- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-30
- Bylos Nr.
- I-4373-426/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04920-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- D. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI–K) priteisti 185 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–5).
Skunde paaiškino, jog jo laisvė nuo 2015-08-14 iki 2015-08-20 buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo” (toliau – ir Įsakymas) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m². Lukiškių TI–K kamerų plotas buvo mažesnis nei 3,6 m². Dėl to pareiškėjas kameroje negalėjo pasivaikščioti, pamankštinti kojų, emociškai ir dvasiškai pergyveno.
Pareiškėjas taip pat teigė, kad atvykęs į Lukiškių TI–K, buvo patalpintas į trumpalaikio sulaikymo – paskirstymo kamerą, kurioje prabuvo daugiau nei 3 valandas, nors pagal teisės aktus joje galima laikyti tik 2 valandas. Šioje kameroje buvo nesuremontuotas sienos, dėl ko buvo galima susižeisti, silpnas apšvietimas, plotas – ne daugiau kaip 3,0 m² , dėl ko buvo labai ankšta trims asmenims, taip pat kameroje buvo pilna šiukšlių. Po 3 valandų pareiškėjui skaudėjo akis, kojas, buvo emocinis šokas nuo bendro kameros vaizdo.
Pareiškėjas pažymėjo, kad kameroje Nr. 118 nebuvo įrengtas aliarminis mygtukas, dėl to jam reikėjo 10–15 minučių daužyti šaukštu į duris, kad pasikviestų pareigūną. Taip pat kameroje buvo nešvaru, pilna šiukšlių, nebuvo nei šluotos, nei šluostės, nei šiukšlių semtuvės, dėl to negalėjo susitvarkyti. Paprašius pareigūno tvarkymosi priemonių, jas suteikti buvo atsisakyta, nurodant, kad šioje kameroje šluotos nenumatytos, šioje kameroje tvarką palaiko Lukiškių TI–K valytojas. Dėl viso to pareiškėjui pradėjo skaudėti galvą. Dėl sveikatos pablogėjimo, kreipėsi į medikus.
Pareiškėjas nurodė, kad kamerose Nr. 118 ir Nr. 287 sanitarinis mazgas įrengtas prie pat durų, o sienelės, atitveriančios duris ir tualetą nėra. Todėl pareiškėjui esant tualete, jį stebėjo pareigūnai per duryse esančią stebėjimo akutę. Dėl to jautė diskomfortą, gėdijosi nueiti į tualetą. Taip pat sanitariniame mazge nebuvo įrengto veidrodžio, dėl ko negalėjo nusiskusti.
Skunde pažymėjo, kad pirmo korpuse kiemeliuose Nr. 21, Nr. 17 ant sienų kampų matėsi žalias pelėsis, vietomis buvo nubyrėjęs tinkas. Kameroje Nr. 287 ant miegamosios vietos nuo sienų byrėjo dažai bei tinkas, dėl to buvo sunku išsimiegoti.
Pareiškėjas nurodė, kad dušo patalpose nebuvo persirengimo kambario, rūbus reikėdavo pasikabinti pačiame duše, dėl ko jie sušlapdavo. Dušai neatskirti jokia sienele ar pertvara, todėl buvo matomas kito kalinio, dėl to jautė diskomfortą. Duryse įrengta stebėjimo akutė, per kurią du kartus buvo stebimas pareigūnų. Tvirtina, kad dėl to patyrė papildomus nepatogumus, diskomfortą, negalėjo pailsėti, išsimiegoti.
Atsiliepimas
Lukiškių TI–K, atstovaujantis Lietuvos valstybę, teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 29–37), su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįsta. Atsiliepime paaiškino, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma)), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Įsakymu buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Atsiliepime teismui pateikė duomenis apie pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2015-08-14 iki 2015-08-20 – kamerų plotus, kartu laikomų asmenų skaičių.
Taip pat buvo pažymėta, kad Lukiškių TI–K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimaliai leistina tardymo izoliatoriuje laikyti 625 asmenis. Pabrėžė, jog leistina norma viršijama, dažniausiai laikoma iki 1 000 asmenų. Nurodo, kad Lukiškių TI–K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lukiškių TIK administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiaus, o, vykdydama teismų nuosprendžius ir nutartis, jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Tvirtina, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublik?s suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų suimtųjų ir nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.
Pažymėjo, kad dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos, ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas, tačiau siekiama, kad tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras.
Lukiškių TI–K paaiškino dėl švaros palaikymo kamerose, vykdomų patikrinimų. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t.y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Pažymi, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI–K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI–K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Pažymėjo, kad nuo 2015 metų Lukiškių TI–K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nurodė, kad kamerų remontas Lukiškių TI–K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys, pasak atsakovės įgalioto atstovo, neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą, nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl, pilnai suremontuotose Lukiškių TI–K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.
Nurodė, kad 2003-07-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – PĮVTT) V skyriuje įtvirtintas pataisos įstaigų kamerų, kamerų tipo patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių bei karcerių įrengimas. PĮVTT taisyklių 35 punkte nustatyta, kas turi būti kameroje, be kita ko, 35.4 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti signalinis mygtukas prižiūrėtojui iškviesti. Minėtas PĮVTT taisyklių skyrius neteko galios nuo 2010 m. sausio 27 d., taigi, ir 35 punktas negalioja. Lukiškių TI–K pažymi, kad kamerose pavojaus mygtukai yra įrengti, tačiau labai dažnai juos gadina ir laužo kamerose sėdintys suimtieji bei nuteistieji asmenys. Nurodė, kad laikino laikymo kameros yra administraciniame pastate. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktu, tai tokios kameros, kuriose suimtieji (nuteistieji) laikomi ne ilgiau 2 valandų (t. y. - laikinai, prieš teismą, po teismo, iki paskirstymo į gyvenamąsias kameras ir pan.). Šios laikino laikymo kamerų patalpos nėra didelės, kiekvienoje yra suolas, kur suimtieji (nuteistieji) gali atsisėsti. Suimtieji (nuteistieji) į šias kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Dėl pareiškėjo teiginių, kad laikino laikymo patalpoje jis buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis, Lukiškių TI–K pažymėjo, kad tardymo izoliatorių patalpos, įrenginiai ir inventorius eksploatuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos higienos normų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Vadovaujantis Lukiškių TI–K bendro naudojimo patalpų valymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių TI–K direktoriaus 2014-10-23 įsakymu Nr. 1-177, 5 p. Lukiškių TI–K bendro naudojimo patalpų valymo darbai atliekami pagal poreikį. Atkreipia dėmesį, kad duomenų, jog laikino laikymo patalpos buvo nešvarios, nėra.
Pažymėjo, kad Higienos normos 21 punkte yra teigiama, jog pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.
Dėl pareigūnų elgesio paaiškino, kad, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI–K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Lukiškių TI–K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 407-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
Pažymėjo, kad Higienos normos 24 punkte yra teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI–K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
Nurodė, kad kameros įrengtos laikantis Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymo Nr. V-82 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės).
Atkreipė dėmesį, kad skundžiamuoju laikotarpiu Lukiškių TI–K tam tikrais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus.
Pažymi, jog pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Pažymėjo, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovės atstovas traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti valstybės sąskaita.
Lukiškių TI–K teigimu, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumą, nepakanka nustatyti, kad atsakovės įgaliotos institucijos pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo nurodytos žalos atsiradimą. Tvirtina, kad ginčo atveju nėra visų įstatyme numatytų sąlygų, kurioms esant kyla valstybės civilinė atsakomybė.
Teismo šaukimai D. P. grįždavo neįteikti (b. l. 80-81), todėl 2016-07-18 Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nutartį apie teismo posėdžio laiką ir vietą paskelbti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje (b. l. 82-83).
Šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, kai jam tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylą išnagrinėti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI–K 185 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.
Iš skunde nurodytų aplinkybių ir motyvų matyti, kad pareiškėjas savo reikalavimą grindžia tuo, kad nuo 2015-08-14 iki 2015-08-20 Lukiškių TI–K buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, kadangi vienam asmeniui tenkantis kameros plotas nesiekė normatyvinių reikšmių, dėl ko pareiškėjas negalėjo pasivaikščioti, pamankštinti kojų, emociškai ir dvasiškai pergyveno.
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, nagrinėjamoje byloje taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 str., kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.
CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi, sprendžiant ginčą, būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo nurodytu atveju.
Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, procesiniuose sprendimuose ne kartą nurodė, jog aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010 ir kt.).
Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 1 d. nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios higienos normas.
Įsakymo 1.3.1 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Pareiškėjas neginčija Lukiškių TI–K pateiktų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus (b. l. 29). Teismas neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti. Byloje pateikta informacija patvirtina, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam tenkantis patalpų plotas ne visada siekė 3,60 m², t. y. neatitiko Įsakymo 1.3.1 p. nurodytos minimalios vertės. Minėtų duomenų analizė liudija, kad pareiškėjas nuo 2015-08-14 iki 2015-08-20 teisės aktų nustatytų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis iš viso buvo laikomas 2 dienas, o vienam asmeniui tekdavo mažiau negu nustatyta Įsakymo 1.3.1 punkte.
Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiškėjo skundo reikalavimas toje dalyje, kurioje neturtinė žala kildinama iš netinkamų laikymo sąlygų, t. y. pažeidžiant normatyvines vienam asmeniui tenkančias gyvenamojo ploto normas, iš esmės yra pagrįstas.
Dėl kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų
Teismui nėra pateiktą duomenų, patvirtinančių, kiek laiko, su kiek asmenų pareiškėjas buvo laikomas 2015-08-14 (b. l. 1) laikino sulaikymo kameroje, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atsiliepime nurodyta informacija, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktu, priimti suimtieji (nuteistieji) uždaromi į laikino laikymo kameras ne ilgiau kaip dviem valandoms. Atsakovės atstovas pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – VVSC) patikrinimo aktą (b. l. 40), tačiau iš šio patikrinimo akto matyti, kad VVSC patikrinimas atliktas ne tuo metu, kada pareiškėjas buvo laikomas laikino laikymo patalpose. Kitų įrodymų, patvirtinančių argumentus dėl netinkamų sąlygų, taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų teikęs skundus Lukiškių TI–K administracijai ar kitoms įstaigoms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl laikino laikymo patalpos atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad dušo patalpose nebuvo persirengimo kambario, rūbus reikėdavo pasikabinti pačiame duše, dėl ko jie sušlapdavo (b. l. 3–4). Pažymėjo, kad dušai neatskirti jokia sienele ar pertvara, todėl buvo matomas kito kalinio. Lukiškių TI–K pateiktame atsiliepime Nr. 96-2364 į pareiškėjo skundą Nr. 29-1528 (b. l. 7–8) nurodė, kad dušo patalpose yra įrengtos kabyklos, pasikabinti drabužiams bei rankšluosčiams. Pažymėjo, kad nuo kabyklų iki dušo čiaupų yra pakankamas atstumas, dėl to drabužiai ir rankšluosčiai sušlapti neturėtų. Dėl pareiškėjo nurodytų sienelių ar pertvarų duše nebuvimo atsakovės atstovas atsiliepime nepateikė jokių duomenų leidžiančių spręsti, ar konkrečiu metu buvo laikomasi su tuo susijusių teisės aktų reikalavimų, todėl galima manyti, kad Lukiškių TI–K neužtikrino visiško asmens privatumo, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui.
Pareiškėjas pažymėjo, kad kameroje Nr. 287 ant miegamosios vietos byrėjo dažai bei tinkas, dėl to buvo sunku išsimiegoti (b. l. 3). Iš VVSC pateikto atsiliepimo Nr. 13-15(2.1)-2-11115 į pareiškėjo skundą (b. l. 10-11), matyti, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog kameroje Nr. 287 yra atsilupusių, nukritusių sienos dažų, tinko, taip pat nuskilusių plytelių, todėl šie paviršiai nėra pritaikyti lengvam valymui ir dezinfekcijai ir tai yra Higienos normos 28 punkto pažeidimas, todėl galima spręsti, kad pareiškėjui 3 dienas nebuvo užtikrintos laikymo sąlygos atitinkančios Higienos normos 28 punkto reikalavimų.
Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad signalinių mygtukų įrengimas kamerose buvo įtvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 35.4 p (b. l. 32–33). Šis teisės aktas neteko galios nuo 2010-01-27, vadinasi, nuo 2010-01-27 reikalavimas kamerose įrengti signalinius mygtukus negalioja. Taip pat iš VVSC pateikto atsiliepimo Nr. 13-15(2.1)-2-11115 matyti, kad kameroje Nr. 118 pareiškėjo nurodytų pažeidimų nenustatytą (b. l. 10–11). Teismas pareiškėjo argumentus dėl aliarminio mygtuko nebuvimo ir antisanitarinių sąlygų kameroje Nr. 118 laiko nepagrįstais.
Pareiškėjas nurodė, kad pirmo korpuse kiemeliuose Nr. 21, Nr. 17 matėsi žalias pelėsis ant sienų kampų, vietomis nubyrėjęs tinkas (b. l. 3). Iš VVSC pateikto atsiliepimo į pareiškėjo skundą Nr. 13-15(2.1)-2-11115 (b. l. 10–11) matyti, kad pareiškėjo nurodytose pasivaikščiojimo kiemeliuose pažeidimų nenustatyta: jie vizualiai švarūs, pribyrėjusio tinko nebuvo. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Pareiškėjas teigė, kad tiek esant tualete, tiek duše, jis buvo stebimas pareigūnų per duryse esančią stebėjimo akutę. (b. l. 2–4). Lukiškių TI–K atsiliepime pažymėjo, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI–K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardinant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Kaip matyti, siekiant užtikrinti elgesio kontrolę, laisvės atėmimo vietų pareigūnams turi būti sudaromos sąlygos vykdyti nuolatinę kalinamų asmenų stebėseną. Taip pat teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikras kalinamųjų privatumo apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais, saugiu vykdymu.
Ištyrus bylos rašytinę medžiagą, remiantis sprendime išdėstytais argumentais, pripažintina, kad pareiškėjo teiginiai, jog kameros neatitiko Įsakyme nustatytų reikalavimų ir tuo buvo pažeistos jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas iš esmės yra pagrįsti. Teismas, įvertinęs pareiškėjo patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, pripažįsta, kad jis pakankamai trumpą laiką buvo kalinamas patalpose, kurių plotas buvo mažesnis nei nustatytas minimalus reikalavimas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, spręstina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI–K, priteistina kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas, įvertinęs pareiškėjo patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI–K, priteistina 20 Eur kompensacija bus pakankama patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1, 5p., 132 str., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. P. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti D. P. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 20 (dvidešimt eurų) kompensacija neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.