Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-06-02 · Civilinė byla Nr. 2-1552/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-02
Bylos Nr.
2-1552/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Vytas Milius, Gintaras Pečiulis
Atsakovas
J. M.
Ieškovas
D. B., T. B.
Trečiasis asmuo
A. R., S. J., A. M., D. T.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1552/2011Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-4748-345/2011 pagal ieškovų D. B. ir T. B. ieškinį atsakovams J. M. ir antstoliui V. M. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Tretieji asmenys byloje A. R., A. R., S. J., A. M. ir D. T..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai D. B. ir T. B. pareikštu ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančiu 2010 m. gegužės 17 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0240/09/00213, kuriuo pirkėjui J. M. buvo parduota T. B. priklausanti 1/3 dalis žemės sklypo, esančio Bajorų kaime, Vilniaus m. sav.; taikyti restituciją ir T. B. priteisti 1/3 dalį žemės sklypo, esančio Bajorų kaime, Vilniaus m. sav., o antstolį V. M. įpareigoti grąžinti atsakovui J. M. 128 500 Lt.

Ieškovai ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui J. M. priklausančią 1/3 dalį žemės sklypo, esančio Bajorų kaime, Vilniaus m. sav. Nurodė, kad 2010 m. gegužės 17 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktas yra patvirtintas teismo CPK 725 straipsnio tvarka, o atsakovas J. M. žino, jog ieškovai ginčija šį aktą teisme, todėl gali imtis priemonių ginčo sklypą skubiai perleisti kitiems asmenims. Kadangi atsakovas J. M. yra nesąžiningas, gali ginčo sklypą parduoti, reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi ieškovų reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – areštavo atsakovui J. M. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 1/3 dalį žemės sklypo, esančio Bajorų kaime, Vilniaus m. sav., uždrausdamas areštuotą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Teismas pažymėjo, kad sutinka su ieškovų nurodytomis aplinkybėmis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Atsakovui perleidus turtą ar jo atžvilgiu sudarius apsunkinimo sandorius, kiltų reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas, jei ieškinys būtų patenkintas, taptų neįmanomas arba labai apsunkintas. Tokia grėsmė yra pakankamas įstatyme nustatytas pagrindas laikinosioms apsaugoms priemonėms taikyti, todėl teismas ieškovų prašymą patenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas J. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiamas vien tik prielaidomis, samprotavimais ir pasvarstymais apie antstolio veiksmų neteisėtumą. Ieškovai neneigia, kad antstolio veiksmų neskundė, todėl jų reikalavimai nepagrįsti, neteisėti ir nesąžiningi. Nutartyje nenurodyti konkretūs motyvai, dėl kurių, teismo nuomone, yra pagrindas taikyti ribojimus. Teismas neatliko konkretaus ieškovų reikalavimų patikrinimo, neįsitikino reikalavimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumu, neteikė motyvų dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismas neatsižvelgė į tai, kokius padarinius laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukels atsakovui (sąžiningam žemės sklypo įgijėjui). Ieškovai neginčija, jog būdami vykdymo proceso dalyviais antstolio veiksmų neskundė, t.y. nepasinaudojo teise apskųsti, jų nuomone, neteisėtus ir nepagrįstus antstolio veiksmus, kurie tariamai pažeidžia jų teises ir turtinius interesus. Ieškovų reikalavimai dėl 2010 m. gegužės 17 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 0240/09/00213 pripažinimo negaliojančiu yra pareikšti nesąžiningai ir nepagrįstai. Vien aplinkybė, jog ieškinys buvo surašytas praėjus 10 mėnesių nuo Varžytynių akto priėmimo, rodo ieškovų aplaidumą, nerūpestingumą ir nesąžiningumą. Ieškovai nurodo, kad buvo tariamai pažeisti jų turtiniai interesai, padaryta didelė materialinė žala, tačiau pripažįsta, jog nesiėmė aktyvių veiksmų šiems tariamiems jų teisės pažeidimams pašalinti.Kai buvo atliekamas turto vertinimas vyravo ekonominė krizė, kuri įtakojo nekilnojamojo turto kainų smukimą. Ieškinyje nurodyta, kad atliekant įvertinimą nebuvo atsižvelgta į Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. 2.3-7699-01, tačiau patys ieškovai pripažįsta, kad šis įsakymas su visais reikiamais dokumentais nėra įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, todėl neturi juridinės reikšmės. Ieškinyje teigiama, kad dėl neva nesąžiningo ir neteisėto atsakovo J. M. elgesio (tariamo žadėjimo pirkti didesne kaina, derybų ir t.t.) jie prarado galimybę skųsti antstolio veiksmus, tačiau su šiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Ieškinys nepagrįstas. Jame pateikiamos tik prielaidos, prezumpcijos ir pasvarstymai, o tai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjas, tvirtindamas varžytynių aktą, turi patikrinti ne tik tai, ar buvo esminių pažeidimų, padarytų parduodant turtą iš varžytynių, bet ir nustatyti bei išsiaiškinti aplinkybes, kurios turi reikšmę sprendžiant dėl varžytynių akto patvirtinimo. Varžytynių aktas buvo patvirtintas teisėjo. Tvirtinant aktą procedūrinių pažeidimų, materialinių teisės normų pažeidimų ar kliūčių patvirtinti turto pardavimo aktą iš varžytynių nebuvo nustatyta. Priežasčių bei teisės normų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti Varžytinių aktą negaliojančiu, nėra, todėl ieškovų reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsiliepimas

Ieškovai D. B. ir T. B. atsiliepime į atsakovo J. M. atskirąjį skundą prašo atsakovo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį. Atsiliepime pažymima, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra susijusi su ieškinio reikalavimu bei užtikrina jo įvykdymą. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą byla iš esmės nėra nagrinėjama, o teismas nepasisako dėl ieškinio pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštas atsakovo J. M. nuosavybės teise priklausančiai 1/3 daliai žemės sklypo, esančio Bajorų kaime, Vilniaus m. sav., yra pagrįsta ir teisėta.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors skolininko veiksmų ar neveikimo būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių teisinio instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.). Laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai pareikštu ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančiu 2010 m. gegužės 17 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0240/09/00213, kuriuo pirkėjui J. M. buvo parduota T. B. priklausanti 1/3 dalis žemės sklypo, esančio Bajorų kaime, Vilniaus m. sav.; taikyti restituciją ir T. B. priteisti 1/3 dalį žemės sklypo, esančio Bajorų kaime, Vilniaus m. sav., o antstolį V. M. įpareigoti grąžinti pirkėjui J. M. 128 500 Lt (b. l. 1-4). Skundžiama nutartimi teismas pagal ieškovų prašymą areštavo atsakovui J. M. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 1/3 dalį žemės sklypo, esančio Bajorų kaime, Vilniaus m. sav., uždrausdamas areštuotą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti (b. l. 24-25). Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, yra įsitikinusi, kad šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos teisėtai ir pagrįstai, jos atitinka ieškovų ieškiniu pareikštą reikalavimą bei užtikrina būsimo teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškinį pareiškusiems asmenims, tinkamą įvykdymą.

Teisėjų kolegija negali sutikti su skundo teiginiais, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiamas vien tik prielaidomis. Antstolio veiksmų neapskundimas neriboja ieškovo teisės reikšti ieškinį, kurio realiam įvykdymui, jeigu jis būtų patenkintas teismo sprendimu, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta, kad internetiniame puslapyje yra skelbimas, kuriuo atsakovas J. M. parduoda ginčo žemės sklypą už žymiai didesnę kainą (b. l. 43). Tokios aplinkybės nėra atsakovo paneigtos, o atsižvelgiant į ieškovų pareikštų reikalavimų pobūdį tik patvirtina būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei jų pagrįstumą, nes atsakovui perleidus žemės sklypą kitiems asmenims, būsimas teismo sprendimas pagal ieškovų reikalavimų pobūdį realiai nebūtų įgyvendinamas, o ieškovams tektų inicijuoti naujus teisminius ginčus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, negali sutikti su apelianto argumentais, jog nutartyje nenurodyti konkretūs motyvai, dėl kurių yra pagrindas taikyti teisinius ribojimus. Skundžiamoje nutartyje, nors ir glaustai, tačiau yra nurodyta, kokių argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismas pritaikė ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju, ištyrus bylos medžiagą, teigtina, kad atsakovui įstatyme numatyti suvaržymai (ribojimai) pritaikyti pagrįstai bei tikslingai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje apeliacijoje sprendžiamas tik procesinio teisinio pobūdžio klausimas dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas, nagrinėdamas tokį procesinį klausimą, nesprendžia ir nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartį byloje Nr. 2-673/2010; 2010 m. balandžio 29 d. nutartį byloje Nr. 2-449/2010; ir kt.). Skundo argumentai, kad ieškovų reikalavimai dėl Turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu yra pareikšti nesąžiningai ir nepagrįstai, kad ieškinys surašytas labai vėlai, kad ieškovai yra aplaidūs ir nerūpestingi, kad turto kainą lėmė ekonominė krizė, kad Turto pardavimo varžytynių aktas buvo patvirtintas teismo ir pan., gali būti reikšmingi nagrinėjant bylą iš esmės, bet ne sprendžiant klausimą dėl konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo bei pagrįstumo. Dėl šios priežasties tokie argumentai nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo teigti, kad skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepagrįstai ir neteisėtai. Kiti atsakovo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai patenkino ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsakovo skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį (CPK 337 str. 1 d.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėVytas MiliusGintaras Pečiulis