Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-07-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-765-149-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-11
Bylos Nr.
1A-765-149-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Leonarda Gurevičienė (pirm.), Regina Pocienė, Vladislavas Lenčikas
Nuteistasis
L. S.
Kategorijos
  • 2.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas Pranešėja L.Gurevičienė Byla Nr. 1A – 765/2011

Teisėja L.Leipuvienė Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. liepos 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,teisėjų Reginos Pocienės, Vladislavo Lenčiko,sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant nuteistajai (civilinei atsakovei) L. S.,nuteistosios (civilinės atsakovės) atstovui Rimantui Astrauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios L. S. ir jos atstovo Rimanto Astrausko skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-24 nutarties, kuria atmesti L. S. ir jos atstovo R.Astrausko prašymai dėl baudžiamojoje byloje priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti sumažinimo (įskaitymo) ir išdėstymo nuosprendžio dalyje dėl priteistų iš L. S. sumų nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams vykdymo sustabdymo, bylos nagrinėjimo sustabdymo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą ir pateiktą medžiagą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendžiu L. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. nuteista 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir pritaikius BK 67 str., 2 d. 1 p., 68 str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus.

Nuosprendžiu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. R., Aldonos Rakauskienės, L. Č. ir R. V. civiliniai ieškiniai patenkinti visiškai, UAB „Rugelis” – iš dalies ir iš L. S. priteista:

- nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. R. 98 273,6 Lt neturtinės žalos ir 1000 Lt išlaidų advokato paslaugoms atlyginti;

- nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A.Rakauskienei 100 000 Lt neturtinės žalos ir 1000 Lt išlaidų advokato paslaugoms atlyginti;

- nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. Č. 12 000 Lt neturtinės žalos;

- nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. V. 5000 Lt neturtinės žalos.

Iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteista: civiliniam ieškovui V. R. 4162,89 Lt turtinės ir 1726,4 Lt neturtinės žalos; civilinei ieškovei A.Rakauskienei 18 909,15 Lt turtinės žalos; civiliniam ieškovui UAB „Rugelis“ – 3744 Lt.

Vilniaus apygardos teisme 2011-05-30 gautas nuteistosios ir civilinės atsakovės L. S. bei jos atstovo R.Astrausko apeliacinis skundas dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-24 nutarties, kuria atmestas L. S. ir jos atstovo R.Astrausko prašymai dėl baudžiamojoje byloje priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti sumažinimo (įskaitymo) ir išdėstymo nuosprendžio dalyje dėl priteistų iš L. S. sumų nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams vykdymo sustabdymo, bylos nagrinėjimo sustabdymo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Šalies argumentai

Savo skundu apeliantai prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartį dėl teikimo Nr. T-74-137/2011 baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-732/2007 m. ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo; atidėti šios bylos nagrinėjimą iki, kol Lietuvos Respublikos Seimas priims sprendimą pagal jų pateiktą peticiją „Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo“; sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl:

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2004 m. kovo 5 d. redakcija) 11 straipsnio 1 dalies ta apimtimi, kuria buvo nustatytas maksimalus 500 eurų draudiko atlygintinos neturtinės žalos atlyginimo dydis, prieštaravimo Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui nustatymo,Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 1 dalies ta apimtimi, kuria nėra nustatytos aiškios socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitymo į atlygintinos žalos dydį ribos, tokio įskaitymo atvejai ir sąlygos bei žalos/išmokos rūšys,

taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 3 dalies ta apimtimi, kuria nėra nustatyta aiški draudimo išmokas išmokėjusių socialinio draudimo įstaigų regreso teisės į žalą padariusį asmenį taikymo apimtis, tokio taikymo atvejai ir sąlygos bei žalos/išmokos rūšys, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui nustatymo.

Šalies argumentai

Apeliantai savo skunde (t.4 b.l. 51-61) iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kuriais jie grindė savo ankstesnius skundus bei prašymus, adresuotus Molėtų rajono apylinkės teismui (t. 1 b.l 1-5, 80-81, 88-91, 154-164, t.2 b.l. 27-32, t.3 b.l. 28-32), Vilniaus apygardos teismui (t.1 101-107,) bei Vilniaus rajono apylinkės teismui ( t.2, b.l. 80, t.4, b.l. 13, 23-29).

Teismo posėdyje nuteistoji (civilinė atsakovė) ir jos atstovas prašo skundą tenkinti.

Nuteistosios (civilinės atsakovės) L. S. ir jos atstovo Rimanto Astrausko apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2005-06-14, nuosprendis įsiteisėjo 2007 m. lapkričio mėnesį. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartimi nuteistosios L. S. apeliacinis ir kasacinis skundai dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendžio buvo atmesti. 2009 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartimi L. S. atleista nuo laivės atėmimo bausmės. Iki šiol nusikaltimu padaryta žala neatlyginta.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BPK 346 str. 1 d. nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra privalomas visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

BPK 361 str. numato nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimo galimybę, tai yra teismas turi teisę nuosprendžio vykdymo metu priimti sprendimus: panaikinti kardomąją priemonę tais atvejais, kai išteisinamajame nuosprendyje arba nuosprendyje, kuriuo kaltinamasis nuteistas ir nuo bausmės atlikimo atleistas, nenurodyta, kad kardomoji priemonė panaikinama; panaikinti priemones civiliniam ieškiniui, turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, jeigu šios priemonės išteisinamajame nuosprendyje ar nuosprendyje, kuriuo ieškinys atmestas arba turto konfiskavimas netaikomas, nepanaikintos; įskaityti kardomąjį kalinimą į bausmės atlikimo laiką, jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas arba įskaitytas netiksliai; įskaityti atliktą bausmę, kai bausmė paskirta pagal kelis nuosprendžius, jeigu atliktoji bausmė teismo nuosprendžiu neįskaityta arba įskaityta netiksliai; taip pat sprendimus dėl nuosprendyje nepaskirtos ar netinkamai paskirtos bausmės vykdymo įstaigos rūšies; dėl daiktinių įrodymų, jeigu jų klausimas neišspręstas teismo nuosprendyje; dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje; dėl be priežiūros likusių nuteistojo vaikų likimo ir jų atidavimo artimiesiems giminaičiams, kitiems asmenims ar įstaigoms globoti ar rūpintis, jeigu šių klausimų teismas neišsprendė nuosprendyje; dėl darbo arba veiklos patikslinimo, jeigu nuosprendyje, kuriuo paskirta teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmė, tiksliai nenurodytas darbas ar veikla; dėl klaidingai nuosprendyje užrašyto nuteistojo vardo, pavardės ar kitų biografijos duomenų, taip pat rašybos ir aritmetinių klaidų ištaisymo ir kitokių netikslumų. Teismas taip pat gali pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo. Teismas gali priimti sprendimą: dėl papildomai rasto nuteistojo iki nuosprendžio priėmimo įgyto turto, kurį pagal įstatymus reikia konfiskuoti, konfiskavimo; dėl daiktų ir reikmenų, kuriuos pagal teismo nuosprendį reikia konfiskuoti, sąrašo patikslinimo, jeigu nuosprendyje nurodyta, kad konfiskuojama nuteistajam priklausančio turto dalis, bei dėl kitokių neaiškumų, tačiau pažymėtina, kad visais atvejais, išsprendus dėl nuosprendžio kylančias abejones, negali būti keičiama nuosprendžio esmė.

BPK 113 str. 2 d. nustatyta, kad, jeigu nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

CPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismas turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti jo vykdymo tvarką. Tačiau sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti, bet toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojai neturi patirti nepagrįstų nuostolių (kasacinės bylos Nr. 3K-3-495/2004, Nr. 3K-7-61/2011). Nagrinėjant tokį prašymą būtina atsižvelgti į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (kasacinė byla Nr. 3K-3-594/2006).

Taigi, CPK 284 str. nustatyta tvarka gali būti sprendžiami tik sprendimo įvykdymo atidėjimo, išdėstymo ar vykdymo tvarkos pakeitimo klausimai, bet šia tvarka negali būti svarstomas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo pagrįstumas, kadangi tai susiję su įsiteisėjusio nuosprendžio peržiūrėjimu ir prieštarauja LR BPK 361 str. 1 d., 113 str. 2 d.

Nuteistosios ir jos atstovo argumentai jog teismo skiriamos neturtinės žalos dydis turi būti proporcingas padarytai turtinei žalai bei nuteistosios turtinei padėčiai yra nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 26 d. nutartyje Nr. 2K-204/2009 konstatavo, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai, apie kuriuos išsamiai nurodyta teismų sprendimuose. Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nelygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Tai yra pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms.

Vilniaus rajono apylinkės teismas, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistosios L. S. ir jo atstovo R.Astrausko prašymus, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, išsamiai ir argumentuotai pasisakydamas dėl kiekvieno nuteistosios ir jos atstovo prašymo, pagrįstai atsakė juos tenkinti (t.4. b.l. 38-47).

Nuteistoji L. S. ir jos atstovas R.Astrauskas, vadovaudamiesi deklaratyviais teiginiais bei subjektyvia nuomone dėl jiems nepalankaus apylinkės teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nurodydami tuos pačius reikalavimus, pagrįstus tais pačiais argumentais, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti ar pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-24 nutartį.

Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamą oficialią doktriną, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostata, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, reiškia, kad Lietuvoje, kaip teisinėje valstybėje, kiekvienam turi būti užtikrinta galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai).

Tačiau taip pat pažymėtina, kad, nors Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai garantuoja kiekvieno asmens, kurio teisės ar teisėti interesai pažeisti kreiptis į teismą, tačiau lygiai taip pat draudžia piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis.

Kolegija įžvelgia nuteistosios L. S. piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis požymius, kadangi ji, rašydama skundus ir prašymus įvairioms valdžios institucijoms, tuo pačiu akivaizdžiai vengia vykdyti 2007-11-07 įsiteisėjusį Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-24 nutartis, kuria atmesti L. S. ir jos atstovo R.Astrausko prašymai dėl baudžiamojoje byloje priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti sumažinimo (įskaitymo) ir išdėstymo nuosprendžio dalyje dėl priteistų iš L. S. sumų nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams vykdymo sustabdymo, bylos nagrinėjimo sustabdymo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistosios L. S. ir jos atstovo Rimanto Astrausko skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Leonarda GurevičienėTeisėjai (parašai) Regina PocienėV. L.Nuorašas tikras:Kolegijos pirmininkė Leonarda Gurevičienė