Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-04-13 · Civilinė byla Nr. 2S-393-881/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-13
Bylos Nr.
2S-393-881/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31749-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Pareiškėjas
K. B.
Suinteresuotas asmuo
SĮ „Susisiekimo paslaugos“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-393-881/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31749-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.21.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-38550-864/2016 pagal pareiškėjo K. B. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuotas asmuo SĮ „Susisiekimo paslaugos“, kuria skundas tenkintas iš dalies.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas K. B. pateikė skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės patvarkymo dalį, kuria yra apribojama pareiškėjo (skolininko) teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, o tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems.Antstolė V. M., išnagrinėjusi skundą, 2016 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu atsisakė jį tenkinti ir persiuntė nagrinėti apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino antstolės V. M. 2016 m. balandžio 26 d. patvarkymą Nr. B-19624 dalyje dėl išieškojimo iš skolininko K. B. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos, neviršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą.Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą, pagal Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalį iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad šio straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo Civilinio proceso kodekso LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Taip pat kasacinis teismas pažymi, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl negalima remtis aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Teismas nustatė, kad antstolė Vilniaus pataisos namams nusiųstame 2016 m. balandžio 26 d. patvarkyme Nr. B-19624 dėl skolos išieškojimo, vadovaudamasi išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis Civilinio proceso kodekso 733–743 straipsnių normomis, nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 40 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Kadangi iš skolininko išskaitoma 40 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA, vadinasi, skolininkui lieka mažiau nei vieno MMA suma savo poreikių tenkinimui. Taigi teismas padarė išvadą, kad antstolės 2016 m. balandžio 26 d. patvarkymas Nr. B-19624 nukreipiant išieškojimą į skolininko pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), pažeidžia skolininko interesus. Teismo vertinimu, tokiu atveju išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Teismas taip pat nustatė, kad pagal antstolės 2016 m. balandžio 26 d. patvarkymą Nr. B-19619 antstolė nukreipė išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pareiškėjas nenurodė, kokios paskirties šios lėšos, tik nurodė, kad artimieji atsiunčia pinigų į jo sąskaitą o pagal Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalies išieškojimas negali būti nukreipiamas į lėšas, kurios būtinos skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Kadangi pareiškėjas gauna darbo užmokestį, anot teismo, laikytina, kad šios lėšos nėra būtinos pareiškėjo pragyvenimui ir nėra priskiriamos nei vienai iš Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio ar 739 straipsnio nurodytų piniginių sumų, todėl išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas pilna apimtimi. Šios pareiškėjo gautos lėšos nėra laikomos darbo užmokesčiu ar jam prilygintomis išmokomis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Antstolė V. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir palikti galioti 2016 m. balandžio 26 d. patvarkymą Nr. B-19624 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Antstolė priėmė SVI 8 priede esančios formos patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Forma sukurta siekiant užtikrinti veiksmingesnį išieškojimą iš bausmes atliekančių asmenų. Skolininkas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad gauna CPK 739 straipsnyje numatytas lėšas, į kurias nebūtų galima nukreipti skolų išieškojimo, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti sąskaitos arešto. Panaikinus 2016 m. balandžio 26 d. patvarkymą Nr. B-19624 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, išieškojimas iš skolininko taps neįmanomas.Teismas neteisingai aiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. CPK 668 straipsnio 1 dalis galėtų būti taikoma lėšoms, kurios liko skolininkui iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Šiuo atveju skolininkas nedirba ir darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų negauna, todėl, vadovaujantis minėta kasacinio teismo nutartimi, CPK 668 straipsnio 1 dalis netaikoma.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d., 338 str.).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis (jos dalis), kuria panaikinta antstolio patvarkymo dalis dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą. Nors atskirajame skunde antstolė nurodo prašanti palikti galioti patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pastarasis patvarkymas skundžiama nutartimi nebuvo panaikintas (pareiškėjo skundas dėl jo buvo atmestas), sprendžia, kad antstolė, nurodydama patvarkymo, kurį prašo palikti galioti, pavadinimą padarė techninę klaidą.Taigi 2016 m. balandžio 26 d. patvarkymu Nr. B-19624 (kurį skundžiama nutartimi iš dalies panaikino pirmosios instancijos teismas ir kurį antstolė atskiruoju skundu prašo palikti galioti) antstolė pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 40 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, pagal kelis vykdomuosius dokumentus (kas aktualu nagrinėjamu atveju) išskaitoma ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų. Taigi pačiame įstatyme tiesiogiai įtvirtinta galimybė išieškoti iš tos skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų dalies, kuri neviršija vienos MMA.Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, pasisakyta, jog CPK 736 straipsnio nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad panaikindamas dalį minėto patvarkymo, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį pakeisti – pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmesti visa apimtimi (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį pakeisti – pareiškėjo K. B. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų atmesti.

Teisėja Vilija Mikuckienė