Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Rasai Bičkienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. K., jo atstovei advokatei Violetai Naujokienei, kaltinamajam T. G., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, kaltinamajai R. G. viešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka, kurioje

T. G., a.k (duomenys neskelbtini) gimęs 1989-09-02 Rokų kaime, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune (šiuo metu atliekantis bausmę Kybartų pataisos namuose), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, teistas 4 kartus, paskutinį kartą 2015-02-23 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė terminuotas laisvės atėmimas vieneriems metams ir devyniems mėnesiams, nuosprendis neįsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka,

privataus kaltintojo V. K. kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d.

R. G. a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi 1978-06-22 Akmenėje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, teista 2 kartus, paskutinį kartą 2010-05-11 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d., ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams ir 4 MGL dydžio 520 litų bauda, BK 75 str. tvarka bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms,

privataus kaltintojo V. K. kaltinama pagal BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji T. G. ir R. G. 2013-10-27 apie 21.40 val. name, esančiame Kranto al. 42, Kaune sužalojo nukentėjusįjį privatų kaltintoją V. K., tai yra T. G. sudavė V. K. apie 10 smūgių į galvą ir įvairias kūno vietas, po to T. G. pargriovus jį ant žemės, R. G. sudavė V. K. nenustatytą skaičių smūgių į galvą bei įvairias kūno vietas, taip padarydami V. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis T. G. kaltu prisipažino, parodė, kad 2013-10-27 gėrė alų bare Šančiuose, tuo metu paskambino S. M. ir pasakė, kad pas ją esantis V. K. kaltina jo žmoną R. G. paėmus 11 litų, tada jis nusipirko vieną plastikinį butelį alaus ir su savo žmona Renata nuėjo pas Simoną į jos namus Kranto al. 42-1, Kaune. išsiaiškinti. Tuo metu galėjo būti apie 20 val., kai jie atėjo, ten buvę Valentinas su Simona girtavo, jie prisidėjo prie jų. Tuo laikotarpiu Valentinas dažnai būdavo girtas, girtaudavo su Simona. Prie stalo jie pradėjo aiškintis, kodėl Valentinas apvagino jo žmona, jis neigė tai daręs, murmėjo kažką, tačiau T. G. būdamas užpykęs dėl neteisėtų kaltinimų, apie 22 val. pradėjo mušti Valentiną, jam sudavė kelis smūgius iš kojos į galvą, gal dar kur, neprisimena, sudavė smūgius ir jo žmona Renatą, tačiau konkretizuoti negali, jo smūgių pasekoje Valentinas nugriuvo ir nejudėjo, jam bėgo kraujas iš galvos. Simona paskambino greitajai ir kai jie Valentiną pajudindavo, tai jis kažką murmėjo. Pretenzijų nereiškė tik kažką murmėjo. Atvyko greitoji, policija. Greitoji išsivežė V. K., o policija išsivežė juos. Poelgį vertina blogai, bet kadangi nukentėjusysis neteisingai apkaltina jo žmoną, tai gal ir blaivas būtų taip pasielgęs, jam sudavęs smūgius. Kaltinamasis mano, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys per didelis. Mano, kad po jo suduotų smūgių, nukentėjusiajam galėjo skaudėti, nežino ar jis dėl to patyrė nepatogumus. Jis įspyrė nukentėjusiajam ir į veidą, dėl to galėjo atsirasti kraujosruvos. Anksčiau jis buvo gėręs su V. K., konfliktų nebūdavo. Nežino ar anksčiau nukentėjusysis buvo sumuštas, nes taip artimai su juo nebendravo. Po įvykio Valentinas buvo namuose, jis ir R. G. ateidavo jo atsiprašyti. Kadangi jis būdavo užrakintas namuose, todėl pas jį jie buvo įlipę per langą ir atsiprašė jo ir dar valgyti jam atnešė. (t. 1, b.l. 145-146).

Kaltinamoji R. G. kalta prisipažino iš dalies, parodė, kad pripažįsta, kad kelis smūgius su kojom sudavė nukentėjusiajam V. K.. Nemano, kad nuo jos kojos jis galėjo patirti sveikatos sužalojimą. 2013-10-27 ji su vyru T. G. sėdėjo bare, paskambino S. M. ir pasakė, kad Valentinas apkaltino ją, jog pavogė ji iš jo 11 litų. Tada jie nuėjo pas S. M. ir nusinešė alaus, ji buvo su Valentinu ir gėrė alų. Buvo po 20 val., kada skambino jo mama, jis sėdėjo šalia jų. Tomas paklausė Valentino, kada Renata pavogė pinigus, tada Valentinas kažką jam atsakė ir Tomas sudavė į veidą 3-4 smūgius iš kojos, ji tik praeidama jam įspyrė kelis kartus. Kadangi Valentinui iš galvos bėgo kraujas, todėl S. M. iškvietė greitąją. Praėjo apie pusvalandis kol atvažiavo policija ir greitoji. Valentinas gulėjo ant grindų, jie gėrė alų, kol atvyko pareigūnai. Tuo metu S. M. buvo girta ir jie buvo girti. Kaltinamoji dabar blogai vertina savo poelgį, anksčiau buvo teista prieš tris metus. Patvirtina, kad sumušė ir pažemino Valentiną, ir dėl jos Valentinas patyrė nepatogumus. Su jo pareikštu ieškiniu ji nesutinka, nes mano, kad nepadarė jam žalos. Teisme apklaustas ekspertas sakė, kad jis ir anksčiau turėjo sumušimą, be to jis pats gyrėsi, kad keliese su beisbolo lazda jį daužė ir jis gynėsi. Valentinas 2013-10-27 po jo mušimo buvo praradęs sąmonę. Dabar nežino, ar būdama blaivi būtų spyrusi Valentinui dėl neteisėto apkaltinimo, nes jai buvo pikta dėl neteisėto kaltinimo. Pažinojo nukentėjusįjį anksčiau, jis ateidavo pas Simoną. Kaltinamoji prisimena, kad nukentėjusiajam įspyrė į krūtinę, kaip tą kartą Valentinas buvo apsirengęs nepamena. Tomas sudavė smūgius tik į galvą. Žino, kad tuo metui Valentinas niekur nedirbo, labai gerdavo. (t 1., b.l. 145).

Nukentėjusysis, civilinis ieškovas V. K. teisme parodė, kad nieko neprisimena, tik prisimena, kad 2013-10-27 pas S. M. gavo 4 kartus – smūgius. Jį sumušė kaltinamieji T. G. ir R. G.. Tą kartą jis buvo girtas, neprisimena kur ėjo, kaip atsidūrė pas S. M.. Buvo vakaras, tamsu. Tik pamena, kad pas S. M. namuose 4 kartus jam sudavė į galvą abudu kaltinamieji, nepamena, ar iš priekio, ar iš galo. Tik pamena, kad gėrė alkoholį, bet atrodo , kad kitur, ne su kaltinamaisiais. Jo motina kreipėsi į policiją po jo sumušimo, policija tyrė įvykį. Kaltinamieji prisipažino jį mušę, jie jam padarė sužalojimus. Jis anksčiau neturėjo galvos traumų. Negalėjo savaitę prieš 2013-10-27 gauti galvos traumos. Jis buvo sumuštas vaikystėje, jam tada buvo 15 metų. Po to baigė 10 klasių, profesijos neturi. Nesimokė daugiau. Dabar jam 30 metų. Dirbo statybose ant stogo. Nukritęs nebuvo, dirbo pagalbiniu. Neprisimena, kada jam buvo insultas. Po sumušimo jis prastai jaučiasi. Civiliniame ieškinyje nurodyta neturtinė žala kuo pasireiškia negali pasakyti. Po sumušimo jam skaudėjo, kas nuvežė jį į policiją, nepamena. Kaltinamieji jo neatsiprašė. 2013-10-27 buvo praradęs sąmonę, tačiau sudavė tik į galvą, neprisimena ar kuo dar sudavė. Tik S. M. matė smūgių jam sudavimą. Po šio įvykio jam skaudėjo galvą, vaistus vartojo, ligoninėje gulėjo, neprisimena kas nuvežė į ligoninę, 2013-10-27 aplinkybių neprisimena. Dabar gerai neprisimena, kad T. G. ar R. G. būtų jo atsiprašę ir atnešę jam valgyti po įvykio. Netiesa, kad jis labai gerdavo, nes po ligos alkoholio nevartojo. (t. 1, b.l. 142-143, 146).

Liudytoja I. K. teisme parodė, kad gyvena kartu su sūnumi. 2013-10-27 20.30 val. paskambino V. G. ir jis pasakė, kad eina į parduotuvę, o 22 val. jis jau nebeatsakė. 23.30 val. iš KMUK paskambino S. M., kad sūnus jau yra KMUK. Paskui S. M. ji paskambino pati ir tada ji buvo nuovadoje, ir girdėjo jos pokalbį su tyrėju. Jai papasakojo, kad jis nukrito, ir tada T. G. pasakė, kad „dabar gali šokti jam ant galvos“. S. M. 29 metai, ji pastoviai būdavo girta, ji atakavo Valentiną, kas 10 minučių skambindavo, ateidavo po langais. Ateidavo į kiemą, atakavo jį ir skambučiais, ir savo vizitais. Nors ji turėjo sugyventinį, tačiau nežino kodėl jai labai reikėjo Valentino. Sūnus kitą dieną turėjo eiti į darbą ir pasakė, kad pasiliks pas S. M. ir eis miegoti. Apie įvykį žino tiek, ką po jo jai pasakojo sūnus ir S. M.. S. M. bendravo su R. G., V. K. T. G. nepažinojo, nes šis buvo neseniai iš kalėjimo grįžęs. Kada ji buvo KMUK, po trijų dienų po įvykio, ji paėmė V. K. už rankos ir jis sakė, kad nejaučia rankos. Buvo visas mėlynas nuo sumušimo. Kada policija pas S. M. atvažiavo, tai atvyko 2 mašinos, ir nešė su neštuvais V. K.. Chirurgas pasakė, kadangi kraujas išėjo iš burnos ir nosies, tai nesusidarė smegenyse krešuliai. Jis 4 smūgius prisimena, bet policija tyrimo metu nustatė, kad buvo virš 10 smūgių. Jos sūnus nežino kodėl vyko konfliktas. Kai jis atgavo sąmonę gulėjo užsimerkęs, kai atėjo tikrinti akis, tai jis net pašoko nuo skausmo. Neveikė dešinė pusė, iki sumušimo buvo žvalus, fiziškai stiprus, buvo laimingas, dabar užsidaręs, beveik neįgalus, darbininko jau nėra. Dabar draugai nebebendrauja su juo. Jos sūnus reiškia civilinį ieškinį dėl sumušimo. Ji manė, kad jo būsena tokia pasidarė dėl 2013-10-27 sumušimo, nes ligoninėje taip jai pasakė neurologė, kad nuo sumušimo atsirado insultas. V. K. gydė KMUK vyr. chirurgas, galvos traumų skyriaus vedėjas pasakė, kad jam ateityje bus dideli galvos skausmai. Paskutiniu metu sūnus į lauką neišeidavo, nes labai skaudėjo galvą, po kurio laiko jam prasidėjo haliucinacijos. Iki sumušimo nebuvo jokių problemų, buvo sveikas. Prieš įvykį kraujo spaudimas jam buvo labai didelis, kaimynė V. pamatavo kraujo spaudimą, tai buvo didelis. Anksčiau jis galėjo kaimynei padėti senelį pakelti, kuris svėrė apie 150 kg, o dabar ir pats tapo invalidas, todėl ji juo turi rūpintis. (t. 1, b.l. 143-144).

Liudytoja S. M. teisme parodė, kad gyvena Kranto al. 42-1, Kaune, kur įvyko 2013-10-27 nukentėjusiojo sumušimas. R. G. pastoviai pas ją negyvena, gyveno tik porą mėnesių. Šiuo metu su V. K. nebendrauja, nes jis persikraustė, anksčiau jis jai padėdavo, atnešdavo vandens, buvo draugais. Gerai atsimena kaip 2013-10-27 buvo sumuštas V. K.. Vakare V. K. atėjo pas ją, jie nusipirko alaus, po to atėjo R. G. su T. G. ir kilo konfliktas dėl 11 litų. V. K. pasakė R. G., „kodėl tu man neatidavei 11 litų“. T. G. trinktelėjo su ranka V. K. į galvą ir krūtinę apie 3-4 kartus. Paskui R. G. porą kartų spyrė gulinčiam ant grindų R. G. gulinčiam V. K. į krūtinę, į galvą negalėjo pataikyti, nes jo galva buvo už pufo. Mano, kad smūgio jėgos labai didelės nebuvo. Buvo visi girti ir tiksliai negali visko papasakoti. Pamena, kad iškvietė greitąją ir nežino nuo, kurio smūgio jam pasidarė bloga, V. K. buvo praradęs sąmonę, ji nežino tiksliai nuo kieno smūgio, tada kai jis po smūgių nukrito. T. G. pirmas sudavė smūgius, gulinčiam nesudavė, tik R. G. sudavė gulinčiam koja į krūtinę. Iki tol buvo sveikas, normalus, V. K. pasakojo, kad jį prieš kelis metus buvo sumušę asmenys su beisbolo lazdomis. (t. 1, b.l. 172-173).

Liudytoja N. L. teisme parodė, kad dirba Šančių poliklinikoje, ji neurologė. V. K. matė jau po traumos du kartus. Trauma buvo 2013-10-27 vakare, ji nieko nežino apie jo sveikatos būklę buvusią iki traumos. Pirmą kartą matė V. K. 2014-03 pabaigoje ir antrą kartą - dėl darbingumo lygio nustatymo. Sunku pasakyti kiek jo dabartinė būklė susijusi su 2013-10-27 įvykiu. Jį apžiūrint poliklinikoje jau buvo praėję pusė metų po įvykio. Ambulatorinėje kortelėje pirmas įrašas 2014 metais. Po pusės metų mano, kad būklė jo neblogėjo. (t. 1, b.l. 173).

Ekspertas D. T., apklaustas teisme parodė, kad yra įtrauktas į ekspertų sąrašus. Dirba ekspertu. Davė išvadą byloje. Gali pažiūrėti gautus medicininius dokumentus. Susipažino, dokumentai pateikti jau po gydymo, kur gydėsi stacionare ir aprašyta būklė po išeminio insulto. Šis insultas su trauma neturi nieko bendro. Matyt įvykiai nutiko vienas po kito, buvo jam nustatytas girtumas, ir kada išsiblaivė, tada pamatė, kad jam yra sumažėjęs jautrumas. Padaryta kompiuterinė tomografija ir rasta lėtinė subdurinė hematoma smegenyse, kuri reiškia, kad jis turėjo galvos traumą iki to įvykio. Įvykio metu jau buvo hematoma, kuri buvo lėtinė ir ne šio įvykio pasekmė. Daugiau kaip prieš savaitę iki minėto įvykio buvo trauma. Rado, kad tai poodinės kraujosruvos lūpoje, hematomos galvoje. Iš dokumentų, kurie man buvo pateikti, tai nebuvo užfiksuota apie girtumo nustatymą. Insultas su įvykiu nesusijęs. Palaiko savo duotą išvadą. Tas įvykis nenusijęs su insultu. Viskas lieka tas pats (t. 1, b.l. 142)

Iš teismui pateiktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G820/14(02) matyti, kad V. K. padaryta poodinės kraujosruvos vokuose, kraujosruvos lupose, dešinės kaktinės - smilkininės srities sumušimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas V. K. padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kumštis ar koja ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Kad sužalojimai atsirado griuvimo metu mažai tikėtina. Nustatyti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Ilgalaikis gydymasis stacionare susijęs su diagnozuotu išeminiu kairio smegenų pusrutulio insultu. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2013-10-27. (t.1, b.l. 6).

Pagal BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Pažymėtina, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2014, Nr. 2K-417/2014).

Remiantis teismo posėdžio metu ištirta byloje surinkta medžiaga, darytina išvada, kad kaltinamieji T. G. ir R. G. padarė jiems inkriminuojamus nusikaltimus, tai yra nustatyta, kad būtent jie 2013-10-27 apie 21.40 val. name, esančiame Kranto al. 42, Kaune sužalojo nukentėjusįjį V. K., nustatyta, kad būtent T. G. sudavė V. K. apie 10 smūgių į galvą ir įvairias kūno vietas, po to T. G. pargriovus jį ant žemės, R. G. sudavė V. K. nenustatytą skaičių smūgių į galvą bei įvairias kūno vietas, taip padarydami V. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, nes aplinkybę, kad mušė V. K. pripažino abu kaltinamieji, įvertintina tai, kad daugiau nieko, išskyrus S. M., kutri iškvietė medikus ir policiją, įvykio vietoje nebuvo ir niekas kitas nukentėjusiojo nesužalojo. Suduotų smūgių kiekis ir lokalizacija nustatyta remiantis bylos medžiaga ir aplinkybė, kad R. G. neigia, kad padaryti nukentėjusiajam sužalojimai galėjo atsirasti dėl jos veiksmų, vertintina kritiškai. Nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos TM Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G820/14(02).

Teismas pripažįsta pilnai įrodyta, kad kaltinamieji T. G. ir R. G. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl jiems skirtina BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos baigtumo stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skirtina, vadovaujantis BK 54-61 straipsniais nuostatomis.

Kaltinamojo T. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl ko nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamosios R. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis).

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jie nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)

Vertinant kaltinamojo T. G. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad yra jo atsakomybę sunkinti aplinkybė, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnis), į tai, kad teistas (t. 1, b.l. 59-62), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b.l. 65-69).

Vertinant kaltinamosios R. G. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnis), į tai, kad teista (t. 1, b.l. 55-58), administracine tvarka bausta, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b.l. 68).

Teismas, įvertinęs visumą šių aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo T. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis teistas 4 kartus, atlikęs ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmes dėl padarytų nusikalstamų veikų, kuriomis kėsinamasi į žmogaus sveikatą, padarymo, daro išvadą, kad kaltinamojo T. G. veika yra dėsningas nusikalstama elgesys, todėl bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skiriant griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis).

Kadangi T. G. šiuo metu atlieka ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo bausmes, šiuo metu nėra įsiteisėjęs paskutinis jo teistumas pagal 2015-02-23 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendis, nes jis apskųstas apeliacine tvarka, todėl teismas šioje byloje paskirtą bausmę nebendrina su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis.

Teismas skirdamas R. G. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką atsižvelgia į tai, kad yra jos atsakomybę sunkinti aplinkybė, kad anksčiau ji teista, todėl daro išvadą, kad kaltinamosios R. G. veika yra dėsningas nusikalstama elgesys, todėl bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skiriant griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis), tačiau jos vykdymą atidedant.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad R. G. ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę atliko, atlikusi bausmę kitų nusikalstamų veikų nepadarė, išnagrinėjus bylą, gailėjosi dėl savo veiksmų (t. 1, b.l. 174), mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant bausmės vykdymą, tačiau kaltinamajai skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų

Nukentėjusysis V. K. kaltinamiesiems T. G. ir R. G. pateikė civilinį ieškinį dėl 2896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 70-71).

Lietuvos Respublikos. CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytas atvejais. Taigi, asmuo, patyręs neturtinę žalą dėl nusikalstamos veikos turi teisę reikalauti padarytos neturtinės žalos atlyginimo, nepaisant to, kokio pobūdžio nusikalstama veika minėta žala buvo padaryta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007). Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nusikalstama veika sutrikdžius sveikatą, priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 1 000 Lt (289,62 Eur) iki 20 000 Lt (5792,40 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-557/2010, 2K-420/2010; 2K-325/2010, 2K-463/2009, 2K-29/2011, 2K–453/2014, 2K-270/2014).

Vertinant nukentėjusiojo V. K. prašomą priteisti neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. objektyviai nustatyta žala buvo padaryta vienai svarbiausių žmogaus vertybių - sveikatai, jis dėl to patyrė stresą ir išgyvenimus, tačiau aplinkybės, kad V. K. dėl šio įvykio patyrė liekamuosius reiškinius sveikatai, nebuvo įrodytos, nes teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas D. T. parodė, kad dabartinės sveikatos problemos nesusijusios su įvykiu. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 300 Eur.

Byloje Kauno valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnyba pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. K. (t. 1, b.l. 109) ir T. G. (t. 1, b.l. 110). Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktu teismas proceso išlaidomis gali pripažinti ir kitas išlaidas, kurios patiriamos dėl vykstančio teismo proceso. Atstovavimo išlaidos yra priskirtinos proceso išlaidomis, nes jos patiriamos realizuojant turimas procesines teises, todėl jos priteistinos. BPK 105 str. 1 d., nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Atsižvelgiant į tai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai priteistinos tik procesiškai pagrįstas bylos proceso išlaidų atlyginimaas, tai yra priteistina solidariai 207,51 Eur proceso išlaidų atlyginimo, už suteiktą teisinę pagalbą V. K.. Kauno valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnybos prašymas priteisti 110,01 proceso išlaidų atlyginimo, dėl suimtam asmeniui T. G. suteiktos BPK garantuotos suimtam kaltinamajam teisinės pagalbos, netenkintinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

T. G., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. G., pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:

1) neišeiti iš namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi,

2) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 100 (šimtą) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo V. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš T. G. ir R. G. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo V. K. naudai.

Priteisti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai solidariai iš T. G. ir R. G. 207,51 Eur (du šimtus septynis eurus 51 eurocentą) proceso išlaidų atlyginimo, už suteiktą teisinę pagalbą nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui V. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.