėjo R. ir Z., gal apie 23 valandą, bet tikrai ne 24 val., kaip nurodyta kaltinamajame akte. Jis vis liepė eiti A. namo, sakė „eik namo, eik namo“, tačiau jis nėjo, sakė, „tu pats eik“, matyt dėl girtumo nebesuprato, kur yra. Taip susikivirčijo. Viskas vyko svetainėje. Jis su D. sėdėjo ant sofos, o A. kitoje stalo pusėje, ant fotelio. Besikivirčidami jie atsistojo ir pradėjo stumdytis. A. staiga dešine ranka pagriebė ant stalo buvusį virtuvinį peilį ir juo užsimojo, sakydamas „dabar tave sunaikinsiu“. Peilį iškėlė sau virš galvos ir laikė taip, lyg norėdamas jam smogti iš viršaus į apačią. Peilis buvo virtuvinis, nemažas, jo geležtė apie 10-12 cm., kriaunos plastmasinės, raudonos spalvos. Prieš tai tuo peiliu buvo pjaustyta dešra. Jis labai išsigando dėl savo gyvybės ir kaire ranka pagriebė peilį už geležtės, jį ištraukė iš A. rankų ir numetė ant grindų. Kaip paaiškėjo vėliau, imdamas peilį už geležtės, įsipjovė delną, bet įpjovimas buvo negilus, todėl į medikus nesikreipė. Tuo pačiu metu, kai kaire ranka sugriebė už peilio, dešine ranka paėmė ant stalo stovėjusį tuščią stiklinį butelį nuo degtinės ir juo trenkė A. į galvą. Smūgiavo iš viršaus į apačią. Galėjo pataikyti į galvos kairę pusę. Nuo smūgio į galvą butelis sudužo. A. susvirduliavo ir parkrito ant grindų. Apie tai, kad smogdamas buteliu į galvą, gali A. sužeisti, nepagalvojo. Tuo metu, kai A. užsimojo peiliu, o jis smogė buteliu A. į galvą, jie stovėjo visai šalia stalo, juos skyrė tik stalo kampas, tarp jų buvo ne didesnis kaip pusės metro atstumas. Nuo grindų A. atsikėlė pats. Matėsi, kad jam iš galvos ar veido bėga kraujas. Tada jis paėmė A. už pakarpos ir ištempė į koridorių. Koridoriuje vėl susistumdė ir tada jis smogė vieną kartą kumščiu A. į veidą. Smogė, nes buvo ant jo labai supykęs. Po smūgio A. nukrito ant grindų. Po to jis pakėlė A. ir, spyręs vieną kartą jam į sėdmenis, išstūmė jį pro duris, o duris užsirakino. Kad būtų A. vilkęs koridoriuje nepamena. A. lauke koliojosi, liepė įleisti jį į vidų, spardė duris. Jis nebeįleido A., galvojo, kad jis pareis namo. Po to grįžo į svetainę ir su D. baigė gerti degtinės butelį. Iki konflikto su A. buvo su D. išgėrę beveik butelį degtinės, buvo apsvaigęs, tačiau girtas nebuvo. Moterys išgėrė šampaną. Konflikto su A. metu D. buvo tame pačiame kambaryje, sėdėjo ant sofos, todėl turėjo viską matyti. Bebaigiant su D. gerti degtinę atvažiavo „greitoji“ ir išvežė A. į ligoninę. Jis dar padėjo jį įkelti į automobilį. Jo ūgis yra 188 cm., o nukentėjusiojo ūgis apie 10 cm. A. išgėręs būna „durnas“, o tuokart jau buvo nemažai išgėręs. Labai gailisi, kad taip įvyko. A. nenorėjo sužaloti. Buteliu smogė gindamasis nuo A. A. atsiprašė, su juo susitaikė, lankė ligoninėje. Su seserimi padėjo A. susitvarkyti invalidumą. Pirmą kartą policijos tyrėja jį apklausė iš karto po įvykio, rytą. Tuo metu dar nebuvo visiškai išsiblaivęs, be to, buvo pasimetęs, todėl galėjo įvykio aplinkybes nurodyti netiksliai.

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad kaltinamąjį G. M. pažįsta senai, jokių piktumų iki to įvykio neturėjo. Tą dieną, kai buvo sužalotas, o tai buvo praeitų metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, dienos nepamena, Žeimelyje padėjo vienam žmogui prie malkų. Po to išgėrė alaus gal tris bokalus. Apie 18 val., jau būdamas gerokai apsvaigęs, grįžo į K. ir nuėjo pas G., nes iš sugyventinės Z. G. žinojo, kad jis yra grįžęs namo iš Panevėžio rajono, kur dirbo. P. G. buvo D. C. Jie abu svetainėje sėdėjo ant sofos. Jie negėrė, gal buvo prieš tai gėrę, nes ant stalo stovėjo tuščias butelis nuo degtinės, buvo papjaustyta dešros. Jie abu buvo neblaivūs. Jis pas G. prabuvo apie valandą laiko. Per tą laiką daugiau niekas nebuvo atėjęs. P. G. negėrė. Bebūnant pas G. su juo susikivirčijo. Dėl ko susikivirčijo tiksliai nebeatsimena, pamena, kad G. varė jį namo, o jis nenorėjo eiti, norėjo išgerti. Tikrai kivirčas buvo ne dėl moters. Tuo metu, kai kilo kivirčas, G. ir D. sėdėjo ant sofos, o jis kitoje stalo pusėje, ant fotelio. G. atsistojus, jis paėmė ant stalo buvusį virtuvinį peilį, atsistojo ir, sakydamas „tave sunaikinsiu“, užsimojo peiliu. Peilį turėjo dešinėje rankoje ir buvo pakėlęs sau virš galvos. T. G. norėjo tik pagąsdinti, smogęs jam tikrai nebūtų. G. paėmė ranka už peilio ir peilis iškrito ant grindų. Tuo pat metu ar iš karto po to G. į kitą ranką paėmė ant stalo buvusį tuščią butelį nuo degtinės ir smogė juo jam į galvą. Pataikė į kairę galvos pusę. Smūgis buvo stiprus. Nuo smūgio butelis sudužo. Po to atsimena tik tai, kad jį „greitoji“ vežė į ligoninę. Kadangi buvo sužalotas dar ir veidas, mano, kad buvo mušamas ir po to. Šiaulių ligoninėje gulėjo apie mėnesį laiko, dar 4 mėnesius gydėsi Pakruojo ligoninėje. Dar ir šiuo metu skauda koją, nevisiškai valdo kairę ranką. Ligoninėje jį lankė G., viskuo padėjo. Su G. susitaikė, civilinio ieškinio nereiškia. Prieš metus laiko taip pat jam buvo sužalota galva, tačiau tada buvo sužalota dešinė jos pusė. Gulėjo ligoninėje, bet po ano sužalojimo išgijo pilnai. Pripažino, kad kai užsimojo peiliu, G. tai galėjo suvokti kaip realią grėsmę jo gyvybei. Į policiją dėl sužalojimo pats nebūtų kreipęsis, G. jokių pretenzijų neturi. Prašė jo nebausti.

Nepilnametė liudytoja J. M., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri yra kaltinamojo G. M. dukra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 82 str. 2 d. nuostatomis, atsisakė duoti parodymus.

Liudytoja R. Č. parodė, kad kaltinamasis G. M. yra buvęs jos sugyventinis. Su juo kartu gyveno nuo 1996 iki 2000 metų, turi bendrą dukrą Jūratę. Praeitų metų rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje, dienos neatsimena, pamatė, kad į namus grįžo G., kuris tuo metu dirbo Panevėžio rajone pas ūkininką. Ji gyvena visai šalia G., kitoje gatvės pusėje. Iš kaimynės Z. G. sužinojo, kad G. grįžo su D. C., kuri taip pat yra gera jos pažįstama, todėl su Z. nutarė nueiti pas G. į svečius. Nuėjo pas jį apie 19 val. P. G. buvo D. ir Z. sugyventinis A. Visi buvo šiek tiek išgėrę, bet girti nebuvo. G. jas pavaišino šampanu, visi kalbėjosi, juokavo, jokių pykčių nebuvo. Šampaną gėrė tik moterys, vyrai buvo prasidarę butelį degtinės, tačiau degtinės butelis buvo padėtas ant grindų, o ne ant stalo, todėl nematė, ar vyrai tą degtinę gėrė. Vienu metu pas G. buvo atėjęs dar vienas kaimynas J. Ž., tačiau jis pabuvo vos kelias minutes ir išėjo. Išgėrus šampaną G. liepė jai, Z. ir A. išeiti. Ji su Z. išėjo, o A. liko, nors ir jos kalbino jį eiti į namus, matyt norėjo išgerti. P. G. jos su Z. prabuvo apie valandą laiko, gal kiek daugiau. Po to grįžo namo. Apie 22-23 valandą į namus grįžo J. ir pasakė, kad prie G. namo guli A., jam blogai, nes bėga kraujas. Tada nuėjo pas Z., kuri jau žinojo apie tai, ir kartu nuėjo prie G. namo. A. gulėjo netoli lauko durų slenksčio aukštielninkas, matėsi, kad jo veidas kraujuotas, lyg kraujas bėgtų iš nosies. Ar buvo sužalota galva nepastebėjo. A. sakė, kad išsimiegos ir pareis. Tačiau ji vis tiek paskambino „greitajai“, kuri atvažiavo už valandos laiko. Per tą laiką prabuvo prie A., jis apie tai, kaip buvo sužalotas nepasakojo. Per tą laiką į G. namus užėjusi nebuvo, per langą į vidų nežiūrėjo ir į duris nesibeldė. Atvykus medikams G. dar padėjo jiems A. nunešti iki automobilio. Po to visi išsiskirstė.

Liudytoja D. C. parodė, kad 2008 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje Žeimelyje sutiko pažįstamą G. M., kuris pakvietė ją pasisvečiuoti pas jį. Ji sutiko. G. nupirko du butelius degtinės, butelį šampano bei užkandos ir tada nuvyko pas jį į namus K. kaime. Buvo apie 17 val. P. G. gėrė degtinę. Jau buvo gėrusi ir prieš tai Žeimelyje esančiame bare, todėl greitai pasigėrė ir ne viską gerai atsimena. Praėjus gal valandai pas G. atėjo kaimynas A., kurį taip pat gerai pažįsta. Jis taip pat prie jų prisijungė. Matė, kaip jis išgėrė gal dvi taureles degtinės, o ar gėrė daugiau nepastebėjo. Dar buvo atėjusios A. sugyventinė Z. bei buvusi G. sugyventinė R. Ar moterys gėrė neatsimena. Po kurio laiko G. paprašė visų išeiti. Moterys išėjo, o A. liko. G. iš pradžių dar gražiuoju prašė A., kad šis išeitų namo, o vėliau pradėjo pyktis. Tuo metu ji su G. sėdėjo ant sofos, o A. priešais – už stalo buvusiame fotelyje. Tolimesnių įvykių nelabai atsimena dėl girtumo, o be to, buvo įjungtas televizorius, kuris rodė blogai, tačiau garsas buvo normalus, todėl klausėsi per televizorių transliuojamo koncerto ir nekreipė dėmesio į besipykstančius vyrus. Atsimena, kad G. stovint vienoje siauro stalo pusėje, o A. kitoje pusėje, ir besikivirčijant, A. pagriebė nuo stalo virtuvinį peilį, kuriuo prieš tai ji buvo pjausčiausi dešrą, ir juo užsimojo. Peilis buvo virtuvinis, duonai pjaustyti. A. peilį laikė, jei neklysta, dešinėje rankoje ir buvo jį iškėlęs į viršų, lyg norėdamas smogti G. iš viršaus į apačią. Tuo metu G. kaire ranka atėmė peilį ir jis nukrito ant grindų. Vėliau matė, kad ta ranka G. kraujavo ir jis buvo kažkuo apsirišęs. Kas vyko toliau neatsimena. K. G. smogė buteliu A. į galvą nematė arba neatsimena. Kad būtų dužęs stiklas taip pat neatsimena. K. G. ištempė A. iš kambario taip pat nematė arba neatsimena. Kad būtų po to dar gėrusi su G. taip pat neatsimena. Ją policijos tyrėja apklausė anksti ryte, gal dar buvo ne visai išsiblaiviusi, todėl galėjo papasakoti ne viską teisingai.

Liudytoja Z. G. parodė, kad praeitų metų rugpjūčio mėnesį, 22 ar 23 dienos vakare, apie 20 val., jos sugyventinis A. K. išėjo pas kaimyną G. M. Tą dieną buvo minimos kito kaimyno J. Ž. mirimo metinės, todėl A. jau buvo išgėręs. Netrukus pas ją atėjo kaimynė R. Č. Apie 22 val. R. pasiūlė nueiti pas G., kuris yra buvęs jos sugyventinis. P. G., be A., dar buvo ir D. Visi buvo išgėrę. Ant stalo stovėjo išgertas degtinės butelis, ar net du buteliai. G. ją ir R. pavaišino šampanu. Šampaną gėrė tik jos. Baigus šampaną G. pradėjo reikalauti, kad jie visi išeitų. Ji su R. išėjo, o A. ir D. liko. Jos vadino eiti namo ir A., tačiau jis neklausė. P. G. prabuvo apie pusvalandį. Išeidama matė, kad ant stalo buvo virtuvinis peilis, kuriuo buvo pjaustoma dešra. Apie 23 valandą pas ją į namus atbėgo R. dukra J., kuri pasakė, kad G. kieme guli kruvinas A. Ji nuėjo pas R. ir po to visos trys nuėjo į G. kiemą. Prie laiptų aukštielninkas gulėjo A. Jo veidas buvo kruvinas. Kokie tiksliai sužalojimai buvo ji nematė, nes buvo tamsu. R. iškvietė „greitąją“. Su A. apie tai, kaip jis buvo sužalotas, nekalbėjo. Nekalbėjo apie tai ir su G., kuris padėjo nunešti A. į „greitosios“ automobilį.

Liudytoja B. K. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK KP NTS tyrėja ir atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Ji parodė, kad buvo nuvykusi į įvykio vietą. Kai atvyko, nukentėjusiojo jau nebuvo. G. M. paaiškino, kad kilo konfliktas dėl moters, kai jis varė nukentėjusįjį A. K. namo. Jis paaiškino, kad A. K. paėmė ant stalo buvusį peilį ir juo užsimojo, o jis viena ranka pagavo už peilio, o kita ranka smogė ant stalo buvusiu buteliu į galvą. Dar G. M. sakė, kad, sugriebdamas už peilio, įsipjovė ranką, tačiau ar jis buvo įsipjovęs ranką, nematė. Ant stalo buvo maisto likučių ir virtuvinis peilis. Peilis galėjo būti tas pats, kuris yra pateiktas teismui. Prie sienos, apie dviejų žingsnių atstumu nuo stalo, buvo stiklo šukių. Įvykio vietoje apklausė ir liudytoją D. C., kuri tikrai nebuvo girta, nes girtos ji nebūtų apklausinėjusi. G. M. taip pat nebuvo girtas. Įvykio vietoje G. M. neapklausinėjo, nes reikėjo surašyti pranešimą apie įtarimą.

Liudytojas P. B. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VP VTS tyrėju. Su tyrėja B. K. tą dieną buvo atsakingi už įvykius ir iš budėtojo gavę pranešimą, kad konflikto metu sužalotas žmogus, buvo nuvykę į įvykio vietą. Kai nuvyko buvo tamsu. Jis apžiūrėjo įvykio vietą, tačiau šiuo metu daug ko neatsimena, nes praėjo daug laiko, viskas nurodyta įvykio vietos apžiūros protokole. Kiek atsimena, nukentėjusysis buvo sužalotas degtinės buteliu, kurio šukęs rado įvykio vietoje, apie 2-2,5 metrų atstumu nuo stalo. Kaltinamasis G. M. kažką sakė apie peilį, tačiau to tiksliai neatsimena. Jis G. M. neapklausinėjo.

Iš 2008-08-24 Pakruojo rajono PK KP NTS tyrėjos B. K. ir to paties policijos komisariato VP VTS VTEP poskyrio patrulio R. J. tarnybinių pranešimų matyti, kad tą dieną apie 01:10 val. Pakruojo rajono PK operatyvaus valdymo poskyryje iš VĮ Pakruojo ligoninė priėmimo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad į priėmimo skyrių sužalota galva pristatytas A. K. , kuris dėl galvos kaukolės pamato lūžio paguldytas į VšĮ Šiaulių ligoninė neurochirurginį skyrių. A. K. ligoninėje sužalojimo aplinkybių paaiškinti negalėjo, tik aiškino, kad susižalojo pats ir niekam pretenzijų neturi (b.l. 3-4).

Iš 2008-08-24 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo rajone, Kairelių kaime esantis G. M. gyvenamasis namas. Apžiūros metu prie lauko durų, ant laiptų rastas kraujo klanas, koridoriuje rastas kruvinas takas, miegamajame rastos dvi lovos ir stalas, nukrautas stiklinėmis ir maisto likučiais. Prie sienos ant grindų rastos sudaužyto degtinės butelio šukės, kurios buvo paimtos. Ant stalo rastas peilis juoda geležte, rankena raudono plastiko, sukniedinta balto metalo kniedėmis (b.l. 6-9).

Iš 2008-12-05 daikto apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos iš įvykio vietos paimtos sudaužyto degtinės butelio šukės (b.l. 10-11).

Iš specialisto išvados Nr. G 150/09 (04) matyti, kad A. K. 2 smūgių bukais kietais daiktais į veidą poveikyje padaryti sužalojimai: galvos smegenų sumušimas, kraujo išlaja dešiniajame smegenų pusrutulyje, povoratinklinė kraujosruva, muštinės žaizdos kaktoje ir viršutinėje lūpoje, nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje t.y. sunkus sveikatos sutrikdymas dėl specialiais metodais nustatyto galvos smegenų sumušimo ir kraujo išlajos dešiniajame smegenų pusrutulyje. Rasti sužalojimai sukėlė A. K. gyvybei pavojingą būseną dėl smegenų sužalojimo (b.l. 16).

Iš 2009-02-26 specialisto išvados Nr. 96 TPK-103 matyti, kad G. M. lėtiniu psichikos sutrikimu neserga. Jam yra psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (b.l. 70).

Iš 2009-03-04 Šiaulių teritorinės ligonių kasos pažymos matyti, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, paskirstytų Teritorinei ligonių kasai, už A. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo sumokėta 1689,90 Lt, iš jų:

už suteiktas paslaugas 2008-08-24 VšĮ Pakruojo ligoninei sumokėjo 42,10 Lt;

už suteiktas paslaugas 2008-08-24 – 2008-09-19 VšĮ Šiaulių apskrities ligoninei sumokėjo 1647,80 Lt (b.l. 41).

Iš 2009-04-03 mokėjimo nurodymo, pateikto teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad G. M. sumokėjo Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 1689,90 Lt.

Teisiamojo posėdžio metu buvo apžiūrėti prie bylos esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, - stiklo šukės, paimtos įvykio vietos apžiūros metu (b.l. 6-11), bei kaltinamojo G. M. teisiamojo posėdžio metu pateiktas virtuvinis peilis, raudonos spalvos rankena, kurio bendras (rankenos ir geležtės) ilgis 252 mm, geležtės ilgis 135 mm, plotis ties rankena 19 mm (BPK 289 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nustatė, kad G. M., tyčia smogdamas vieną kartą tuščiu buteliu A. K. į galvą, sunkiai sutrikdė jo sveikatą, nes rasti sužalojimai sukėlė A. K. gyvybei pavojingą būseną dėl galvos smegenų sužalojimo, tačiau tai padarė esant būtinajai ginčiai.

Būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-186/2008). Valstybė, apibrėždama žmogaus teises ir laisves, garantuoja jų apsaugą. Tačiau apginti žmogaus teises ir laisves valstybės institucijų turimomis priemonėmis ne visada galima, todėl baudžiamieji įstatymai suteikia žmogui teisę gintis pačiam. Įstatymų leidėjas akcentuoja, kad asmuo teisę į būtinąją gintį gali įgyvendinti nepriklausomai nuo to, ar jis turėjo galimybę išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis, valdžios institucijas (BK 28 str. 1 d.). Būtinoji gintis galima ne prieš visus pavojingus veiksmus. Baudžiamasis įstatymas leidžia ginti tik įstatymo ar kitais teisės aktais saugomas asmens teises, visuomenės ar valstybės interesus ir tik nuo tokio kėsinimosi, kuris atitinka baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos požymius, kai kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę, nuosavybę, būsto neliečiamybę ar kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Butinoji gintis, susijusi su žalos puolančiajam padarymu, bus aplinkybe, šalinančia baudžiamąją atsakomybę, tik tuo atveju, jei atitiks ginties teisėtumo sąlygas, kurios susijusios su dviem esminiais momentais – kėsinimusi ir gynyba. Kėsinimąsi apibūdina trys sąlygos: kėsinimosi pavojingumas, kėsinimosi akivaizdumas, kėsinimosi realumas. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinančio asmens veiksmai, sudarantys kėsinimosi turinį, nukreipti prieš kito asmens gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę, nuosavybę, būsto neliečiamybę ar kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Akivaizdžiu laikomas kėsinimasis, kai žala jau daroma arba yra labai aiški jos grėsmė t.y., kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančio ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Būtinosios ginties būklė atsiranda ne tik pačiu pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė, bei tuomet, kai gynyba įvyksta vos pasibaigus kėsinimuisi, kurio pabaigos momentas besiginančiam nebuvo aiškus. Realiu laikomas kėsinimasis, kuris yra iš tikrųjų, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančio vaizduotėje.

Kaltinamasis G. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kilus konfliktui su A. K. dėl to, kad šis nenorėjo eiti namo, ir jiems susistumdžius, A. K. staiga dešine ranka pagriebė ant stalo buvusį virtuvinį peilį ir juo užsimojo, sakydamas „dabar tave sunaikinsiu“. Peilį buvo iškėlęs sau virš galvos ir laikė taip, lyg norėdamas smogti jam iš viršaus į apačią. Peilis buvo virtuvinis, jo geležtė apie 10-12 cm. Jis labai išsigando dėl savo gyvybės ir kaire ranka pagriebė peilį už geležtės, jį ištraukė iš Arūno rankų ir numetė ant grindų. Tuo pačiu metu, kai kaire ranka sugriebė už peilio, dešine ranka paėmė ant stalo stovėjusį tuščią stiklinį butelį nuo degtinės ir juo trenkė Arūnui į galvą. Smūgiavo iš viršaus į apačią. Nuo smūgio į galvą butelis sudužo. A. susvirduliavo ir parkrito ant grindų. Šiais kaltinamojo G. M. parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina ne tik nukentėjusiojo A. K. parodymai, tačiau ir kiti byloje surinkti įrodymai – liudytojų D. C., R. Č., Z. G., B. K., P. B. parodymai, įvykio vietos ir daiktų apžiūra, specialisto išvada. Akivaizdu, kad A. K. veiksmai – užsimojimas peiliu, grasinant nužudyti (sunaikinti), jam stovint betarpiškai arti G. M., sukėlė realią grėsmę G. M. sveikatai ir gyvybei, todėl G. M., be jokios abejonės, turėjo teisę gintis nuo šio pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi, tai yra veikė būtinosios ginties situacijoje (BK 28 str. 2 d.).

Kaip jau buvo minėta anksčiau, ginantis negali būti peržengtos būtinosios ginties ribos. Gynyba yra teisėta, jei ji atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pavojingumas ir pobūdis yra labai susijusios sąvokos, priklausančios nuo objekto, į kurį kėsinamasi, vertingumo, veikimo būdo, kėsinimosi intensyvumo. Esant vienodiems kėsinimosi objektams, kaip šiuo atveju, turi reikšmės kėsinimosi būdas, kėsinimosi stadija, jėgų santykis, panaudotos priemonės ir kitos aplinkybės. Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Todėl būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai yra būtinos visos sąlygos vienu metu: a) nužudymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas; b) tai padaroma tiesiogine tyčia (t.y. ginantysis suvokia, jog gynybai nėra būtini tokie padariniai, tačiau jų nori ir siekia); c) gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pavojingumo ir pobūdžio. Pažymėtina, kad naujasis Baudžiamasis kodeksas išplėtė būtinosios ginties ribas, kadangi nustatė, jog būtinosios ginties ribų peržengimas yra tik tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma ar sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pavojingumo ir pobūdžio. Įstatymų leidėjas pabrėžia, kad tokiu atveju gynyba aiškiai turi neatitikti kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Baudžiamosios teisės doktrinoje teigiama, kad tai, jog gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo reikėtų suvokti dvejopai: a) objektyviu požiūriu tai yra objektyviai išoriškai neatitinkantis kėsinimosi pavojingumo ir pobūdžio aktas; b) vertinant subjektyviu požiūriu tai yra vidinis – psichologinis veikiančio subjekto santykis su esamu neatitikimu t.y. šis neatitikimas yra akivaizdus, aiškus pačiam besiginančiam. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo G. M. veiksmai (smūgis tuščiu buteliu puolančiam A. K. į galvą) iš esmės atitiko kėsinimosi pavojingumą ir pobūdį (užsimojimą peiliu, grasinant nužudyti (sunaikinti)), todėl nėra pagrindo kaltinamojo G. M. veiksmų vertinti kaip būtinosios ginties ribų peržengimą. G. M. veiksmuose nėra būtinosios ginties ribų peržengimo dar ir todėl, kad jis smogdamas tuščiu buteliu puolančiam A. K. į gyvybiškai svarbų organą – galvą tokia jėga, kad dužo butelis ir buvo sužalotos smegenys, suvokė pavojingą šios nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokios jo veikos gali atsirasti BK 135 str. 1 d. numatyti padariniai – sunkus sveikatos sutrikdymas, ir nors to nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.), kai viena iš būtinų būtinosios ginties ribų peržengimo sąlygų yra tai, kad BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyti veiksmai turi būti padaryti tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d.).

Kadangi G. M., neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo požymius formaliai atitinkančią veiką – tyčia smogdamas vieną kartą tuščiu buteliu A. K. į galvą sunkiai sutrikdė jo sveikatą, gindamasis nuo A. K. pradėto pavojingo kėsinimosi, jis negali atsakyti pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamąjį kodeksą (BK 28 str. 2 d.), todėl procesas dėl šios kaltinamojo G. M. veikos (smūgio buteliu į galvą, ko pasekmėje buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas) nutrauktinas (BPK 3 str. 1 d. 9 p., 254 str. 4 d.).

Be to, teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nustatė, kad G. M., iš karto po to, kai gindamasis nuo A. K., smogė vieną kartą tuščiu buteliu jam į galvą, po ko A. K. susmuko, tai yra jau pasibaigus pavojingam kėsinimuisi, nusitempė A. K. į koridorių, kuriame tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu jam į veidą bei spyrė vieną kartą į sėdmenis, tuo padarydamas A. K. muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Besiginančiojo veiksmai, padarant žalos kitam asmeniui, negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas jo kėsinimasis jau buvo atremtas ar pasibaigęs ir besiginantysis tai suprato, todėl aiškiai nebuvo reikalo gintis (BK 28 str. 2 d.). Kaltinamojo G. M. ir nukentėjusiojo A. K. parodymais nustatyta, kad tuo metu, kai G. M. koridoriuje smogė kumščiu A. K. į veidą, ko pasekmėje jam buvo padaryta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas, o po to spyrė jam į sėdmenis, tuo sukeliant fizinį skausmą, A. K. pavojingas kėsinimasis akivaizdžiai jau buvo atremtas, nes po smūgio buteliu į galvą A. K. apsvaigo, vos laikėsi ant kojų, dėl ko reikėjo jį iki durų tempti, nebeturėjo peilio, todėl nekėlė G. M. jokio pavojaus ir G. M. tai suprato, todėl aiškiai nebuvo reikalo gintis. Teisiamojo posėdžio metu G. M. parodė, kad koridoriuje A. K. kumščiu į veidą smogė todėl, kad buvo ant jo supykęs.

Atsakomybė už veiksmus, padarytus po to, kai pavojingas kėsinimasis jau buvo atremtas ar pasibaigęs, ir aiškiai nebuvo reikalo gintis, atsiranda bendrais pagrindais. Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytos privačiai viešo kaltinimo bylų kategorijos, t. y. bylos, kuriose procesas pradedamas tik dėl nukentėjusiojo skundo, o toliau tokios bylos nagrinėjamos bendra tvarka. Taigi pagal šį baudžiamojo proceso įstatymą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą (BPK 3 str. 1 d. 6 p.). Nusikalstamų veikų, kuriose baudžiamasis procesas pradedamas tik tada, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, sąrašas numatytas Lietuvos Respublikos BPK 167 straipsnio 1 dalyje ir 407 straipsnyje. Ir toks procesas gali vykti tik dėl tų nusikalstamų veikų padarymo, už kurias atsakomybę numatančios BK specialiosios dalies straipsnyje yra prierašas, formuluojamas kaip atskira tokio straipsnio dalis, kad už tą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas arba prokuroro reikalavimas. Jeigu Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2-9 punktuose numatytos aplinkybės nustatomos bylos nagrinėjimo teisme metu, byla nutraukiama (BPK 254 str. 4 d.).

Šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal 2008-08-24 Pakruojo rajono PK KP NTS tyrėjos B. K. tarnybinį pranešimą (b.l. 3). Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., t.y. dėl veikos, nenumatytos BPK 167 straipsnio 1 dalyje ir 407 straipsnyje. Byloje nukentėjusiojo A. K. pareiškimo (skundo) nėra. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, tuo atveju, kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nusikalstamų veikų kategorijoms priskirtoms valstybiniam kaltinimui, o teismo posėdyje kaltininko veika perkvalifikuojama į tokį BK straipsnį, už kurį jis atsako tik esant nukentėjusiojo skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui, ar prokuroro reikalavimui, teismas teisiamajame posėdyje turi išsiaiškinti, ar nukentėjęs nereikalauja tęsti baudžiamojo persekiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2K-284/2008). Apklausiamas teisiamajame posėdyje A. K. parodė, kad jokių pretenzijų G. M. neturi, prašė jo nebausti, nurodė, kad pats pareiškimo dėl sumušimo nebūtų rašęs.

Kadangi už Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas (BK 140 str. 3 d., 407 str.), o nukentėjusysis A. K. tokio pareiškimo (skundo) nėra parašęs, jis nereikalauja tęsti baudžiamojo persekiojimo kaltininko G. M. atžvilgiu, nėra prokuroro reikalavimo tęsti baudžiamąjį persekiojimą, todėl baudžiamoji byla dalyje dėl nežymaus A. K. sveikatos sutrikdymo nutrauktina (BPK 3 str. 1 d. 6 p., 254 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 2K-67/2007, 2K-234/2006).

Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės civilinis ieškinys, ginant Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, pareikštas Lietuvos Respublikos BPK 117 str. tvarka, paliktinas nenagrinėtu, kadangi prokuroras baigiamosiose kalbose atsisakė pareikšto ieškinio, nes iki bylos nagrinėjimo teisme G. M. sumokėjo Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 1689,90 Lt., tai yra žalą atlygino.

Prie bylos esantys daiktai – stiklo šukės, paimtos įvykio vietos apžiūros metu (b.l. 6-11), nutarčiai įsiteisėjus sunaikintinos, nes yra bevertės (BPK 93 str., 94 str. 1 d. 4 p.).

Prie bylos esantis daiktas – buitinės paskirties peilis, kaltinamojo G. M. pateiktas teisiamojo posėdžio metu, nutarčiai įsiteisėjus grąžintinas G. M. (BPK 93 str., 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktais, 254 straipsnio 4 dalimi, BK 28 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

Baudžiamąją bylą G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., atžvilgiu nutraukti, nes jis sunkiai sutrikdė A. K. sveikatą, veikdamas būtinosios ginties būklėje, neperžengiant būtinosios ginties ribų, kas yra jo atsakomybę šalinanti aplinkybė, o dalyje dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. nutrauktina, nes nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ar prokuroro reikalavimo.

Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės civilinį ieškinį, ginant Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, palikti nenagrinėtu.

Prie bylos esančius daiktus – stiklo šukes, paimtas įvykio vietos apžiūros metu, nutarčiai įsiteisėjus sunaikinti.

Prie bylos esantį daiktą – buitinės paskirties peilį, nutarčiai įsiteisėjus grąžinti G. M.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.