- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- e2S-1477-866/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20495-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Atsakovas
- V. Č.
- Kategorijos
- 3.1.7Civilinio proceso įstatymai, jų aiškinimas ir taikymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pateiktu teismui ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 22 136,79 Eur žalos atlyginimo, 5 534,20 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei areštuoti atsakovui priklausantį turtą pareikštų reikalavimų ribose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apdylinės teismas 2019 liepos 10 d. nutartimi prašymą tenkino ir nutarė UAB „Vilniaus saugaus eismo centras“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštuoti atsakovui V. Č. nuosavybės teise priklausantį 27 670,99 euro (dvidešimt septynių tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimties eurų 99 ct) sumai nekilnojamąjį turtą ir/ar kilnojamąjį turtą, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti atsakovei turtines teises, pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškovais, valstybe.
3. Teismas nurodė, kad ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia aplinkybe, jog prašoma priteisti suma yra didelė kaip fiziniam asmeniui, atsakovas vengia atsiskaityti su ieškovu ir nesiekia bendradarbiauti. Teismas padarė išvadą, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu apeliantas V. Č. paršo panaikinti 2019 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-26490-734/2019 ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.
5. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nėra nustatytas preliminarus ieškinio pagrįstumas. Pažymi, kad skundžiama nutartis yra grindžiama tuo, jog ieškinio suma kaip fiziniam asmeniui yra didelė. Atsakovas su tokiais skundžiamos nutarties argumentais nesutinka, kadangi atsakovas turi pakankamai turto įvykdyti tokį reikalavimą, be to, teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemonės turėjo nustatyti atsakovo galimą nesąžiningumą. Šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės taikytos nukrypstant nuo teismų suformuotos praktikos.
Atsiliepimas
6. Atsakovas nurodo, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas/patalpa - butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro išrašo kopija pridedama, Priedas Nr. 1), žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro išrašo kopija pridedama, Priedas Nr. 2). Šiuo metu turto reali vertė yra daug didesnė nei nustatyta registrų centro, nepaisant to, pažymi, jog pagal Registrų centro duomenis atsakovui priklausančio turto vertė viršija ieškinio sumą, turto vertė yra 38 804,00 Eur. Taigi, atsakovas yra pajėgus įvykdyti palankų ieškovui teismo sprendimą, jis turi pakankamai turto, gauna pastovias pajamas, todėl prašoma priteisti suma atsakovui nėra itin didelė.
7. Atsiliepimu ieškovas UAB „Vilniaus saugaus eismo centras“ su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, kad į bylą pateikto buto, esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro išrašo eilutėje „Žymos“ 8.1 punkte matyti įrašas „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“, kuris galioja dar nuo 2003 m. Šia aplinkybę atsakovas bandė nuslėpti tiesiog nepasisakydamas dėl jos ir nepateikdamas jokių atsakovo įsiskolinimo mastą patvirtinančių įrodymų. Kadangi nekilnojamajam daiktui nustatytas suvaržymas, negali būti laikoma, kad atsakovas turi turto, kurio vertė lygi visai aptariamo buto vertei. Be to, aplinkybė, kad atsakovas slepia tai, jog jo turtas suvaržytas, kreditoriui leidžia manyti, kad atsakovas galimai turi ir daugiau kreditorių, turinčių reikšmingas reikalavimo teises į atsakovą, kuriuos vengia nurodyti. Galiausiai, aptariamo turto vertė nustatyta prieš 16 m., todėl per šį laiką turtas yra nudėvėtas, o jo vertė, atitinkamai, sumažėjusi.
8. Iš į bylą pateikto žemės sklypo, esančio Anykščių raj. sav., Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad tik 140/281 šio sklypo dalis priklauso atsakovui. Pažymėtina ir tai, kad iš pateikto išrašo matyti, jog žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra vos 2312 Eur (vertė nustatyta 2008 m. - visuotinai žinoma, kad būtent 2008 m. nekilnojamojo turto kainos Lietuvos Respublikoje buvo itin aukštos), todėl šiai dienai, tikėtina, yra mažesnė. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl karininko išmokos, pensijos dydžio, individualios veiklos pajamų, individualios veiklos rūšies ir pan. Dėl šios priežasties atsakovo teiginiai yra deklaratyvūs ir neįrodyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl pateiktų įrodymų prijungimo.
10. Ieškovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius jo teiginius dėl galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės neegzistavimo. Kadangi pateikti duomenys susiję su nagrinėjamu dalyku, ieškovo pateikti įrodymai prijungtini (CPK 314 straipsnis).
Dėl teismo nutarties pagrįstumo.
11. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo V. Č. atžvilgiu ir areštavo asmens turtą ieškinio sumai, t. y. 27 670,99 eurų sumai.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme nustatytos dvi privalomosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (tikėtinai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas (žr.pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1547-180/2018).
13. Pažymėtina, kad pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 puntą, 178 straipsnį prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes.
14. Remiantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, t. y. jos turėtų būti parenkamos taip, kad nė vienai iš šalių nebūtų suteiktas nepagrįstas pranašumas ir nebūtų varžomos vienos proceso šalies teisės daugiau, negu yra būtina jų taikymo tikslams pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, lemia teismo pareigą vienodai įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti prioriteto, o ekonomiškumo bei teisingumo principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Be kita ko, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos (parenkamos) taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Tai suponuoja būtinumą užtikrinti, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės būtų proporcingos jomis siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1035-178/2017).
15. Pagal ieškinio reikalavimą matyti, jog ieškinys reiškiamas dėl 22 136, 79 Eur žalos atlyginimo ir 5 534, 20 Eur palūkanų. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas pažeidė juridinio asmens valdymo organo pareigas ir neteisėtai pasisavino įmonės lėšas. Taigi, priešingai, nei nurodo atsakovas, nagrinėjamu atveju aiškus tiek ieškinio faktinis, tiek teisinis pagrindas, kas suponuoja išvadą, jog preliminariai ieškinys pagrįstas. Atsakovo apeliavimas į tai, kad jis yra pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, kadangi turi nekilnojamojo turto ir gaunas pajama, nepagrįstas, kadangi nors apeliantas ir nurodo, kad turi butą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą matyti, jog šis turtas yra areštuotas Vilniaus apygardos prokuratūros ir dar apsunkintas hipoteka. Atsakovas nepateikė duomenų, kad žemės dalies sklypo, esančio Anykščių raj. sav., vertė kaip ir jo gaunamos pajamos būtų pakankami ieškinio reikalavimų užtikrinimui. Be kita ko, nekilnojamasis turtas nėra likvidus turtas. Pažymėtina, kad atsakovas teigdamas, kad jo finansinė būklė pakankamai gera ieškinio reikalavimų užtikrinimui, turi teisę į teismo depozitinę sąskaitą įnešti ieškinio reikalavimo dydžio sumą (CPK 148 straipsnio 2 dalis).
16. Atsižvelgiant į tai, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas tik preliminarus ginčo dalyko vertinimas bei įvertinama galima grėsmė palankaus teismo sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šioje stadijoje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino turimus duomenis, galimą grėsmę bei laikinosios apsaugos priemonės proporcingumą ir pagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra laikino pobūdžio, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės 2019 m. liepos 10 d. nutartis paliktina nepakeista.
18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.