- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-05
- Bylos Nr.
- e2A-474-603/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14762-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- T. J. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui T. J. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo T. J. L. 1 130,43 Eur negrąžinto kredito, 108,55 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. gegužės 7 d.), 31,50 Eur sandorio sudarymo mokesčio, 14,58 Eur mėnesinio tvarkymo mokesčio, 23,90 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. gegužės 7 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. liepos 20 d.), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „General Financing“ ir atsakovas 2022 m. rugpjūčio 26 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 900104617070001, pagal kurią pradinė kreditorė UAB „General Financing“ suteikė atsakovui 1 350 Eur kreditą 9 mėn. terminui, (palūkanų norma – 33,5 proc.), kredito grąžinimo data – 2023 m. liepos 20 d. Pagal pirmiau nurodytą sutartį atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka mokėti pastovias mėnesines įmokas bei sumokėti bendrą vartojimo kredito sumą. Ieškovės teigimu, atsakovas netinkamai vykdė minėtą sutartį, todėl sutartis su atsakovu 2023 m. gegužės 7 d. buvo vienašališkai nutraukta. Pradinė kreditorė UAB „General Financing“ 2020 m. lapkričio 25 d. pasirašė su ieškove reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią atlygintinai perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovą.
3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo T. J. L. 1 130,43 Eur negrąžinto kredito, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (1 130,43 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25,04 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitos ieškinio dalies netenkino. Taip pat valstybės naudai priteisė iš atsakovo 5,73 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas pradinės kreditorės UAB „General Financing“ ir atsakovo 2022 m. rugpjūčio 26 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 900104617070001, kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovui 1 350 Eur kreditą 9 mėn. terminui, laikė vartojimo kredito sutartimi. Todėl sprendė, kad aktualios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos XVIII1 skyriaus normos, kuriose reglamentuotas vartojimo sutarčių sudarymas bei vykdymas, taip pat CK šeštosios knygos XLIII skyriaus normos, kuriose reglamentuotas kredito sutarčių sudarymas bei vykdymas, taip pat Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ), kuriuo įgyvendinta 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB, normos. Akcentuotina, kad teismas turi pareigą ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) vertinti vartojimo kredito sutarčių sąžiningumą. Ši teismo pareiga nuosekliai pabrėžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
6. Teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai ieškinio reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito sutarties (nepriklausomai nuo to, ar ieškovė yra vartojimo kredito davėja, ar jos teisių perėmėja), byloje privalo būti pateikti vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo duomenys, kadangi vartojimo kredito davėjo pareigos prieš suteikiant vartojimo kreditą įvertinti kredito gavėjo kreditingumą tinkamas įvykdymas patenka į tokių bylų įrodinėjimo dalyką. Kartu pažymėjo, kad kredito davėjui įstatymo nustatyta kreditingumo vertinimo pareiga yra imperatyvi, taip pat jam tenka aplinkybių, patvirtinančių, kad jis vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo pareigą atliko tinkamai, įrodinėjimo našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 65 punktas). Laikė, kad svarbu įvertinti, ar ieškovė (pradinės kreditorės teisių peremėja) tinkamai įvykdė VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą įvertinti atsakovo kreditingumą prieš suteikdama jam kreditą.
7. Teismas sprendė, kad ieškovės teiginiams apie atsakovo kreditingumo vertinimą pagrįsti pateiktas vienintelis įrodymas – kreditingumo vertinimo lentelės fotonuotrauka nėra aiškus įrodymas, kadangi nėra nenurodytas šio įrodymo šaltinis, t. y. iš kur šis dokumentas gautas, kas jį parengė; dokumentas nepasirašytas; nenurodyta kokių duomenų (registrų bei informacinių sistemų) pagrindu atlikti dokumente esantys įrašai (ar šiuos duomenis pateikė kredito gavėjas, ar kredito davėja pati juos gavo ir iš kokių šaltinių); ar duomenys atitinka registruose bei informacinėse sistemose esančią informaciją. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė jokių detalesnių paaiškinimų dėl atsakovo kreditingumo vertinimo nepateikė, nenurodė kokius konkrečiai veiksmus atliko ar kokius duomenis vertino tikrindama atsakovo mokumą, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad darė užklausas įvairiose duomenų bazėse bei informacinėse sistemose, taip pat kokius duomenis surinko atsakovo kreditingumui įvertinti, o teismui pasiūlius apsvarstyti galimybę pateikti rašytinius įrodymus (paaiškinimus) dėl atlikto atsakovo kreditingumo vertinimo (gautus registrų duomenis iš pradinei kreditorei prieinamų sistemų), nurodė, kad pateiktas pirminės kreditorės kreditingumo vertinimo išrašas ir papildomai išrašas nebus teikiamas.
8. Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių tinkamą atsakovo kreditingumo vertinimo pareigos įvykdymą, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog pradinė kreditorė tinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo (atsakovo) kreditingumą. Nustatęs faktą, kad vartojimo kredito davėja neįvykdė VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos dėl vartojimo kredito gavėjo kreditingumo įvertinimo, sprendė kredito davėjai taikyti VKĮ įtvirtintas teisines pasekmes ir netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 108,55 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 31,50 Eur sandorio sudarymo mokesčio, 14,58 Eur mėnesinio tvarkymo mokesčio ir 23,90 Eur negautų pajamų, kurias sudaro mokėjimo palūkanos pagal sutartį, jei ji nebūtų buvusi nutraukta, netenkintinas (VKĮ 8 straipsnio 7 dalis).
9. Byloje nesant įrodymų, kad atsakovas su pradine kreditore ar jos teisių perėmėja, t. y. ieškove, būtų atsiskaitęs,ir įvertinęs tai, kad atsakovas atsiliepimo nepateikė ir prievolės ieškovei neginčijo, teismas sprendė ieškovei iš atsakovo priteisti 1 130,43 Eur negrąžinto kredito (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, CPK 6.873 straipsnis).
10. Teismas taip pat sprendė priteisti ieškovei iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1 130,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
11. Teismas proporcingai patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nustatė, kad teismo sprendimu patenkintų reikalavimų suma sudaro 86,36 proc. visų pareikštų reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 86,36 proc. bylinėjimosi išlaidų, t. y. 25,04 Eur (29 x 86,36 proc.). Remdamasis analogiška procentine patenkintų/atmestų reikalavimų išraiška paskirstė ir valstybei priteistinas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
12. Ieškovė UAB „Legal Balance“ pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą tose dalyse, kuriose ieškinys buvo netenkintas ir ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pirminis kreditorius arba kredito davėjas netinkamai įvertino atsakovo kreditingumą. Teismui pateiktas išrašas iš vartojimo kredito sutarties Nr. 900104617070001, kuriame nurodyta vidutinė įsipareigojimų suma pagal visas kredito sutartis, planuojamų prisiimti įsipareigojimų suma, vidutinė pajamų suma iš visų šaltinių, nurodyti pajamų šaltiniai, informacija apie planuojamų tvarių pajamų pokytį, kredito gavėjo įsipareigojimų finansų įstaigoms ir tvarių pajamų santykį. Po kredito gavėjo pateikta informacija pridėta pastaba, kurioje nurodyta, jog informacija bus tikrinama registruose ir informacinėse sistemose, o ieškovės pateiktoje lentelėje nurodyta informacija apie atsakovo mokumą ir turimus įsipareigojimus, pajamas bei įvertintos atsakovo galimybės tinkamai vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus;
12.2. pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 13 d. nutartyje pasiūlė ieškovei pateikti įrodymus apie kreditingumo vertinimą. Ieškovė patikslino, jog kreditingumo vertinimo išrašas buvo pridėtas šalinant trūkumus, todėl ieškovė padarė prielaidą, kad pirmos instancijos teismas nepamatė informacijos;
12.3. kredito davėjas tinkamai įvertino atsakovo kreditingumą, todėl ieškinys turėtų būti tenkinamas pilna apimtimi. Kredito gavėjo pateikta informacija yra tikrinama pateikiant užklausą į viešuosius registrus, pasiūlymas dėl vartojimo kredito išdavimo buvo pateikimas tik gavus atsakymus. Gauta informacija pateikiama suprantama forma lentelės pavidalu, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, jog kreditorius nesiėmė aktyvių veiksmų patikrinti kredito gavėjo kreditingumą, nepagrįstas. Be to, pirmosios instancijos teismas neprašė patikslinti duomenų ir nenurodė, kad turimos informacijos nepakanka kreditingumui įvertinti.
13. Atsakovas T. J. L. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
16. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo taikytos VKĮ įtvirtintos pasekmės konstatavus, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad pradinė kreditorė tinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo (atsakovo) kreditingumą, teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Byloje nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „General Financing“ ir atsakovo 2022 m. rugpjūčio 26 d. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 900104617070001, kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovui 1 350 Eur kreditą 9 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 274,16 Eur palūkanų (palūkanų norma – 33.5 proc.), 202,50 Eur sandorio sudarymo mokesčio ir 43,74 Eur tvarkymo mokesčio, kredito grąžinimo data – 2023 m. liepos 20 d. Byloje ginčo nekyla, kad atsakovas sumokėjo ieškovei 2 įmokas pagal mokėjimo grafiką ir dalį 3 įmokos, tačiau atsakovas daugiau neatliko nė vienos įmokos pagal sutartyje nustatytą grafiką.
19. Pradinė kreditorė UAB „General Financing“ 2023 m. gegužės 7 d. vienašališkai nutraukė kredito sutartį (2023 m. balandžio 14 d. SMS pranešimas). Atsakovas liko skolingas 1 130,43 Eur negrąžinto kredito, 108,55 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. gegužės 7 d.), 31,50 Eur sandorio sudarymo mokesčio, 14,58 Eur mėnesinio tvarkymo mokesčio, 23,90 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. gegužės 7 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. liepos 20 d.).
20. Nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „General Financing“ 2020 m. lapkričio 25 d. su ieškove pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-10/03, pagal kurią atlygintinai perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovą. Ieškovė 2023 m. gegužės 16 d. pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimą.
21. VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 11 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti, be kita ko, pateikti išsamius paaiškinimu ir įrodymus, iš kurių būtų galima nustatyti, kad sudarant sutartį su atsakovu buvo tikrintas jo mokumas, kaip jis buvo tikrintas, kokie mokumo vertinimo rezultatai. Ieškovė 2023 m. spalio 17 d. prašymu šalindama teismo nustatytus ieškinio trūkumus be kita ko pateikė atsakovo kreditingumo vertinimo lentelės fotonuotrauką. Teismas, remdamasis CPK 179 straipsnio 1 dalimi, 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi skirdamas bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pasiūlė ieškovei apsvarstyti galimybę pateikti papildomus rašytinius įrodymus (paaiškinimus) dėl atlikto atsakovo kreditingumo vertinimo (gautus registrų duomenis iš pradinei kreditorei prieinamų sistemų), pažymėdamas, kad kreditingumo vertinimo pareigos tinkamo įvykdymo įrodinėjimo našta tenka būtent vartojimo kredito davėjai. Ieškovė 2023 m. lapkričio 24 d. pateiktame prašyme nurodė, kad šalindama trūkumus ji pateikė pradinės kreditorės kreditingumo vertinimo išrašą ir papildomai išrašo neteiks. Nenustatyta, kad ieškovė iki teismo posėdžio pradžios būtų pateikusi kokius nors papildomus įrodymus apie atsakovo kreditingumo vertinimą (CPK 178 straipsnis).
23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą atsakovo kreditingumo vertinimo lentelės fotonuotrauką, laikė, kad toks įrodymas nėra pakankamas aplinkybei, jog buvo įgyvendinta kredito davėjo pareiga įvertinti atsakovo kreditingumą, pagrįsti, jis stokoja reikšmingų duomenų, todėl taikė VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas pasekmes ir nepriteisė 108,55 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 31,50 Eur sandorio sudarymo mokesčio, 14,58 Eur mėnesinio tvarkymo mokesčio ir 23,90 Eur negautų pajamų, kurias sudaro mokėjimo palūkanos pagal sutartį, jei ji nebūtų buvusi nutraukta.
24. Apeliantė nesutinka, kad šioje byloje egzistavo pagrindas taikyti VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas teisines pasekmes, nurodo, kad teikti duomenys apie tai, kad buvo vertintas atsakovo kreditingumas, o kredito gavėjo pateikta informacija yra tikrinama pateikiant užklausą į viešuosius registrus ir gauta informacija pateikiama lentelėje. Be to, pirmosios instancijos teismas neprašė patikslinti duomenų ir nenurodė, kad byloje pateikti duomenys nepakankami aplinkybei, jog vartojimo kreditas išduotas įvertinus kreditingumą, konstatuoti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiai apeliantės pozicijai, pažymėdamas, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinių įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178, 185 straipsniai).
25. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 179 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 11 d. nutartyje balandžio 14 d. nutartimi be kita ko nurodė ieškovei pateikti ieškovei paaiškinimus ir įrodymus, susijusius su atsakovo kreditingumo vertinimu, taip pat ir 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi skirdamas bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka pasiūlė ieškovei apsvarstyti galimybę pateikti papildomus rašytinius įrodymus (paaiškinimus) dėl atlikto atsakovo kreditingumo vertinimo (gautus registrų duomenis iš pradinei kreditorei prieinamų sistemų), išaiškindamas, kad kreditingumo vertinimo pareigos tinkamo įvykdymo įrodinėjimo našta tenka būtent vartojimo kredito davėjai. Taigi ieškovei buvo suteikta galimybė pateikti į bylą atitinkamus įrodymus, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė daugiau papildomų įrodymų apie tai, kaip buvo vertintas atsakovo kreditingumas prieš suteikiant, kreditą, nepateikė, pažymėdama, kad byloje tokius įrodymus (lentelę) pateikė. Todėl apeliantės argumentai, jog teismas neprašė patikslinti duomenų, atmestini kaip nepagrįsti. Kita vertus, kaip jau minėta, civilinėse bylose galioja rungtyniškumo principas ir įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri siekia atitinkamo teisinio rezultato. Taigi teismas 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi pagrįstai atkreipė apeliantės dėmesį į tai, kad apeliantė iki paskirtos teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka datos turi galimybę pateikti papildomus įrodymus dėl atlikto atsakovo kreditingumo pateikti. Tai, kad, kaip teigia apeliantė, neteisingai suprato apylinkės teismo pasiūlymą, neturi teisinės reikšmės įrodinėjimo naštos paskirstymui ar įrodymų vertinimui bei nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nesuteikė apeliantei galimybės pagrįsti savo teiginius dėl atsakovo kreditingumo įvertinimo.
26. Teikdama apeliacinį skundą apeliantė įrodinėja, kad jos pateikti duomenys - kreditingumo vertinimo lentelės fotonuotrauka pagrindžia aplinkybę apie vertintą atsakovo kreditingumą, apeliacineiame skunde nurodo, kad buvo tikrinti registrų duomenys apie atsakovą ir tik tuomet priimamas sprendimas dėl paskolos suteikimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo pozicija, kad toks įrodymas, koks yra pateiktas aplinkybei, jog pradinė kredito gavėja įgyvendino savo pareigą patikrinti atsakovo kreditingumą, nėra pakankamas jai pagrįsti. Visų pirma, kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, lentelės turinys stokoja reikšmingos informacijos, kadangi nėra aišku, kokie registrai tikrinti, kas tikrino registrus, nėra aišku, kas tokio dokumento rengėjas, kaip jis sudaromas. Dokumentas nėra pasirašytas. Antra, nėra aišku ar duomenys dokumente gauti iš atitinkamų registrų duomenų bazių ar šiuos duomenis pateikė pats kredito gavėjas, ar duomenys šiame dokumente atitinka registruose bei informacinėse sistemose esančią informaciją. Trečia, apeliantės argumentams, jog tikrinti registrai, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, todėl jie vertinti kaip deklaratyvaus pobūdžio. Taigi tai, kad priimtas nepalankus ieškovei sprendimas, nulėmė ne neteisingas įrodymų vertinimas pirmosios instancijos teisme, o pačios apeliantės pasirinktas reikštų reikalavimų įrodinėjimo būdas.
27. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkindamas iš dalies įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai ir išsamiai išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo tenkinti ir apeliacinio skundo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovės patirtų pirmosios instancijos teisme priteisimo. Atmetus apeliacinio skundo reikalavimus, apeliantė neįgijo teisės į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1,3 dalys, 302 straipsnis).
29. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas)
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti ieškovės apeliacinio skundo.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.