Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-09-12 · Civilinė byla Nr. 2A-1156-123/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-03-13Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-09-12Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-12
Bylos Nr.
2A-1156-123/2014
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01480-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius, Virginija Nijolė Griškevičienė, Virginija Nijolė
Ieškovas
J. B.
Atsakovas
S. V., I. Š.
Kategorijos
  • 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1156-123/2014

Teisėja D. Zimantienė (Proceso Nr. 2-43-3-01480-2013-1)
Procesinio sprendimo kategorijos 77.6; 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. rugsėjo 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. B. ir atsakovo S. V. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovams I. Š. ir S. V., išvadą teikiančioms institucijoms Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo atskirti nepilnametę G. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuo jos tėvų atsakovų I. Š. ir S. V., neterminuotai apriboti atsakovų tėvų valdžią G. V. atžvilgiu, nustatyti jai nuolatinę globą. Paskirti ieškovę J. B. jos globėja ir mergaitės globos vietą nustatyti globėjos gyvenamojoje vietoje. Priteisti iš atsakovų išlaikymą nepilnametei dukrai G. V. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-09-01 iki jos pilnametystės. Nurodo, kad ji yra atsakovės I. Š. motina, o G. V. yra jos vaikaitė. G. V. nuo 2012-08-03 gyvena pas ieškovę, nes vaiko motina atsakovė I. Š. gyvena asocialų gyvenimą, o tėvas S. V. didelę dalį laiko praleidžia užsienyje. Atsakovai dukra G. nesidomi ir nesirūpina, tarp atsakovų ir dukters neliko artimų ryšių. G. V. pabėgo iš namų ir pasiprašė gyventi pas ieškovę, sakydama, kad nebegali su motina gyventi, nes motina kartais kažkur išvyksta ir mergaitę palieka vieną prižiūrėti kitus atsakovės neįgalius vaikus, pas motiną lankosi vyrai. G. bijo R. Š., kuris smurtauja prieš I. Š. Paaiškino, kad G. gyventi su tėvu taip pat nenori, su tėvu bendrauja pasiskambindami telefonu, tačiau retai. Kiekvienas atsakovas I. Š. ir S. V. moka po 150 Lt išlaikymą dukrai G., kuriuos ieškovė panaudoja mergaitės poreikiams.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-03-13 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės J. B. 815 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui S. V. Priteisė iš ieškovės J. B. 20 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą ir 200 Lt valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad 2013-04-22 Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-389 G. V. buvo nustatyta laikinoji rūpyba nuo 2013-02-20, vaiko laikinąja rūpintoja skirta ieškovė J. B. Šilutės vaiko teisių apsaugos skyrius 2014-02-26 išvadoje Nr. R3(16.11)-1431 pažymėjo, kad vaiko laikinosios rūpybos tikslas yra grąžinti vaiką į šeimą, suvienyti biologinius tėvus ir vaiką, o ne atskirti vaiką nuo šeimos ir nutraukti su jais bet kokius ryšius. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad taikyti neterminuoto tėvų valdžios apribojimo būdo atsakovams nėra pagrindo. Atsakovai vykdo savo įsipareigojimus dėl išlaikymo G. teikimo, abiejų tėvų namuose vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. Šilutės vaiko teisių apsaugos skyrius pažymėjo, kad kiekvieno susitikimo Vaiko teisių apsaugos skyriuje metu tiek atsakovė I. Š., tiek atsakovas S. V. kviesdavo G. V. gyventi kartu, tačiau pati mergaitė atsisakydavo. Ieškovė J. B. nepateikė teismui įrodymų, kad G. tėvai I. Š. ir S. V. būtų charakterizuojami kaip neigiamos asmenybės, ar jų gyvenimas su dukra galėtų pakenkti vaiko interesams. Neapribojus tėvų valdžios ir neatskyrus G. nuo tėvų, teismas atmetė ir kitus ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo. Pažymėjo, kad pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo gali paduoti tik Vaiko teisių apsaugos skyrius arba prokuroras. Atsakovo S. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintino iš dalies. Priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažino atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, tai, kad ieškovė, neturi teisinio išsilavinimo ir kreipėsi į teismą siekdama apginti nepilnamečio interesus bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad į 2013-11-13 teismo posėdį neatvyko pats atsakovas, todėl iš ieškovės priteisė 700 Lt teisinės pagalbos išlaidų ir 115 Lt už dokumentų vertimą į valstybinę kalbą, iš viso 815 Lt bylinėjimosi išlaidų. Dėl nurodytų aplinkybių taip pat sumažino priteistinų išlaidų dydį, susijusį su antrinės teisinės pagalbos teikimu atsakovei I. Š. bei pašto išlaidas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė J. B. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-03-13 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad G. tėvą matydavo kartą per metus, tėtis nėra buvęs jos mokykloje. Motina I. Š. neįgalių brolių priežiūrą ir rūpestį jais, net vaistų davimą, buvo pavedusi G. Pati mama daugiausia laiką leisdavo su vyrais. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gimnazija į bylą pateikė duomenis apie tai, kad atsakovai klasės susirinkimuose nesilankė, klasės vadovei neskambino, nesidomėjo G. mokymusi. G. gyvenant su motina, ji praleisdavo daug pamokų be pateisinamos priežasties, o gyvendama su senele tapo emociškai tvirtesnė, labiau savimi pasitikinti. Mano, kad abu atsakovai vengia atlikti pareigą auklėti G., o atsakovė I. Š. amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką G. Minimalaus išlaikymo G. teikimas, formalus domėjimasis jos reikalais, nelaikytinas tinkamu pareigos auklėti ir rūpintis vaiku vykdymu. Paaiškino, kad į teismą kreipėsi teisinės gynybos nesulaukusi pagalbos iš vaiko teises ginančių institucijų. Nurodo, kad atsižvelgiant į jos gaunamą pensiją, turi būti sumažinta iš jos priteista bylinėjimosi išlaidų suma.

Apeliaciniu skundu atsakovas S. V. prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-03-13 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iš ieškovės atsakovo naudai papildomai priteisti 1 500 Lt atsakovo pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, kitą teismo sprendimo dalį prašo palikti nepakeistą. Iš ieškovės priteisti visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (300 Lt už advokato padėjėjo pagalbą rengiant apeliacinį skundą ir 54 Lt žyminio mokesčio). Nurodo, kad teismas nepagrįstai vietoje atsakovo prašomos 2 315 Lt bylinėjimosi išlaidų sumos priteisė tik 815 Lt bylinėjimosi išlaidų. Paaiškino, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija sumų, numatytų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Nurodo, kad ieškinys atsakovo atžvilgiu buvo visiškai nepagrįstas, be to, pati ieškovė patvirtino, kad atsakovui pretenzijų neturi.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės J. B. apeliacinį skundą atsakovas S. V. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 200 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Nurodo, kad ieškovės apeliacinis skundas pagrįstas tik keliais epizodais – nepilnametės dukters parodymais ir pažyma iš gimnazijos, kitų aplinkybių ieškovė apeliaciniame skunde nenurodo. Ieškovės nurodytos aplinkybės neįrodo, kad atsakovas iš esmės nevykdo pareigos rūpintis dukra – atsakovas nenaudojo smurto, teikia išlaikymą. Sutinka su teismo sprendimu, kuriame nurodoma, jog pagrindo neterminuotai apriboti tėvų valdžią nėra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai I. Š. (gimimo liudijime nurodyta ankstesnė santuokinė pavardė V.) ir S. V. yra nepilnametės G. V., gim. (duomenys neskelbtini), kurios šiuo metu patys neaugina, tėvai (t. 1, b. l. 5, t. 2, b. l. 23). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002-12-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-932040/2002 S. V. ir I. Š. santuoka buvo nutraukta, dukters G. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove motina I. Š. (t. 1, b. l. 37). Dėl mergaitės konflikto su atsakove, ši 2012 m. rugpjūčio mėn. apsigyveno senelės ieškovės J. B. namuose. 2012-09-25 vykusios šalių konsultacijos metu dėl mergaitės buvo nuspręsta, kad G. laikinai, kol baigs 10-ąją klasę, gyvens ieškovės šeimoje, o vėliau vyks mokytis į Klaipėdą ir gyvens atsakovo S. V. namuose. Atsakovai įsipareigojo kas mėnesį G. išlaikymui mokėti po 150 Lt ir ją lankyti, dalyvauti jos auklėjime, domėtis mokymusi, gyvenimu ir sveikatos priežiūra (t. 2, b. l. 56–58). 2013-04-22 Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-389 G. V. buvo nustatyta laikinoji rūpyba nuo 2013-02-20, vaiko laikinąja rūpintoja skirta ieškovė J. B. bei vaiko rūpybos vieta nustatyta ieškovės gyvenamojoje vietoje. Be to, nustatyta nuo 2013-02-20 mokėti vaiko rūpybos išmoką (t. 1, b. l. 4, t. 2, b. l. 31–32). Šilutės vaiko teisių apsaugos skyriuje 2013-07-30 vykusios vaiko globos peržiūros metu G. V. teigė, kad jos nuomonė nepasikeitė, ji ir toliau pageidavo gyventi senelės šeimoje. Ieškovė su atsakovu S. V. sutarė, kad geranorišku susitarimu, G. gyvens ieškovės šeimoje, taip pat sutiko geranoriškai mokėti po 260 Lt kiekvieną mėnesį dukters išlaikymui bei įsipareigojo stengtis su dukra bendrauti bei dalyvauti jos gyvenime (t. 2, b. l. 22). Su mergaitės mama, kuri dėl objektyvių priežasčių negalėjo dalyvauti šioje peržiūroje, buvo aptartos tokios pat vaiko išlaikymo ir bendravimo su vaiku sąlygos (t. 2, b. l. 21). (Duomenys neskelbtini) gimnazija informavo, kad moksleivės G. V. tėvai atsakovai I. Š. ir S. V. klasės susirinkimuose nesilankė, klasės vadovei neskambino, nesidomėjo dukters mokymosi pasiekimais.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Tokio pobūdžio bylose itin svarbu yra tinkamai įvertinti geriausius vaiko interesus. Remiantis EŽTT jurisprudencijos standartais, geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo, kad šeima yra ypač netinkama), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine (Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, § 78). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad taikyti neterminuoto tėvų valdžios apribojimo būdo atsakovams nėra pagrindo. Atsakovai vykdo savo įsipareigojimus dėl išlaikymo G. teikimo, abiejų tėvų namuose vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. Šilutės vaiko teisių apsaugos skyrius pažymėjo, kad kiekvieno susitikimo Vaiko teisių apsaugos skyriuje metu tiek atsakovė I. Š., tiek atsakovas S. V. kviesdavo G. V. gyventi kartu, tačiau pati mergaitė atsisakydavo. Konstatuotina, kad ieškovė J. B. nepateikė teismui įrodymų, kad G. tėvai I. Š. ir S. V. būtų charakterizuojami kaip neigiamos asmenybės ar jų gyvenimas su dukra galėtų pakenkti vaiko interesams.

CK 3.180 straipsnio 2 dalis nustato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Iš esmės ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas keliais epizodais – nepilnametės G. V. parodymais ir pažyma iš gimnazijos, kurioje mokosi mergaitė, tačiau ieškovės pateikti įrodymai negali būti pagrindu taikyti tėvų valdžios apribojimo institutą, kuriuo siekiama apsaugoti vaikus nuo ypač žalingo jų tėvų poveikio, nes šiuo atveju nenustatyta, kad nepilnamečio vaiko buvimas kartu su tėvais iš esmės pažeistų jo interesus. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad tėtis nėra buvęs jos mokykloje bei, kad motina G. buvo pavedusi neįgalių brolių priežiūrą ir rūpestį jais, kas nėra įrodyta į bylą pateiktais įrodymais, negali būti pagrindu taikyti kraštutinę vaiko teisių apsaugos priemonę – tėvų valdžios apribojimą arba vaiko atskyrimą nuo tėvų.

Nagrinėjamu atveju ypač svarbi aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) G. V. suėjo 18 metų, todėl nepilnamečiam vaikui sulaukus pilnametystės, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu civilinis ginčas dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iš esmės yra netekęs prasmės.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo gali paduoti tik Vaiko teisių apsaugos skyrius arba prokuroras (CPK 497 str. 1 d.), taigi J. B. yra netinkama ieškovė pagal pareikštą ieškinį dėl nuolatinės globos nustatymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismas atsakovo S. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies – vietoje prašomų priteisti 2 315 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisė 815 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, tai, kad ieškovė, neturi teisinio išsilavinimo ir kreipėsi į teismą siekdama apginti nepilnamečio interesus bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada sumažinti iš ieškovės atsakovui priteistinas bylinėjimosi išlaidas. 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į bylos sudėtingumą (2.1 p.), kitas svarbias aplinkybes (2.8 p.). Šiuo atveju byla teisiniu požiūriu nėra sudėtinga, ieškovė siekė apginti nepilnamečio vaiko interesus, todėl teismas pagrįstai sumažino prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju atsakovą byloje atstovavo advokato padėjėjo, o už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. rekomendacijų 8 p. nurodyto maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 5 p.). Aplinkybė, kad ieškovė skundė teismo sprendimą visa apimtimi paneigia atsakovo S. V. apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad ieškovė neturi pretenzijų atsakovui. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo dar labiau sumažinti iš jos atsakovui priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą dėl jos sunkios turtinės padėties, tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindu sumažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl ieškovės prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant apeliacinius skundus, šalims apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos. Iš ieškovės atsakovui priteistina 200 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d., 98 str., t. 2, b. l. 99).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį ir paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti šį teismo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinių skundų motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. B. atsakovui S. V. 200 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Aušra MaškevičienėŽydrūnas Bertašius