Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo „UniCreditBank“, veikiančio per Lietuvos skyrių, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1351-258/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Investicon“ ieškinį atsakovui „UniCreditBank“, veikiančiam per Lietuvos skyrių, dėl sutarties nuostatų pakeitimo. Trečiasis asmuo byloje J. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nutartyje nurodyta, kad teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, t.y. nustačius, jog yra pagrindas pakeisti kredito sutarties vykdymo terminą pratęsiant jį penkeriems metams, o atsakovui iki tol atlikus priverstinius išieškojimo veiksmus, visi tokie veiksmai turėtų būti pripažinti neteisėtais ir pritaikyta restitucija. Tokiu būdu būtų padaryta įtaka ieškovo, kitų asmenų, kuriems potencialiai gali būti perduoti ar kitaip patikėti įkeisti daiktai ar kurių naudai būtų išieškotos lėšos pagal laidavimo sutartį arba iš deponuotų sumų ar įkeisto turto, interesai ir teisėti lūkesčiai. Ieškovas turėtų ginčyti atsakovo sudarytas sutartis, turto pardavimo iš varžytinių aktus. Teismui priėmus ieškovui naudingą sprendimą, jis turėtų ginčyti priverstinio prievolės vykdymo veiksmus, o tai nulemtų neproporcingą jo teisių ribojimą, papildomus teisminius procesus, laiko ir lėšų sąnaudas. Atsakovui nutraukus sutartį ieškinio dalykas iš esmės netektų prasmės, kadangi ieškovas prašo pakeisti sutartį, kuri jau būtų nutraukta. Nevykdant išieškojimo pagal laidavimo sutartį ieškovo akcininkas (laiduotojas - trečiasis asmuo) turės visas galimybes imtis aktyvių veiksmų skatinant žemės sklypo vystymą, paklausos didinimą ir rūpintis galimai sėkmingų sandorių, susijusių su žemės sklypu, sudarymu. Priešingu atveju, ieškovas turėtų atlyginti trečiajam asmeniui jo patirtus turtinius netekimus, susijusius su laidavimo sutartimi ir netinkamu kredito sutartimi prisiimtų prievolių vykdymu. Teismui patenkinus ieškinį, ieškovo paskolos grąžinimas būtų atidėtas penkeriems metams. Atsakovas teisę reikalauti prievolę įvykdyti iš trečiojo asmens įgytų tik pasibaigus teismo nustatytam terminui. Tokiu būdu turi būti apribota atsakovo galimybė reikalauti paskolos, palūkanų grąžinimo ir iš trečiojo asmens, kadangi teismui patenkinus ieškinį, tokie atsakovo veiksmai praras pagrindą.

Teismas neatsižvelgė į ekonomiškumo principą. Atsakovas, suteikdamas ieškovui kreditą, turėjo priimti panašios ar analogiškos trukmės indėlį. Atsakovas neturi teisės, motyvuojant tuo, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl kredito grąžinimo atidėjimo, atidėti tam pačiam terminui priimto indėlio grąžinimą. Jeigu nustatytu terminu kreditas nėra grąžinamas, bankas, siekdamas užtikrinti banko indėlininkų interesų apsaugą, privalo per maksimaliai trumpą terminą siekti negrąžinto kredito priverstinio išieškojimo. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia kredito sutarties šalių interesų pusiausvyrą, sutrikdo normalų banko atsiskaitymo su indėlininkais procesą ir tuo būtu pažeidžia indėlininko interesus. Ieškovas, būdamas verslininku, privalėjo numatyti ir prisiimti visas galimas verslo plano įgyvendinimo rizikas. Ieškovo reikalavimas prieštarauja CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, turi įvertinti teisinius ir faktinius argumentus, kurie turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, jog teismas įsitikintų, kad ieškinys pagal pateiktus faktinius ir teisinius argumentais bus patenkintas.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad atsakovo „UniCreditBank“ pateiktas atskirasis skundas turi tam tikrus formalius trūkumus, tačiau jie netrukdo atskirąjį skundą nagrinėti iš esmės (CPK 111, 306, 338 str.). Dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis yra aiški iš anksčiau proceso dalyvių teiktų procesinių dokumentų (CPK 111 str. 2 d. 2 p.), o atsakovo atskirąjį skundą pasirašęs asmuo pateikė duomenis, patvirtinančius aplinkybes, jog jis yra įgijęs aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (CPK 55 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atsakovo atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 str.). Viena iš įstatyme numatytų laikinųjų apsaugos priemonių yra draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 str. 1 d. 6 p.). Ieškovas ieškiniu prašė pakeisti su atsakovu 2007 m. lapkričio 30 d. sudarytos kredito sutarties Nr. 41000020-01 nuostatas, siekdamas kredito grąžinimo termino prailginimo iki 2014 m. gruodžio 15 d. Iš 2007 m. lapkričio 30 d. kredito sutarties Nr. 41000020-01 (b. l. 60-76) matyti, kad AS „Unicredit Bank“ sutartyje nustatyta tvarka suteikė UAB „Investicon“ kreditą, o UAB „Investicon“ įsipareigojo tinkamai vykdyti sutartyje numatytas kredito gavėjo prievoles. Kredito gavėjas įsipareigojo grąžinti bankui visą jam pagal sutartį išmokėtą kredito sumą ne vėliau nei 2009 m. gruodžio 15 d. (sutarties 2.3. p.). Pagal kredito sutarties nuostatas palūkanos pradedamos skaičiuoti kredito ar jo dalies išmokėjimo dieną ir mokamos palūkanų mokėjimo dienomis už kiekvieną praėjusį palūkanų laikotarpį; palūkanos skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos (sutarties 5.2. p.); kreditas grąžinamas bei kiti sutartyje numatyti mokėjimai atliekami sutartyje nustatytais terminais ir sumomis kredito gavėjui nustatytą dieną sukaupiant sąskaitoje mokėjimams atlikti reikalingą lėšų sumą, įskaitant palūkanas ir kitas pagal sutartį mokėtinas sumas (sutarties 6.1. p.); sutarties nutraukimas ar kredito išmokėjimo sustabdymas nenutraukia palūkanų ir delspinigių skaičiavimo, taip pat neatleidžia kredito gavėjo nuo įsipareigojimo mokėti kitus sutartyje numatytus mokėjimus (sutarties 10.4 p.); kredito sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki šalys įvykdys visus savo įsipareigojimus pagal šią sutartį (sutarties 11.1 p.). Kredito gavėjo ieškinys dėl paskolos grąžinimo prievolės įvykdymo kito termino nustatymo (iš esmės – dėl termino pratęsimo) teisme paduotas jau suėjus kredito sutartyje numatytam terminui grąžinti bankui visą pagal kredito sutartį išmokėtą paskolos sumą.

Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais turi būti susijusios su pareikštais materialiaisiais reikalavimais. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju patenkinus ieškovo pareikštą materialaus pobūdžio reikalavimą ir nusprendus pakeisti 2007 m. lapkričio 30 d. kredito sutarties Nr. 4100020-01 2.3 punktą, jį išdėstant taip: „Kredito gavėjas įsipareigoja grąžinti Bankui visą jam pagal šią sutartį išmokėtą sumą ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 15 d.“, t. y. iš esmės pratęsus kredito grąžinimo terminą, tačiau atsakovui iki šio teisminio ginčo išsprendimo jau nutraukus šalių sudarytą kredito sutartį, minėto ieškovo reikalavimo nagrinėjimas ir išsprendimas netektų jokios prasmės. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai uždraudė atsakovui nutraukti ginčo šalių sudarytą kredito sutartį, nes ieškinio galimo patenkinimo atveju nebeliktų realios teisinės galimybės pratęsti sutartinių prievolių vykdymo terminus, jeigu pati sutartis iki to laiko jau būtų pasibaigusi jos nutraukimo pagrindu. Nutraukus sutartį pasibaigia abiejų šalių pareiga ją vykdyti, išskyrus įstatyme ar sutartyje numatytus atvejus (CK 6.221 str. nuostatos). Tuo atveju, jeigu ieškovo reikalavimas pakeisti sutarties sąlygą dėl prievolės įvykdymo termino nustatymo būtų teismo sprendimu patenkintas, o atsakovas iki to momento jau būtų nutraukęs pačią sutartį, teismo sprendimo įvykdymas objektyviai taptų nebeįmanomas. Apeliantas skundo motyvais nepaneigė pirmosios instancijos teismo pritaikytos šios konkrečios apsaugos priemonės tikslingumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kitos pagal ieškovo prašymą pritaikytos apsauginės priemonės, kuriomis uždrausta atsakovui reikalauti vykdyti visas ar dalį piniginių prievolių, kylančių iš kredito sutarties arba susijusių su šia sutartimi bei vykdyti priverstinį išieškojimą ar lėšų nurašymą, susijusį su kredito sutartimi, taip pat uždrausta atsakovui reikalauti iš trečiojo asmens J. R. vykdyti pinigines prievoles, kylančias iš 2007 m. lapkričio 30 d. laidavimo sutarties arba susijusias su laidavimo sutartimi bei vykdyti priverstinį išieškojimą ar lėšų nurašymą, susijusį su šia laidavimo sutartimi, pritaikytos nesant tam pakankamo pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios apimties priemonių taikymas neatitinka ekonomiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų, pažeidžiamas proporcingumo principas, pagal kurį turi būti atsižvelgiama į abiejų ginčo šalių interesus. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atskirojo skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas pagal ieškovo prašymą laikinąsias apsaugos priemones visa nurodyta apimtimi, pažeidė ekonomiškumo principą (CPK 145 str. 2 d.). Teismų praktikoje pažymima, kad ekonomiškumo, kaip ir teisingumo, principas reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, jog nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-56/2010 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas pradinėje bylos stadijoje pritaikydamas absoliučiai visas ieškovo prašyme išvardintas laikinąsias apsaugos priemones neįvertino šiam klausimui tinkamai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių. Ginčo šalis sieja sutartiniai santykiai, kurių pagrindu atsiranda ir atitinkami prievoliniai įsipareigojimai. Kaip jau minėta, UAB „Investicon“ įsipareigojo grąžinti bankui visą pagal sutartį jai išmokėtą kredito sumą ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 15 d. (sutarties 2.3. p.), sutartyje nustatyta tvarka įsipareigojo mokėti palūkanas ir grąžinti kreditą (sutarties 5.2., 6.1. p.). Pritaikius visas ieškovo prašytas laikinąsias apsaugos priemones (uždraudus atsakovui reikalauti vykdyti visas ar dalį piniginių prievolių, kylančių iš šios kredito sutarties arba susijusių su šia sutartimi bei vykdyti priverstinį išieškojimą ar lėšų nurašymą, susijusį su šia sutartimi; uždraudus atsakovui reikalauti iš trečiojo asmens J. R. vykdyti pinigines prievoles, kylančias iš 2007 m. lapkričio 30 d. laidavimo sutarties arba susijusias su šia laidavimo sutartimi bei vykdyti priverstinį išieškojimą ar lėšų nurašymą, susijusį su šia laidavimo sutartimi) atsakovui taikomas iš esmės absoliutus draudimas reikalauti bet kokios iš kredito sutarties atsirandančios ieškovo sutartinės prievolės vykdymo, iš esmės suvaržoma teisė į jo interesų apsaugą ir gynybą kredito sutarties sąlygų, kurios sutarties šalims turi įstatymo galią, pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, jau vien tokio masto uždraudžiamųjų priemonių pritaikymu ieškovas gali įgyvendinti savo interesą patenkinantį teisinį tikslą, kurio jis siekia pareiškęs materialaus teisinio pobūdžio reikalavimą, susijusį su prievolės grąžinti kreditą vykdymo termino pratęsimu.

Skundo argumentai, kad atsakovas, suteikdamas ieškovui kreditą, turėjo priimti panašios ar analogiškos trukmės indėlį, kad neturi galimybės tam pačiam terminui atidėti (pratęsti) priimto indėlio grąžinimą, kad gali būti sutrikdytas normalus banko atsiskaitymo su indėlininkais procesas, nesudaro pagrindo apskritai panaikinti visas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Be to, šiuo procesiniu sprendimu apeliacinės instancijos teismui sumažinant pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, paliekant tik draudimą atsakovui nutraukti ginčo šalių kredito sutartį, minėti skundo argumentai tampa iš esmės nereikšmingi.

Šioje apeliacijoje sprendžiamas vien procesinio teisinio pobūdžio klausimas dėl pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ir nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, todėl skundo argumentai, kad ieškovas, būdamas verslininku, privalėjo numatyti ir prisiimti visas galimas verslo plano įgyvendinimo rizikas, kad jo reikalavimas prieštarauja CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatoms, gali būti reikšmingi nagrinėjant bylą iš esmės, bet ne sprendžiant klausimą dėl konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.

Kadangi įvertinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ekonomiškumo ir proporcingumo principų laikymosi aspektu, aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu naikintini ribojimai atsakovo reikalavimo teisėms, susijusioms su trečiojo asmens J. R. prievolėmis, kylančiomis iš 2007 m. lapkričio 30 d. laidavimo sutarties, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl atsakovo skundo argumentų, kuriais grindžiamas atitinkamų draudimų atsakovui taikymo šio trečiojo asmens atžvilgiu neteisėtumas.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria visa apimtimi buvo patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, keistina, paliekant galioti draudimą atsakovui „UniCredit Bank“, veikiančiam per Lietuvos skyrių, iki byloje priimto sprendimo įsiteisėjimo nutraukti 2007 m. lapkričio 30 d. kredito sutartį Nr. 41000020-01, sudarytą tarp UAB „Investicon” ir „UniCredit Bank“, veikiančio per Lietuvos skyrių, o likusią ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį atmetant.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paliekant galioti šia nutartimi nustatytą draudimą atsakovui „UniCredit Bank“, veikiančiam per Lietuvos skyrių, iki byloje priimtino teismo sprendimo įsiteisėjimo nutraukti 2007 m. lapkričio 30 d. kredito sutartį Nr. 41000020-01, sudarytą tarp UAB „Investicon” ir „UniCredit Bank“, veikiančio per Lietuvos skyrių. Nutarties dalį dėl kitų atsakovo „UniCredit Bank“, veikiančio per Lietuvos skyrių, veiksmų, susijusių su prievolių pagal 2007 m. lapkričio 30 d. kredito sutartį Nr. 41000020-01 vykdymu, uždraudimo panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - atmesti ieškovo UAB „Investicon“ prašymą dėl draudimo atsakovui „UniCredit Bank“, veikiančiam per Lietuvos skyrių, imtis tokių veiksmų.