Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2014-03-13 · Civilinė byla Nr. 2-64-750/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-03-13Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-09-12Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-13
Bylos Nr.
2-64-750/2014
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01480-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zimantienė
Ieškovas
J. B.
Atsakovas
I. Š., S. V.
Advokatai
Tomas Leščinskas, Rimantas Šimkaitis, Vitalija Michailovskaja
Civilinė byla Nr. 2-64-750/2014Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01480-2013-1
Procesinių sprendimų kategorija 77.6; 116.4(S)ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 13 d.Šilutė
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zimantienė,sekretoriaujant Eglei Ignotaitei,

dalyvaujant ieškovei J. B., jos atstovui advokatui Tomui Leščinskui, atsakovei I. Š., jos atstovui advokatui Rimantui Šimkaičiui, atsakovui S. V., jo atstovei advokato padėjėjai Vitalijai Michailovskajai, išvadą teikiančios institucijos Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Kristinai Šadauskaitei, Laimai Stirbienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovams I. Š. ir S. V., išvadą teikiančioms institucijoms: Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – Šilutės vaiko teisių apsaugos skyrius) bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau- Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyrius) dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo atskirti nepilnametę G. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuo jos tėvų atsakovų I. Š. ir S. V., neterminuotai apriboti atsakovų tėvų valdžią G. V. atžvilgiu, nustatyti jai nuolatinę globą. Paskirti ieškovę J. B. jos globėja ir mergaitės globos vietą nustatyti globėjos gyvenamojoje vietoje. Priteisti iš atsakovų išlaikymą nepilnametei dukrai G. V. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2013-09-01 iki jos pilnametystės. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad ji yra atsakovės I. Š. motina, o G. V. yra jos vaikaitė. Atsakovams I. Š. (ankstesnė pavardė V.) ir S. V. gyvenant santuokoje jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. V.. Ši nuo 2012-08-03 gyvena pas ieškovę. Vaiko motina atsakovė I. Š. gyvena asocialų gyvenimą, o tėvas S. V. – didelę dalį laiko praleidžia užsienyje. Atsakovai dukra G. nesidomi ir nesirūpina, tarp atsakovų ir dukters neliko artimų ryšių. Ieškovės santykiai su I. Š. pablogėjo nuo 2010 m, kuomet iš įkalinimo įstaigos grįžus R. Š., ieškovė atėjusi pas juos į namus matė kambaryje uždarytus išsigandusius vaikus, atsakovė buvo neblaivi ir grasino vaikams, sakė, kad šie trukdo jai gyventi, vaikai buvo labai išsigandę. Ieškovės santykiai su atsakove blogi, nes ši pyksta, kad ieškovė pas save priėmė gyventi jos dukrą G.. G. V. pabėgo iš namų ir pasiprašė gyventi pas ieškovę, sakydama, kad nebegali su motina gyventi, nes motina kartais kažkur išvyksta ir mergaitę palieka vieną prižiūrėti kitus atsakovės neįgalius vaikus, pas motiną lankosi vyrai. G. bijo R. Š., kuris smurtauja prieš I. Š.. 2012-06-11 atsakovės šeimoje taip pat pasirodžius R. Š. mergaitė buvo bėgusi iš namų pas ieškovę. 2012-06-12 po ieškovės gimtadienio šventimo į namus grįžus atsakovei ir R. Š. jų šeimoje pasikartojo smurtas, buvo daužomi langai. Atsakovė alkoholio nuolat nevartoja, ji mergaitės nelanko ir ja nesidomi, teigė esanti įsižeidusi, kad G. pabėgo iš namų. Mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini) 11 klasėje, ieškovė lanko mokyklos susirinkimus, šventes. Prašo priteisti iš atsakovų išlaikymą G. po 400 Lt, nes reikia jai nupirkti maisto, drabužių, reikmenis mokyklai, mokėti mokesčius. Mergaitė turi sveikatos sutrikimų, todėl atsakovo S. V. prašymu jo sugyventinė vežė ją gydytis į Palangos sanatoriją bei nupirko vaistų. G. gyventi su tėvu taip pat nenori, atsakovas gyvena Klaipėdoje.Tėvas teikia išlaikymą dukrai, yra nupirkęs batus ir striukę.G. su tėvu bendrauja pasiskambindami telefonu, tačiau retai. Kaip atsakovas bendrauja su dukra nematė. Mergaitės tėvas alkoholiu nepiktnaudžiauja, prieš ją nesmurtauja ir nėra mačiusi, kad jis G. darytų blogą įtaką, todėl jo atžvilgiu priekaištų neturi. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-04-22 įsakymu Nr. A1-389 G. V. nustatyta laikinoji rūpyba, ji paskirta mergaitės laikinąja rūpintoja. Po laikinosios rūpybos nustatymo padėtis atsakovų šeimoje nepasikeitė, jie neatsakingai žiūri į tėvų pareigas rūpintis vaikais, juos auklėti ir išlaikyti. Šiuo metu G. gyvena pas ieškovę, kuri norėtų ją globoti, nes nori ja rūpintis bei suteikti mergaitei laimingą vaikystę ir šiltus namus. Kiekvienas atsakovas I. Š. ir S. V. moka po 150 Lt išlaikymą dukrai G., kuriuos ieškovė panaudoja mergaitės poreikiams.

Ieškovės atstovas advokatas V. Leščinskas prašo tenkinti ieškinį.

Atsiliepimas

Atsakovė I. Š. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime (t.1, b.l.20) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad tarp jos ir dukros G. paskutiniu metu susiklostė priešiški santykiai dėl atsakovės santuokos su R. Š.. 2012 m. rugpjūčio mėnesį namie kilus konfliktui dukra G. išėjo iš namų ir mieste susitiko su ieškove. Po to grįžusi namo dukra pasakė, kad pavargo ir išėjo pas ieškovę. Atsakovė kartu su R. Š. ją palydėjo iki ieškovės namų ir sutiko, kad ji ten pabus keletą dienų. Ieškovė be jos žinios buvo išleidusi G. atostogauti pas tėvą į Klaipėdą. Po poros savaičių ieškovė pranešė, kad dukra pasiliks pas ją gyventi ir pas atsakovę nebegrįš. Grįžusi G. pasiėmė drabužius, bet nepaaiškino, kodėl išėjo gyventi pas ieškovę ir iki šiol vengia su ja bendrauti. Tarp G.s ir R. Š. yra buvę nesutarimų. Dukra atsakovės ir R. Š. konfliktų nematydavo, nebent galėjo girdėti. G. yra tik mačiusi dėl R. Š. sumušimo ant atsakovės kūno buvusius sužalojimus. Be to, po ieškovės gimtadienio neįleidus R. Š. į namus šis išdaužė langą. Nuo 2013 m. lapkričio mėnesio ji su R. Š. nebegyveno kartu, nutraukė santuoką. Šiuo metu susitaikė su juo, vėl gyvena kartu. Jos dabartinėje šeimoje gyvena dar du nepilnamečiai neįgalūs vaikai Deividas ir V. B.. Jiems nustatytas atitinkamai sunkus ir vidutinis neįgalumo lygis. G. reikdavo nebent retkarčiais nuvesti brolį į darželį, atsakovė jos neversdavo nuolat prižiūrėti brolius. Nėra sakiusi, kad vaikai trukdo šeimyninei laimei ir į namus jokių vyrų nesivedžiodavo. Ieškovė nuteikinėja dukrą G. prieš tėvus, todėl kai buvo nuėjusi su ja pasikalbėti, dukra ją išprašė. Nori su G. bendrauti ir lankytis jos mokykloje, tačiau pati dukra dėl ieškovės įtaigos atsisako su ja bendrauti, prašo neiti į jos mokyklą ir nedaryti jai gėdos. Sutiktų, kad G. laikinai pasiliktų gyventi pas ieškovę, tačiau nesutinka, kad ji būtų nuo tėvų atskirta arba tėvams atimtos tėvystės teisės. Atsakovė nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą. Mergaitei namuose sudarytos saugios gyvenimo sąlygos, namie nėra piktnaudžiaujama alkoholiu. Mano, kad G. galėtų grįžti pas ją gyventi. Ieškovė ne kartą jai sakė, kad atims dukrą, ji nuteikinėja G. prieš tėvus ir daro jai blogą įtaką, primokė, kad mergaitė vengtų tėvų ir su jais nebendrautų. Dukros išlaikymui kas mėnesį moka po 150 Lt. G. žadėjo grįžti į namus, tačiau tada , kai jai bus įrengtas atskiras kambarys verandoje, priekaištavo, kad jai trukdo broliai.

Šalies argumentai

Atsakovės atstovas advokatas R. Šimkaitis su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas S. V. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime (t.1, b.l.31-34) nurodė ir teismo posėdyje jis paaiškino, kad dukrai teikia išlaikymą, ja rūpinasi ir deda pastangas, kad galėtų su ja bendrauti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002-12-05 sprendimu nutraukus atsakovų santuoką dukters G. V. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove I. Š.. Jis teikia išlaikymą dukrai kiekvieną mėnesį mokėdamas po 150 Lt. Be to, jis daugiau nei 5 m. kas mėnesį į dukters sąskaitą pervesdavo po 50 Lt jos smulkioms išlaidoms. Atsakovas pats, o tuo laiku, kai dirba užsienyje – jo sugyventinė A. V., perka G. reikalingus daiktus, priemones, akinius dėl blogos regos, vaistus, rūbus, avalynę, higienos priemones ir kt. Siekdamas teikti pakankamą išlaikymą savo šeimai ir dukrai G., jis prieš 7 m. pradėjo dirbti Norvegijoje, todėl per metus Lietuvoje lankosi tik apie 4 mėn. laiko. Dėl tokio darbo grafiko jis neturi galimybės susitikti su G. kiekvieną savaitgalį, tačiau kai būna Lietuvoje, daug laiko skiria dukrai - ji atvažiuoja pas atsakovą į Klaipėdą arba atsakovas atvažiuoja dukros aplankyti, kartu vyko į vandens pramogų parką, lankė muziejus. Atsakovas stebi dukters G. mokslų pasiekimus per elektroninį dienyną. Kuomet jis būna užsienyje, su dukra bendrauja telefonu, trumposiomis žinutėmis (sms), per Skype programą. Kai jo nebūna Lietuvoje, o dukrai G. reikalinga pagalba, tai ją mergaitei suteikdavo atsakovo sugyventinė: ji G. pirko reikalingus daiktus, nuvežė dukrą į „Palangos gintaras“ sanatoriją, ją lankė. Atsakovas dukrą labai myli. Kai G. nusprendė negyventi su motina, jis siūlė dukrai kraustytis pas jį į Klaipėdą, kur ji galėtų gyventi kartu su atsakovo nauja šeima, su kuria gerai sutardavo. G. atsisakė, nusprendė išeiti gyventi pas ieškovę, nes iki vidurinės mokyklos baigimo liko keli metai, nenorėjo keisti mokyklą. 2012 m. rudenį Šilutės vaiko teisių apsaugos skyriuje vyko ieškovės ir atsakovų konsultacijos, kurių metu, atsižvelgiant į vaiko nuomonę bei geranoriškai visiems susitarus, buvo nuspręsta, kad G. laikinai gyvens ieškovės šeimoje. 2013-04-22 Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dukrai G. nuo 2013-02-20 nustatyta laikinoji rūpyba ir laikinąja rūpintoja buvo paskirta ieškovė. Po to pirmus kelis mėnesius atsakovas su G. bendravo kaip įprasta, praleisdavo laiką, kai jis grįždavo į Lietuvą, dukra taip pat noriai bendravo su A. V., tačiau dėl nežinomų priežasčių G. elgesys pasikeitė, ji tapo uždara, kaip atsakovas besistengtų pastoviai su ja bendrauti, bet ji to nenorėjo: atsisakydavo kartu važiuoti, nenorėjo atvažiuoti aplankyti tėvo. Šiuo metu atsakovas S. V. turi tris vaikus - dukras G. ir A. V. bei sūnų M. V.. Jis niekada prieš vaikus nesmurtavo, neturi priklausomybės ligų arba kitų susirgimų, dėl kurių dukrai G. V. būtų pavojinga bendrauti su tėvu, nebuvo teistas ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo atsakovui apriboti tėvų valdžią. Ieškovė pateikė ieškinį siekdama finansinės naudos, nes ji, būdama G. V. globėja, gautų valstybės paramą bei vaiko tėvų mokamą vaiko išlaikymą. Todėl ji pradėjo nuteikinėti dukrą prieš atsakovą ir jo sugyventinę, dėl ko mergaitė pradėjo atsisakyti bendrauti su tėvais. Nors paskutiniu metų bendravimas su dukra kiek atšalo, tačiau tarpusavio piktumų neturi. G. tik vieną kartą minėjo, kad mama buvo mušama. Sutiktų, kad dukra G. gyventų su juo, jei tik panorėtų.

Atsakovo atstovė advokato padėjėja V. Michailovskaja prašo ieškinį atmesti.

Institucijos, teikiančios išvadą Šilutės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kas nėra pakankamai duomenų ir įrodymų dėl neterminuoto tėvų valdžio apribojimo atsakovams I. Š. ir S. V.. Taip nėra pagrindo atskirti G. V. nuo atsakovų.

Institucijos, teikiančios išvadą Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nedalyvavo tinkamai pranešta apie posėdį (t.1, b.l.207), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos, dalyvavusių šalių ir jų atstovų paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, kad atsakovai I. Š. (gimimo liudijime nurodyta ankstesnė santuokinė pavardė V.) ir S. V. yra nepilnametės G. V., gim. (duomenys neskelbtini), kurios šiuo metu patys neaugina, tėvai (t. 1, b. l. 5, t. 2, b. l. 23). Atsakovai pripažįsta, kad jie jau daug metų kartu negyvena. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002-12-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-9320⁴⁰/2002 jų santuoka buvo nutraukta, dukters G. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove motina I. Š. (t. 1, b. l. 37).

G. V. nuo gimimo iki 2012 m rugpjūčio mėnesio gyveno, buvo auklėjama ir išlaikoma mamos atsakovės I. Š., tačiau po to dėl mergaitės konflikto su atsakove, ši apsigyveno senelės ieškovės J. B. namuose. Apie šią situaciją atsakovė informavo Šilutės vaiko teisių apsaugos skyrių ir prašė padėti išspręsti vaiko išlaikymo bei tolimesnės gyvenamosios vietos klausimus (t. 2, b. l. 53). Tuo tikslu minėtoje institucijoje 2012-09-25 vykusios šalių konsultacijos metu dėl mergaitės, atsižvelgiant į vaiko nuomonę bei geranoriškai visiems susitarus, buvo nuspręsta, kad G. laikinai, kol baigs 10-ąją klasę, gyvens ieškovės šeimoje, o vėliau vyks mokytis į Klaipėdą ir gyvens atsakovo S. V. namuose. Atsakovai įsipareigojo kas mėnesį G. išlaikymui mokėti po 150 Lt ir ją lankyti, dalyvauti jos auklėjime, domėtis mokymusi, gyvenimu ir sveikatos priežiūra (t. 2, b. l. 56-58). Be to, ieškovė ir atsakovė pažadėjo tarpusavio konfliktus ir nesutarimus spręsti negirdint ir pokalbiuose nedalyvaujant G., nes tai traumuoja mergaitę ir kenkia jos interesams.

2013-02-20 į Šilutės vaiko teisių apsaugos skyrių kreipėsi ieškovė su prašymu paskirti ją G. laikinąja rūpintoja, nes, pasak jos, atsakovai visiškai nesidomi dukra, nesirūpina jos mokymusi, sveikatos priežiūra, tik vykdo vienintelį savo įsipareigojimą - perveda į mergaitės sąskaitą sutartą pinigų sumą (t. 2, b. l. 45-51). G. taip pat norėjo, kad ieškovė būtų paskirta jos rūpintoja bei nesutiko grįžti į mamos biologinę šeimą (t. 2, b. l. 52), o su tėčiu, jos teigimu, šiuo metu nėra susiformavusių artimų santykių.

Šilutės vaiko teisių apsaugos skyriuje 2013-04-08 vykusios konsultacijos metu atsakovai pageidavo, kad sprendimas būtų priimtas tik po to, kai jie kartu su G. apsilankys pas psichologą, kuris padės išsiaiškinti tikrąją vaiko nuomonę, kur ir su kuo ji nori gyventi bei išsiaiškins ar mergaitės nuomonė nėra įtakojama ieškovės ( t.2, b.l. 18-20). 2013-04-10 Medicinos centro „Lorna“ psichologė vienintelės konsultacijos išraše nurodė, kad šiuo metu problema yra santykiuose tarp ieškovės (senelės) ir atsakovų (tėvų) (t. 2, b. l. 17).

Minėtame vaiko teisių apsaugos skyriuje 2013-04-18 susitikimo metu G. V. ir toliau atsisakė gyventi tėvų šeimose, nes pas motiną jaučiasi nesaugi, o su tėčiu nėra susiformavusių artimų santykių. Buvo nuspręsta, kad mergaitei šiuo metu tikslinga nustatyti laikinąją rūpybą, įpareigojant tėvus lankyti dukrą, ją išlaikyti, domėtis jos sveikatos priežiūra bei mokymusi bei dėti visas pastangas, kad mergaitė grįžtų į vieno iš tėvų biologinę šeimą. Ieškovė įpareigota teikti atsakovams visą su vaiku susijusią informaciją, iš anksto pranešti, jei mergaitei bus reikalingas stacionarinis gydymas, ar kitos gydytojų konsultacijos. Atsižvelgiant į visas aplinkybes 2013-04-22 Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-389 G. V. buvo nustatyta laikinoji rūpyba nuo 2013-02-20, vaiko laikinąja rūpintoja skirta ieškovė J. B. bei vaiko rūpybos vieta nustatyta ieškovės gyvenamojoje vietoje. Be to, nustatyta nuo 2013-02-20 mokėti vaiko rūpybos išmoką (t. 1, b. l. 4, t. 2, b. l. 31-32).

Šilutės vaiko teisių apsaugos skyriuje 2013-07-30 vykusios vaiko globos peržiūros metu G. V. teigė, kad jos nuomonė nepasikeitė, ji ir toliau pageidavo gyventi senelės šeimoje. Ieškovė, pradžioje teigusi, kad situacija visiškai nepasikeitė ir ji pageidauja toliau rūpintis mergaite bei yra pasiruošusi kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo, vėliau pakeitė savo poziciją. Ieškovė su atsakovu S. V. sutarė, kad geranorišku susitarimu, G. gyvens ieškovės šeimoje, sutiko geranoriškai mokėti po 260 Lt kiekvieną mėnesį dukters išlaikymui bei įsipareigojo stengtis su dukra bendrauti bei dalyvauti jos gyvenime (t.2, b. l. 22). Su mergaitės mama, kuri dėl objektyvių priežasčių negalėjo dalyvauti šioje peržiūroje, buvo susisiekta telefonu bei buvo aptartos tokios pat vaiko išlaikymo ir bendravimo su vaiku sąlygos. Ieškovė pageidavo, kad atsakovė taip pat, kaip ir atsakovas įsipareigotų raštu, todėl buvo sutarta, kad atsakovė Švėkšnos seniūnijoje savo įsipareigojimus pateiks raštiškai, tai ji ir padarė (t. 2, b. l. 21). Minėtame vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo nuspręsta, kad gavus atsakovės įsipareigojimus, laikinoji rūpyba G. V. bus nutraukta, o mergaitė toliau gyvens ieškovės šeimoje.

Šilutės vaiko teisių apsaugos skyriaus parengtuose 2013-10-03 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. 206 ir 2013-03-13 buities gyvenimo sąlygų patikrinimo akte Nr. 77 nurodyta, kad G. santykiai su ieškove geri ir artimi, vaikas šeimoje jaučiasi gerai, yra mylima, jai sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, atitinkančios jos amžių, išsivystymą bei poreikius, užtikrintas išlaikymas, globos išmoka panaudojama tikslingai, pagal paskirtį, vaiko poreikiams ir interesams. Vaikui yra sukurta saugi ir stabili gyvenamoji aplinka. Ieškovė tinkamai atlieka rūpintojos pareigas (t. 2, b. l. 24-26, 42-43).

(duomenys neskelbtini) informavo, kad moksleivės G. V. tėvai atsakovai I. Š. ir S. V. klasės susirinkimuose nesilankė, klasės vadovei neskambino, nesidomėjo dukters mokymosi pasiekimais. Kol mergaitė gyveno su motina, ji praleisdavo daug pamokų be pateisinamos priežasties. G. senelė ieškovė J. B. labai rūpinasi jos mokymosi pasiekimais, lankosi susirinkimuose, telefonu bendrauja su klasės vadove. G. tapo emociškai tvirtesnė, labiau pasitikinti savimi, linksmesnė, labiau bendraujanti klasėje (t. 1, b. l. 171). Biudžetinėje įstaigoje Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre ieškovė J. B. dalyvavo mokymuose pagal bendrą globėjų ir įtėvių rengimo programą bei išklausė atitinkamas temas (t. 1 b. l. 7).

Šilutės vaiko teisių apsaugos skyrius informavo, kad nei atsakovas S. V., nei atsakovė I. Š. nėra įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą bei jiems nėra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos namuose. Atsakovas S. V. teismui pateikė pažymą apie tai, kad nėra registruotas priklausomybės ligų įskaitoje (t. 1, b. l. 36). Atsakovai I. Š. (t. 1, b. l. 28) ir S. V. (t. 1, b. l. 125) teismui pateikė savo teigiamas charakteristikas. S. V. administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 168), neteistas (t. 1, b. l. 164), o I. Š. – administracine tvarka taip pat nebausta (t. 1, b. l. 169), tačiau 2012-11-06 baudžiamuoju įsakymu buvo patraukta atsakomybėn už melagingų parodymų davimą (t. 1, b. l. 162). Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyrius informavo teismą, kad atsakovas S. V. turi šeimą, jis dirba Norvegijoje, teikia išlaikymą dukrai G. V., nėra duomenų apie jo vedamą asocialų gyvenimo būdą. Atsakovo santykiai su dukra nėra susiklostę, nes ši vengia su juo bendrauti, tėvas nesidomi jos auklėjimu bei ugdymu, bendravimas su dukra labai epizodiškas, tarp tėvo ir dukters nėra artimų ryšių (t. 1, b. l. 170). Atsakovas S. V. gyvendamas nesusituokęs su A. V. augina dar du nepilnamečius vaikus Aistę ir M. V. (t. 1, b. l. 39), jokių duomenų apie blogą šių vaikų auklėjimą, nepriežiūrą, smurtavimą prieš vaikus ar daromą kokią kitą žalą vaikams negauta.

Nustatyta, kad abu atsakovai turi nuolatines pajamas, kurios leistų patenkinti dukters G. poreikius. Atsakovas S. V. pateikė rašytinius įrodymus (t.1, b. l. 43-44, 126-127) apie tai, kad jis dažnai išvyksta keliems mėnesiams dirbti į komandiruotę Norvegijoje ir, jo teigimu, per dirbamą mėnesį gauna apie 6000-7000 Lt užmokestį. Atsakovas su sugyventine yra paėmę būsto paskolą gyvenamajam būstui – butui įsigyti ir moka įmokas (t. 1, b. l. 175-179, t. 2, b. l. 64-65). Atsakovė I. Š. niekur nedirba, nes augina ir prižiūri dar du neįgalius nepilnamečius vaikus D. ir V. B. (t. 1, b. l. 23-24), kuriems nustatytas atitinkamai sunkus ir vidutinis neįgalumo lygis (t. 1 b. l. 25-26), todėl vaikams reikalinga nuolatinė atsakovės priežiūra ir slauga. Atsakovė už šių vaikų priežiūrą ir slaugą gauna per mėnesį 2230 Lt išmokas (t. 1, b. l. 30). Be to, atsakovė yra paėmusi būsto ir vartojimo kreditus, už kuriuos įsigijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais, vykdo kreditinius įsipareigojimus (t. 2, b. l. 4-7, 14-16, 59-63, ).

Kretingos rajono apylinkės teismo 2003-09-30 sprendimu nustatė, kad atsakovas S. V. turi mokėti dukters G. išlaikymui po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (t. 1, b. l. 38), atsakovas nuo pat teismo sprendimo priėmimo šį įpareigojimą vykdo ir reguliariai teikia išlaikymą dukrai G. bei papildomai jai asmeniškai pervesdavo po 50 Lt smulkioms išlaidoms (t. 1, b. l. 45-111, 147-150), jai nuperka reikiamas priemones, drabužius, avalynę, medikamentus (t. 1, b. l. 41-42). Be to, dukrai išėjus gyventi pas ieškovę, atsakovė I. Š. taip pat kas mėnesį moka po 150 Lt G. išlaikymui.

Taigi, iš bylos medžiagos matyti, tai patvirtina ir Šilutės vaiko teisių apsaugos skyrius( t. 2, b. l. 18-20), kad atsakovų, o ypač atsakovės I. Š. ir laikinosios globėjos ieškovės J. B. tarpusavio santykiai yra pakankamai įtempti, o tai iš dalies ir sudarė prielaidas atsakovų ir dukters santykių supriešinimui.

Šilutės vaiko teisių apsaugos skyrius 2014-02-26 išvadoje Nr. R3(16.11)-1431 pažymėjo, kad vaiko laikinosios rūpybos tikslas yra grąžinti vaiką į šeimą suvienyti biologinius tėvus ir vaiką o ne atskirti vaiką nuo šeimos ir nutraukti su jais bet kokius ryšius. Vaiko teisių apsaugos skyriuje tai ir buvo daroma ir šalys jau buvo priėmusios kompromisinį susitarimą, tačiau ieškovė nuolat keitė savo nuomonę ir poziciją. Pagrindinis ieškovės J. B. motyvas, kaip ji ir pati nurodė, siekti ir toliau rūpintis G., materialinis, nes ji teigė, kad baiminasi, jog tėvai gali vaikui nebeteikti išlaikymo suėjus pilnametystei. Vaiko teisių apsaugos skyrius mano, kad šiuo metu nėra pateikta pakankamai duomenų ir įrodymų dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atsakovams I. Š. ir S. V. (t. 2, b. l. 18-20).

Atsakovų dukra G. V. teismo posėdyje patvirtino, kad ji gyvena pas ieškovę, su kuria palaiko gerus santykius ir ši ja rūpinasi, nuperka reikmenis mokyklai. Mergaitė su motina blogai sutaria ir su ja nebenori gyventi, nes jai 2010-06-01 parsivedus R. Š. namie prasidėjo išgėrinėjimai, šis buvo sumušęs motiną. Be to, nesirūpino ja bei skundėsi, kad vaikai gadina jos laimę, versdavo G. prižiūrėti neįgalius brolius. Teigia, kad jos santykiai su tėvu normalūs, kartais su juo bendrauja telefonu arba jis atvyksta aplankyti, tėvas domisi jos mokslais per elektroninį dienyną. Praėjusiais metais tėvas nupirko reikmenis mokyklai, jis ir šiaip yra davęs papildomai pinigų, nupirkęs drabužius. 2012 m. ji buvo keletą kartų nuvažiavusi tėvą aplankyti, su juo bendraudavo per interneto ryšio programą Skype, tėvas yra siūlęs likti pas jį gyventi, bet ji nenorėjo, nes gali nepritapti tėvo šeimoje. Kai močiutė kreipėsi dėl jos globos, ji pas tėvą nebevažiuoja, nes močiutė su tėvu nebesutaria.

2013-04-18 vaiko laikinosios globos (rūpybos) plane G. išreiškė norą toliau bendrauti su tėvais, norą atostogauti vasarą pas tėvą (t. 2, b. l. 33-35).

Atsakovo S. V. sugyventinė liudytoja A. V. parodė, kad 2012-08-05 atėjusi G. pasakė, jog pabėgo iš namų pas močitę. Ji papasakojo, kad namuose vyksta muštynės. Su S. V. sprendė pasilikti G. gyventi pas save, tačiau advokatai išaiškino, kad tai sunku įteisinti. Su atsakovu mokėjo G. išlaikymą, nupirkdavo jai higienos priemones, drabužius, mergaitė dažnai būdavo jų namuose. 2012 m. ji pati ieškovės prašymu nuvežė G. į Palangos reabilitaciją, jai nupirko maisto, o po to nusamdė vairuotoją, kad mergaitę parvežtų. Be to, lankė mergaitę ligoninėje, nupirko maisto, davė pinigų ir papildė telefono sąskaitą. Kai buvo pateiktas šis ieškinys, G. santykiai su tėvu pasikeitė tikriausiai dėl ieškovės įtakos.

CK numato dvi tėvų valdžios apribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.179 str., 3.180 str.). Abi šios priemonės yra skirtos vaiko teisių ir interesų apsaugai. Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Tėvų valdžios apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo, pavyzdžiui, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nesirūpina vaikais, piktnaudžiauja tėvų valdžia ir t. t. Taigi vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių priežasčių, ir priešingai – tėvų valdžios apribojimas taikomas esant kaltei dėl tėviškų pareigų nevykdymo.

CK 3.180 str. 1 d. išvardintos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003).

Esminė sąlyga neterminuotai apriboti tėvų valdžią yra tėvų veiksmai, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama tėvų valdžia priešinga vaiko interesams, t.y. visais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimo būdas yra taikomas tik išskirtinėmis aplinkybėmis, kai yra įrodoma, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, jog padėtis pasikeistų.

Susipažinus su bylos medžiaga, bylos nagrinėjime dalyvavusiu šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, Šilutės ir Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyriuose turimais dokumentais ir informacija, darytina išvada, kad šiuo metu taikyti neterminuoto tėvų valdžios apribojimo būdo atsakovams nėra pagrindo. Atsakovai vykdo savo įsipareigojimus dėl išlaikymo G. teikimo, abiejų tėvų namuose vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. Šilutės vaiko teisių apsaugos skyrius pažymėjo, kad kiekvieno susitikimo Vaiko teisių apsaugos skyriuje metu tiek atsakovė I. Š., tiek atsakovas S. V. kviesdavo G. V. gyventi kartu, tačiau pati mergaitė atsisakydavo. Atsakovai bei Šilutės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pastebėjo, kad ieškovei J. B. pateikus šį ieškinį teismui dar labiau komplikavosi ir taip labai sudėtingi ieškovės ir jos dukters atsakovės I. Š. santykiai. Atsakovas S. V. išreiškia jaučiamą nuoskaudą, kad šiuo metu dukra G. su juo išvis nebenori bendrauti bei svečiuotis jo namuose, nors iki laikinosios rūpybos nustatymo, dukra noriai svečiuodavosi jo šeimoje, gražiai bendravo su jo šeimos nariais, tarp tėvo ir mergaitės buvo artimas ryšys ir supratimas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismas) savo sprendimuose panašiose teisinėse situacijose taikant Konvencijos 8 straipsnį ne kartą yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Sweden (no.1) judgement of 24 March 1988, Series A no. 130, p. 33-34 §72). Teismas turi nustatyti, ar konkrečiu atveju apribojimo pagrindai yra svarbūs ir pakankami (Olsson v. Sweden, p. 32 §68, Vogt v. Germany judgement of 26 September 1995, Series A no. 323, p. 25,26 §52). Tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Biologinės šeimos tarpusavio santykiai negali būti nutraukti dėl vaiko perdavimo viešajai globai (Eriksson v. Sweden judgement of 22 June 1989, Series A no. 156, p. 24 §58). Teismas yra pažymėjęs, kad vaiko perdavimas globai turėtų būti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turėtų būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti. Kiekvienas laikinos globos taikymo atvejis turėtų būti suderintas su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką. Apriboti tėvų valdžią galima tik išimtiniais atvejais, atsižvelgus ir įvertinus vaiko interesus(žr., pvz., cituotą sprendimą Johansen v. Norway, § 78).

Teismas išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus, jo ryšį su šeima, padėtį atsakovų šeimose, daro išvadą, kad ieškovė J. B. nepateikė teismui įrodymų, kad G. tėvai I. Š. ir S. V. būtų charakterizuojami kaip neigiamos asmenybės ar jų gyvenimas su dukra galėtų pakenkti vaiko interesams. Tai, kad atsakovės I. Š. sutuoktinis R. Š., su kuriuo atsakovė Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-01-31 sprendimu ( civilinė byla Nr. 2-184-299/2014) (t. 2, b. l. 13), nutraukė santuoką, elgėsi netinkamai minėtos atsakovės atžvilgiu nėra pagrindas I. Š. neterminuotai apriboti tėvų valdžią dukters atžvilgiu. Faktas, kad G. kartais atsakovės prašymu ar savo iniciatyva laikinai prižiūrėdavo neįgalius brolius D. ir V. B., t.y. savo šeimos narius, tai nelaikytina žalinga įtaka mergaitės vystymuisi. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovai netinkamai elgtųsi dukters G. atžvilgiu arba savo gyvenimo būdu darytų jai žalą. Abu atsakovai, kaip tėvai, aktyviai siekia įgyvendinti savo pareigas dukters atžvilgiu, t. y. rūpintis ja, bendrauti ir ją auklėti. Šiuo metu atsakovams apriboti tėvų valdžią tiek neterminuotai, tiek laikinai, nėra pagrindo, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju, nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių reikėtų atskirti G. nuo tėvų. Mergaitės gyvenamoji vieta yra laikinai nustatyta su ieškove ir Šilutės vaiko teisių apsaugos skyriuje 2013-07-30 vykusios vaiko globos peržiūros metu buvo nuspręsta, kad gavus aukščiau minėtus atsakovų įsipareigojimus dėl mergaitės, laikinoji rūpyba G. bus nutraukta, o mergaitė toliau gyvens ieškovės šeimoje. Taigi, nėra jokio reikalo spręsti, kur turi gyventi vaikas, be to, kiekvienas iš tėvų turi visas galimybes gyventi su dukra ir jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių šie negalėtų gyventi su dukra nenustatyta, todėl ieškovės reikalavimas dėl G. atskyrimo nuo tėvų atmestinas kaip nepagrįstas.

Neapribojus tėvų valdžios ir neatskyrus G. nuo tėvų, atmestini ir kiti ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo. Be to, pažymėtina, kad pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo gali paduoti tik Vaiko teisių apsaugos skyrius arba prokuroras (CPK 497 str. 1 d.).

Atsakovo S. V. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies. Priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, tai, kad ieškovė, neturi teisinio išsilavinimo ir kreipėsi į teismą siekdama apginti nepilnamečio interesus bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Be to, atsižvelgiama ir į tai, kad į 2013-11-13 teismo posėdį neatvyko pats atsakovas. Remiantis išdėstytu iš ieškovės priteistina 700 Lt teisinės pagalbos išlaidų ir 115 Lt už dokumentų vertimą į valstybinę kalbą (t. 1, b. l. 140-141, t. 2, b. l. 8), viso 815 Lt priteistina atsakovui S. V. (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str.). Atsižvelgiant į nurodytus motyvus mažintinas priteistinų išlaidų dydis, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu atsakovei I. Š. bei pašto išlaidos, t.y. iš ieškovės priteistina 200 Lt valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti ( t.2, b.l. 12) bei 20 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 96 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str.260 str.263 str.265 str.268 str.

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas 815 Lt atsakovui S. V..

Priteisti iš ieškovės J. B. 20 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą ir 200 Lt valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti, nurodytą 200 Lt sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank“, AB juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis –įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Zimantienė