- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-24
- Bylos Nr.
- e2-1236-1187/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Atsakovas
- J. V., S. Š.
- Advokatai
- Agnė Litvinaitė
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Raistva“ atstovei advokato padėjėjai Agnei Litvinaitei,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Raistva“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Audmina“, ieškinį atsakovams J. V. ir S. Š. (S. Š.) dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Raistva“ (toliau – ieškovė), atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Audmina“ (toliau – nemokumo administratorė), kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti: 1) iš atsakovo S. Š. (S. Š.) (toliau – Atsakovas 1) 82 824,96 Eur žalos atlyginimo; 2) iš atsakovės J. V. (toliau – Atsakovė 2) 112 785,72 Eur žalos atlyginimo; 3) iš atsakovų 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2983-432/2021 iškėlė ieškovei bankroto bylą. Nemokumo administratore paskirta UAB „Audmina“. Nemokumo administratorė nustatė, kad ieškovės direktoriaus pareigas, iki bankroto bylos iškėlimo, ėjo du vadovai: nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Atsakovė 2 ir nuo (duomenys neskelbtini) iki nemokumo bylos iškėlimo Atsakovas 1.
1.2. Nemokumo administratorė iš viešai prieinamų dokumentų, t. y. kreditorinių reikalavimų bei antstolių rūmų pažymos nustatė, kad ieškovė buvo nemoki nuo 2019 m. lapkričio 1 d., kadangi ieškovės atžvilgiu buvo pradėti priverstiniai išieškojimai, taip pat bendrovės skoliniai įsipareigojimai ėmė augti, bendrovė nebemokėjo mokesčių valstybei.
1.3. Atsakovams, kaip ieškovės vienasmeniams valdymo organams, negalėjo būti nežinoma ieškovės finansinė padėtis ir negalėjimas vykdyti savo prievolių. Tokiu būdu atsakovai turėjo nedelsiant imtis veiksmų tam, kad būtų inicijuotas bankroto bylos ieškovei iškėlimas ir pasinaudojimas bankroto suteikiamomis teisėmis. Tačiau šios savo pareigos atsakovai laiku neįgyvendino, sudarė sandorius dėl naujų finansinių įsipareigojimų, didino įsiskolinimus valstybės institucijoms, įmonės darbuotojams, mažino turtą.
1.4. Laikotarpiu, kai vadovo pareigas ėjo Atsakovas 1 susidarė šie kreditoriniai reikalavimai: 1) 827,79 Eur VSDFV Kauno skyriui; 2) 81 725,33 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI); 3) 271,84 Eur akcinei bendrovei (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius. Iš viso – 82 824,96 Eur.
1.5. Laikotarpiu, kai vadovo pareigas ėjo Atsakovė 2 susidarė šie kreditoriniai reikalavimai: 1) 4 539,10 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 2) 2 361,23 Eur UAB „Ferogama“; 3) 46 135,26 Eur R. Ž.; 4) 2 253,99 Eur UAB „Remi Invest“; 5) 834,82 Eur UAB „Viada LT“; 6) 56 661,32 Eur UAB „Neuro Clinic“. Iš viso 112 785,72 Eur.
1.6. Žala dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimo pasireiškia tuo, kad dėl pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei dar labiau pablogėja jos turtinė padėtis, atsiradus naujiems ar padidėjus seniems įsipareigojimams. Šiuo atveju, atsakovai nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai ieškovei iškėlimo, kas šiuo atveju reiškia atsakovų kaltės prezumpciją. Jei atsakovai būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo (nuo 2019 m. lapkričio 2 d.), tokiu atveju nebūtų atsiradę kreditoriniai reikalavimai, kurių suma 195 610,68 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovė 2 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir išreikalauti bankrutuojančios UAB „Raistva“ veiklos ir buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo–priėmimo akto kopiją. Nurodė, kad:
2.1. Teismas turėtų išreikalauti iš ieškovės veiklos ir buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo–priėmimo aktą, kuris aiškiai parodys, kad žinodama aplinkybes ir faktą dėl dokumentų perdavimo administratorei, ieškovė po mėnesio vis tiek parengia ieškinį, kuriame nurodo, kad dokumentai neperduoti.
2.2. Ieškovė, rengdama ieškinį, net ir turėdama jai perduotus įmonės dokumentus, nesigilina į perduotus dokumentus, pateikia ieškinį sąžiningai neanalizuodama savo paties pateikiamo ieškinio ir jo priedų. Tokiu būdu ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis bei siekia suklaidinti teismą.
Šalies argumentai
2.3. Ieškinyje ieškovė visiškai nepagrįstai nurodo, kad ieškovė nemokia tapo 2019 m. lapkričio 1 d. Ieškovė tokią išvadą padaro remdamasi tik kreditorių reikalavimų susidarymo datomis ir sumomis. Tokia išvada yra nepagrįsta remiantis pačios ieškovės prie ieškinio pridedamais įrodymais.
2.4. Įmonė dar 2020 m. gegužės 19 d., t. y. po daugiau kaip 7 mėn. nei ieškovės nurodoma nemokumo data (2019 m. lapkričio 1 d.), turėjo nekilnojamojo turto už mažiausiai 412 000 Eur sumą. Iš su ieškiniu pateikto priedo Nr. 8 matyti, kad pagal 2019 m. kovo 28 d. sutartinės hipotekos sutartį, kurioje nurodyta, kad įmonė įkeičia turto už 412 000 Eur vertę, turtas dar 2020 m. gegužės 19 d. priklausė įmonei.
3. Atsakovas 1 atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Šalies argumentai
4. Ieškovė dubliku palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai nurodė, kad:
4.1. 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo perduoti du segtuvai dokumentų, tačiau tai sudaro tik mažą dalį dokumentų, kurie turėjo būti perduoti ir kurie įtakos pareikštam ieškiniui neturi.
Atsiliepimas
4.2. Atsakovės 2 nurodytos aplinkybės dėl hipoteka įkeisto turto niekaip nepaneigia nemokumo administratorės nustatytos nemokumo datos. Pirma, Atsakovės 2 nurodytas turtas buvo parduotas antstolio dėl priverstinio išieškojimo. Antra, pardavus nurodytą turtą vis tiek nepakako turto ieškovės skoloms padengti. Ketvirta, atsakovai ir šiai dienai nėra pateikę ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti turto bei įsipareigojimų santykį. Todėl nėra pagrindo abejoti nustatytu nemokumo momentu (2019 m. lapkričio 1 d.), nustatytu į nemokumo bylą pateiktais bei patvirtintais kreditoriniais reikalavimais, kurie iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo patenkinti.
5. Atsakovas 1 ir Atsakovė 2 tripliko per nustatytą terminą nepateikė.
6. Atsakovai apie 2023 m. liepos 4 d. vykusį teismo posėdį buvo informuoti tinkamai, tačiau į posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis neinformavo, atidėti bylos nagrinėjimo neprašė.
7. Ieškovės atstovė advokato padėjėja Agnė Litvinaitė teismo posėdžiu metu palaikė ieškinio reikalavimus. Atsakovams bei jų atstovams neatvykus į teismo posėdį, prašė bylą nagrinėti iš esmės jiems nedalyvaujant. Paaiškino, kad atsakovai pažeidė pareigą laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovai nevykdo savo pareigos perduoti ieškovės dokumentus nemokumo administratorei. Nemokumo administratorė žalą paskaičiavo pagal ieškovės nemokumo byloje patvirtintus kreditorinius reikalavimus, pagal šiuos reikalavimus taip pat nustatė nuo kada ieškovė tapo nemokia – 2019 m. lapkričio 1 d. Pažymėjo, kad iki pat šios dienos atsakovai nėra pateikę ieškovės balanso duomenų, todėl remiasi tik duomenimis, kurie yra pateikti šioje byloje. Atsakovui 1 skola skaičiuojama nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo, o Atsakovei 2 nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jie, būdami ieškovės vadovai, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei nuo 2019 m. lapkričio 1 d. įmonei tapus nemokiai. Galimybių patenkinti kreditorinius reikalavimus nėra. Priežastinis ryšys egzistuoja, kadangi, jeigu atsakovai būtų laiku kreipęsi dėl nemokumo bylos iškėlimo, nebūtų patirti nuostoliai – nebūtų kreditorinių reikalavimų. Žalos dydis apskaičiuojamas remiantis kreditorinių reikalavimų detalizavimu, atsižvelgiant į tai, kada kreditorinis reikalavimas atsirado.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
II. Byloje nustatyti faktai ir aplinkybės
8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės bankrutuojančios UAB „Raistva“ vadove laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo atsakovė J. V. (Atsakovė 2), o laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (nemokumo bylos iškėlimo) – atsakovas S. Š. (Atsakovas 1) (el. b. t. I, l. 27 – 33).
9. 2021 m. gegužės 3 d. tarp UAB „Neuro Clinic“ ir Vilniaus kredito unijos (pirminės kreditorės) buvo sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. VKU/RPS/2021/05/03-1, kuria UAB „Neuro Clinic“ buvo perleista ieškovės skola pagal 2018 m. birželio 28 d. sudarytą kredito linijos sutartį Nr. KRL201811-000001. UAB „Neuro Clinic“ ieškovės bankroto byloje pareiškė 56 661,32 Eur reikalavimą, kylantį iš minėtos sutarties (el. b. t. I, l. 47 – 54).
10. R. Ž. 2021 m. lapkričio 29 d. nemokumo administratorei pateikė 46 135,26 Eur kreditorinį reikalavimą, kilusį iš 2019 m. kovo 27 d. paskolos sutarties Nr. SL010/626715 bei šio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui 2019 m. kovo 28 d. sudarytos hipotekos sutarties ir jos pagrindu Vilniaus miesto 2 – ojo notarų biuro 2020 m. vasario 18 d. išduoto vykdomojo įrašo Nr. 2286 (el. b. t. I, l. 82 – 84).
11. UAB „Baltic Transit Rail“ 2021 m. gruodžio 13 d. nemokumo administratorei pateikė 3 721,96 Eur kreditorinį reikalavimą, kilusį iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-37036-918/2019 priteistos 3551,96 Eur skolos, 8 proc. metinių palūkanų ir 170 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės (el. b. t. I, l. 78 – 81).
Žemesnės instancijos teismas
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 16 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-37562-819/2019 pagal 2019 m. lapkričio 8 d. preliminarų sprendimą (sprendimas įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 5 d.) dėl 553,67 Eur skolos, 10,30 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų ir 270,85 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės UAB „Viada LT“ naudai (el. b. t. I, l. 55 – 57).
13. UAB „Remi invest“ 2021 m. lapkričio 22 d. nemokumo administratorei pateikė 3 436,17 Eur kreditorinį reikalavimą, kilusį iš laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2020 m. vasario 10 d. neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų ir šiuo pagrindu 2020 m. vasario 12 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties Nr. IR-20-007 dėl perleistos 2 601,36 Eur skolos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-10961-734/2020 pagal teismo 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą (sprendimas įsiteisėjo 2020 m. balandžio 29 d.) priteistos 2 601,36 Eur skolos, 49,68 Eur palūkanų, 200 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir 364 Eur bylinėjimosi išlaidų (el. b. t. I, l. 107 – 108).
14. UAB „Ferogama“ 2021 m. gruodžio 10 d. nemokumo administratorei pateikė 2 361,23 Eur kreditorinį reikalavimą, kuris kilęs iš 2020 m. gegužės 26 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. FER/M015606 (sąskaitos apmokėjimo terminas 2020 m. gegužės 26 d.) (el. b. t. I, l. 61 – 62).
15. AB „Energijos skirstymo operatorius“ nemokumo administratorei pateikė 271,84 Eur kreditorinį reikalavimą, kilusį iš skolos už suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 28 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. (el. b. t. I, l. 69 – 70).
Žemesnės instancijos teismas
18. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2983-432/2021 pagal pareiškėjo UAB „Remi invest“ pareiškimą ieškovei iškelta bankroto byla (el. b. t. I, l. 15 – 17). Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartimi patvirtintas bei 2022 m. kovo 22 d. nutartimi patikslintas ieškovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas: I-os eilės kreditoriaus VSDFV Kauno skyrius 827,79 Eur reikalavimas ir II – os eilės kreditorių reikalavimai: VMI 86 535,43 Eur; UAB „Baltic Transit Rail“ 3 721,96 Eur; UAB „Ferogama“ 2 361,23 Eur; AB „Energijos skirstymo operatorius“ 271,84 Eur; R. Ž. 46 135,26 Eur; UAB „Remi invest“ 3 636,17 Eur ; UAB „Viada LT“ 834,82 Eur ir UAB „Neuro Clinic“ 56 661,32 Eur (el. b. t. I, l. 22 – 26).
III. Šalių išdėstytų argumentų ir byloje nustatytų faktų teisinis vertinimas, teismo išvados
Dėl nemokumo momento
19. Kasacinio teismo praktika dėl bendrovės vadovo atsakomybės jam laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo yra išplėtota ir nuosekli. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu nustatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020 ir kt.).
20. Įmonės vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo ir šios pareigos pažeidimo padarinius reglamentavo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), galiojęs iki 2019 m. gruodžio 31 d. Šio įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2018 m. gruodžio 1 d., 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).
21. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
22. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sprendžiant dėl atsakomybės už žalą, padarytą pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, byloje turi būti nustatyta, kada įmonės vadovas sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022, 27 punktas). Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016, 46 punktas). Žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, 33 punktas).
23. Į bylą pateikto ieškovės 2017 metų balanso duomenimis, ieškovė turėjo turto 2 300 Eur sumai (trumpalaikis turtas), o turimi įsipareigojimai sudarė 115 Eur (el. b. t. I, l. 126). Ieškovė nurodė, kad naujesnio ieškovės balanso neturi, kadangi vadovas neperdavė nemokumo administratorei visų dokumentų, taip pat atsakovai neteikė VĮ „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės dokumentų už vėlesnius metus. Šias aplinkybes patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-2983-432/2021, kuria buvusiam ieškovės vadovui – Atsakovui 1, skirta bauda už įmonės dokumentų neperdavimą (el. b. t. I, l. 18 – 21). Atsakovė 2 atsiliepime nurodė, kad visi dokumentai nemokumo administratorei buvo perduoti 2022 m. rugsėjo pabaigoje, byloje esantis 2022 m. rugsėjo 15 d. dokumentų perdavimo aktas patvirtina, kad nemokumo administratorei buvo perduoti du segtuvai, tačiau ieškovės teigimu, šiais segtuvais perduota tik maža dalis dokumentų. Atsakovė 2 nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad perduoti visi dokumentai (CPK 178 straipsnis).
24. Ieškovės tvirtinimu, nemokumo pradžios momentas yra 2019 m. lapkričio 1 d., kadangi ieškovės atžvilgiu buvo pradėti priverstiniai išieškojimai. Lietuvos antstolių rūmų 2022 m. spalio 28 d. rašto dėl informacijos pateikimo duomenimis, anksčiausiai pradėtas išieškojimas buvo 2019 m. lapkričio 18 d. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-37036-918/2019 UAB „Baltic Transit Rail“ naudai priteistą 3 551,96 Eur skolą už laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. suteiktas krovinių ekspedijavimo paslaugas, 8 proc. metines palūkanas ir 170 Eur bylinėjimosi išlaidų. Aplinkybės, kad dėl nesumokėtų piniginių lėšų UAB „Baltic Transit Rail“ kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ir išieškojimo vykdymas buvo perduotas vykdyti antstoliui, patvirtina, jog ieškovė nebuvo pajėgi vykdyti įsipareigojimo, o skolos dydis viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Atsižvelgiant į tai, įmonės nemokumo momentu laikytina teismo įsakymo išdavimo data – 2019 m. spalio 14 d.
25. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylos duomenimis įmonės vardu taip pat buvo sudaryta ir ankstesnių finansinių sandorių, kurių reikalavimai patvirtinti ieškovės bankroto byloje ir viršijo pusę ieškovės turėto turto: 2018 m. birželio 28 d. su Vilniaus kredito unija (pradinė kreditorė) sudaryta kredito linijos sutartis Nr. KRL201811-000001; 2019 m. kovo 27 d. su kooperatine bendrove „Rato kredito unija“ (pradinė kreditorė) sudaryta paskolos sutartis Nr. SL010/626715, tačiau ieškovė neįrodinėjo, kad būtent šių sandorių sudarymas sąlygojo įmonės nemokumą ar, kad ieškovė tapo nemoki nepajėgiant jų vykdyti. Tokių duomenų nenustatė ir teismas.
26. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą bei dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).
27. Atsakovė 2, tuo metu buvusi įmonės vadove, teismo vertinimu, vėliausiai 2019 m. spalio 14 d. turėjo suprasti, kad įmonė yra nemoki, tačiau nenutraukė nuostolingos veiklos ir laiku nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, bet toliau tęsė nuostolingą veiklą taip blogindama susidariusią situaciją ir didindama įmonės finansinius įsipareigojimus ir skolą kreditoriams. Kaip nustatyta, Atsakovė 2 įmonės vadove buvo iki (duomenys neskelbtini) o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (nemokumo bylos iškėlimo) – Atsakovas 1, kuris, tapęs vadovu, veikdamas kaip atsakingas ir rūpestingas vadovas, turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei ir taip užkirsti kelią tolesniam skolų augimui, tačiau to taip pat nepadarė. Atsakovai šių aplinkybių nepaneigė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).
Dėl žalos dydžio
28. Pagal civilinės atsakomybės taisykles atlyginama yra tik ta žala, kuri yra neteisėtų veiksmų padarinys. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-611/2015, 2022 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022 ir kt.).
29. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali sumokėti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-381/2021, 42 punktas). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui ir (ar) dalyviui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vėluota inicijuoti bankroto bylą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, 33 punktas).
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais žalos dydis gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, - mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Be to, turi būti vertinama vadovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu, nustačius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma, nutartimi patvirtinta iškėlus įmonės bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Tuo tarpu, visi kreditorių reikalavimai, patvirtinti bankroto byloje, gali būti pripažinti žala tik išimtiniais atvejais, jei ieškovas įrodo, kad jei ne vadovo delsimas inicijuoti bankroto bylą, su kreditoriais būtų visiškai atsiskaityta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).
31. Nagrinėjamu atveju ieškovė, remiantis teismo patvirtintais kreditorių reikalavimais, prašo iš Atsakovės 2 priteisti 112 785,72 Eur žalos atlyginimo ir iš Atsakovo 1 priteisti 82 824,96 Eur žalos atlyginimo. Ieškovės tvirtinimu, jei atsakovai būtų laiku kreipęsi dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, nebūtų atsiradę kreditoriniai reikalavimai 195 610,68 Eur sumai.
32. Kaip minėta, įmonės nemokumo momentu laikoma 2019 m. spalio 14 d., taigi, žala turi būti skaičiuojama remiantis nuo šios dienos atsiradusiais naujais kreditorių reikalavimais. Ieškovės teigimu, visos jos nurodytos skolos atsirado po minėtos datos. Vertinant Atsakovės 2 neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydį, nustatyta, kad ieškovė paskaičiavo žalos dydį už šiuos kreditorių reikalavimus: VMI 4 539,10 Eur kreditorinį reikalavimą, UAB „Ferogama“ 2 361,23 Eur kreditorinį reikalavimą; R. Ž. 46 135,26 Eur kreditorinį reikalavimą; UAB „Remi invest“ 2 253,99 Eur kreditorinį reikalavimą; UAB „Viada LT“ 834,82 Eur kreditorinį reikalavimą; UAB „Neuro Clinic“ 56 661,32 Eur kreditorinį reikalavimą. Vertinant šių reikalavimų atsiradimo pagrindą ir laikotarpį nustatyta, kad VMI kreditorinis reikalavimas susidarė laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. birželio 1 d. už nesumokėtą mokestinę nepriemoką; UAB „Ferogama“ reikalavimas kilęs iš 2020 m. gegužės 26 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. FER/MM015606; UAB „Remi Invest“ reikalavimas kilęs iš laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2020 m. vasario 10 d. neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų. Taigi, aptarta 9 154,32 Eur žala susidarė po įmonės tapimo nemokia. Nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad aptarta 9 154,32 Eur dydžio žala priežastiniu ryšiu yra susijusi su Atsakovės 2 neteisėtu neveikimu, laiku neinicijavus ieškovės bankroto bylos (CK 6.246, CK 6.247, 6.249 straipsniai).
33. Visgi, teismas nesutinka su ieškovės reikalavimu dalyje iš Atsakovės 2 priteisti 103 631,40 Eur žalos dydį, pagal teismo patvirtintus R. Ž., UAB „Neuro Clinic“ bei UAB „Viada LT“ finansinius reikalavimus. Ieškovė nurodė, kad UAB „Neuro Clinic“ 56 661,32 Eur kreditorinis reikalavimas atsirado iš 2020 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto 14 – ojo notarų biuro išduoto vykdomojo įrašo Nr. DB-78. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad 2021 m. gegužės 3 d. tarp UAB „Neuro Clinic“ ir Vilniaus kredito unijos (pirminės kreditorės) buvo sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. VKU/RPS/2021/05/03-1, kuria UAB „Neuro Clinic“ buvo perleista ieškovės skola pagal 2018 m. birželio 28 d. sudarytą kredito linijos sutartį Nr. KRL201811-000001. Taigi, ieškovė kreditoriaus reikalavimo atsiradimą nepagrįstai sieja su vykdomojo įrašo išdavimo data. Teismo vertinimu, šiuo atveju neegzistuoja viena iš būtinų sąlygų Atsakovės 2 civilinei atsakomybei kilti – priežastinis ryšys, kadangi ieškovė su Vilniaus kredito unija (pirmine kreditore) šią kredito linijos sutartį sudarė dar iki įmonės nemokumo momento, todėl padaryta žala nekilo per laikotarpį, kurį vėluota inicijuoti bankroto bylą ir įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų nėra teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su delsimu inicijuoti bankroto bylą.
34. Ieškovė nurodė, kad R. Ž. reikalavimo atsiradimo data yra 2019 m. lapkričio 12 d., tačiau nenurodė kokiais duomenimis vadovaujantis ši data nustatyta. Bylos duomenimis R. Ž. 46 135,26 Eur kreditorinis reikalavimas kilęs iš 2019 m. kovo 27 d. paskolos sutarties Nr. SL010/626715, sudarytos tarp kooperatinės bendrovės „Rato kredito unija“ (pirminė kreditorė) ir UAB „Raistva“, kurios įvykdymo užtikrinimui 2019 m. kovo 28 d. sudaryta hipotekos sutarties ir hipotekos pagrindu Vilniaus miesto 2 – ojo notarų biuro 2020 m. vasario 18 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. 2286. Teismo vertinimu, šiuo atveju taip pat neegzistuoja viena iš būtinų sąlygų Atsakovės 2 civilinei atsakomybei kilti – priežastinis ryšys, kadangi ieškovė su kooperatine bendrove „Rato kredito unija“ (pirmine kreditore) paskolos sutartį sudarė dar iki įmonės nemokumo momento, todėl padaryta žala nekilo per laikotarpį, kurį vėluota inicijuoti bankroto bylą ir įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų nėra teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su delsimu inicijuoti bankroto bylą.
35. Teismo vertinimu, priežastinio ryšio sąlyga neegzistuoja ir dėl prašomos priteisti UAB „Viada LT“ teismo patvirtinto UAB „Viada LT“ 834,82 Eur kreditorinio reikalavimo sumos. Ieškovė skolos atsiradimo momentą sieja su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-37562-819/2019 pagal 2019 m. lapkričio 8 d. preliminarų sprendimą įsiteisėjo data. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. priimtame preliminariame sprendime nurodyta, kad UAB „Viada LT“ skola kilusi iš 2019 m. balandžio 10 d. tarp UAB „Viada LT“ ir UAB „Raistva“ sudarytos sutarties Nr. 19/04-10 MP-1 ir jos pagrindu 2019 m. birželio 30 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. VIA0010031385. Taigi, šiuo atveju žala taip pat nekilo per laikotarpį, kurį vėluota inicijuoti bankroto bylą.
36. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas sprendžia, kad neegzistuojant visoms būtinoms civilinei atsakomybei kilti sąlygoms, ieškovės reikalavimas dalyje dėl iš Atsakovės 2 priteistinos 103 631,40 Eur žalos nepagrįstas, todėl netenkintinas.
37. Ieškovė taip pat prašo iš Atsakovo 1 priteisti 82 824,96 Eur žalos atlyginimo. Ieškovės teigimu žala atsirado Atsakovui 1 būnant įmonės vadovu neįvykdžius pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Bylos duomenimis Atsakovas 1 įmonės vadovu buvo nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 8 d. (nemokumo bylos iškėlimo). Ieškovė minėtos žalos dydį prašo priteisti vadovaujantis teismo patvirtintais kreditorių reikalavimais: VSDFV Kauno skyriaus 827,79 Eur kreditoriniu reikalavimu; VMI 81 725,33 Eur kreditoriniu reikalavimu; AB „Energijos skirstymo operatorius“ 271,84 Eur kreditoriniu reikalavimu. Bylos duomenimis AB „Energijos skirstymo operatorius“ 271,84 Eur kreditorinis reikalavimas kilęs iš skolos už suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 28 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. VMI kreditorinis reikalavimas kilęs iš nesumokėtos mokestinės nepriemokos laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 26 d. iki 2021 m. lapkričio 8 d. (bankroto bylos iškėlimo dienos). Taigi, šie kreditoriniai reikalavimai susidarė po ieškovės nemokumo momento. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadai, kad aptarta 81 997,17 Eur dydžio žala priežastiniu ryšiu yra susijusi su Atsakovo 1 neteisėtu neveikimu, laiku neinicijavus ieškovės bankroto bylos (CK 6.246, CK 6.247, 6.249 straipsniai).
38. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad VSDFV Kauno skyriaus 827,79 Eur reikalavimas atsirado 2021 m. gruodžio 16 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad VSDFV Kauno skyrius nemokumo administratorei pateikė 827,79 Eur kreditorinį reikalavimą nurodydamas, kad Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinių ataskaitų 2021 m. gruodžio 16 d. duomenimis, ieškovės skola sudaro 827,79 Eur. Visgi, šiuo atveju ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių už kokį laikotarpį yra susidariusi skola. Atsižvelgiant į tai, kad VSDFV Kauno skyriaus bankroto byloje patvirtinto 827,79 Eur finansinio reikalavimo atsiradimo momento iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti, todėl nėra aišku ar jie atsirado po įmonės nemokumo momento, laikytina, kad šioje dalyje ieškovė neįrodė, kad ši žala atsirado būtent dėl Atsakovo 1 neteisėtų veiksmų ir, kad egzistuoja priežastinis ryšys.
39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dalyje dėl 81 997,17 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš Atsakovo 1 laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, atitinkamai dalyje dėl 827,79 Eur žalos atlyginimo priteisimo atmestinas.
40. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimai iš Atsakovės 2 priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 154,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš Atsakovo 1 priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (81 997,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįsti, todėl tenkintini (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
41. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, už pareikšto dydžio reikalavimą (195 610,68 Eur) ieškinio pateikimo dieną mokėtinas 2 442 Eur žyminis mokestis, (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis) ieškovės ieškinys tenkintas 46,60 proc., todėl valstybei priteistina lygiomis dalimis iš atsakovų 1 137,97 Eur žyminio mokesčio, t. y. iš kiekvieno po 568,99 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Raistva“, juridinio asmens kodas 300009073, iš atsakovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 9 154,32 Eur (devynis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 32 ct) žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 154,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Raistva“, juridinio asmens kodas 300009073, iš atsakovo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 81 997,17 Eur (aštuoniasdešimt vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 17 ct) žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (81 997,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 137,97 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 97) žyminio mokesčio, t. y. iš kiekvieno po 568,99 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 99 ct). Nurodyta suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.