- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- e2-3522-1068/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- D. M., A. D., V. G., B. L.
- Advokatai
- Alius Galminas, Gintaras Degimas
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovams A. D., V. G., D. M., B. L., dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovų priešieškinį ieškovui dėl žemės sklypo atidalijimo be bendraturčio sutikimo ir žemės sklypo pertvarkymo projekto tvirtinimo teismo sprendimu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas nustatyti žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarką ir paskirti jam naudotis žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu „A“ 9600 kv.m., atsakovei V. G. paskirti naudotis žemės sklypu plane pažymėtu indeksu „B" 9500 kv. m, atsakovei B. L. paskirti naudotis žemės sklypu plane pažymėtu indeksu „C" 9500 kv. m., atsakovui A. D. paskirti naudotis žemės sklypu plane pažymėtu indeksu „D" 9500 kv. m., atsakovei D. M. paskirti naudotis žemės sklypu plane pažymėtu indeksu „E" 9500 kv. m. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad jis ir atsakovai yra 4.7600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 4800/47600 dalys žemės sklypo, o atsakovams nuosavybės teise kiekvienam po 9500/47600 dalis žemės sklypo. Ieškovas nori nusistatyti žemės sklypo bendrosios nuosavybės naudojimosi tvarką, kad galėtų netrukdomai disponuoti savo turtu. Jis siūlė atsakovams nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, tačiau atsakovai kategoriškai atsisako, motyvuodami tuo, kad jiems žemės sklypas nereikalingas ir jį nori parduoti. Tarp savininkų kyla ginčai, nes ieškovas nenori parduoti savo žemės sklypo dalies ir nori ją valdyti. Sudarytas naujas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, pagal kurį visi galės netrukdomai naudotis savo žemės sklypo dalimi. Prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2019-10-09 atsakovai kartu susirinkę balsuos dėl sprendimo atidalyti savo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės ir tam tikslui parengs žemės sklypo pertvarkymo projektą, bei pateiks teismui priešieškinį dėl atidalijimo, nes jie nesutinka su ieškovo siūlomu atidalijimu. Atsakovai taip pat pareiškė prašymą paskirti atsakovę D. M. atsakovų įgaliotu asmeniu su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti.
Šalies argumentai
Atsakovė D. M. (atstovaudama visus atsakovus) 2019-11-04 pateikė priešieškinį, kuriuo prašo leisti vykdyti žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimą, suderinimą, įteisinimą ir naujai suformuotų sklypų įregistravimą nekilnojamojo turto registre be V. D. sutikimo; nustatyti, kad žemės sklypo pertvarkymo projektas turi būti vykdomas pagal K. S. parengtą brėžinį, padalinantį sklypą į penkis sklypus byloje dalyvaujantiems asmenims sekančiai:
1. D. M. po sklypo pertvarkymo atitenka sklypas apribotas taškais 1-2-11-13, brėžinyje pažymėtais pagal sklypų kampų koordinates (duomenys neskelbtini);
2. V. G. po sklypo pertvarkymo atitenka sklypas apribotas taškais 2-3-10-11, brėžinyje pažymėtais pagal sklypų kampų koordinates (duomenys neskelbtini);
3. B. L. po sklypo pertvarkymo atitenka sklypas apribotas taškais 3-4-9-10, brėžinyje pažymėtais pagal sklypų kampų koordinates (duomenys neskelbtini);
4. A. D. po sklypo pertvarkymo atitenka sklypas apribotas taškais 4-5-8-9, brėžinyje pažymėtais pagal sklypų kampų koordinates (duomenys neskelbtini);
5. V. D. po sklypo pertvarkymo atitenka sklypas apribotas taškais 5-6-7-8, K. S. parengtame brėžinyje pažymėtais pagal sklypų kampų koordinates (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad ieškovas nederino su atsakovais savo pozicijos ir siekio nusistatyti sklypo naudojimosi tvarką. Atsakovai neplanuoja toliau naudotis vienu sklypu su ieškovu. 2019-10-09 įvykusiame bendraturčių susirinkime, į kurį buvo kviečiami ir ieškovas bei jo atstovas, buvo priimti sprendimai: nepritarti V. D. pateiktam pasiūlymui dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir siekti sklypo padalinimo dalimis kiekvienam bendraturčiui ir kiekvienos dalies atskyrimo į atskirą sklypą, tam tikslui parengiant žemės sklypo pertvarkymo projektą; organizuoti žemės sklypo pertvarkymo projektą, padalinti sklypą į penkis sklypus pagal K. S. parengtą projekto pasiūlymą, sklypų vietas nustatyti bendraturčiams pagal brėžinyje nurodytas raides: A – D. M., B – V. G., C – B. L., D – A. D., E – V. D.; pateikti NŽT Kretingos skyriui prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, suderinimą ir naujai suformuotų sklypų įregistravimą nekilnojamojo turto registre be vieno iš bendraturčių, t.y. V. D. sutikimo; suteikti įgaliojimus D. M. atstovauti visus savininkus teisminiame ginče su V. D.. Nurodė, kad pagal rengiamą žemės sklypo pertvarkymo projektą bendraturčių sutarimu, kuris buvo priimtas bendraturčių daugumos balsais, ieškovui nedalyvaujant, žemės sklypas, dalijamas į penkis žemės sklypus, bus suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kuriuos byloje dalyvaujantys asmenys valdys asmeninės nuosavybės teise. Prašo priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Ieškovas pagal priešieškinį V. D. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad jis nesutinka su atsakovų siūlomu žemės sklypo atsidalinimo būdu, bei žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu, be jo sutikimo. Naujas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nereikalingas, kai šalys gali nusistatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką ir nustatyta tvarka galės netrukdomai toliau naudotis savo žemės sklypo dalimi. Nenaudinga šiuo metu suformuoti iš esamo vieno sklypo naujus penkis žemės sklypus, kadangi šalys patirs nepagrįstas turtines išlaidas už žemės sklypų suformavimą ir įregistravimą. Abiejų šalių pateikti žemės sklypo planai praktiškai identiški, tik ieškovai pagal priešieškinį pageidauja juo atsidalinti nuosavybę suformuojant atskirus asmeninės nuosavybės sklypus, o V. D. prašo kiekvienam nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Tiek vienu, tiek kitu atsidalinimo būdu šalys galės netrukdomai naudotis jiems priklausančia nuosavybės teise žemės sklypo dalimi, tačiau ieškovo siūlomu žemės sklypo atsidalinimo būdu šalys nepatirs nereikalingų išlaidų, todėl toks žemės sklypo atsidalinimo būdas yra racionalesnis bei ekonomiškesnis.
Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius (toliau - NŽT) pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, kuriame nurodė, kad neprieštarauja priešieškinio reikalavimams. Pažymėjo, kad NŽT neadministruoja privačių žemės sklypų vidinių žemės sklypo ribų pasidalinimo, jas sprendžia privataus žemės sklypo savininkai (bendraturčiai) geranoriškai susitardami ir susitarimą patvirtindami notariškai arba teisme pagal užkoordinuotas nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ribas. Dėl ieškiniu prašomos naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių palieka spręsti teismui. Nurodė, kad privatus žemės ūkio paskirties žemės sklypas, rengiant formavimo ir pertvarkymo projektą gali būti padalintas į penkis atskirus žemės sklypus. Rengti privataus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą būtinas visų privataus žemės sklypo iniciatorių sutikimas. Prašo bylą nagrinėti NŽT Kretingos skyriaus įgaliotam atstovui nedalyvaujant.
Ieškovo V. D. atstovas advokatas Alius Galminas teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė, su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad ieškovui nepavyko taikiai nustatyti naudojimosi sklypu tvarkos ir išspręsti ginčo su žemės sklypo bendrasavininkiais, giminaičiais, todėl prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Atsakovams žemės sklypas nereikalingas ir jie ketina jį parduoti. Šiuo metu su žeme nieko nedaroma. Ieškovas nenori parduoti savo žemės sklypo dalies, nori ja naudotis. Sklypas yra žemės ūkio paskirties, bet ieškovas planuoja pakeisti jo paskirtį ir ten statyti namą. Ieškovas kreipėsi į matininką Z. Ž., kuris paruošė pirminį naudojimosi tvarkos sklypu planą, pagal kurį viena sklypo dalis turėtų tekti ieškovui, o kitos dalys bendrai visiems atsakovams. Gavus atsiliepimą į ieškinį, kuriuo bendrasavininkai nesutiko su nurodyta naudojimosi tvarka ir priešieškinį, kad atsakovai nori atsidalinti savo sklypo dalis, pateikė naują žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą su atskiromis penkioms žemės sklypo dalimis. Žemės sklypui buvo neseniai atlikti kadastriniai matavimai, kurie įregistruoti. Ieškovas nesutinka dėl žemės sklypo dalies atidalinimu, be jo sutikimo, nes nenori atlikti naujų kadastrinių matavimų ir patirti papildomų išlaidų. Tai visiškai netikslinga, nes nusistatę naudojimosi tvarką bendrasavininkai galės netrukdomai parduoti savo sklypo dalį, prieš tai pateikę pasiūlymą bendrasavininkams. Sklypas yra vienodas, kelias eina pagal visą sklypą. Ieškovas pasirinko kraštinį sklypą, kad būtų patogiau privažiuoti. Ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie bendrasavininkių susirinkimą. Atsakovų atstovas skambino, tačiau jį informavo, kad yra išvykęs ir negalės dalyvauti. Susirinkimas, kurį organizavo bendraatsakovai, yra neteisėtas, tačiau susirinkimo protokolo neginčija.
Atsakovės D. M. atstovas advokato padėjėjas Gintaras Degimas teismo posėdžio metu palaikė priešieškinį jame išdėstytais motyvais, prašė priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti. Nurodė, kad bylos šalys yra giminės, kurie konfliktuoja. Atsakovai nori atidalinti sklypą į atskirus vienetus ir suteikti jiems unikalius numerius. Mano, kad nusistačius naudojimosi tvarką ateityje konflikto nebus išvengta, nes be bendraturčių sutikimo laisvai disponuoti savo sklypo dalimis bendraturčiai vis tiek negalės. Trečiasis asmuo NŽT pareiškė savo poziciją, kad atskirai suformavus daiktus galima atidalinti sklypus. Bendraturčių susirinkimo sprendimas sukelia teisines pasekmės visiems, nes su juo nesutinka tik vienas bendraturtis. Kam kokie sklypai priklausys, bendrasavininkai traukė burtų keliu. Susikeitė ieškovo ir atsakovės D. M. sklypai, bet jie yra lygiaverčiai, įvažiavimas yra į visus sklypus, komunikacijų nėra, servitutų nustatyti nei vienam sklypui nereikia. Ieškovo atstovas apie susirinkimą buvo informuotas, nes paties ieškovo kontaktų atsakovai neturi.
Liudytojas L. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad teikia teisines paslaugas, į jį kreipėsi D. M. dėl bendraturčių ginčo dėl žemės sklypo. Kadangi tokie ginčai sprendžiami bendraturčių sutarimu, pasinaudojant daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo numatyta tvarka, buvo nuspręsta organizuoti bendrasavininkų susirinkimą. Ieškovo atstovui 2019-09-24 buvo išsiųstas elektroninis laiškas, informuojantis apie organizuojamą susirinkimą, po 10 min. gautas pranešimas, kad laiškas perskaitytas. Taip pat buvo skambinta ieškovo atstovui advokatui Aliui Galminui ir papildomai pranešta apie susirinkimą. Atstovas informavo, kad dalyvauti nesiruošia, o visus klausimus išspręs teismas. Susirinkimo metu 80 procentų visų savininkų balsais nuspręsta atidalinti žemės sklypą dalimis ir suformuoti penkis atskirus turtinius vienetus, burtų keliu buvo ištraukta, kuri dalis kuriam bendrasavininkiui atiteks. Sklypas šiuo metu nenaudojamas. Dėl sklypų pasidalinimo jokių pageidavimų nebuvo išreikšta. Ieškovas gyvena užsienyje, jokių santykių su kitais bendraturčiais nepalaiko, nebendrauja, niekas jo kontaktų neturi. Atsakovai pasirengę geranoriškai spręsti ginčą, iki ieškinio pateikimo ieškovas bendrasavininkiams jokių pasiūlymų dėl sklypo naudojimosi neteikė, todėl atsakovai buvo nustebę, gavę ieškinį. Šiuo metu parengtas prašymas į NŽT leisti rengti projektą pagal pateiktą preliminarų planą. Tiek ieškovo, tiek atsakovų pateikti sklypų planai panašūs, tik skiriasi siūlomas atidalijimo būdas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 4.7600 ha žemės ūkio paskirties sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrasavininkiams - 4800/47600 dalys V. D., pagal 2014-08-05 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, Nr. (duomenys neskelbtini); 9500/47600 dalys D. M. pagal 2008-12-29 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 9500/47600 dalys V. G., pagal 1999-10-27 dovanojimo sutartį Nr.1-6336; 9500/47600 dalys B. L., pagal 1999-09-23 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 9500/47600 dalys A. D., pagal 1999-07-09 apskrities viršininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo dalių naudojimo tvarka nenustatyta. VĮ Registrų centre 2017-03-03 įregistruoti kadastriniai matavimai pagal 2017-01-04 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kuriuos atlikto Z. Ž.
Byloje kilo ginčas dėl sklypo naudojimo tvarkos tarp bendraturčių. Ieškovas prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu pagal pateiktą žemės sklypo planą tvarką, o atsakovai prašo padalinti sklypą atskiromis dalimis kiekvienam bendraturčiui pagal parengtą žemės sklypo pertvarkymo projektą. Į bylą pateikti matininko Z. Ž. 2019-11-06 parengtas patikslintas žemės sklypo planas, pagal kurį sklypas padalinamas į penkias vienodas žemės sklypo dalis, atitinkamai pažymėtas indeksais “A“, “B“ , “C“ , “D“ , “E“ ir K. S. parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį, žemės sklypas padalinamas į tokius pat penkis vienodus atskirus žemės sklypus.
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdo.
Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kitų materialiųjų subjektinių teisių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis) ar nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką (CK 4.81 straipsnis). Pažymėtina, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, kaip ir bet kurie kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, pirmiausia yra pačių bendraturčių susitarimo reikalas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1–2 dalys, 4.81 straipsnio 1 dalis). Tik tada, kai bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, teismo tvarka yra sprendžiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo klausimas.
Tiek atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto, tiek naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo instituto taikymas yra orientuotas į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimą ir supaprastinimą, tačiau atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės suponuoja bendrosios nuosavybės pasibaigimą, o naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas nelemia bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių pabaigos.
Kiekvienas bendraturtis, įgyvendindamas savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali savo nuožiūra rinktis tarp atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo. Kita vertus, aptariama bendraturčio nuožiūros teisė nėra absoliuti. Šios teisės įgyvendinimas neatskiriamas nuo kito bendraturčio (jų daugeto) teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo. Tiek atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, tiek nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, būtina užtikrinti visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 22 punktas).
Pagal kasacinio teismo praktiką, kilus aptariamų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymo konkurencijai, t. y. vienam bendraturčiui reikalaujant atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitam bendraturčiui – nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (natūra) variantui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014). Kaip minėta, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės suponuoja bendrosios dalinės nuosavybės pabaigą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir tampa paprastesnis subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę; tai padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-611/2019, 27 punktas). Būtent šiuo (nuosavybės teisės įgyvendinimo palengvinimo ir supaprastinimo) aspektu ir yra grindžiamas aiškinimas dėl prioriteto teikimo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantui. Prioritetinis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymas kartu sudaro sąlygas užtikrinti efektyvesnį vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 2 straipsnis). Kita vertus, ir aptariama taisyklė dėl prioritetinio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymo nėra absoliuti. Ši taisyklė taikytina tik tada, jeigu, be kita ko, yra išlaikomas visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų balansas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 25 punktas).
Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad žemės sklypo bendrasavininkiams nepavyksta susitarti dėl žemės sklypo atidalijimo ir naudojimo tvarkos, todėl ieškovas, siekdamas nustatyti jam ir atsakovams priklausančių žemės sklypo dalių naudojimosi tvarką, kreipėsi į teismą su ieškiniu. Atsakovė D. M., atstovaudama visus atsakovus ir žemės sklypo bendrasavininkus, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė leisti vykdyti žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimą ir įteisinimą bei naujai suformuotų penkių žemės sklypų pagal parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą įregistravimą be bendrasavininko V. D. sutikimo. Byloje ginčo dėl sklypo dalių dydžių ir formos nėra, nesutariama tik dėl padalijimo būdo. Žemės sklypas šiuo metu nenaudojamas nei vieno bendrasavininkio, naudojimosi juo tvarka nenustatyta. Sklypo naudingumas visame jo plote vienodas, privažiavimas prie jo eina palei visą sklypą, t.y. šalių pateiktuose projektuose tiek dėl sklypo naudojimo, tiek dėl jo atidalijimo padalinti sklypai yra lygiaverčiai.
Ieškovas galutinai formuluodamas patikslinto ieškinio reikalavimus pateikė teismui matininko Z. Ž. 2019-11-09 parengtą planą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovas nurodė, kad pagal šį planą jis naudosis žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu „A“, atsakovė V. G. - „B"; atsakovė B. L. - „C"; atsakovas A. D. - - „D" ir atsakovė D. M. - „E". Teigia, kad tokiu būdu kiekvienas bendraturtis galėtų netrukdomai, racionaliai ir patogiai naudotis jiems priklausančiu turtu, turėtų patogų privažiavimą į žemės sklypą ir išvengta ginčų ateityje. Tačiau atsakovai nesutinka su ieškovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka, motyvuodami tuo, kad ieškovas su jais nederino savo siekio nusistatyti naudojimosi daiktu tvarką, visi žemės sklypo bendraturčiai yra suinteresuoti atsidalinti žemės sklypus, nes neplanuoja toliau naudotis vienu sklypu su ieškovu ir 2019-10-09 įvykusiame bendraturčių susirinkime, į kurį buvo kviečiamas ir ieškovas bei jos atstovas, nutarė siekti sklypo padalinimo dalimis kiekvienam bendraturčiui į atskirus sklypus.
Iš byloje pateiktų ginčo žemės sklypo planų matyti, kad atsakovų prašomos atidalyti sklypų dalys yra tokios pat kaip ir ieškovo prašomos nustatyti žemės sklypų dalys, todėl teismas daro išvadą, jog atsakovų siūlomas atidalijimo planas yra sąžiningas, užtikrinantis visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Ieškovas nurodo, kad jo siūlomas tik naudojimosi sklypo dalimis būdas yra ekonomiškesnis ir tokiu būdu bendrasavininkai patirs mažiau išlaidų. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovams iki kreipimosi į teismą nebuvo siūloma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos, o ginantis nuo pareikšto ieškinio, pastarieji kaip ir ieškovas, kreipiantis į teismą, patyrė bylinėjimosi išlaidas bei pradėtas civilinis procesas neatsiejamai susijęs su šalių procesinėmis išlaidomis, todėl ieškovo argumentas dėl finansinių nuostolių, rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą tampa nereikšmingas ir nelemiantis siekiamo rezultato. Ieškovo atstovas buvo tinkamai informuotas apie žemės sklypo bendrasavininkų susirinkimą, tačiau jame nedalyvavo, tuo patvirtindamas, kad nėra suinteresuotas siekti bendro visiems savininkams naudingo ir priimtino sutarimo. Teismas pažymi, kad nesant suformuluoto reikalavimo pripažinti nekilnojamojo turto bendrasavininkų susirinkimo sprendimo neteisėtu, konstatuotina, kad savininkų priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra ginčijamas šioje byloje ir tai nesudaro ieškinio dalyko, o nesant duomenų, patvirtinančių, kad sprendimas yra negaliojantis, jis yra teisėtas ir privalomas ieškovui. Teismas vertindamas ieškovo argumentą dėl jo siūlomo naudojimosi tvarkos būdo ekonomiškumo, taip pat atsižvelgia į proporcingumo ir socialinės taikos principus. Priešingai, nei nurodo ieškovas, jo siūlomos naudojimosi tvarkos priėmimas ir reikalavimo tenkinimas sukeltų tolimesnius konfliktus tarp bendrasavininkių, daugiau negatyvių, negu pozityvių padarinių. Be to, ieškovo siūlomas ginčo sprendimo būdas iš esmės nustatant naudojimosi tvarką bendru turtu, pažeistų bendraturčių (atsakovų) teisę, nustatytą CK 4.80 straipsnio 1 dalyje atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Teismas daro išvadą, kad siekiant, jog po ginčo išsprendimo tarp šalių būtų kuo mažiau kontaktų dėl valdomo turto ir leistų išvengti ginčų ateityje, ginčas turi būti išspręstas, siekiant visoms šalims priimtino sprendimo būdo, kuris galėtų būti realiai įgyvendinamas ir padarytų kaip galima mažiau žalos visiems bendraturčiams. Teismas, vadovaudamasis nurodytais principais, padarė išvadą, jog priešieškiniu pateiktas žemės sklypo atidalijimo variantas yra tinkamiausias, vertinant visų bylos šalių interesus. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti priešieškinį ir leisti vykdyti žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimą, bei naujai suformuotų žemės sklypų įregistravimą be bendrasavininko V. D. sutikimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš rašytinių įrodymų matyti, kad žyminį mokestį priešieškinį ir 1200,00 Eur už advokato teisines paslaugas sumokėjo atsakovė D. M. Įvertinus tai, kad šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, bei atsižvelgiant į bylos pobūdį, sudėtingumą, advokatų darbo ir laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant atsakovus teisme, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio ir pagrįstos, todėl priešieškinį patenkinus, atsakovus atsovaujančiai D. M. iš ieškovo priteistinos turėtos, rašytinais įrodymais pagrįstos, bylinėjimosi išlaidos: 75,00 Eur žyminis mokestis už priešieškinį, 1200,00 Eur už advokato teisines paslaugas, iš viso 1275,00 Eur (vienas tūkstantis du šimtai septyniasdešimt penki eurai, 00 ct) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis ir 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį atmetus ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Teismas patyrė 8,30 Eur išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovo (CPK 92, 96 straipsniai).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.
Leisti be V. D., gim. (duomenys neskelbtini), sutikimo, vykdyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pertvarkymo projekto rengimą, suderinimą, įteisinimą ir naujai suformuotų sklypų įregistravimą nekilnojamojo turto registre.
Nustatyti, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pertvarkymo projektas be V. D. sutikimo turi būti vykdomas pagal K. S. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, padalinantį sklypą į penkis sklypus bendraturčiams:
1. D. M. po sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo atitenka sklypas apribotas taškais 1-2-11-13, K. S. parengtame brėžinyje pažymėtais pagal sklypų kampų koordinates (duomenys neskelbtini)
2. V. G. po sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo atitenka sklypas apribotas taškais 2-3-10-11, K. S. parengtame brėžinyje pažymėtais pagal sklypų kampų koordinates (duomenys neskelbtini);
3. B. L. po sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo atitenka sklypas apribotas taškais 3-4-9-10, K. S. parengtame brėžinyje pažymėtais pagal sklypų kampų koordinates (duomenys neskelbtini);
4. A. D. po sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo atitenka sklypas apribotas taškais 4-5-8-9, K. S. parengtame brėžinyje pažymėtais pagal sklypų kampų koordinates (duomenys neskelbtini);
5. V. D. po sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo atitenka sklypas apribotas taškais 5-6-7-8, K. S. parengtame brėžinyje pažymėtais pagal sklypų kampų koordinates (duomenys neskelbtini).
Priteisti atsakovei D. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo V. D., gim. (duomenys neskelbtini), 1275,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt penkis eurus, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo V. D., gim. (duomenys neskelbtini), 8,30 Eur (aštuonis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.