Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Radzevičienė, sekretoriaujant Danguolei Dubakienei, dalyvaujant ieškovės uždaros akcinės bendrovės „Ardena“ atstovui adv. Dominykui Vanhara, atsakovės Bauhof Group AS atstovams adv. padėjėjui Dariui Orlai, Irmai Janušauskaitei, trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje Greenstar OU atstovams adv. Artūrui Gutauskui, Tomui Venckui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ardena“ ieškinį atsakovei Bauhof Group AS, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje Greenstar OU, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Statybinių medžiagų mažmena“, bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Admivita“, dėl vienintelio akcininko padarytos žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Ardena“ su UAB „Statybinių medžiagų mažmena” (nuo 2006-10-09 iki 2008-01-07 pavadinimas UAB „Retail Development“; nuo 2008-01-07 iki 2013-10-24 - UAB „Bauhof LT“) buvo sudariusi prekių ar paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią tiekė prekes ar paslaugas. Nuo 2013 m. spalio mėnesio pabaigos UAB „Statybinių medžiagų mažmena” uždarė visas savo turėtas mažmeninių prekių parduotuves ir nutraukė veiklą. BUAB „Statybinių medžiagų mažmena” 2014 m. vasario 14 d. iškelta bankroto byla. Bankroto byloje patvirtintas trečios eilės kreditoriaus UAB „Ardena” finansinis reikalavimas 29 176,12 Eur sumai, bankroto procese su kreditoriumi nebuvo atsiskaityta. Ieškovės teigimu, UAB „Statybinių medžiagų mažmena” nemokumą sukėlė ir dėl to žalą ieškovei padarė vienintelio akcininko, Estijos Respublikos juridinio asmens Bauhof Group AS neteisėti veiksmai. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad tinkamai nevykdė savo įsipareigojimo remti bei finansuoti UAB „Statybinių medžiagų mažmena“ veiklą. Toks atsakovės įsipareigojimas užfiksuotas įmonės 2012 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte ir turėjo būti vykdomas bent jau iki 2014 m. gegužės 6 d. 2012 m. gruodžio 31 d. nepriklausomo auditoriaus išvadoje konstatuota, kad įmonės tęstinumas tiesiogiai priklauso nuo atsakovo teikiamos finansinės paramos. Šį įsipareigojimą atsakovas pažeidė 2013 m. Spalio mėn., kuomet nutraukė savo veiklą. Atsakovė sudarė prielaidas pasisavinti UAB „Statybinių medžiagų mažmena“ turtą: 2013 m. sausio 23 d. UAB „Statybinių medžiagų mažmena“ pasirašė paskolos sutartis su Estijos Respublikos juridiniu asmeniu Greenstar OU (toliau – Greenstar OU), pagal kurią ši bendrovė UAB „Statybinių medžiagų mažmena“ (tuo metu – UAB „Bauhof LT“) suteikė 850 000 Eur (2 934 880 Lt) paskolą su 12 proc. metinėmis palūkanomis, nors atsakovė buvo įsipareigojusi finansuoti bendrovę asmeniškai. Greenstar OU vadovas ir vienintelis akcininkas yra Jakob Ellehauge Sode, kuris kartu yra ir atsakovės stebėtojų tarybos narys, todėl galima laikyti, jog paskola buvo sudaryta tarp susijusių asmenų. Užtikrindama savo prievoles pagal paskolos sutartį UAB „Statybinių medžiagų mažmena“ įkeitė Greenstar OU savo turtą, prekes esančias apyvartoje, kurių vertė – 20 476 824,00 Lt (5 930 498,15 Eur), t. y. 7 kartus viršija paskolos sumą. Trečias asmuo Greenstar OU buvo įsteigta tik 2012 m. rugsėjo 6 d., likus vos keliems mėnesiams iki aukščiau nurodomos paskolos sutarties su trečiuoju asmeniu sudarymo, įmonės kapitalas sudarė 2508 Eur (8562,60 Lt). Nepaisant to, Greenstar OU suteikė paskolą UAB „Bauhof LT“, kurios dydis 339 kartus viršija jos įstatinį kapitalą. Ieškovė pažymėjo, jog aukščiau aptartos aplinkybės rodo atsakovės ir trečiųjų asmenų nesąžiningumą. Paskolos sutartis su bendrove Greenstar OU trečiojo asmens akcininko (atsakovo) buvo sugalvota vien tik tam, kad būtų suteikta galimybė atsakovui, pasinaudojant specialiai tam įsteigtu juridiniu asmeniu Greenstar OU pasiimti visą atsakovo turtą, tokiu būdu pažeidžiant ieškovės, kaip trečiojo asmens kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus. Jakob Ellehauge Sode viešai prisistato kaip atsakovo valdybos narys, turi itin didelės patirties, kuri būtų susijusi su investicijomis, bankininkyste bei kitomis verslo šakomis. Paskolos sutartis prieštarauja bet kokiai verslo logikai, pažeidžia BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ kreditorių interesus. Trečiajam asmeniui paskolos sutarties tarp jo ir Greenstar OU sudaryti iš viso nebuvo jokios būtinybės ar reikalingumo, kadangi jis turėjo įsipareigojimą mažiausiai iki 2014 m. gegužės 6 d. remti bei finansuoti trečiojo asmens veiklą. Atsakovas yra itin didelė bei finansiškai pajėgi įmonė, kuriam yra taikomi patys aukščiausi profesinio rūpestingumo, atidumo bei profesinio sąžiningumo standartai. Ieškovė įsitikinusi, kad atsakovas tyčia sugalvojo sudaryti tokią sutartį, pasinaudojant specialiai tam įkurtu susijusiu juridiniu asmeniu Greenstar OU. Atsakovas sukėlė žalą ieškovei, nes žinodamas tikrąją UAB „Statybinių medžiagų mažmena“ finansinę padėtį, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Trečias asmuo dar 2012 metais buvo faktiškai nemokus. 2012 m. gruodžio 31 d. UAB „Bauhof LT” nepriklausomo auditoriaus išvadoje aiškiai įvardijama, jog bendrovės nuosavas kapitalas ir grynasis apyvartinis kapitalas 2012 metų pabaigoje buvo neigiami. Auditoriaus išvadoje taip pat nurodyta, kad kyla labai didelės abejonės dėl bendrovės veiklos tęstinumo, jei akcininkas (atsakovas) nebekredituotų įmonės, kadangi UAB „Bauhof LT” iš esmės gyvavo iš akcininko suteikiamų paskolų. Taigi atsakovas dar 2012 metais žinojo, kad bendrovės nuosavas kapitalas yra neigiamas ir jau tada turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bylą nagrinėjant iš esmės ieškovės atstovas patikslino aplinkybę, kada ieškovės nuomone, akcininkui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nurodė, kad atsakovas privalėjo vietoje kreipimosi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes SMM buvo nemoki. 2013 m. spalio 15 d. pateikė teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, siekdama atitolinti bankroto procesą. Tretysis asmuo pakeitė pavadinimą iš rinkoje žinomo prekės ženklo „Bauhof“ į nežinomą ir niekuo neišsiskiriantį pavadinimą, tai rodo, kad nebuvo ketinta tęsti bendrovės veiklos. 2013 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apygardos teismas atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą BUAB „Statybinių medžiagų mažmena” dėl restruktūrizavimo bylai reikalingų pagrindų nebuvimo (dėl faktiškai nutrauktos veiklos). Atsakovas užuot kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, Vilniaus apygardos teismo nutartį apskundė atskiruoju skundu, taip siekiant dar labiau užvilkinti procesą. Iš karto po kreipimosi į Vilniaus apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo trečiojo asmens generalinis direktorius Patricijus Rauktys viešai spaudoje pareiškė, jog “nėra iki galo aišku, ar kompanijai pavyks išvengti bankroto“. Buvo visos sąlygos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo nesąžiningų veiksmų bei patirtų nuostolių: atsakovas savo nesąžiningais veiksmais sukėlė savo dukterinės įmonės, trečiojo asmens nemokumą, dėl ko šis nebegalėjo atsiskaityti su ieškove už jos parduotas prekes ar suteiktas paslaugas. Jis sukūrė nesąžiningą, neskaidrią bei neteisėtą schemą, kuria pasinaudodamas atsakovas per susijusį asmenį perėmė visą likusį trečiojo asmens turtą, tokiu būdu galutinai užkirsdamas kelią ieškovei bent iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą. Konstatuotinas tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo nesąžiningų veiksmų bei ieškovės patirtų nuostolių. Nurodė, kad atsakovo sprendimas per 2013 metus sumažinti įstatinį kapitalą nuo 10 mln. litų iki 3 mln. litų niekaip nepagerino atsakovo Bauhof Group AS finansinės ir turtinės padėties bei jos mokumo. Ieškovė nurodė, kad UAB “Bauhof LT” įstatinio kapitalo sumažinimas buvo atliktas vykdant imperatyvią Akcinių bendrovių įstatymo 59 str. 11 d. 1 p. nuostatą sumažinti įstatinį kapitalą, kad būtų padengti bendrovės nuostoliai. Atsakovas minimu atveju neturėjo jokio kito pasirinkimo, kaip tik mažinti įstatinį kapitalą su tikslu padengti susikaupusius nuostolius, kadangi būtent tokį imperatyvų reikalavimą numatė Akcinių bendrovių įstatymas. Imperatyvaus įstatymo reikalavimas, bendrovei nesuteikiant jokių papildomų lėšų ar turto, niekaip ir jokia apimtimi negali būti laikomas parama bendrovei, kurią teikti buvo įsipareigojęs atsakovas. Be to, visiškai nepagrįstas yra atsakovo teiginys, kad neva sumažinus įstatinį kapitalą atsakovas suteikė paramą, nes atsisakė teisės į dalį akcijų. Akcinių bendrovių įstatymas imperatyviai draudžia bendrovei mažinti įstatinį kapitalą su tikslu išmokėti akcininkui pinigus, kai yra sukauptų ir nepadengtų nuostolių (Akcinių bendrovių įstatymo 24 str. 2 d. 1 p., 38 str. 3 d.). Atsakovas Bauhof Group AS Bauhof su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė neįrodė, kokias įstatyme numatytas pareigas atsakovas kaip SMM akcininkas pažeidė, samprotavimai apie atsakovo priimtus verslo sprendimus ir atliktus ar neatliktus veiksmus, yra teisiškai nereikšmingi. Nors aiškinamajam rašte buvo nurodyta, kad akcininkai įsipareihoję remti bendrovės veiklą mažiausiai vienerius metus nuo finansinių ataskaitų patvirtinimo dienos, tačiau SMM finansinės atskaitomybės dokumentuose nebuvo jokių konkrečių nuorodų kaip šis „rėmimas“ pasireikš. Įsipareigojimas „remti“ aiškinamojo rašto kontekste reiškė bet kokią finansinę paramą, kuri galėjo pasireikšti tiek SMM prievolės akcininkui sumažinimu, tiek visomis kitomis formomis. Įsipareigojimas „remti“ SMM veiklą negali būti vertinamas išskirtinai tik kaip įsipareigojimas teikti finansavimą. Aiškinamajame rašte nenurodytas tokio „rėmimo“ dydis. Įsipareigojimą „remti“ Bauhof tinkamai įvykdė, 2013 metais atlikus SMM įstatinio kapitalo mažinimą nuostoliui dengti. Bauhof nusprendė sumažinti SMM įstatinį kapitalą nuo 10 001 000 Lt iki 3 000 000 Lt, anuliuojant dalį SMM akcijų. Įstatinio kapitalo mažinimas bendrovių teisės prasme reiškia, kad akcininkas netenka pinigų, kuriuos buvo sumokėjęs už bendrovės akcijas. Bauhof kaip vienintelis akcininkas buvo apmokėjęs visas SMM akcijas, po sumažinimo neteko dalies akcijų, kas pinigine prasme reiškė 7 001 000 Lt netekimą. Akcininkas prisiima sau nuostolius, jo investuoti į bendrovės akcijas pinigai jam nebus išmokėti, o tokį sprendimą priima siekdamas išvengti bankroto bei įvykdyti ABĮ numatytą pareigą. Nei ABĮ, nei joks kitas teisės aktas nenumato akcininko pareigos finansuoti dukterinės bendrovės veiklą. ABĮ 18 str. 2 d. numato, kad akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina. Be galimybės dengti nuostolius papildomais įnašais, akcininkams suteikiama teisė mažinti bendrovės įstatinį kapitalą, pertvarkyti bendrovę, ją likviduoti. ABĮ neįpareigoja akcininkų bendrovei patiriant sunkumų, nuolat ją remti, dengiant nuostolius savo lėšomis, toks įpareigojimas būtų nesąžiningas ir galėtų lemti paties akcininko nemokumą. ABĮ taip pat nenumato pareigos akcininkui pagrįsti savo sprendimus, susijusius su bendrovės nuostolių mažinimu ar paaiškinti, kodėl jis renkasi vieną ar kitą būdą nuostoliams sumažinti. 2012 metais SMM buvo suteikta 2 848 092 Lt vertės finansinė pagalba, padengiant bendrovės nuostolius akcininko įnašais. 2011 metais Bauhof kaip SMM akcininkas priėmė sprendimą padengti bendrovės nuostolius akcininko įnašu, bendra suma – 6 308 861 Lt. 2010 m. akcininkas padengė SMM nuostolius akcininko įnašu, kurio suma – 12 313 151 Lt. Todėl 2013 metais atliktas įstatinio kapitalo sumažinimas prilygo ankstesniais metais teiktam SMM „rėmimo“ dydžiui. Aiškinamasis raštas buvo skirtas išskirtinai tik SMM akcininkui. Tretieji asmenys negalėjo ir negali remtis aiškinamuoju raštu, kaip jų atžvilgiu sukuriančiu teises ar pareigas. Aiškinamajame rašte vartoti auditoriaus išsireiškimai atitiko numatytus ankstesniuose nepriklausomų auditorių parengtuose aiškinamuosiuose raštuose (2011 m., 2012 m.) nurodytus teiginius. Iš esmės visuose aiškinamuosiuose raštuose nurodoma ta pati standartinė frazė, kad akcininkas rems bendrovę. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas būtų gavęs kokią nors naudą iš paskolos sutarties (jis nebuvo sutarties šalis). Paskolos sutartimi SMM buvo suteikti realūs pinigai, banko pavedimu pervesta į SMM viso 850 000 Eur. Lėšos buvo suteiktos sutartyje numatytam terminui, paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2013 m. spalio 15 d. Sudarytas 2013 m. sausio 28 d. susitarimas dėl sutartinio įkeitimo, kuriuo SMM įkeitė prekių atsargas, esančias apyvartoje kaip turtinį kompleksą, iš viso 1 100 000 Eur verte. Vėliau, sudarius 2013 m. rugsėjo 12 d. Pakeitimą Nr. 1 prie paskolos sutarties, buvo sudarytas 2013 m. rugsėjo 20 d. susitarimas dėl sutartinio įkeitimo, kuriuo buvo įkeisti SMM ilgalaikį turtą sudarantys objektai, kurių vertė 1 500 000 Eur, nurodyta pagal įkeičiamų daiktų likutinė vertė. Nei vienas iš Greenstar (kaip kreditoriaus) ir SMM (kaip skolininkės) sudarytų sandorių neturėjo įtakos SMM veiklai, jo galimybėms atsiskaityti su kreditoriais, nesutrikdė SMM veiklos. Realiai pagal įkeitimą išieškoma turto vertė negalėjo viršyti paskolos sumos ir palūkanų. Nors papildomu ilgalaikio turto įkeitimu 2013 m. rugsėjo 20 d. buvo įkeistas ir SMM ilgalaikis turtas, kurio vertė buvo 1 500 000 Eur, tačiau tai nepakeitė finansinės situacijos, kadangi įkeitimo kaip šalutinės prievolės dydis negalėjo viršyti pagrindinės prievolės. Pagal įkeitimo sandorius, pradėjus išieškojimą iš įkeisto SMM turto, galėjo būti išieškoma ne didesnė nei 850 000 Eur (plius palūkanos pagal paskolos sutartį) suma. Aplinkybė, kad prievolei užtikrinti buvo įkeista papildomo turto, nereiškia kitų kreditorių teisių pažeidimo, kadangi įkaito turėtojas vis vien negalėtų išieškoti iš įkeisto turto didesnę sumą nei skolininko prievolės kreditoriui suma (CK 4.198 str. 2 d., 4.219 str. 1 d., 4.222 str. 1 d.), o skola įkaito turėtojui buvo visai jos apimčiai (vertei) užtikrinta SMM turto įkeitimu. Ieškovo argumentas, kad 12 proc. metinės palūkanos buvo per didelės, niekaip neįrodytas.Pradėdama restruktūrizavimo procedūras, SMM siekė išlikti rinkoje, išsaugoti darbo vietas ir sudaryti galimybes bendrovei atsiskaityti su visais kreditoriais. Ieškovė nurodo, kad paskolos sutartis buvo sudaryta tarp susijusių asmenų, nes Greenstar vienintelis akcininkas ir vadovas buvo Jakob Ellehaube Sode, kuris yra ir Bauhof stebėtojų tarybos narys. Stebėtojų taryba yra bendrovės priežiūros organas ir nėra bendrovės valdymo organas, todėl jam negali būti taikoma CK 6.67 str. 7 p. nustatyta skolininko nesąžiningumo prezumpcija. Vienintelis SMM akcininkas yra Bauhof, o Jakob Ellehauge Sode apskritai neturi SMM akcijų. SMM susidūrus su finansiniais sunkumais, Bauhof priėmė sprendimą pritarti bendrovės restruktūrizavimui ir bendrovė 2013 m. spalio 15 d. pateikė teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo kartu su restruktūrizavimo plano metmenimis. 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi pagal UAB „G ir G partneriai“ prašymą buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių SMM nebegalėjo vykdyti atsiskaitymų su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismui 2014 m. sausio 23 d. priėmus nutartį, kuria buvo atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, SMM akcininkas 2014 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą pritarti bendrovės vadovo kreipimuisi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir 2014 m. vasario 6 d. SMM vadovas pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Papildomai paaiškino, kad ieškovei posėdžio metu nurodžius SMM turėjo būti keliama bankroto byla tuo metu, kai buvo kreiptasi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau vėliausiai ieškovės pateikta sąskaita-faktūra buvo išrašyta 2013 m. spalio 10 d., anksčiau nei ieškovo nuomone, turėjo būti kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo (2013-10-15). Todėl ieškovės įrodinėjama žala nėra priežastiniame ryšyje su tariamai pavėluotu kreipimusi dėl bankroto bylos iškėlimo. Trečias asmuo Greenstar Ou su ieškiniu nesutiko nurodė, kad ieškovė neturi teisės dėstyti reikalavimų dėl paskolos sutarties bei su ja susijusių įkeitimo sandorių sudarymo, nes pagal Taikos sutarties 2.7 p., kreditoriai atstovaujami bankroto administratoriaus, įsipareigojo teismine ar neteismine tvarka nereikšti jokių pretenzijų dėl šių sandorių sudarymo, tokios teisės atsisakė. Jakob Ellehauge Sode yra Greenstar vadovas, tačiau jis nėra ir niekada nebuvo Bauhof valdybos narys ar vadovas, nėra ir niekada nebuvo Bauhof akcininku. Jakob Ellehauge Sode buvo vienu iš Bauhof stebėtojų tarybos nariu. Paskolos sutartimi paskolos gavėjui SMM suteikta 850 000 Eur paskola buvo išmokėta. Ieškovo samprotavimai, jog 12 procentų metinės palūkanos už suteiktą paskolą yra per didelės, yra deklaratyvūs. Sudaryti įkeitimo sandoriai nevaržė SMM ūkinės - komercinės veiklos. Paskolos sutarties sudarymas ekonomiškai buvo nenaudingas Greenstar, nes įmonė negavo jokių palūkanų už SMM suteiktą paskolą, kas reiškia, kad paskola buvo suteikta neatlygintinai. Turto perdavimas Greenstar nepažeidė SMM kreditorių interesų, nes niekaip neįtakojo ir nesumažino jų galimybių patenkinti savo reikalavimų iš SMM turto. Pažymėjo, kad SMM bankroto administratorius bandė varžytynėse parduoti turtą, tačiau pirkėjų neatsirado, todėl įkaito turėtojui Greenstar siūlė jį pasiimti (2014-09-30). Taikos sutartimi perduoto turto, kuris buvo įkeistas Greenstar, pirkėjų taip pat neatsirado, todėl jo perdavimas įkaito turėtojui už rinkos kainą buvo naudingas tiek SMM, tiek SMM kreditoriams. Nėra priežastinio ryšio tarp Paskolos sutarties ir Įkeitimo sandorių sudarymo bei SMM nemokumo ir ieškovų patirtų nuostolių. Atsiskaitymas pagal paskolos sutartį buvo vykdomas ne piniginėmis lėšomis, o ilgalaikiu bei trumpalaikiu turtu bei prekėmis, kas reiškia, kad SMM nelikvidų turtą pakeitė itin likvidžiu - piniginėmis lėšomis. Pardavusi (jei parduoti būtų įmanoma) vykdant Paskolos sutarties įsipareigojimus perduotą turtą iš varžytynių, SMM būtų gavusi ženkliai mažiau piniginių lėšų nei turtas buvo įvertintas Susitarime - 1 ar Taikos sutartyje, nes turtas buvo nelikvidus, ką patvirtina ta aplinkybė, kad jo SMM bankroto administratoriui nepavyko parduoti net dviejose skelbtose varžytynėse, todėl siūlyta Greenstar perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškininis pareiškimas atmestinas.

2014 m. vasario 14 d. Vilniaus apygardos teisme UAB „Statybinių medžiagų mažmena“ iškelta bankroto byla (Nr. B2-693-803/2018). 2014 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Ieškovė UAB „Ardena“ įtraukta į bankrutavusios įmonės trečios eilės kreditorių sąrašą su 29 466,66 Eur finansinio reikalavimo suma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017 (kaip beje ir 2017-09-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/916/2017) nurodė, kad praktika formuojama ta linkme, kad bendrovės kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti. Nurodyta, kad kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2017, 12 punktas; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 43 punktas). Teisėjų kolegija 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017 atkreipė dėmesį, kad nurodytose nutartyse pateiktais išaiškinimais pakeista ankstesnė teismų praktikos taisyklė, kad pasibaigus bankroto procesui kreditoriai turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ar dalyviui dėl likusios nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012), pagal aktualią teismų praktiką kreditoriaus teisė į tiesioginį ieškinį siejama ne su įmonės nemokumo stadijomis, o su specifiniu ieškinio pagrindu – individualia žala. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju jei kreditorius pareiškia reikalavimą akcininkui dėl tiesioginės žalos jam atlyginimo, tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos, kas reikštų jog ieškovas turėtų įrodyti jo atžvilgiu nukreiptus nesąžiningus atsakovo veiksmus ir būtent dėl tokių veiksmų atsiradusią jam žalą. Kreditorius turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį dalyviui ir tuo atveju, jei bankrotas pripažintas tyčiniu ir nustatoma, kad šis subjektas kaltas dėl tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017). Šiuo gi atveju nustatyta, kad ieškovės UAB „Ardena“ BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto byloje finansinis reikalavimas nepatenkintas, bankroto byloje iš esmės likvidavimo dėl bankroto stadija yra pabaigta, nors nėra priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos. Taigi ieškovė reiškia ieškinį bankrutavusios įmonės akcininkui, prašydama priteisti žalą – jos kaip kreditorės nepatenkintų finansinių reikalavimų bankroto byloje apimtimi. Ieškovė kildina atsakovės, kaip vienintelės BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ akcininkės, civilinę atsakomybę CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, kurioje numatyta, jog kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Ieškovė nurodė sekančius atsakovo neteisėtus veiksmus: atsakovas nevykdė įsipareigojimo remti ir finansuoti UAB „Statybinių medžiagų mažmena“ veiklą; atliko nesąžiningus veiksmus sudarant paskolos sutartį su Greenstar OU; nesiėmė įmonės pertvarkymų. Be to atsakovas kaip akcininkas pažeidė ĮBĮ 8 str. numatytą pareigą laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo SMM. Ieškovė reiškia reikalavimą tiesiogiai priteisti žalą jai, nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai sukėlė žalą bendrai visiems kreditoriams (tarp kurių ir ieškovei), jokių neteisėtų atsakovo individualių veiksmų jos atžvilgiu, neįrodinėja. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad dalyvis per se nėra juridinio asmens organas ir neturi įstatyme nustatytų pareigų bendrovei, išskyrus pareigą apmokėti įstatinį kapitalą, akcininkų susirinkime jis gali balsuoti, vadovaudamasis savo interesais, jam galioja tik draudimas piktnaudžiauti ribota atsakomybe pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Dalyvis taip pat yra ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo – narys. Dalyvių susirinkimas, skirtingai nei vadovas, nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų, jam taip pat draudžiama perimti valdymo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015; 2014 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Juridinio asmens dalyvio interesai ne visada privalo sutapti su paties juridinio asmens interesais, todėl vertinant juridinio asmens dalyvio veiksmus netaikomas CK 2.87 straipsnis, t. y. dalyvis neturi fiduciarinių pareigų bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008).Dėl įsipareigojimo remti UAB „Statybinių medžiagų mažmena“: ieškovė akcininko pareigą remti bei finansuoti SMM grindžia 2013 m. gegužės 14 d. surašyta Nepriklausomo auditoriaus išvada atlikta pagal finansines ataskaitas, kurias sudarė 2012 m. gruodžio 31 d. balansas ir pasibaigusių metų pelno (nuostolių), nuosavo kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitos bei aiškinamasis raštas. Joje nurodyta, kad bendrovės grynasis apyvartinis kapitalas 2012 m. gruodžio 31 d. buvo neigiamas, nurodyta, kaip aprašyta finansinių ataskaitų Finansinės rizikos valdymo pastaboje, egzistuoja reikšmingų neapibrėžtumų, kurie galėtų sukelti didelių abejonių dėl bendrovės veiklos tęstinumo, jei vienintelis akcininkas negalėtų teikti tolesnės finansinės paramos bendrovei (b. l. 47-48, t.1). Ieškovė nurodė, kad 2012 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte aptariant veiklos tęstinumo riziką buvo nurodyta, jog 2012 m. gruodžio 31 d. bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo trumpalaikį turtą 3,7 mln. litų suma, pagrindinės veiklos pinigų srautai buvo neigiami, 2012 metų grynasis nuostolis sudarė 8 mln. litų, bendrovės veikla tiesiogiai priklausė nuo finansavimo gaunamo iš akcininko (b. l. 101-118, t. 2). Aiškinamajame rašte nurodyta, kad akcininkai įsipareigoję remti bendrovės veiklą, mažiausiai vienerius metus nuo šių finansinių ataskaitų patvirtinimo dienos. Kadangi finansinės ataskaitos buvo patvirtintos 2013 m. gegužės 6 d., tai ieškovė teigia, kad atsakovas buvo įsipareigojęs remti trečiąjį asmenį SMM mažiausiai iki 2014 m. gegužės 6 d. Akcinių bendrovių įstatymo 14 str. numato akcininkų teises ir pareigas, šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad akcininkas neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina; 3 dalis numato, kad jei visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą padengti bendrovės nuostolius papildomais akcininkų įnašais, tai akcininkai balsavę „už“, privalo juos mokėti. Įstatymo 15 str. numato akcininko turtines teises, 16 str. – neturtines teises. Kadangi Akcinių bendrovių įstatymas nenumato akcininkui pareigos finansiškai remti bendrovę, kurios akcijas ji nuosavybės teise valdo, teismas vertina, jog auditorių išvadoje nurodyta aplinkybė apie neigiamą 2012 m. gruodžio 31 d. apyvartinį kapitalą, išreikšta nuomonė dėl bendrovės veiklos tęstinumo, jei vienintelis akcininkas negalėtų teikti tolimesnės finansinės paramos bendrovei, bei aiškinamojo rašto turinys apie akcininko įsipareigojimą remti bendrovės veiklą, pačios savaime nereiškia įsipareigojimo remti bendrovę finansiškai, kaip tai supranta ir nurodo ieškovė UAB „Ardena“. Atkreiptinas dėmesys, kad akcininko sprendimo finansuoti dukterinę įmonę (ją remti finansiškai), byloje nepateikta.Tačiau esant 2012 metų finansiniuose dokumentuose nurodytai aplinkybei dėl prastos finansinės bendrovės padėties, nereiškia, kad akcininkas neturi pareigų pagal Akcinių bendrovių įstatymą, nes ABĮ įtvirtintų pareigų neatlikimas gali lemti žalos kreditoriams atsiradimą. ABĮ 38 straipsnio 3 dalies redakcija aktualiu ginčo laikotarpiu numatė, kad jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų ABĮ 59 straipsnio 9 dalies 2 punkte ir 10 dalyje. ABĮ numatytos priemonės, kurios turi būti taikomos nuosavo kapitalui atkurti iki 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Tai gali padaryti akcininkai, padengdami nuostolius akcininkų įnašais tiek, kad bendrovės nuosavas kapitalas nebūtų mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio (ABĮ 59 str. 9 d. 2 p.). Akcininkams tokio sprendimo nepriėmus ar jo nevykdant, visuotinis akcininkų susirinkimas turi priimti vieną iš šių sprendimų – sumažinti įstatinį kapitalą, tačiau sumažintas įstatinis kapitalas negali būti mažesnis už šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį, pertvarkyti bendrovę į ABĮ 72 straipsnyje numatytą juridinį asmenį, arba ją likviduoti (ABĮ 59 str.). Byloje pateiktoje bankroto administratoriaus ataskaitos 1 dalyje (patvirtinta kreditorių) (b. l. 119-178, t. 2) išvardinti akcininko sprendimai leidžia teigti, kad 2010 m. gruodžio 31 d. akcininko įnašu buvo padengti bendrovės nuostoliai (12 313 151 Lt); 2012 m. birželio 30 d. akcininko įnašu padengti bendrovės nuostoliai (2 846 091,52 Lt) bei 2013 m. birželio 30 d. akcininko įnašu taip pat buvo padengti bendrovės nuostoliai (4 936 293,07 Lt). Iš VĮ Registrų centro išplėstinio bendrovės išrašo matyti, kad SMM bendrovėje įstatinis kapitalas papildomais piniginiais įnašais didintas iki 10 001 000 Lt 2008 m. gruodžio 10 d. vienintelio akcininko sprendimu; taip pat įstatinis kapitalas didintas iki 5 000 000 Lt papildomu įnašu 2007 m. gruodžio 13 d. vienintelio akcininko sprendimu, bei įstatinis kapitalas mažintas nuo 10 001 000 Lt iki 3 000 000 Lt 2013 m. birželio 6 d. vienintelio akcininko sprendimu, anuliuojant 70.010 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kartu pakeičiant bendrovės įstatus (b. l. 23-30, t.1). Akcinių bendrovių įstatymo 52 str. numato įstatinio kapitalo mažinimo būtinumą nuostoliui dengti, todėl teismas vertina, kad 2013 m. birželio 6 d. sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą, jo sumažinimas nuo 10 001 000 Lt iki 3 000 000 Lt, nors akcininkas ir neteko dalies akcijų, nereiškia „finansinio rėmimo“, kadangi tokį sprendimą akcininkas priėmė įgyvendindamas imperatyvias Akcinių bendrovių įstatyme numatytas pareigas ir dalies akcijų netekimas (kurios buvo akcininko apmokėtos), nereiškia akcininko paramos dukterinei bendrovei. Kadangi Akcinių bendrovių įstatymas nenumato akcininkui pareigos finansiškai remti bendrovę, kurios akcijas ji nuosavybės teise valdo, bankroto administratoriaus ataskaitoje išvardinti akcininko įnašai padengiant bendrovės nuostolius numatyti ABĮ 59 str. 11 p., įstatinio kapitalo didinimo bei įstatinio kapitalo mažinimo atvejai, kurie reguliuojami Akcinių bendrovių įstatymo, teismo vertinimu tik įrodo, jog atsakovas kaip juridinio asmens UAB „Statybinių medžiagų mažmena“ dalyvis, neturėjo pareigos finansiškai remti dukterinės bendrovės kaip ieškovė nurodė iki 2014 m. gegužės 6 d., todėl nurodyta faktinė aplinkybė neleidžia konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str. 1 d.) ir nėra priežastiniame ryšyje su trečiojo asmens BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ prievole vykdyti įsipareigojimus savo kreditorei – ieškovei UAB „Ardena“. Tačiau atsakovui Bauhof Group AS kaip vieninteliam SMM akcininkui kilo pareiga imtis ir kitų ABĮ 59 straipsnyje numatytų priemonių, pertvarkyti bendrovę ir/ar spręsti dėl įmonės likvidavimo. Tiekimo sutartis Nr. RD-09/44 tarp UAB „Ardena“ ir UAB “Statybinių medžiagų mažmena” pasirašyta 2009 m. liepos 10 d. (b. l. 64-72, t. 5). Ieškovė nurodė, kad atsiskaitymai pradėjo vėluoti nuo 2012 metų pabaigos. Ieškovė pateikė pateiktų ir neapmokėtų PVM sąskaitų-faktūrų sąrašą (b. L. 64-70, t. 5,6), iš kurių matyti, kad paskutinę sąskaitą ieškovė išrašė 2013 m. spalio 10 d. Ieškovės teigimu, atsakovas kaip vienintelis akcininkas, jau kreipimosi į teismą dėl restruktūrizacijos bylos iškėlimo metu (2013-10-15), turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes bendrovė buvo nemoki. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įstatyme nustatyta tiek įmonės vadovui, tiek dalyviui (savininkui), t. y. juridinio asmens dalyvio ir jo valdymo organo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra toks pat (pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimas), o šios pareigos pažeidimas civilinės atsakomybės taikymo prasme vertinamas kaip neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-421/2016). Trečiajam asmeniui UAB ,,Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto byla iškelta 2014 m. balandžio 24 d. pagal kreditoriaus UAB „Ardena“, bei buvusio darbuotojo (bei kitų kreditorių) ieškinius. Kaip nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-173/2014 (kuria buvo palikta nepakeista pirmos instancijos teismo nutartis atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą), UAB „Statybinių medžiagų mažmena“ dar 2013 m. spalio 23 d. pranešimu informavo kreditorius apie tai, kad remiantis vienintelio akcininko sprendimu pasirašytu 2013 m. spalio 15 d., sustabdoma prekyba prekybos centruose Bauhof nuo 2013 m. spalio 23 d. 20 val. Nuo 2013 m. spalio 24 d. 8 val. prekybos centruose Bauhof bus vykdomi tik prekių grąžinimai. Taigi jau nuo 2013 m. spalio pabaigos bendrovė faktiškai veiklos nevykdė (nebegeneravo jokių pajamų, o priešingai – grąžino prekes tiekėjams, tokiu būdu mažindama įsipareigojimus kreditoriams). Kaip nurodė pirmos instancijos teismas civilinėje byloje Nr. B2-2929-656/2014, iš pateikto UAB „Statybinių medžiagų mažmena“ balanso matyti, kad įmonės nuosavas kapitalas sudarė 24.240.301 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 28.993.016 Lt, pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams buvo 17.304.416,63 Lt, t. y. viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, kas byloja apie įmonės galimą nemokumą.Civilinėje byloje Nr. B2-693-803/2018. Kurioje SMM iškelta bankroto byla, teismas konstatavo jog iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui pateikto atsakovo balanso per laikotarpį nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. matyti, jog įmonės turtas įvertintas viso 30 501 179,00 Lt; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 33 427 517,00 Lt (iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 33 137 592,00 Lt , o po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 289 925,00 Lt); nuosavas kapitalas bei įsipareigojimai viso sudaro 30 501 179,00 Lt. Iš atsakovo pelno (nuostolių) ataskaitos per laikotarpį nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. matyti, kad grynasis pelnas (nuostoliai) sudaro minusinę 7 973 207,00 Lt sumą. Iš ieškovo Patricijaus Raukčio į bylą pateikto preliminaraus 2014 m. sausio 27 d. balanso matyti, jog įmonės turtas įvertintas viso 9 616 259,00 Lt; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 9 434 597,00 Lt (iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 9 434 597,00 Lt , o po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 9 434 597,00 Lt); nuosavas kapitalas bei įsipareigojimai viso sudarė 9 616 259,00 Lt. Iš į bylą pateikto 2014 m. sausio 27 d. atsakovo UAB „Statybinių medžiagų mažmena“ kreditorių sąrašo nustatyta, kad atsakovas turi 289 kreditorius, kurie jam reiškia reikalavimus viso 9 037 535,16 Lt sumai. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad UAB „Statybinių medžiagų mažmena“ yra nemoki ir iškėlė bankroto bylą. Taigi tiek iš nagrinėjamoje byloje pateiktų rašytinių duomenų, tiek ir duomenų BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto bei restruktūrizavimo bylose, atsižvelgiant į buvusių kreditorių pareikštų reikalavimų (atskirose civilinėse bylose) skolininkui SMS apimtį (CPK 179 str. 3 d.), pripažintina, kad atsakovas Bauhof Group AS kaip vienintelis akcininkas 2013 m. spalio 15 d. turėjo kreiptis į teismą ne dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, bet dėl bankroto bylos iškėlimo, nes įmonė buvo nemoki (ĮBĮ 8 str. 4 d.), tačiau akcininkas šios pareigos neįvykdė. Vertinant atsakovo atsakomybę dėl nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas turi nustatyti ar atsakovo ABĮ įtvirtintų pareigų neatlikimas lėmė žalos kreditoriui atsiradimą ir/ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėto veiksmo ir žalos padarymo (CK 6.247 str.). Kaip matyti iš ieškovės pateiktų sąskaitų-faktūrų (suvestinė b. l. 72-76, t. 6), ieškovei UAB „Ardena“ už pateiktas prekes neatsiskaityta pagal išrašytas sąskaitas-faktūras nuo 2012 m. birželio 19 d. (apmokėjimo terminas 2015 m. kovo 15 d.) iki 2013 m. spalio 10 d. (paskutinė sąskaita), apmokėjimo terminas 2016 m. liepos 5 d. Taigi nors ieškovės finansinio reikalavimo suma nėra atlyginta pagrindinio skolininko bankroto byloje, tačiau iš pateiktų sąskaitų-faktūrų matyti, kad 2013 m. spalio 15 d. kai nustatyta jog atsakovas kaip akcininkas turėjo pareigą kreiptis dėl SMM bankroto bylos iškėlimo, kreditorei UAB „Ardena“ nebuvo suėjęs prievolių įvykdymo terminai pagal pateiktas sąskaitas-faktūras ir pagrindinis skolininkas nurodytai datai neturėjo prievolės atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Ardena“, todėl atsakovo veiksmai nevykdant pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos dukterinei įmonei iškėlimo nėra priežastiniame ryšyje su ieškovės patirta žala. Dėl paskolos sutarties sudarymo

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. sausio 23 d. UAB „Statybinių medžiagų mažmena“ ir Greenstar OU sudarė paskolos sutartį, pagal kurią Greenstar suteikė SMM 850 000 Eur paskolą iki 2013 m. rugsėjo 15 d. Paskolos pinigai paskolos gavėjui SMM buvo išmokėti. Paskolos sutarties 3.1 p. paskolos grąžinimas užtikrintas turto įkeitimu: 2013 m. sausio 28 d. Susitarimu dėl įkeitimo (Nr. 1) buvo įkeistos SMM prekių atsargos apyvartoje kaip turtinis kompleksas, kurių vertė 1 100 000 Eur. Pagal Susitarimo 7.2 p. maksimaliuoju įkeitimu, kurio suma 1 500 000 Eur buvo užtikrintas netesybų ir nuostolių, patirtų dėl paskolos sutarties ir su ja susijusių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimas. 2013 m. rugsėjo 12 d. Paskolos sutarties pakeitimu Nr. 1 paskolos grąžinimo terminas pratęstas iki 2013 m. spalio 15 d. su sąlyga, kad SMM suteiks papildomą prievolių grąžinimo užtikrinimą. 2013 m. rugsėjo 20 d. pasirašytas Susitarimas dėl sutartinio įkeitimo, kuriuo įkeistas kilnojamas turtas pagal sąrašą. Paprastuoju įkeitimu įkeisto turto bei maksimaliuoju įkeitimu įkeisto turto vertė liko tokia pati, kokia buvo numatyta įkeitimo sutartyje. Suėjus paskolos grąžinimo terminui, SMM negrąžino paskolos ir nesumokėjo palūkanų, todėl Greenstar sutiko, kad paskola ir paskaičiuotos palūkanos bus grąžintos ne piniginėmis lėšomis, o įkeistomis prekėmis. 2013 m. spalio 28 d. susitarimu SMM grąžino 50 procentų paskolos sumos - 425 000 Eur ir 50 procentų iki susitarimo pasirašymo dienos susidariusių palūkanų - 37 128,76 Eur prekėmis. Susitarimo 3 p. nurodyta, kad perduodamų prekių vertė (kaina) yra lygi prekių įsigijimo paskolos gavėjo (SMM) vardu kainai plius 5 procentai. 2013 m. lapkričio 20 d. Greenstar ir SMM pasirašė patvirtinimą, kuriuo patvirtinta, kad SMM perdavė, o Greenstar priėmė prekių už 462 128,76 Eur. Patvirtinimo 1 p. nurodyta, kad Greenstar laiko šį prekių perdavimą tinkamu dalies paskolos 425 000 Eur ir palūkanų 37 128,76 Eur sumokėjimu. 2014 m. sausio 29 d. tarp Greenstar ir SMM buvo sudarytas susitarimas, kuriuo susitarta, kad SMM grąžina likusią dalį paskolos - 425 000 Eur ir visas iki šio susitarimo pasirašymo dienos susidariusias palūkanas - 62 140 Eur, viso 487 140 Eur ilgalaikiu ir trumpalaikiu materialiuoju turtu, kurio vidutinė rinkos vertė yra 446 712 Eur, ir prekėmis, kurių vertė yra 40 405 Eur. Susitarimu ilgalaikis ir trumpalaikis turtas Greenstar buvo perduotas už vidutinę rinkos vertę, nustatytą nepriklausomo turto vertintojo UAB „Marleksa“ (Susitarimo 1 p.), o perduodamų prekių vertė buvo nustatyta pagal jų įsigijimo SMM vardu kainą, padidinus ją 5,36 procentais (Susitarimo 1 p.). Patvirtinimo 2.2 p. nurodyta, kad PVM sąskaitose -faktūrose nurodyta įrangos ir prekių bendra vertė yra 484 484,13 Eur, Patvirtinimo 2.5 p. šalys susitarė, kad perdavus PVM sąskaitose- faktūrose nurodytą turtą, SMM įsiskolinimas Greenstar yra lygus 2 655,87 Eur sumai.

Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2784-553/2015 (b. l. 142, t. 4), kurioje bankroto administratorius ginčijo 2013 m. rugsėjo 20 d. įkeitimo sutartį, 2014 m. sausio 29 d, susitarimą dėl turto perdavimo, patvirtinta šalių pasirašyta Taikos sutartis, pagal kurią Greenstar dalį jai perduoto turto grąžino SMM nuosavybėn (Taikos sutarties 2.3 p.), grąžintas turtas tiksliai įvardintas 2014 m. sausio 30 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 02113.002942, jo vertė - 34 036,96 Eur. Pagal Taikos sutarties 2.2 p. Greenstar atlygino SMM ilgalaikio turto demontavimo, pakavimo, pervežimo, sandėliavimo ir saugojimo išlaidas - 50 000 Eur, sumokėjo kompensaciją už ilgalaikio turto sandėliavimą ir saugojimą nuo 2015 m. sausio 1 d. iki ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo momento, viso 58 161,44 Eur. Pagal Taikos sutarties 2.4 p. Greenstar atsisakė 2 655,87 Eur dydžio finansinio reikalavimo SMM bankroto byloje. Ieškovas remiasi ABĮ 15 str. 1 d. 5 p. pažeidimu, teigdamas, kad atsakovas realiai per naujai įsteigtą juridinį asmenį Greenstar OU, pats suteikė paskolą savo dukterinei įmonei SMM, o pagal nurodytą įstatymą, bendrovė skolindamasi iš akcininko, neturi teisės įkeisti akcininkui savo turto bei palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos. Sudarius paskolos sutartį, jos prievolių įvykdymo užtikrinimui, SMM įkeitė savo turtą. Atsižvelgiant į ieškovės reiškiamą reikalavimą – priteisti žalą, teismas vertina, kad nėra tiek svarbus paskolą suteikęs subjektas, kadangi ieškovė pirmiausia turi įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį, t. y. ar sudaryti paskolos bei įkeitimo sandoriai (jų sudarymo, vykdymo aplinkybės) yra priežastiniame ryšyje su ieškovės reikalaujama priteisti žala. Viena verrus, ieškovė nurodė, kad atsakovas Bauhof, kaip venintelis SMM akcininkas, per susijusius asmenis (valdymo organus) sudarė paskolos sutartį, siekiant pasisavinti SMM turtą. Nurodė, kad Greenstar vadovas ir akcininkas Jakob Ellehauge Sode buvo tuo pačiu metu ir Bauhof stebėtojų tarybos nariu, tai reiškia šių įmonių susietumą. Šios aplinkybės matyti iš Estijos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 1 ir 2 d. stebėtojų taryba nelaikytina valdymo organu, nedalyvauja įmonės valdyme, yra priežiūros organas. Todėl vien Jakob Ellehauge Sode buvimas Bauhof stebėtojų tarybos nariu nesudaro pagrindo teigti, kad Greenstar, Bauhof ir/ar SMM buvo susiję juridiniai asmenys. Ieškovė neginčija paskolos sutarties actio Pauliana pagrindu, todėl nėra pareigos vertinti nurodytų asmenų sąžiningumo vadovaujantis CK 6.67 str. Kita vertus, vien aplinkybių, kad paskolą suteikęs trečias asmuo Geenstar OU buvo įsteigtas 2012 m. rugsėjo 6 d., jos įstatinis kapitalas palyginti su išduota paskola buvo minimalus (2508 Eur), nepakanka vertinti, kad realiai paskolą suteikė ne trečias asmuo, bet atsakovė. Vertinant ieškovės argumentą, kad paskola buvo išduota per naujai įkurtą bendrovę Greenstar, tokiu būdu išvengiant draudimo įkeisti jos įvykdymo užtikrinimui turtą, būtina nustatyti, ar iš sudarytos paskolos sutarties ir/ar įkeitimo turėjo kokią tai naudą atsakovas.Byloje nustatyta, kad paskolos pinigus 850 000 Eur Greenstar OU realiai pervedė SMM. Įkeitimu užtikrintas paskolos pinigų ir palūkanų įvykdymas. Pirmuoju įkeitimu buvo įkeistos dalis prekių atsargų (1 100 000 Eur), maksimaliuoju įkeitimu 1 500 000 Eur prekių, esančių apyvartoje. Vertinant atliktus įkeitimus, nurodytina, kad pagal įkeitimo sandorius išieškojimo metu gali būti išieškoma tik reali paskolos kaina bei palūkanų suma (CK 4.198 str. 2 d., 4.219 str. 1 d., 4.222 str. 1 d.). Duomenų, kad sudaryta paskolos sutartis būtų žalinga SMM, byloje nepateikta (CPK 178 str.). Paskola nebuvo sugrąžinta pinigais. Susitarimu-1 paskolos šalys (SMM ir Greenstar) susitarė, kad dalį paskolos 425 000 Eur ir palūkanas – 37 128,76 Eur Greenstar priims prekėmis, susitarta, kad prekių vertė lygi prekių įsigijimo kainai plius 5 procentai. Duomenų, kad prekės būtų perduotos Greenstar už didesnę nei rinkos vertė, byloje nepateikta. Susitarimu-2 šalys susitarė, kad likusi paskolos ir palūkanų suma bus padengta ilgalaikiu ir trumpalaikiu turtu bei prekėmis. Turtas buvo įvertintas, prekės perduotos pagal vertę jų įsigijimo metu (plius 5.36 procentai). Kilus ginčui dėl 2013 m. rugsėjo 20 d. įkeitimo sandorio ir 2013 m. spalio 28 d. Susitarimo, kuriuo Greenstar OU buvo perleistas SMM ilgalaikis turtas, bankroto administratoriaus inicijuotas ginčas išspręstas įsiteisėjusia Taikos sutartimi. Pagal Taikos sutartį Greenstar grąžino SMM ilgalaikį turtą 34 036,96 Eur sumai (Sutarties 2.1 p.); sumokėjo 50 000 Eur perduoto ilgalaikio turto demontavimo, pakavimo, pervežimo, sandėliavimo ir saugojimo išlaidų kompensaciją; Greenstar sumokėjo kompensaciją už ilgalaikio turto sandėliavimą ir saugojimą 58 161,44 Eur; bei vadovaujantis Taikos sutarties 2.4 p. atsisakė 2 655,87 Eur dydžio finansinio reikalavimo SMM bankroto byloje, bendrai trečias asmuo grąžino SMM 94 854,27 Eur. Sutiktina su atsakove ir trečiuoju asmeniu, kad realiai SMM grąžino Greenstar tik paskolos pinigus ir 4414,49 Eur palūkanų už naudojimąsi paskola (bendrai 854 414,49 Eur). Teismas pripažįsta jog paskolos grąžinimas turtu (prekėmis, ilgalaikiu ir trumpalaikiu turtu) niekaip neprilygsta paskolos grąžinimo pinigais. Taigi nenustatyta, kad paskolos sutartimi būtų pažeistos SMM bei jos kreditorių teisės. Pažymėtina, kad paskolos davėja kaip įkaito turėtoja, turėjo pirmumo teisę prieš kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto turto. Patvirtinta taikos sutartis, kurią pasirašė ir visų SMM kreditorių teises bei teisėtus interesus atstovaujantis bankroto administratorius, teismui neleidžia revizuoti jau įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl įkeitimo sandorio. Kaip teisingai nurodė atsakovas, vykdant bankroto administratoriui perimto turto varžytynes, potencialių pirkėjų už pradinę kainą neatsirado, todėl administratorius realizuodamas turtą bankroto procese likusias prekes pardavė tik už 10 procentų jų įsigijimo vertės, todėl paskolos davėja Greenstar kaip paskolos grąžinimą perėmusi prekes už realią jų įsigijimo vertę, niekaip nepažeidė SMM kreditoriaus teisių. Ieškovė neįrodė, kad šios paskolos sutarties suteikimas ir įkeitimo sandorių sudarymas, būtų lėmęs SMM nemokumą. Todėl iš esmės nėra svarbus šios paskolos suteikimo subjektas. Nustačius jog realiai paskolos davėja už suteiktus paskolos pinigus gavo tik 4414,49 Eur palūkanų, nėra svarbus argumentas ir dėl palūkanų dydžio. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (kokios tai naudos iš šios sandorio), nėra jokio priežastinio ryšio tarp šių sandorių sudarymo bei SMM negalėjimo atsiskaityti su ieškove. Ieškovė neįvardijo jokių neteisėtų atsakovo kaip SMM vienintelio akcininko neteisėtų veiksmų, ieškovės vertinimu, būtinų atlikti vykdant administracinius, organizacinius bei struktūrinius pertvarkymus. Vien tik ieškovės nuomonė dėl įmonės veiklos perkėlimo į didžiausius Lietuvos miestus (Vilniuje, Kaune), niekaip nesudaro pagrindo teigti apie geresnius veiklos rezultatus, kadangi bet koks struktūrinis ir/ar veiklos pertvarkymas susijęs ir su būtinais šios veiklos įgyvendinimo kaštais (pastatų nuoma, personalo surinkimas, darbo apmokėjimo kaštai ir pan.). Niekuo nepagrįstas ieškovės argumentas ir dėl internetinės prekybos naudingumo (CPK 178 str.). Teismas netenkina ieškovės bei atsakovo prašymų taikyti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis CPK 95 str. pagrindu, kadangi šalys neįrodė pagrindų, kurie leistų konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir taikyti įstatyme numatytas pasekmes. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo: LR CPK 93 straipsnyje nustatyta jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovei UAB „Ardena“ kaip pralaimėjusiai šaliai, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas Bauhof Group AS prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nurodė, kad pirmuoju teismo sprendimu priimtu byloje buvo konstatuota, kad atsakovas patyrė viso 4309,87 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir priteista 2500 Eur iš kitų ieškovų, tačiau iš ieškovės UAB „Ardena“ tokios išlaidos nebuvo priteistos, nes byla jos atžvilgiu buvo sustabdyta, todėl prašo priteisti likusią 1809,87 Eur išlaidų sumą, patirtą iki bylos sustabdymo, bei pateikė įrodymus, jog po bylos atnaujinimo, atsakovas patyrė 1435 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bendrai prašo priteisti 3244,87 Eur. Teismas įvertinęs atsakovo advokato suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, jų apimtį, ginčo sudėtingumą, bylos bei pateiktų procesinių dokumentų apimtį ir sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, bei remdamasis 2015 m. kovo 19 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.2 p., 8.16 p., 8.17 p., bei atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo principus, prieina prie išvados, kad yra pagrindas sumažinti prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį ir priteisti iš ieškovės atsakovui 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos sudaro mažesnę nei 3 Eur sumą (1,40 Eur), todėl vadovaujantis CPK 92 str., 96 str. 6 p, Teisingumo ir finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 jos į valstybės biudžetą nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsniu,

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Ardena“ (j. a. k. 221508790) atsakovui Bauhof Group AS (j. a. k. 10636638) 2000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.