Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-1518-259/2010 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui G. S. dėl skolos ir palūkanų išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstas aplinkybių, nurodytų ieškinyje, visuma. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo atsižvelgti į tai, kad pareikšto ieškinio suma siekia 120 000 Lt. Prie ieškinio pridėti šią sumą patvirtinantys įrodymai. Šiuo atveju vien didelė reikalavimo suma sudarė pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašyta taikyti priemonė – turto areštas atitiko ieškovės pareikštų reikalavimų esmę ir yra susijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymu. Turto areštas atlieka būsimo teismo sprendimo įvykdymą užtikrinančią funkciją, jeigu atsakovas turi jam priklausančio turto disponavimo teises, kurios nėra suvaržytos kitu pagrindu. Atsakovo namui ir žemės sklypui įregistruota hipoteka. Teismas turėjo įvertinti tai, kad atsakovas, neteisėtai įkeitęs žemės sklypą ir namą, net neketino grąžinti pinigų pagal paskolos sutartį. Esant apsunkintam turtui, teismas privalėjo areštuoti atsakovo sąskaitas banke, kaip papildomą garantiją, jog teismo sprendimas būtų įvykdytas. VĮ Registrų centro pažymoje nurodyta, kad pastatas nebaigtas statyti, todėl atsakovas turimas lėšas gali išleisti jo statybos baigiamiems darbams. Sužinojęs apie ieškinį atsakovas imsis nesąžiningų veiksmų, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Grėsmę ieškovės turtiniams interesams patvirtina ir duomenys apie atsakovo, kaip nesąžiningo teisinių santykių dalyvio, veiksmus. Teismas, priimdamas nutartį ir nustatydamas terminą pašalinti ieškinio trūkumus, nenurodė, kad prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones reikalingi papildomi įrodymai, kad reikalavimas suformuluotas netiksliai ir nemotyvuotas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro ieškovės atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Toks prašymas turi būti motyvuotas, t. y. jame turi būti išdėstytos aplinkybės ir pateikti jį patvirtinantys įrodymai, kodėl šiuo atveju yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštų materialaus teisinio pobūdžio reikalavimų užtikrinimui (CPK 111 str. 2 d. 4 p.). Pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sudaro konkretūs faktiniai duomenys ir/ar aplinkybės, leidžiančios manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, o tokias aplinkybes turi nurodyti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikęs asmuo. Vien tik ieškinio pareiškimas savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi turi būti nurodytos objektyvios prielaidos, patvirtinančios pagrindą taikyti tokias priemones.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės (b. l. 27). Iš ieškovės ieškinio ir patikslinto ieškinio (b. l. 4-6, 22-24) matyti, kad ji tik pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nenurodė jokių argumentų, kurie būtų siejami su šiuo prašymu bei kurie pagrįstų tokį prašymą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra visiškai nemotyvuotas, nepagrįstas įrodymais, o teismas savo iniciatyva neturi pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes byloje neginamas viešas interesas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas aplinkybių, nurodytų ieškinyje, visuma. Pažymėtina, kad pateiktame ieškinyje bei patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės yra svarbios sprendžiant bylą iš esmės bei vertinant pareikštų materialaus teisinio pobūdžio reikalavimų pagrįstumą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog netaikius šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tačiau ieškinyje aplinkybių, kuriomis būtų grindžiamas pareikštas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apskritai nenurodyta. Ieškovė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui nesiejo su jos reiškiamų reikalavimų suma, t.y. savo prašymo negrindė tuo, kad vien reikalavimo suma sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokių teiginių ieškinyje nėra. Kadangi tokius teiginius apeliantė nurodo tik pateiktame skunde, o apeliacine tvarka skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas tų aplinkybių apimtimi, kurios buvo nagrinėjant procesinius klausimus pirmosios instancijos teisme, šie argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį (CPK 301 str. 1 d., 306 str. 1 d. 3 p., 312, 338 str.). Prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-131/2008; 2008 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-435/2008 ir pan.). Taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes. Tik įvertinus šias aplinkybes galima spręsti, ar didelė ieškinio suma sudaro pagrindą išvadai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Prie atsiliepimo į skundą pateikti įrodymai apie tai, jog atsakovo gaunamas darbo užmokestis viršija 7 000 Lt (b. l. 42), byloje yra duomenys apie jam priklausantį nekilnojamąjį turtą ir jo vertę (b. l. 14-16).

Šioje apeliacijoje sprendžiamas tik procesinio teisinio pobūdžio klausimas dėl nutarties, kuria atmestas prašytas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas, nagrinėdamas tokį procesinį klausimą, nesprendžia ir nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, todėl skundo argumentai ir ieškinio aplinkybės apie atsakovo nesąžiningumą, apie tai, kad jis esą neteisėtai įkeitė žemės sklypą ir namą, neketino grąžinti pinigų pagal paskolos sutartį ir pan. gali būti reikšmingi nagrinėjant bylą iš esmės, bet ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Skunde nurodyti teiginiai, kad sužinojęs apie pareikštą ieškinį atsakovas gali imtis nesąžiningų veiksmų, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, grindžiami tik prielaidomis, o ne juos patvirtinančiais įrodymais, todėl nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui priėmus ieškovės patikslintą ieškinį, kuriame buvo pareikštas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ieškovei šio prašymo nemotyvuojant, nebuvo pagrindo nustatyti terminą šalinti atitinamus trūkumus, o teismas galėjo iš esmės spręsti klausimą dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėtina tai, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.). Ši nutartis neužkerta kelio ieškovei reikšti pirmosios instancijos teismui motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo 2010 m. vasario 3 d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.