Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-932-1158/2026 pagal ieškovės O. Š. ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo atsakovui A. Š., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir esmės

14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovo A. Š. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

15. Apeliacijos dalyką pagal atsakovo atskirojo skundo argumentus sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas išlaikymas iš atsakovo nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 423 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

17. Atsakovas A. Š. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2026 m. sausio 29 d. pažymą Nr. 26/01/29 „Apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas“ laikotarpiu nuo 2024 m. liepos mėn. iki 2025 m. gruodžio mėn.; 2026 m. sausio 26 d. atliktą mokėjimo pavedimą 1 200 Eur, mokėjimo paskirytje nurodant „alimentai vaikams; 2025 m. gruodžio 21 d. atliktą mokėjimo pavedimą 200 Eur nepilnametei dukrai L. Š., mokėjimo paskirtyje nurodant „pinigai dukrai“; 2025 m. gruodžio 21 d. atliktą mokėjimo pavedimą 100 Eur nepilnamečiam sūnui E. Š., mokėjimo paskirtyje nurodant „pinigai sūnui“.

18. Atsižvelgdamas į pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, jų svarbą teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo išsprendimui, taip pat į tai, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismo buvo sprendžiamas nepranešus atsakovui, t. y. jis šių įrodymų negalėjo pateikti anksčiau, apeliacinės instancijos teismas teikiamus naujus įrodymus priima ir juos preliminariai vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

19. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tarp jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Remiantis kasacinio teismo praktika, kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).

20. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai. Pabrėžtina, kad vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymo teikimas.

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, priteisė iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą kiekvienam po 423 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, motyvuodamas tuo, jog bylos nagrinėjimo metu būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Atsakovas, nesutikdamas su tokia nutartimi, atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįsitikino, ar šiuo atveju kyla reali grėsmė dėl teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovei, neįvykdymo, nepatikrino ieškovės argumentų ar duomenų apie tai, ar atsakovas iš tiesų neteikia išlaikymo, ar gali mokėti tokio dydžio vaikų išlaikymo dydį, kai pačios ieškovės finansinė padėtis yra ženkliai geresnė ir ji gauna vaiko pinigus iš valstybės. Atsakovas tvirtina, kad jis nedelsiant sumokėjo pinigus pagal priimtą teismo nutartį ir visą laiką teikė išlaikymą vaikams, mokėjo komunalinius mokesčius, tvarkė bendrą nekilnojamąjį turtą, bendravo su šeima, šventė šventes, ką patvirtina ir ieškovės procesinis elgesys, nes ji neprašo priteisti išlaikymo įsiskolinimo ir neteikia teismui procesinių dokumentų dėl santuokos nutraukimo. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė šiuo metu tiesiog manipuliuoja teisiniais vaikų išlaikymo klausimais, siekdama gauti didesnę nekilnojamojo turto dalį, kuri realiai jai nepriklauso, tiesiogiai vengia bendrauti su atsakovu, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog atsakovas nevykdys savo prievolės išlaikyti vaikus.

22. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta atsakovo teiginius apie atsakovo nepilnamečiams vaikams teikiamą išlaikymą. Byloje nėra pateikta, o ir atsakovas su atskiruoju skundu, nepateikė įrodymų apie nuolatinį pakankamo dydžio išlaikymo vaikams teikimą. Su atskiruoju skundu pateikti mokėjimo pavedimai (2026 m. sausio 26 d. atsakovo atliktas mokėjimo pavedimas ieškovei 1 200 Eur sumai, vykdant skundžiamą teismo nutartį, mokėjimo paskirtyje nurodant „alimentai vaikams”, 2025 m. gruodžio 21 d. atliktas mokėjimo pavedimas 200 Eur nepilnametei dukrai L. Š., mokėjimo paskirtyje nurodant „pinigai dukrai“; 2025 m. gruodžio 21 d. atliktas mokėjimo pavedimas 100 Eur nepilnamečiam sūnui E. Š., mokėjimo paskirtyje nurodant „pinigai sūnui“) neįrodo, kad atsakovas tinkamai ir reguliariai vykdo pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti pakanka pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista vaikų išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu. Prioritetas turi būti teikiamas vaikų interesų apsaugai.

23. Aplinkybė, kad ieškovė ieškinyje nereiškia reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, neprašo nutraukti santuoką, pati savaime nėra įrodymas, jog atsakovas tinkamai teikė išlaikymą vaikams. Ieškovė turi teisę šioje byloje pildyti ieškinio reikalavimus ir pareikšti tiek reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, tiek ir reikalavimą dėl santuokos nutraukimo.

24. Taigi, nesant duomenų, kad atsakovas tinkama apimtimi vykdo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą kiekvienam iš nepilnamečių vaikų, įvertinęs, jog nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą.

25. Pažymėtina, kad atsakovas, nepateikdamas jokių konkrečių skaičiavimų, atskirajame skunde teigia, kad iš atsakovo kiekvienam iš nepilnamečių vaikų turėtų būti priteista ne didesnė nei 250 Eur išlaikymo suma, kuri, atsakovo vertinimu, yra pakankama šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Taigi, atsakovas ir neneigia aplinkybės, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, neteiktų šalių nepilnamečiams vaikams didesnio nei 250 Eur išlaikymo arba jį teiktų nereguliariai ir nepakankamą, kaip yra šiuo metu, nepaisant ieškovės argumentų ir nesutikimo su atsakovo nurodyta išlaikymo suma.

26. Atsakovo atskirojo skundo teiginių apie ieškovės geresnę nei atsakovo turtinę padėtį ir asakovo negalėjimą teikti priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, taip pat nepatvirtina byloje esantys duomenys. Atsakovo su atskiruoju skundu pateikta pažyma apie jam apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas laikotarpiu nuo 2024 m. liepos mėn. iki 2025 m. gruodžio mėn., anot kurios, atsakovo darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 180 Eur, nėra pakankama preliminariai spręsti, kad priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams neatitinka atsakovo turtinės padėties. Pats atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad visą laiką teikė išlaikymą vaikams, mokėjo komunalinius mokesčius, pateikė įrodymus, kad 2025 m. gruodžio mėn. tiesiogiai vaikams pervedė 300 Eur, o 2026 m. sausio mėn. – ieškovei 1 200 Eur sumą vaikų išlaikymui, kas iš esmės neatitinka atsakovo gaunamų pajamų ir leidžia preliminariai vertinti, kad atsakovas disponuoja didesnėmis pajamomis, nei įrodinėja su atskiruoju skundu pateiktais rašytiniais įrodymais.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su šalių galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.

28. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių nepilnamečių vaikų amžių (16, 15 ir 11 metų), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams po 423 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, net ir įvertinus gaunamą 360 Eur valstybės paramą, nėra per didelis laikinai užtikrinti jų būtinuosius poreikius. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs įrodymus apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį, sprendžia, kad šalių nepilnamečiams vaikams priteistas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovo teises ir teisėtus interesus, jis turi galimybę teikti nepilnamečiams vaikams nustatyto dydžio laikiną išlaikymą. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovo darbingumo lygis yra sumažėjęs, dėl ko jis turėtų ribotas galimybes dirbti.

29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

30. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi priteisdamas laikiną išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 423 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, preliminariai tinkamai atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ir taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro. Dėl nurodyto skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Kiti neaptarti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apeliacine tvarka apskundus pirmosios instancijos teismo tarpinį procesinį sprendimą, byla dėl ginčo esmės išlieka pirmosios instancijos teismo dispozicijoje, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacine ar kasacine tvarka ginčijant tarpinius pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus, tarp šalių turi būti paskirstomos pirmosios instancijos teismui priimant baigiamąjį teismo procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).

33. Remiantis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant atskirąjį skundą, atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.