- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-30
- Bylos Nr.
- e2-43-1012/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35463-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- H. A. D.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius
- Advokatai
- Algirdas Tomas Parulis
- Kategorijos
- 2.1.5.1.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės H. A. D. patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl atsakovės 2017 m. liepos 10 d. pateiktų privalomųjų nurodymų panaikinimo, trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. ieškovė H. A. D. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, Inspekcija), trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, dėl atsakovės 2017 m. liepos 10 d. pateiktų privalomųjų nurodymų „pašalinti pažeidimus dėl lauko baseino ir šalio jo įrengtos betono trinkelių dangos (viso 53 kv. m.) nugriovimo bei pašalinti pažeidimus dėl pavėsinės (viso 5 kv. m. ploto) nugriovimo“ panaikinimo. Ieškovė nurodė, kad:
1.1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, remdamasi Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. rugsėjo 1 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-367 schema konstatavo, kad minėti statiniai pastatyti valstybinėje žemėje už ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat įstaiga nurodė ieškovei sutvarkyti teritoriją (išvežti statybines atliekas) bei apie įvykdymą informuoti Inspekciją. Atsakovė nustatė abiejų nurodymų įvykdymo terminą iki 2018 m. sausio 10 d.
1.2. Vilniaus miesto valdybos 1993 m. sausio 21 d. potvarkiu Nr.57V „Dėl žemės sklypų pardavimo ne konkurso tvarka privačių namų valdų savininkams“ bei 1994 m. gruodžio 15 d. potvarkiu 2567V „Dėl papildomų žemės sklypų pardavimo namų valdų savininkams pagal Vilniaus m. vyriausiojo architekto išvadą“ Ž. A. D. 1995 m. vasario 2 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduota atitinkamai viso 20000 kv. m, t. y. 1236 kv. m ploto žemės sklypo dalis ir papildomai 764 kv. m ploto žemės sklypo dalis pagal AB „Vilniaus komprojektas“ 1994 m. gruodžio 30 d. parengtą 2000 kv. m. ploto namų valdos (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribų planą M1:500. 2001 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutartimi nurodytas sklypas nuosavybės teise perleistas ieškovei H. A. D.
1.3. Pagal atsakovei pateiktą informaciją ieškovės atstovų pateiktais paaiškinimais, pagal gautą Vilniaus m. Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Lenino rajono vyriausiojo architekto 1989 m. spalio 9 d. leidimą Nr. 166/89 vykdyti individualią statybą, suderintą statinių (tame tarpe ir baseino ir šalia jo įrengtos betono trinkelių dangos) projektą ir su vyr. architekte suderintą sklypo 1998 m. generalinį planą, buvo numatyti gyvenamasis pastatas, tame tarpe baseinas lauke ir kiti statiniai.
1.4. Su kompetentingu subjektu buvo suderinti ir priskirto naudoti sklypo kraštinių ilgiai prie (duomenys neskelbtini) 90 metrų, prie (duomenys neskelbtini) 27,25 metrų, apatinė sklypo kraštinė 97,60 metrų ir dešinioji sklypo kraštinė – kurios ilgis 34,70 metrai. Sklypo plotas viso 3958 kv. m.
1.5. Atitinkamai tokių kraštinių ilgių ir koordinačių sklypas (duomenys neskelbtini) suformuotas AB „Vilniaus komprojektas“ 1994 m. gruodžio 30 d. ir patvirtintas Vilniaus m. žemėtvarkos skyriuje 2001 m. gegužės 14 d. Patikslinti sklypo kraštinių ilgiai prie (duomenys neskelbtini) 54,45 ir 34,45 metrai, prie (duomenys neskelbtini) 21,16 ir 13,76 metrai, apatinė sklypo kraštinė 62,23 ir 33,95 metrai ir dešinioji sklypo kraštinė – kurios ilgis 34,38 metrai. Sklypas viešame registre registruotas 1995 m. vasario 10 d.
1.6. Atitinkamai nurodyta informacija, dokumentai ir aplinkybės ieškovės buvo pateikti ir Įstaigos specialistams. Nurodytu laiku kai buvo gautas statybos leidimas aptariami statiniai (gyvenamasis pastatas ir kartu lauko baseinas su šalia jo įrengta betono trinkelių danga kartu ir pavėsinė (esanti be pamato), kuriai statybos leidimas nebuvo reikalingas, ir buvo pastatyti.
1.7. Teisės aktų nustatyta tvarka, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie pateiktiems 2017 m. liepos 11 d. privalomajam nurodymui pašalinti pažeidimus dėl lauko baseino ir šalia jo įrengtos betono trinkelių dangos (viso 53 kv. m) nugriovimo bei privalomajam nurodymui pašalinti pažeidimus dėl pavėsinės (viso 5 kv. m ploto) nugriovimo, taikytina senatis ir jie naikintini.
1.8. Taip pat paminėti įstaigos pateikti 2017 m. liepos 11 d. privalomieji nurodymai naikintini dar ir dėl tos priežasties, kad surašyti nesant būtinųjų rekvizitų – datos ir numerio įrašų. Taip pat paminėti įstaigos pateikti 2017 m. liepos 11 d. privalomieji nurodymai pagrįsti ir surašyti remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. rugsėjo 1 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr.49ŽN-367. Tačiau pažymėtina, kad Vilniaus rajono skyrius pagal savo kompetenciją negali atlikti veiksmų, kurie atliekami Vilniaus miesto teritorijoje.
1.9. Taip pat ieškovė informavo atsakovę, kad ieškovė kreipėsi dėl sklypo papildomo formavimo į Vilniaus miesto savivaldybę, dar 2016 m. gruodžio 9 d. pašymu siekiant Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje inicijuoti sklypo dalies – faktiškai naudojamos valstybinės žemės – išpirkimo procedūras.
Atsiliepimas
1.10. Atsakovės pateiktuose 2017 m. liepos 11 d. privalomuose nurodymuose statiniai pastatyti pagal tuo metu galiojusį dokumentą – statybos leidimą, kuriuo buvo leista ir suderinta dėl aptariamo žemės sklypo pagal nurodytus kraštinių ilgius naudojimo, dėl ko paminėti privalomieji nurodymai kaip neteisėti turi būti panaikinti. Tokių aplinkybių dėl savavališkos statybos faktų privalomuose nurodymuose nėra nustatyta, ryšium su privalomaisiais nurodymais formuluojami privalomieji nurodymai pašalinti pažeidimus, o ne dėl reikalavimų nugriauti pastatus ar pašalinti savavališkos statybos padarinius.
1.11. Ginčijamuose privalomuose nurodymuose nėra nustatyta reikalavimų ar įpareigojimų statytojui, kurie būtų tiesiogiai susiję su civilinėmis teisėmis ar pareigomis ir kuriais būtų siekiama taikyti civilinio teisinio pobūdžio neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemones.
1.12. Pažymėtina, kad ir statybos teisėtumo klausimo atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija iki galo neišnagrinėjo, teisė statyto buvusiam savininkui buvo suteikta specialiais pateiktais dokumentais. Neteisėtos ar savavališkos statybos fakto atsakovė nėra konstatavusi.
2. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad:
2.1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), kaip valstybinės žemės patikėtinis, pagal kompetenciją vykdydama žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimą, ir Inspekcijai pateikė informaciją, kad greta šio sklypo esančiame valstybinės žemės plote yra pavėsinė, baseinas ir kiti statiniai.
2.2. Vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 8 straipsniu, Inspekcija atlieka statybos valstybinę priežiūrą ir nustačiusi, kad statyba vykdoma pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, imasi įstatymų nustatytų priemonių pažeidimams pašalinti. Inspekcijoje gautas 2017 m. balandžio 10 d. NŽT raštas Nr. 49SJN-910-(14.49.105.) bei jo priedas – Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-367, kuriuo atsakovė buvo informuota apie valstybinės žemės, šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), užėmimą. Inspekcija, pagal kompetenciją vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, remdamasi NŽT žemės naudojimo aktu, kuriame nustatytas valstybinės žemės užėmimas, patikrino statinių minėtame žemės sklype statybos teisėtumą.
2.3. Vadovaujantis nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančiais teisės aktais, statinių, kuriuos ieškovė įpareigota nugriauti, statyba nelaikoma savavališka, tačiau vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu statytojo teisė įgyvendinama, kai žemės sklypas, kuriame statomas statinys, valdomas nuosavybės teise arba kitais pagrindais. Vadovaujantis 2016 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-878 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 50 punktu, statant valstybinėje žemėje privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar dėl naudojimosi valstybine žeme statybai, statinio naudojimo trukmei teisės aktų nustatyta tvarka. Statyba neturint valstybinės žemės patikėtinio, NŽT sutikimo, yra neteisėta. Būtent neteisėtos statybos faktą nustačiusi Inspekcija, surašė ginčijamus privalomuosius nurodymus.
2.4. 2017 m. liepos 10 d. privalomuoju nurodymu pašalinti pažeidimus Nr. PN-1100 Inspekcija pareikalavo iš statytojos ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 10 d. nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą pavėsinę (viso 5 kv. m ploto) ir sutvarkyti teritoriją, 2017 m. liepos 10 d. privalomuoju nurodymu pašalinti pažeidimus Nr. PN-1099 (toliau kartu – privalomieji nurodymai) Inspekcija pareikalavo iš statytojos ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 10 d. nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą lauko baseiną ir šalia jo įrengtą betono trinkelių dangą ir sutvarkyti teritoriją.
2.5. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, teikiamo kartu su atsiliepimu, matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šio žemės sklypo plotas yra 2000 kv. m. Greta šio žemės sklypo esančios valstybinės žemės ieškovė nevaldo nei nuosavybės teise, nei kitais teisės aktų nustatytais pagrindais. Tai patvirtina ir NŽT 2017-08-07 raštu Nr. 49SJN-1868-(14.49.105). Taigi neatitinka tikrovės ieškovės teiginys, kad ieškovės sklypo plotas yra 3958 kv. m. Iš kartu su atsiliepimu teikiamos kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis 2000 kv. m žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iš visų pusių ribojasi su valstybine žeme. Ieškovės teiginys, kad ji kreipėsi dėl sklypo papildomo formavimo į Vilniaus miesto savivaldybę, siekdama Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje inicijuoti sklypo dalies – faktiškai naudojamos valstybinės žemės, išpirkimo procedūras, tik patvirtina, kad ieškovė pripažįsta neteisėtai naudojanti valstybinę žemę greta jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Be to, aplinkybė, kad ieškovė siekia išpirkti valstybinę žemę, kurią valdo neteisėtai, neatleidžia ieškovės nuo pareigos laikytis teisės aktų bei vykdyti jai privalomaisiais nurodymais nustatytų įpareigojimų.
2.6. Ieškinyje teigiama, kad privalomiesiems nurodymams taikytina senatis ir dėl to jie naikintini. Ieškovė nenurodo nei taikytino senaties termino, nei teisinio pagrindo taikyti senatį. Inspekcija, nagrinėdama greta (duomenys neskelbtini), esančios valstybinėje žemėje pastatytų statinių teisėtumą, vadovavosi Priežiūros įstatymu bei kitais jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu statybos patikrinimo metu nustatomas teisės aktų pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui. Kuomet yra nustatomi teisės aktų pažeidimai, privalomųjų nurodymų surašymui netaikomas senaties terminas.
2.7. Ieškinio argumentas, kad Inspekcijos pateikti 2017 m. liepos 11 d. pateikti privalomieji nurodymai yra naikintini dėl būtinų rekvizitų, datos ir numerio, nebuvimo, atmestinas. Privalomieji nurodymai pašalinti pažeidimus buvo surašyti 2017 m. liepos 10 d., užregistruoti Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ (toliau – DVIS „Avilys“), jiems suteikti atitinkamai PN-1099 bei PN-1100 numeriai. Su atsiliepimu pateikiami DVIS „Avilys“ išrašai, patvirtinantys šią aplinkybę.
2.8. Taip pat su atsiliepimu teikiamas kitas, atsakovės veiksmų pagrįstumą įrodantis dokumentas – NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugsėjo 1 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-367. Iš šio dokumento matyti, kad žemės naudojimo patikrinimą atliko NŽT Vilniaus miesto skyriaus specialistai. Taigi patikrinimas dėl (duomenys neskelbtini), bei greta sklypo esančios valstybinės žemės naudojimo atliktas nepažeidžiant NŽT Vilniaus miesto skyriaus kompetencijos.
2.9. Į bylą su ieškiniu pateiktas 1989 m. spalio 9 d. leidimas Nr. 166/89 vykdyti individualią statybą , kuriame nurodyta, kad leidžiama statyti naują gyvenamąjį namą iki 130 kv. m. naudingo ploto Ž. D. priklausančiame sklype. Taigi akivaizdu, kad šiuo leidimu nebuvo leista statyti statinių valstybinėje žemėje.
3. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus ir išdėstytas aplinkybes. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad:
3.1. vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei 2001 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutarties pagrindu (notarinio registro Nr. duomenys neskelbtini).
3.2. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. rugpjūčio 30 d. atliko ginčo žemės sklypo patikrinimą. Patikrinimo metu surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-367. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypą juosia akmeninė tvora; rytinėje sklypo dalyje yra baseinas ir pavėsinė; išmatavus sklypo ribas nustatyta, kad baseinas, pavėsinė ir rytinę dalį juosianti tvora yra valstybinėje žemėje. Užimamas valstybinės žemės plotas 1228 kv. m. Baseinas užima 53 kv. m, pavėsinė 5 kv. m. Vakarinėje sklypo dalyje, ties sklypo riba valstybinėje žemėje įrengta atraminė sienutė, kurios užimamas plotas 19 kv. m.
3.3. NŽT Vilniaus miesto skyrius Vilniaus miesto skyrius 2017 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 49SJN-910-(14.49.105) „Dėl informacijos pateikimo” kreipėsi į atsakovę, atsižvelgdamas į žemės naudojimo patikrinimo akte užfiksuotus rezultatus, prašė išnagrinėti pagal kompetenciją, įvertinti statinių teisėtumą ir nustačius pažeidimus surašyti privalomąjį nurodymą pašalinti.
Šalies argumentai
3.4. Ieškovė nurodo, kad kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę 2016 m. gruodžio 9 d. su prašymu siekiant Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje inicijuoti žemės sklypo dalies - faktiškai naudojamos valstybinės žemės – išpirkimo procedūras. Tačiau ieškovė jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Ketinimų žemės sklypą padidinti, priskiriant papildomą (įsiterpusį) laisvos valstybinės žemės plotą egzistavimas, jų nerealizavus, pats savaime nesukuria asmeniui teisės naudotis valstybės ar kitam asmeniui privačios nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Taip pat darytina išvada, kad aplinkybė, jog ateityje galimai bus ketinama imtis teisės aktuose numatytų veiksmų dėl valstybinės žemės ploto įsigijimo, neeliminuoja teisinės atsakomybės už savavališką valstybinės ir privačios žemės užėmimą.
3.5. Savavališkai užėmęs valstybinę žemę subjektas ir be atskiro įpareigojimo turi pareigą be teisinio pagrindo neužimti žemės ir, atitinkamai, ją savavališkai užėmęs, turi pareigą atlaisvinti savavališkai užimtą žemę. Iš pateikto žemės naudojimo patikrinimo akto ir situacijos schemos matyti, kad Žemės sklypas, naudojamas didesnėmis nei suformuotomis ir Nekilnojamojo turto registre ir kadastro žemėlapyje pažymėtomis ribomis, t. y. naudojamasi valstybine žeme.
Atsiliepimas
4. Ieškovė pateikė teismui dubliką, kuriuo nesutiko su atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais.
4.1. Pagal byloje pateiktus duomenis ir VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išrašą apie statinius, H. A. D. ir jos artimiesiems šeimos nariams priklausantis gyvenamasis namas, tvora ir kiti priklausiniai, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgyti ir teisėtai valdomi ir naudojami kaip statiniai pastatyti dar nuo 1940 m. Šiuos duomenis patvirtina išrašas iš VĮ Registrų centras.
4.2. Atitinkamai ieškovės pateikiami ir turimi dokumentai patvirtina ir parodo, kad dar nuo 1940 m. pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir valdžios įstaigų kompetenciją teisėtai skirtas ir valdomas namų valdos sklypas, aptvertas tvora ir kurio plotas yra ne mažiau kaip 3361 kv. m. (arba 0,3361 ha).
4.3. Ieškovė neturi visų išlikusių archyvinių 1940 metų duomenų ir dokumentų, dėl ko kreipėsi į archyvus. 1989 m. sausio 9 d. Vilniaus m. Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas Lenino rajono Vyriausiasis architektas išdavė Ž. D. (ieškovės sūnui) Leidimą Nr. 166/89 vykdyti individualią statybą. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir valdžios įstaigų kompetenciją buvo parengtas J. Dubeikos projektavimo darbų firmos projektas, kur dar 1989 m. rugpjūčio 29 d. aprašytas projektuojamų – rekonstruojamų buvusių iki tol statinių išdėstymas sklype, kurio nurodytas plotas 31480 m2 ir sklypo schema bei kraštinės su jų ilgiais, sklypo ribos, „sklypo raudonųjų linijų planas“, į kuriuos atitinkamai pateko gyvenamasis namas, tvora ir kiti priklausiniai – atraminė siena, baseinas, veja – gyvatvorė, tvora bei visi kiti projekto elementai.
4.4. Sklypo Genplane M1:250 atitinkami vaizdavimai vėlgi išdėstyti teritorijoje ne mažesniame, kaip 0,31480 ha plote, bei pagal galiojančius teisės aktus ir valdžios ir savivaldos priskirtą kompetenciją patvirtinti šių pareigūnų - Rasų seniūnijos valdybos architektės, Vilniaus m. valdybos Urbanistikos ir architektūros skyriaus Landšafto architektu, bei kitais pareigūnais.
4.5. Taip pat pažymėtina, kad be greta statinio projektuoto baseino gyvenamajame name buvo suderinta ir suprojektuota ir pirtis, pagalbinės susijusios patalpos. Atitinkamai projekte aptarta ir buvusios senosios teisėtos tvoros rekonstrukcija, tvorą sutvirtinant, taip pat tuo būdu sutvirtinant šiaurinį sklypo šlaitą (pažymėtą raidėmis B,C,D). O siekiant išsaugoti esamus medžius sklypo dalyje pažymėtoje raidėmis G, H, I, J tvora atitraukiama nuo sklypo ribos.
4.6. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir valdžios įstaigų kompetenciją laikytina, kad pripažįstama senoji namo valdos posesija (nurodytas plotas 31480 m2), atitinkamai teisėtai suderintas ir išduotas statybos leidimas visiems ginčo byloje aptariamiems gyv. namo priklausiniams – tvorai, atraminei sienai, baseinui, bei visiems kitiems projekto elementams.
4.7. Statiniai (tvora, baseinas, grindinio danga ir kita) ginčo sklype pastatyti dar nuo 1940 m., ieškovės ir jos šeimos narių valdyti bei rekonstruoti ar perstatyti teisėtai gavus visus reikiamus statybos leidimus pagal atitinkamo laikotarpio metu galiojusius teisės aktus ir valdžios įstaigų kompetenciją.
4.8. Laikotarpyje nuo 1989 m. sausio 9 d. iki statinių kadastrinių matavimų bylos sudarymo 1995 m. birželio 28 d., minėti ginčo lauko baseinas, įrengta betono trinkelių danga (viso 53 kv. m) pavėsinė (viso 5 kv. m ploto), ir pastatyti. Iki 2016 m. atsakovas ar kiti pareigūnai dėl tariamai neteisėtų statinių jokių pretenzijų nepareiškė ilgiau kaip 21 metus.
4.9. VĮ Registrų centras registruota ir tvora, juosianti visą sklypą – tame tarpe baseiną, pavėsinę, žemės dangą, taip pat ir nurodomą tariamai neteisėtai užimtą valstybinės žemės plotą, dėl kurios neteisėtumo ir privalomo nugriovimo jokių nurodymų atsakovas ieškovei nepateikia. Dėl ko, nepagrįstai surašyti 2017 m. liepos 10 d. pateikti privalomieji nurodymai „pašalinti pažeidimus dėl lauko baseino ir šalia jo įrengtos betono trinkelių dangos (viso 53 kv. m) nugriovimo bei pašalinti pažeidimus dėl pavėsinės (viso 5 kv. m ploto) nugriovimo“.
4.10. Ieškovės turima statinių kadastrinių matavimų byla sudaryta 1995 m. birželio 28 d., joje vėlgi akivaizdu, kad privalomi registruoti Nekilnojamojo turto registre objektai – gyvenamasis namas ir tvora registruoti, ginčo dėl jų nėra, pateikta sklypo kuris visas aptvertas tvora schema vėlgi parodo, kad nuo 1995 m. birželio 28 d. iki 2001 m. gegužės 4 d. viešo registro Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro valdybos laikytina, kad sklypą (duomenys neskelbtini) jo ribas ir namų valdą sudaro teritorija, kurios plotas 0,3148 ha. Atitinkamai parodyti ir viešame registre registruotinų objektų - tvoros žymėjimai, aplink visą sklypą. Dėl kokių aplinkybių viešas registras (dabartinis VĮ Registrų centras) 2001 m. gegužės 4 d. padarė žymą „Panaikinti“ duomenų nepateikta.
4.11. Pagal byloje pateiktą VĮ Registrų centras ginčo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) išrašą fiksuota kadastro duomenų nustatymo data 1995 m. vasario 10 d., sklypas registruotas 1995 m. vasario 2 d., nustatant jo plotą 0,2000 ha. Pagal byloje pateiktą 1994 m. gruodžio 30 d. parengtą sklypo (duomenys neskelbtini) planą atvaizduota teritorija ir sklypo ribos apimanti ne mažiau kaip 0,3148 ha plotą.
4.12. Ieškovė laiko, kad sklypas suformuotas ir jo ribos nustatytos pagal turimą vienintelį parengtą sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,3148 ha ploto planą, tačiau ginčijamuose nurodymuose bei atsakovo ir trečiojo asmens pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad sklypo ribos yra kitokios, pateikiamos kitokios sklypo schemos ir ribų žymėjimai, kurie nėra patvirtinti atitinkamų specialių žinių turinčių asmenų, be to, ginčijamuose atsakovo privalomuose nurodymuose išvis klaidingai nurodoma, kad schemos parengtos Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus specialistų - tačiau nurodomas 2016 m. rugsėjo 1 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr.49ŽN-367, kuriame nėra patvirtinta reikiama minėtų specialistų kvalifikacija, kad jie turi reikiamų žinių tokias schemas parengti.
4.13. Pažymėtina ir tai, kad pagal planą 0,3148 ha ploto sklypo galimai ieškovei priklausančių dalių naudojimosi tvarka nėra nustatyta, kokia minėtos 0,3148 ha suformuotos teritorijos parduota 0,2000 ha dalimi turi teisę naudotis ieškovė vėlgi niekur nėra nustatyta.
5. Atsakovė pateikė tripliką, prašė ieškinį atmesti.
5.1. Nors ieškovė dublike nurodo, kad ji laiko, jog sklypas (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas ir jo ribos nustatytos pagal turimą vienintelį parengtą sklypo 0,3148 ha ploto planą, Inspekcija nesutinka su tokiu ieškovės teiginiu, kadangi žemės sklypo plane nurodyta, jog žemės sklypo plotas yra 2000 kv. m, (0,2 ha), o ne 0,3148 ha, kaip nurodo ieškovė. Be to, viešai prieinami Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys rodo, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šio žemės sklypo plotas yra 2000 kv. m. Greta šio žemės sklypo esančios valstybinės žemės ieškovė nevaldo nei nuosavybės teise, nei kitais teisės aktų nustatytais pagrindais. Viešame registre nėra duomenų, kad būtų suformuotas 0,3148 ha ploto sklypas.
5.2. Ginčo sklypas suformuotas tiksliaisiais kadastriniais matavimais. Tai yra duomenys, išviešinti Nekilnojamojo turto registro pagalba ir gali būti panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės dublike minimas sklypo planas yra registruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, todėl negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis. Ieškovė nuosavybės teise žemės sklypą galėjo įgyti tik sandorio pagrindu, taigi šis sandoris turėjo būti išviešintas, jeigu toks buvo sudarytas. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad neišviešinti nekilnojamojo turto registracijos duomenys negali būti panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Darytina išvada, kad nesant viešame registre įregistruoto sandorio apie didesnio nei 0,2 ha dydžio žemės sklypo įsigijimą, turi būti vadovaujamasi Nekilnojamojo turto registre registruotais duomenimis, kurie įrodo, kad nuosavybės teise ieškovė valdo 0,2 ha dydžio žemės sklypą.
5.3. Į bylą pateikta prieštaringa informacija apie žemės sklypo plotą – žemės sklypo plane nurodomas 0,2 ha žemės sklypo plotas, o 1992 m. balandžio mėn. susitarime nurodomas 0,3361 ha žemės sklypo plotas, dublike ieškovė nurodo, kad sklypo ribos pagal sklypo planą žemės sklypo plotas yra 0,3148 ha. Taigi ši informacija negali būti vertinama kaip pagrįstas įrodymas byloje.
5.4. Be to, nepagrįstas ieškovės teiginys, kad pagal planą 0,3148 ploto sklypo galimai ieškovei priklausančių dalių naudojimosi tvarka nėra nustatyta, kokia minėtos 0,3148 ha suformuotos teritorijos parduota 0,200 ha dalimi turi teisę naudotis ieškovė. Nesant duomenų apie suformuotą 0,3148 ha ploto žemės sklypą, nėra jokio pagrindo teigti, kad tik dalis to žemės sklypo buvo parduota ieškovei. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištrauka, pateikta į bylą, aiškiai ir nedviprasmiškai žymi ieškovei priklausančio žemės sklypo padėtį. Taigi nėra jokio pagrindo abejoti, kokia neva 0,3148 ha sklypo dalimi turi teisę naudotis ieškovė.
5.5. Ieškovė, atsikirsdama į Inspekcijos atsiliepime į ieškinį išreikštą abejonę dėl statinių statybai taikytino senaties termino dublike nurodo, kad taikytinas Civilinio kodekso bendrasis 1.125 straipsnyje numatytas 10 metų senaties terminas. Nesutiktina su tokiu ieškovės teiginiu, kadangi bendrasis ieškinio senaties terminas taikytinas kreipimuisi į teismą su ieškiniu atvejams. Neteisėtos statybos padarinių šalinimui privalomųjų nurodymų pagrindu ieškinio senaties terminas negali būti taikomas.
5.6. Nors ieškovė dublike teigia, kad pagal byloje pateiktus duomenis ir pridedamą VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išrašą apie statinius H. A. D. ir jos artimiesiems šeimos nariams priklausantis gyvenamasis namas, tvora ir kiti priklausiniai, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgyti ir teisėtai valdomi ir naudojami kaip statiniai, pastatyti nuo 1940 m., būtina pastebėti, kad Nekilnojamojo turto registre minėtu adresu registruotas tik gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitas inžinerinis statinys – tvora, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vadinasi, jokios kitos informacijos, kuri patvirtintų kitų statinių nuosavybę, Nekilnojamojo turto registre nėra, o tvora ir nuosavybės teisė į ją registruota tik žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribose. Taigi ieškovė pagrįstai įpareigota nugriauti neteisėtai valstybinėje žemėje pastatytus statinius.
5.7. Nėra jokio teisinio pagrindo abejoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialisto, atlikusio žemės naudojimo patikrinimą, kvalifikacija, kadangi į pareigas priimamam asmeniui keliami specialūs išsilavinimo, teisės aktų, reglamentuojančių veiklą, išmanymo reikalavimai bei kiti funkcijoms atlikti reikalingi gebėjimai, asmenį priimant į pareigas patikrinamas asmens atitikimas keliamiems reikalavimams.
6. Trečiasis asmuo pateikė tripliką į ieškovės dubliką, prašė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į triplike nurodytus argumentus ir išdėstytas aplinkybes.
Atsiliepimas
6.1. Trečiasis asmuo nurodė, kad vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1993-01-21 potvarkiu Nr. 57V „Dėl žemės sklypų pardavimo ne konkurso tvarka privačių namų valdų savininkams“ bei 1994-12-15 potvarkiu Nr. 2567V „Dėl papildomų žemės sklypų pardavimo namų valdų savininkams pagal Vilniaus miesto vyriausiojo architekto išvadą“ Ž. A. D. buvo parduota atitinkamai 1236 kv. m ploto žemės sklypo dalis ir papildomai 764 kv. m ploto žemės sklypo dalis pagal AB „Vilniaus komprojektas“ 1994 m. parengtą 2000 kv. m ploto namų valdos (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribų planą Ml:500. Ieškovė naudotis papildomu 1148 kv. m ploto žemės sklypu teisinio pagrindo neturi, kadangi dovanojimo sutartimi jai teko 2000 kv. m ploto Žemės sklypas, o 1148 kv. m ploto žemės sklypas nesuformuotas ir nėra registruotas valstybės įmonėje Registrų centras. Todėl Ieškovei dovanojimo sutarties pagrindu priklauso tik 2000 kv. m ploto Žemės sklypai.
6.2. 1995 m. vasario 2 d. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta sutartis sudaryta vadovaujantis tuo metu galiojusių teisės aktų pagrindu, kurie reglamentavo žemės sklypų įsigijimą privatinės nuosavybės teise. Be to, tiek ir sudarant su Ž. A. D. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį, prie sutarties buvo pridėtas Žemės sklypo planas, ant plano nurodytas įsigyjamas Žemės sklypo plotas, todėl nesutiktina, kad nebuvo aiškios Žemės sklypo ribos arba įsigyjamas Žemės sklypo plotas. Pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusį reglamentavimą miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise tvirtindavo potvarkiu. Minėtuose potvarkiuose ir jų priedėliuose buvo nurodyta, kokio dydžio žemės sklypo dalis yra įsigyjama.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
7. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir šalių paaiškinimais nustatytos šios faktinės aplinkybės:
7.1. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. rugpjūčio 30 d. atliko žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimą (1 t., e. b. a. l. 109-113). Patikrinimo metu surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-367 (1 t., e. b. a. l. 109-110). Patikrinimo metu nustatyta, kad Žemės sklypą juosia akmeninė tvora. Rytinėje sklypo dalyje yra baseinas ir pavėsinė. Išmatavus sklypo ribas nustatyta, kad baseinas, pavėsinė ir rytinę dalį juosianti tvora yra valstybinėje žemėje. Užimamas valstybinės žemės plotas 1228 kv. m. Baseinas užima 53 kv. m, pavėsinė 5 kv. m. Vakarinėje sklypo dalyje, ties sklypo riba valstybinėje žemėje įrengta atraminė sienutė, kurios užimamas plotas 19 kv. m.
7.2. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 49SJN-910-(14.49.105) „Dėl informacijos pateikimo” kreipėsi į atsakovę, atsižvelgdamas į žemės naudojimo patikrinimo akte užfiksuotus rezultatus, prašė išnagrinėti pagal kompetenciją, įvertinti statinių teisėtumą ir nustačius pažeidimus surašyti privalomąjį nurodymą pašalinti (1 t., e. b. l. 105-106).
7.3. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017 m. liepos 10 d. privalomuoju nurodymu pašalinti pažeidimus Nr. PN-1099 pareikalavo iš statytojos (ieškovės) ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 10 d. nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą lauko baseiną ir šalia jo įrengtą betono trinkelių dangą (viso 53 kv. m ploto) bei sutvarkyti teritoriją (2 t., e. b. l. 79-80). Šį patvarkymą ieškiniu ieškovė ginčija.
7.4. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017 m. liepos 10 d. privalomuoju nurodymu pašalinti pažeidimus Nr. PN-1100 pareikalavo iš statytojos (ieškovės) ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 10 d. nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą pavėsinę (viso 5 kv. m ploto) ir sutvarkyti teritoriją (2 t., e. b. l. 76-78). Šį patvarkymą ieškiniu ieškovė ginčija.
Dėl termino skųsti privalomąjį nurodymą ir administracinį aktą (ne)praleidimo.
8. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
9. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog civilinėje byloje kartu su civilinio teisinio pobūdžio reikalavimais yra sprendžiamas ir individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas, savaime nereiškia, kad visiems reikalavimams turi būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014; 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313-2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, jis laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-550/2007). Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006; 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).
11. Inspekcijos skundžiami sprendimai (privalomieji nurodymai) priimti 2017 m. liepos 10 d., ieškovės atstovui pasirašytinai įteikti 2017 m. liepos 11 d. Ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas 2017 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2017 m. rugpjūčio 11 d. dėl ginčijamų privalomųjų nurodymų kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kur jos skundą buvo atsisakyta priimti kaip neteismingą (administracinė byla Nr. eI-4850-789/2017, teisminio proceso Nr. 3-61-3-02744-2017-5). Šis procesinis sprendimas įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui palikus nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-4850-789/2017, teisminio proceso Nr. 3-61-3-02744-2017-5. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pateiktas nedelsiant po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, todėl, teismo vertinimu, ieškovė, nors formaliai praleido įstatymo nustatytą terminą ginčyti privalomuosius nurodymus, tačiau terminas praleistas neženkliai ir dėl svarbių priežasčių, todėl teismo iniciatyva atnaujintinas (CPK 78 straipsnis).
Dėl prejudicinių faktų
12. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
13. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
14. Nagrinėjamoje byloje teismas 2018 m. kovo 14 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas (nutartis) civilinėje byloje Nr. e2-11101-809/2018 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-05678-2018-6) pagal ieškovės H. A. D. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl faktinio sklypo duomenų nustatymo ir atsakovo įpareigojimo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba. Šioje byloje ieškovė kreipėsi į teismą dėl atsakovės 2017 m. liepos 10 d. pateiktų privalomųjų nurodymų, t. y. pašalinti pažeidimus dėl lauko baseino ir šalio jo įrengtos betono trinkelių dangos nugriovimo bei pašalinti pažeidimus dėl pavėsinės nugriovimo, panaikinimo. Atsakovė nurodo, jog ieškovė neteisėtai atliko statybos darbus valstybinėje žemėje, todėl inspekcija ginčijamus privalomuosius nurodymus surašė pagrįstai ir teisėtai. Kitoje civilinėje byloje Nr. e2-11101-809/2018 ieškovė pateikė reikalavimą pripažinti valstybinės žemės, reikalingos ieškovės statinių eksploatacijai (įskaitant ir tuos statinius, kurie nurodyti ginčijamuose atsakovės nurodymuose), naudojimo materialinius teisinius santykius tarp valstybės ir ieškovės, t. y. nustatyti faktiškai naudojamą pagal sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), planą 0,3148 ha ploto žemę, reikalingą ieškovės statinių eksploatacijai bei įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nustatyti neprivatizuotos naudojamos sklypo dalies ribas, plotą ir naudojimo sąlygas pagal inventorinės bylos duomenis bei apskaičiuoti parduodamo žemės sklypo vertės priedą dėl statinių, t. y. ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją siekdama tęsti faktiškai naudojamos valstybinės žemės išpirkimo procedūras. Vilniaus apygardos teismas nagrinėjamoje byloje 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi Nr. e2S-1756-392/2018 pripažino, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog minėtos civilinės bylos yra tiesiogiai susijusios, nes nenustačius naudojamo žemės sklypo ribų, nagrinėjamoje byloje negali būti sprendžiama dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo.
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-11101-809/2018 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-05678-2018-6) pagal ieškovės H. A. D. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl faktinio sklypo duomenų nustatymo ir atsakovo įpareigojimo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba, ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė 0,2000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei jame esančius statinius – gyvenamąjį namą ir tvorą nuosavybės teise įgijo iš Ž. A. D. dovanojimo sutarties pagrindu. Buvęs sklypo savininkas Ž. A. D. 1995 m. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo 0,2000 ha žemės sklypą. Ta aplinkybė, jog sklypo ribų plane buvo numatytas 1148 kv. m žemės sklypas, kaip papildomo naudojimo žemė, automatiškai nesudarė pagrindo klasifikuoti, jog buvo suformuotas 0,1148 ha žemės sklypas, reikalingas statinių, kuriems buvo išduotas 1989 m. leidimas, eksploatacijai. Nors projektavimo darbų aiškinamajame rašte nurodytas sklypo bendras plotas 3148 kv. m., tačiau išpirktos žemės plotas sudarė 2000 kv. m., o naudojamos žemės – 1148 kv. m. Teismas sprendė, kad ieškovė, aiškiai suvokdama, kad dovanojimo sutartimi įsigijo 0,2000 ha žemės sklypą, negalėjo objektyviai tikėtis, jog ji gali naudotis ir ateityje įgyti nuosavybės teisę į valstybei priklausančią sklypo dalį.
16. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-54-467/2020 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-05678-2018-6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad valstybinio žemės sklypo dalis, kurioje yra neregistruoti ieškovės pastatai (baseinas, pavėsinė, aikštelė), yra valstybės saugomo Pavilnių regioninio parko geomorfologinio draustinio teritorijoje, apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. Namų valdos techninės apskaitos kortelėje nurodyta, jog bendras sklypo plotas – 3148 kv. m.; Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro 1989 m. gruodžio 11 d. pažymėjimas, išduotas Ž. A. D., patvirtina, kad bendras žemės sklypo plotas pagal jo skyrimo dokumentus yra 1236 kv. m., o pagal paskutinės inventorizacijos duomenis – 3361 kv. m; 1992 m. balandžio mėnesio susitarime pirkti žemės sklypą nurodytas 0,3661 kv. m. žemės sklypas ir 1994 m. gruodžio 30 d. parengtas sklypo, (duomenys neskelbtini), planas, kuriame nurodytos sklypo 0,3148 ha, negali būti vertinamos esminėmis sąlygomis pripažinti, kad ieškovė turėjo teisinį pagrindą naudotis didesniu nei 0,2000 ha žemės sklypu. Ieškovės papildomai naudojamoje žemės sklypo dalyje jokių pastatų ar statinių, suformuotų kaip nekilnojamieji daiktai ir įregistruotų Nekilnojamojo turto registre nebuvo ir nėra. Nesant įregistruotų ieškovės statinių ginčo teritorijoje, Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi teisinio pagrindo dėl statinių spręsti kitaip, nei nurodyta Nekilnojamojo turto registre. Ankstesnis žemės sklypo savininkas Ž. A. D. 1995 m. vasario 2 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo iš valstybės 0,2000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklype yra pastatas – gyvenamasis namas ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora). Kitų registruotų statinių žemės sklype nėra. Ieškovė H. A. D. tą patį žemės sklypą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo nuo 2001 m. gegužės 21 d. (nuosavybės teisė įgyta 2001 m. gegužės 21 d. dovanojimo sutarties pagrindu). Kadangi civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, ieškovė dovanojimo sutarties pagrindu tapo tik 0,2000 ha ploto žemės sklypo savininke, o 0,1148 ha ploto valstybine žeme naudojasi be teisinio pagrindo, nes nėra duomenų, kad ieškovė būtų privatizavusi žemės sklypą teisės aktų nustatyta tvarka.
17. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamoje byloje vadovaujasi civilinėje byloje, kurios teisminio proceso Nr. 2-68-3-05678-2018-6, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (faktais), turinčiomis prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas): (i) Ž. A. D. 1995 m. vasario 2 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo iš valstybės 0,2000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra pastatas – gyvenamasis namas ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora), kitų registruotų statinių žemės sklype nėra. (ii) H. A. D. tą patį žemės sklypą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo nuo 2001 m. gegužės 21 d. dovanojimo sutarties pagrindu, t. y. tik 0,2000 ha ploto žemės sklypą, o 0,1148 ha ploto valstybine žeme naudojasi be teisinio pagrindo. (iii) valstybinio žemės sklypo dalis, kurioje yra neregistruoti ieškovės pastatai (baseinas, pavėsinė, aikštelė), yra valstybės saugomo Pavilnių regioninio parko geomorfologinio draustinio teritorijoje, apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje.
Dėl ginčijamų privalomųjų nurodymų (ne)panaikinimo
18. Ieškovė, ginčydama 2017 m. liepos 10 d. privalomuosius nurodymus Nr. PN-1099 ir Nr. PN-1100 iš esmės nurodo du argumentus: (i) ginčo baseinas, trinkelių danga ir pavėsinė buvo pastatyti vadovaujantis Vilniaus m. Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Lenino rajono vyriausiojo architekto 1989 m. spalio 9 d. leidimu Nr. 166/89 vykdyti individualią statybą, suderintą statinių (tame tarpe ir baseino ir šalia jo įrengtos betono trinkelių dangos) projektą ir su vyr. architekte suderintą sklypo 1998 m. generalinį planą, kur buvo numatyti gyvenamasis pastatas, tame tarpe baseinas lauke ir kiti statiniai (ii) lauko baseinas su šalia jo įrengta betono trinkelių danga kartu ir pavėsinė (esanti be pamato), kuriai statybos leidimas nebuvo reikalingas, pastatyti 1989 m., įteisinti – 1995 m.
19. Nuosekliai plėtojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.) bei trečiųjų asmenų interesais. Statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai yra gana dažnai keičiami ir pildomi. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei į tai, kad statyba (rekonstrukcija) yra tęstinis procesas, susidedantis iš tam tikrų etapų, pradedant statinio projektavimu, baigiant statybos užbaigimu (anksčiau – statinio pripažinimu tinkamu naudoti), sprendžiant ginčus, kylančius iš šių santykių, svarbu tinkamai nustatyti konkrečiam etapui taikytinas teisės normas. Klausimas dėl statinio statybos (rekonstrukcijos) teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. O. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2009; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. D. v. G. V., bylos Nr. 3K-3-390/2012).
20. 1964 m. CK 114 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 1983 m. gruodžio 11 d. iki 1994 m. birželio 10 d.) buvo įtvirtina, kad pilietis, kuris statosi, pasistato arba perstato gyvenamąjį namą (arba jo dalį), ūkini pastatą ar įrenginį, neturėdamas reikiamo leidimo ar šiurkščiai pažeisdamas patvirtintą projektą, neturi teisės šiuo gyvenamuoju namu (arba jo dalimi), ūkiniu pastatu ar įrenginiu disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.). Toks gyvenamasis namas (arba jo dalis), ūkinis pastatas ar įrenginys rajono (miesto) Liaudies, deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu nugriaunamas paties savavališko statytojo ar jo sąskaita. Statybinės medžiagos, gautos, gyvenamąjį namą (arba jo dalį), ūkinį pastatą ar įrenginį nugriovus, lieka statytojo nuosavybė. Pastatytas ar perstatytas arba iš esmės užbaigtas statyti ar perstatyti gyvenamasis namas (arba jo dalis) gali būti teismo sprendimu neatlygintinai paimtas ir perduotas į vietinės Liaudies, deputatų tarybos fondą.
21. 1964 m. CK 114 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 1994 m. birželio 10 d.) buvo įtvirtina fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė, statosi arba persistato pastatą ar įrenginį, neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai patvirtino projekto, arba su esminiais nukrypimais nuo projekto, arba šiurkščiai pažeisdami pagrindines statybos normas ir taisykles, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, neturi teisės tokiu pastatu ar įrenginiu naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.).
22. Ministrų Tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2 „Dėl teisinio pastatų registravimo Lietuvos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 1970, Nr. 4–25) patvirtintoje Instrukcijoje buvo nurodyta, kad gyvenamųjų namų ir visuomeninės paskirties pastatų, esančių miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, teisinis registravimas yra privalomas, išvardyti būtini dokumentai, kuriuos reikia pateikti teisiškai registruojant pastatus, nustatyta pastatų įregistravimo ir pažymų apie įregistruotus statinius išdavimo savininkams tvarka. Teisinio pastatų registravimo tuometės Lietuvos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos 2 punkte c–d papunkčiuose nustatyta, kad teisiškai turi būti registruojami pastatai, priklausantys kooperatyvams ir visuomeninėms organizacijoms, taip pat gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams bei atskiriems asmenims asmeninės nuosavybės teise. Statiniai, esantys žemės sklypuose, skirtuose gyvenamųjų pastatų statybai, taip pat turėjo būti registruojami Instrukcijoje nustatyta tvarka. Instrukcija buvo papildyta Ministrų Tarybos 1974 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 317 ir 1984 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 10 (Žin., 1984, Nr. 2–39) ir neteko galios 1991 m. liepos 25 d.
23. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1988 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 364 (TAR, 1988-12-14, Nr. 088xx07NUTA00000364) patvirtintų Individualinės statybos nuostatų 3 punktas nustatė, kad individualinis gyvenamasis namas, ūkiniai ir buitiniai pastatai ar įrenginiai gali būti statomi tik tam reikalui suteiktame sklype, turint nustatytąja tvarka patvirtintą statybos techninę dokumentaciją, atitinkamai notariškai patvirtintą sutartį dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui arba namo perleidimo sutartį ar paveldėjimo teisės liudijimą ir leidimą statyti. Statant gyvenamąjį namą turimame arba anksčiau suteiktame sklype, be šių dokumentų, reikalingas atitinkamos Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas. Laikoma, jog iš esmės nukrypstama nuo patvirtintojo projekto, kada keičiami namo gabaritai (ilgis, plotis, aukštis) ir dėl šios priežasties viršijamas 2 punkte nurodytas plotas, kada keičiamas architektūrinis sprendimas ir pastatų vieta, statomi projekte nenumatyti priestatai bei antstatai (4 punktas). Leidimą statyti arba rekonstruoti individualinį gyvenamąjį namą, statyti priestatą, antstatą, įrengti rūsį, mansardą bei statyti ūkinius ir buitinius pastatus ar įrenginius įformina miesto arba rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba (25 punktas).
24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 384 „Dėl individualių gyvenamųjų namų statybos“ (Žin., 1992, Nr. 21-627) 1.5 punkte buvo įtvirtinta sklypo savininkas gali pradėti statyti individualų gyvenamąjį namą, jo priklausinius, turėdamas įregistruotą miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartį arba žemės nuosavybės aktą, miesto (rajono) vyriausiojo architekto patvirtintą projektą ir įregistravęs statybą valstybinės priežiūros tarnyboje.
25. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro (1990-1998 m.) 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 249 „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių (RSN 158-94) patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 7-153) 4 punkte buvo įtvirtinta, kad leidimus išduoda savivaldybių įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Kitų tarnybų (pareigūnų) išduoti ir neįtraukti į bendrą registracijos knygą (registrą) leidimai yra neteisėti. Šio teisės akto 7 punkte, aiškiai įtvirtinta, kad statytojams nuosavybės teisėmis priklausančiuose, nustatyta tvarka išnuomotuose arba laikinam naudojimui skirtuose žemės sklypuose, kuriuose netaikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, be leidimo gali būti statomi: 1. statybininkų buitiniai, sandėliavimo ir kiti pagalbiniai statiniai statybų aikštelėse, taip pat laikini statiniai geologinių tyrimų ir geodezinių matavimų darbams; 2. įvažiavimai, šaligatviai, aikštelės, takai, inspektai, kryžiai, koplytėlės, koplytstulpiai sodybose; 3. tvoros ir atraminės sienutės kaimo vietovėse; 4. vaikų žaidimo įrenginiai; 5. gręžinių gręžimo bokštai; 6. geodeziniai ženklai ir trianguliacijos objektai;7. laikini statiniai parodų teritorijose, kurie yra tik parodų eksponatai. Sklypuose, kuriuose taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, šių statinių statyba derinama su institucijomis, nurodytomis minėtose sąlygose. 9 punkte buvo įtvirtinta, kad suprastinta leidimų išdavimo tvarka taikoma šių statinių statybai: kryžių, koplytstulpių, koplytėlių (išskyrus statomus sodybose), dekoratyvinių skulptūrų, fontanų, antkapių ir kitų mažosios architektūros objektų (9.4 punktas); šaligatvių, takų, įvažiavimų, ūkinių ir žaidimo aikštelių (9.8 punktas); Leidimai šiems statiniams statyti išduodami pateikus miesto (rajono) vyriausiojo architekto suderintą minimalios apimties projektą (aiškiai fiksuotą statinio statybos vietą, statinio planą, pjūvį, fasadus). Kai jie statomi saugomose gamtos, nekilnojamų kultūros vertybių teritorijose bei apsaugos zonose arba sklypuose, kuriems taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, jų projektai turi būti suderinti su institucijomis, nurodytomis minėtose sąlygose. 10 punkte buvo nustatyta, kad leidimas gali būti išduotas vieno statinio, statinio ir jo priklausinių arba grupės statinių, kuriuos stato tas pats statytojas, statybai. Kai leidimas išduodamas statinio ir priklausinių statybai, jame išvardijami visi leidžiami statyti priklausiniai arba nurodoma, kad leidžiama statyti visus priklausinius, numatytus suderintame projekte.
26. Taigi pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatų analizė, leidžia teismui prieiti prie pagrįstos išvados, kad tiek ieškovės atstovo nurodomu faktiniu ginčo statinių statybos metu (1989 m.), tiek vėlesniu laikotarpiu, kai ieškovės teigimu, ginčo statiniai buvo įteisinti (1995 m.), teisės aktais buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad statyti statinius (bet kokio pobūdžio) galima tik asmeniui nuosavybės teise priklausančiame ar kitu teisėtu pagrindu valdomame (nuomos sutarties pagrindu) žemės sklype. Minėta, kad prejudicinę galią šioje byloje turi kitoje civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovė H. A. D. tą patį žemės sklypą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo nuo 2001 m. gegužės 21 d. dovanojimo sutarties pagrindu, t. y. tik 0,2000 ha ploto žemės sklypą, o 0,1148 ha ploto valstybine žeme naudojasi be teisinio pagrindo, o valstybinio žemės sklypo dalis, kurioje yra neregistruoti ieškovės pastatai (baseinas, pavėsinė, aikštelė), yra valstybės saugomo Pavilnių regioninio parko geomorfologinio draustinio teritorijoje, apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (žr. sprendimo 17 punktą). Dėl to teismas prieina prie išvados, kad atsakovas pagrįstai įpareigojo ieškovę nugriauti ginčo statinius, pastatytus valstybinėje žemėje be suderintų sutikimų/leidimų. Teismas sprendžia, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti ieškovės ginčijamus privalomuosius nurodymus, todėl ieškovės ieškinį atmeta.
Dėl ieškinio senaties
27. Ieškovė prašo taikyti ieškinio senatį, nurodydama, kad ginčo statiniai pastatyti 1989-1995 m., o privalomieji nurodymai surašyti tik 2017 m.
28. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (Žin., 2013, Nr. 76-3848) (toliau – TPSVPĮ) 14 straipsnį Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. <...> (TPSVPĮ 14 straipsnio 1 dalis). Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad TPSVPĮ 14 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas laikytinas procedūriniu. Šio termino pasibaigimas savaime nelemia Inspekcijos pareigūno, surašiusio savavališkos statybos aktą, teisės (ir pareigos) pateikti privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo pasibaigimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019).
29. Teismas pažymi, kad neteisėta statyba savaime yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, todėl ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną dieną tol, kol trunka pažeidimas (kol nepašalinta neteisėta statyba) (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Inspekcijos pareigūnams CK nustatyti ieškinio senaties terminai netaikytini, nes jų veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato procedūrinius terminus. Šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270, 307 straipsniais teismas,
nusprendžia:
ieškovės H. A. D. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2017 m. liepos 10 d. privalomųjų nurodymų panaikinimo, trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.