- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-14
- Bylos Nr.
- e2A-496-826/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00895-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- A. D., V. G., D. M., B. L.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3522-1068/2019 pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovams A. D., V. G., D. M., B. L. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovų priešieškinį ieškovui dėl žemės sklypo atidalijimo be bendraturčio sutikimo, žemės sklypo pertvarkymo projekto tvirtinimo teismo sprendimu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarką ir paskirti jam naudotis 9600 kv. m. žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu „A“, atsakovei V. G. paskirti naudotis 9500 kv. m. žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu „B“, atsakovei B. L. – 9500 kv. m. sklypu, plane pažymėtu indeksu „C“, atsakovui A. D. – 9500 kv. m. sklypu, plane pažymėtu indeksu „D“, atsakovei D. M. – 9500 kv. m. sklypu, plane pažymėtu indeksu „E“.
1.1. Nurodė, kad jis su atsakovais yra 4,7600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kretingos r., bendraturčiai. Jam nuosavybės teise priklauso 4800/47600 dalių žemės sklypo, o kiekvienam atsakovui priklauso po 9500/47600 dalių žemės sklypo. Nori nusistatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, jog galėtų netrukdomai disponuoti savo turtu. Siūlė atsakovams bendru sutarimu spręsti šį klausimą, tačiau jie kategoriškai atsisakė. Tarp savininkų kyla ginčai, nes jis nenori parduoti savo žemės sklypo dalies ir nori ją valdyti. Pateikė žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, pagal kurį visi galės netrukdomai naudotis jiems priklausančia turto dalimi.
2. Atsakovė D. M., atstovaudama visiems atsakovams, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė leisti vykdyti žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimą, suderinimą, įteisinimą ir naujai suformuotų sklypų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre be V. D. sutikimo; nustatyti, kad žemės sklypo pertvarkymo projektas turi būti vykdomas pagal K. S. parengtą brėžinį, padalinantį sklypą į penkis sklypus byloje dalyvaujantiems asmenims: D. M. po sklypo pertvarkymo atitenka sklypas, apribotas taškais 1-2-11-13, brėžinyje pažymėtais pagal sklypų kampų koordinates 6195946,75 330297,13 – 61952928,88 330341,17 – 6195739,94 330273,53 – 6195762,19 330231,05; V. G. po sklypo pertvarkymo atitenka sklypas, apribotas taškais 2-3-10-11, brėžinyje pažymėtais pagal sklypų kampų koordinates 61952928,88 330341,17 – 6195910,67 330386,03 – 6195721,45 330315,77 – 6195739,94 330273,53; B. L. po sklypo pertvarkymo atitenka sklypas, apribotas taškais 3-4-9-10, brėžinyje pažymėtais pagal sklypų kampų koordinates 6195910,67 330386,03 – 6195892,55 330430,62 – 6195703,08 330357,73 – 6195721,45 330315,77; A. D. po sklypo pertvarkymo atitenka sklypas, apribotas taškais 4-5-8-9, brėžinyje pažymėtais pagal sklypų kampų koordinates 6195892,55 330430,62 – 6195874,58 330474,95 – 6195684,83 330399,43 – 6195703,08 330357,73; V. D. po sklypo pertvarkymo atitenka sklypas, apribotas taškais 5-6-7-8, K. S. parengtame brėžinyje pažymėtais pagal sklypų kampų koordinates 6195874,58 330474,95 – 6195856,52 330519,45 – 6195666,49 330441,31 – 6195684,83 330399,43.
2.1. Nurodė, kad ieškovas su atsakovais nesikalbėjo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. 2019 m. spalio 9 d. įvykusiame bendraturčių susirinkime buvo nutarta: nepritarti V. D. pateiktam pasiūlymui dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir siekti sklypo padalijimo dalimis kiekvienam bendraturčiui, tam tikslui parengti žemės sklypo pertvarkymo projektą, organizuoti žemės sklypo pertvarkymo projektą, padalyti sklypą į penkis sklypus pagal K. S. parengtą projekto pasiūlymą, sklypų vietas nustatyti bendraturčiams pagal brėžinyje nurodytas raides: A – D. M., B – V. G., C – B. L., D – A. D., E – V. D., pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, suderinimą ir naujai suformuotų sklypų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre be vieno iš bendraturčių, t. y. V. D., sutikimo; suteikti įgaliojimus D. M. atstovauti visiems savininkams teisminiame ginče su V. D.. Ieškovas ir jo atstovas buvo kviečiami į šį susirinkimą, tačiau jame nedalyvavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino visiškai. Teismo motyvai:
3.1. Nurodė, kad yra pagrindas tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą ir atidalyti tarp bendraturčių turimą žemės sklypą pagal atsakovų pateiktą projektą. Paaiškino, jog prioritetas yra teikiamas bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimui, nes tada savininkams yra lengviau įgyvendinti savo subjektines teises. Nustatė, kad atsakovų siūlomas atidalijimo planas yra sąžiningas, nes sklypo naudingumas visame jo plote vienodas, privažiavimas prie jo eina palei visą sklypą, t. y. šalių pateiktuose projektuose tiek dėl sklypo naudojimo, tiek dėl jo atidalijimo padalyti sklypai yra lygiaverčiai. Ginčo dėl sklypo dalių dydžių ir formos nėra. Ieškovo atstovas buvo tinkamai informuotas apie žemės sklypo bendraturčių susirinkimą, tačiau jame nedalyvavo. Priimto bendraturčių sprendimo dėl atidalijimo neginčijo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Ieškovas V. D. (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teikė prioritetą žemės sklypo atidalijimui, o ne naudojimosi tvarkos nustatymui. Jis kalbėjosi su atsakovais dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau jie kategoriškai atsisakė. Matininkas jam parengė planą ir jis kreipėsi į teismą. Sužinoję apie jo reikalavimus, reiškiamus civilinėje byloje, atsakovai jo atstovą informavo, kad neprieštarauja, bet atsisakė apmokėti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė priešieškinį. Atidalyti žemės sklypo nereikia, nes dėl to patirs nereikalingų išlaidų už sklypų projektų parengimą ir suformavimą.
4.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovų pateiktu žemės sklypo atidalijimo planu. Jis yra nesąžiningas jo atžvilgiu, nes jam paliktas mažiausios vertės sklypas (toliausiai nuo kelio). Taip pat nenurodyta plano sudarymo data, tad nėra aišku, kada jis buvo sudarytas.
Žemesnės instancijos teismas
4.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad jis buvo tinkamai informuotas apie bendraturčių rengiamą susirinkimą. Jo atstovui paskambino žmogus, prisistatęs juristu, ir tik paklausė, ar jis dalyvaus. Jo atstovas informavo, kad niekas negali dalyvauti, nes abu išvykę iš Lietuvos. Į tai bendraturčiai nekreipė dėmesio ir priėmė sprendimą be jo, toks sprendimas yra neteisėtas.
Atsiliepimas
5. Atsakovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
5.1. Apeliantas savo skunde nurodė, jog jis bendradarbiavo su atsakovais prieš kreipiantis į teismą, tačiau šių duomenų neįrodinėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ši aplinkybė laikytina nauja, todėl į ją neturi būti atsižvelgiama bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
5.2. Byloje ginčo dėl sklypo dalių dydžių ir formos nėra. Žemės sklypas šiuo metu nenaudojamas nė vieno bendraturčio, naudojimosi juo tvarka nenustatyta. Sklypo naudingumas visame jo plote vienodas, privažiavimas prie jo eina palei visą sklypą, t. y. šalių pateiktuose projektuose tiek dėl sklypo naudojimo, tiek dėl jo atidalijimo padalyti sklypai yra lygiaverčiai. Ieškovas jų pateikto atidalijimo plano neginčijo. Žemės sklypo dalys tarp bendraturčių buvo padalytos burtų keliu, siekiant užtikrinti objektyvumą. Kad jų pateiktas planas yra sąžiningas, patvirtina ir ta aplinkybė, kad Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys patikrino projektą ir vienintelė pastaba, jog reikia bendraturčio sutikimo.
5.3. Ieškovas nepagrįstai nurodė, kad priimtas bendraturčių sprendimas neteisėtas. Jo atstovas pripažino, jog jam buvo skambinta ir informuota apie ketinimą surengti susirinkimą. Jis nepateikė jokio prašymo perkelti susirinkimo datos ar laiko. Atsižvelgus į tai, priimtas sprendimas teisėtas, galiojantis ir nepažeidžiantis ieškovo interesų. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad jis neprieštarauja dėl žemės sklypo atidalijimo.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovų siūlomas atidalijimo planas yra sąžiningas, užtikrinantis visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad jo siūlomas tik naudojimosi sklypo dalimis būdas yra ekonomiškesnis ir tokiu būdu bendraturčiai patirs mažiau išlaidų, teisiškai nepagrįstas. Jis su atsakovais nebendradarbiavo ir kreipėsi iš karto į teismą, dėl to jie kaip ir ieškovas patyrė papildomų išlaidų. Ieškovo atstovas buvo tinkamai informuotas apie žemės sklypo bendraturčių susirinkimą, tačiau jame nedalyvavo. Bendraturčių priimto sprendimo ieškovas neginčijo, tad jis yra galiojantis, teisėtas ir privalomas ieškovui. Apeliantas nesuinteresuotas siekti bendro visiems savininkams naudingo ir priimtino sutarimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) 338 straipsniai).
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkinti atsakovų priešieškinio reikalavimai leista vykdyti žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimą, suderinimą, įteisinimą ir naujai suformuotų sklypų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre be V. D. sutikimo ir atidalintas sklypas atskiromis dalimis kiekvienam bendraturčiui pagal parengtą žemės sklypo pertvarkymo projektą, atmestas ieškovo reikalavimas nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
10. Ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2019 m. birželio 14, 17 d., 2019 m. rugpjūčio 8 d. telefono skambučių fotonuotraukas.
11. CPK 314 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teismui teikti naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įstatymų leidėjo valia apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nebent nustatytų tokias aplinkybes: 1) šiuos įrodymus nepagrįstai atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas; 2) šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Būtent toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas bei šio ribojimo išimtys ir yra nustatyti atsižvelgiant į apeliacijos specifiką, kai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas vertinamas pagal byloje esančius, pirmosios instancijos teismo ištirtus bei šio teismo įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui papildomai patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms dėl ginčo dalyko išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo prašomi priimti nauji įrodymai buvo pateikti teismui su apeliaciniu skundu, prašymo priimti papildomus įrodymus ieškovas apeliaciniame skunde nemotyvavo ir tokio prašymo nereiškė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovo prašomus priimti naujus įrodymus atsisakytina priimti ir jie nevertintini.
Faktinės bylos aplinkybės
13. Nustatyta, kad 4,7600 ha žemės ūkio paskirties sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kretingos r., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams – 4800/47600 dalys V. D. pagal 2014 m. rugpjūčio 5 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr.1465; 9500/47600 dalys D. M. pagal 2008 m. gruodžio 29 d. dovanojimo sutartį Nr.10432; 9500/47600 dalys V. G. pagal 1999 m. spalio 27 d. dovanojimo sutartį Nr.1-6336; 9500/47600 dalys B. L. pagal 1999 m. rugsėjo 23 d. dovanojimo sutartį Nr.8314; 9500/47600 dalys A. D. pagal 1999 m. liepos 9 d. apskrities viršininko sprendimą Nr. 6029. Žemės sklypo dalių naudojimo tvarka nenustatyta. VĮ Registrų centre 2017 m. kovo 3 d. įregistruoti kadastriniai matavimai pagal 2017 m. sausio 4 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, juos atlikto Z. Ž..
14. Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl bendrosios dalinės nuosavybės turto naudojimosi tvarkos nustatymo, o atsakovai dėl bendrosios dalinės nuosavybės turto atidalijimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino, priešieškinį tenkino visiškai – leido vykdyti žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimą, suderinimą, įteisinimą ir atidalijo šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą ginčo turtą pagal atsakovų pateiktą projektą. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad turėjo būti nustatyta žemės sklypo naudojimo tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodomus argumentas, atmeta ieškovo apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.
15. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos priklauso nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti, ši teisė įgyvendinama bendraturčių sutarimu (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bendraturčių valia dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo turi būti derinama ir ieškoma visiems priimtino sprendimo.
16. Bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Kitas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas įtvirtintas CK 4.80 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
17. Tiek atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto, tiek naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo instituto taikymas yra orientuotas į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimą ir supaprastinimą. Vis dėlto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, nors šiuos daiktinės teisės institutus ir sieja panaši paskirtis, yra savarankiški ir kartu skirtingi bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą teisme – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018).
18. Pagal kasacinio teismo praktiką, vienam bendraturčiui reikalaujant atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitam bendraturčiui – nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (natūra) variantui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019). Atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovų priešieškinio reikalavimus atidalyti žemės sklypą natūra, nes buvę bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektai įgijo galimybę vienvaldiškai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į daiktą, kaip atskirą turtinį vienetą (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde (apeliacinio skundo ketvirto lapo pirma pastraipa) ieškovas nurodė, jog būtų neprieštaravęs žemės sklypo atidalijimui jeigu tokį norą atsakovai būtų pareiškę iki ieškinio teisme padavimo.
19. Nagrinėjamu atveju ginčo objektas – 4,7600 ha žemės ūkio paskirties sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kretingos r. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo realizuojama laikantis Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau – ŽĮ) nustatytos tvarkos. ŽĮ 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (ŽĮ 37 straipsnis). Toks projektas rengiamas ŽĮ 40 straipsnyje bei lydimuosiuose teisės aktuose (pvz., Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose 2004 m. spalio 4 d. žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – Taisyklės)) nustatyta tvarka.
20. Nagrinėjamu atveju atsakovai pateikė matininko K. S. 2019 m. lapkričio 6 d. parengtą patikslintą žemės sklypo planą, pagal kurį sklypas padalytas į penkias vienodas žemės sklypo dalis, atitinkamai pažymėtas indeksais „A“, „B“ , „C“ , „D“ , „E“. Byloje ginčo dėl sklypo dalių dydžių ir formos nėra (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovų pateiktas K. S. 2019 m. lapkričio 6 d. parengtas patikslintas žemės sklypo padalijimo planas nesąžiningas jo atžvilgiu, nes jam atiteko blogiausia sklypo dalis. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. Pažymėtina, kad atidalijant kiekvienam iš bendraturčių žemės sklypo dalį natūra, būtina atsižvelgti į konkrečias galimybes sklypus panaudoti pagal paskirtį, taip pat į kitas aplinkybes, leidžiančias racionaliai valdyti ir naudotis sklypu, laikantis sklypų paskirties. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sklypo naudingumas visame jo plote vienodas, privažiavimas prie jo eina palei visą sklypą. Ieškovas šiuo argumentus paneigiančių duomenų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Tai patvirtina ir paties ieškovo į bylą pateiktas Z. Ž. parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį žemės sklypas padalytas į tokius pat penkis vienodus atskirus žemės sklypus, skiriasi tik ieškovui ir atsakovei D. M. atidalinto sklypo vieta (sklypai sukeisti vietomis). Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kad atsakovų parengtas žemės sklypo pertvarkymo projektas prieštarauja imperatyvioms tokio dokumento parengimo nuostatoms, kad jo pagrindu parengti sprendiniai ir jų tolimesnis įgyvendinimas yra negalimas ar/ir neįmanomas (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atidalijo žemės sklypą pagal atsakovų pateiktą K. S. 2019 m. lapkričio 6 d. parengtą patikslintą žemės sklypo planą. Jis yra sąžiningas, užtikrinantis visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą.
21. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nei jis, nei jo atstovas 2019 m. spalio 9 d. įvykusiame bendraturčių susirinkime nedalyvavo, tai jo metu priimti sprendimai neteisėti. Teisėjų kolegijos nuomone, šis apeliacinio skundo argumentas teisiškai nereikšmingas nes 2019 m. spalio 9 d. įvykęs bendraturčių susirinkimas tiesiogiai teisinių pasekmių apeliantui nesukelia, o bendraturčių susirinkime priimtas sprendimas yra tik bendraturčių atsakymas į V. D. pasiūlymą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendraturčių 2019 m. spalio 9 d. įvykusiame susirinkime buvo nuspręsta nepritarti V. D. pateiktam pasiūlymui dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir siekti sklypo padalijimo dalimis kiekvienam bendraturčiui, tam tikslui parengti žemės sklypo pertvarkymo projektą, organizuoti žemės sklypo pertvarkymo projektą, padalyti sklypą į penkis sklypus pagal K. S. parengtą projekto pasiūlymą, sklypų vietas nustatyti bendraturčiams pagal brėžinyje nurodytas raides: A – D. M., B – V. G., C – B. L., D – A. D., E – V. D., pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, suderinimą ir naujai suformuotų sklypų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre be vieno iš bendraturčių, t. y. V. D., sutikimo; suteikti įgaliojimus D. M. atstovauti visiems savininkams teisminiame ginče su V. D.. Susirinkime dalyvavo 4 bendraturčiai iš 5. Ieškovas pripažino, kad apie rengiamą susirinkimą jo atstovas buvo informuotas. Duomenų, jog ieškovas ar jo atstovas kreipėsi į atsakovus su prašymu rengiamą susirinkimą atidėti dėl negalėjimo jame dalyvauti ar kitokiu būdu išreiškė savo nuomonę, teismui nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Aptariamam kontekste būtina pažymėti, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto naudojimo ir valdymo, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimaliam atidalijimo variantui pasiekti būtina, kad bendraturčiai kooperuotųsi; siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5, 4.75 straipsnių nuostatų; jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes matyti, kad ieškovas nedėjo pakankamai pastangų susitarti su kitais bendraturčiais todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą dėl ginčo žemės sklypo atidalijimo.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, tinkamai taikė proceso kodekso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.
25. Ieškovo apeliacinis skundas netenkintas, todėl jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
26. Atsakovė D. M., atstovaujanti visiems savininkams teisminiame ginče su V. D., pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui D. K. sumokėjo 1 000 Eur. Šios išlaidos pagrįstos, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (8.11 punktas), todėl priteistinos atsakovei D. M. iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei D. M. iš ieškovo V. D. 1 000 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.