- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-09-10
- Bylos Nr.
- 1-293-953/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Kaltinamasis
- V. Ž.
- Nukentėjusysis
- R. S.
- Civilinis ieškovas
- Šiaulių apskrities VPK
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus: 1) 2012-08-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 9 mėnesiams; 2) 2012-12-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį, 20 parų areštu, vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2012-08-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė; 3) 2013-04-17 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas 2012-12-19) 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį (nežymaus sveikatos sutrikdymas 2012-01-17) 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, paskirta subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-14 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta 6 (šešių) mėnesių 3 (trijų) dienų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 286 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Ž. 2014-09-18 apie 17:46 val., Šiauliuose, namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia pasipriešino valstybės tarnautojui - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui R. S., o būtent: sulaikomas dėl galimai padaryto teisės pažeidimo, bandant jį sulaikyti, pareigūnams išsakė grasinamus žodžius tokius kaip ,,aš jus užmušiu“, o bandant uždėti spec. priemonę-antrankius, spjovė R. S. į veidą, dėl ko buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai ir pargriautas ant žemės, gulėdamas ant nugaros tyčia spirdamas du kartus į veidą R. S., taip padarydamas galvos smegenų sukrėtimą t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui R. S..
Kaltinamasis V. Ž. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2014 m. rugsėjo mėn. adresu (duomenys neskelbtini), pavakary kažkas iškvietė policiją. Buvo įvykęs žodinis konfliktas tarp jo ir jo žmonos. Namo kieme jis gėrė su kaimynu K. I.. Jis nežino, kodėl buvo iškviesta policija – gal jis su kaimynu susiginčijo. Gali būti, kad buvo supykęs ant žmonos, jog ji iškvietė policiją, ir ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Policijos pareigūnai buvo apsirengę civiliais drabužiais, tik su liemenėmis, be to, jie atvyko tarnybiniu automobiliu. Jis pareigūnų net nepastebėjo, tačiau buvo partrenktas iš nugaros ant žemės, buvo įsodintas į automobilį ir išvežtas į komisariatą. Tuo metu jis buvo išgėręs. Jis neatliko jokių veiksmų pareigūnų atžvilgiu, taip nedarė, kaip nurodyta kaltinime. Jam buvo papurkšta į akis dujų ir jis buvo partrenktas ant žemės. 2014-09-26 ir 2014-11-25 buvo apklaustas ir pripažino kaltę, tačiau tai yra nesąmonė ir dabar kaltę neigia.
Apklaustas įtariamuoju 2014-09-19 V. Ž. parodė, kad dėl pareikšto įtarimo savo kaltės nepripažįsta ir paaiškino, kad 2014-09-18 vakare, tikslaus laiko nepasakys, nes nežino, galėjo būti tas laikas, kuris nurodytas pranešime apie įtarimą, apie 17.46 val., tarp jo ir buvusios žmonos M. Ž. įvyko žodinis konfliktas, jie abu buvo išgėrę alaus. Dėl ko kilo žodinis konfliktas, neprisimena. Tada jo buvusi žmona iškvietė policijos pareigūnus. Jis nesuprato, kodėl policijos pareigūnai pasirodė jo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kieme. Priėję prie jo policijos pareigūnai, kurie buvo uniformuoti, kažko tai jo paklausė, o jis jiems kažką tai turbūt negražiai atsakė, ką atsakė šiuo metu nepamena, nes buvo išgėręs. Tada vienas iš jų jam į akis papurškė ašarinių dujų, uždėjo antrankius, įsodino į tarnybinį automobilį ir nuvežė į Šiaulių miesto ir rajono komisariatą, adresu: Purienų g.48, Šiauliai. Jis policijos pareigūnui, kaip rašoma, pranešime apie įtarimą, nesipriešino ir nespyrė jam du kartus į veidą. Kodėl yra kaltinamas, kad pasipriešino policijos pareigūnui, jis nežino. (1 t., b.l. 94-95).
Apklaustas papildomai įtariamuoju 2014-09-26 V. Ž. parodė, kad savo kaltę pripažįsta ir paaiškino, kad 2014-09-18 vakare, tikslaus laiko nepamena, su kaimynu K. I. ir buvusia žmona M. Ž. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), gėrė alų. Tarp jo ir kaimyno K. I. įvyko žodinis konfliktas. Dėl to jo buvusi žmona iškvietė policijos pareigūnus. Jis iš pat pradžių net nesuprato, dėl ko atvyko pareigūnai, nes negirdėjo, kad M. būtų juos kvietusi. Žmona išgėrusi dažnai konfliktuoja su juo ir kviečia policijos pareigūnus ir šiuo atveju prigėrus negalvodama ką daro juos iškvietė. Atvykus pareigūnams jis labai supyko ant M., kad ji juos iškvietė ,todėl išvadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Pareigūnai kiek pamena liepė jam liautis, tačiau jis jų neklausė, todėl jie jam norėjo uždėti antrankius. Jis nenorėjo, kad jį sulaikytų, todėl jiems pasipriešino. Jį parvertė ant žemės ir jis gulėdamas ant nugaros du kartus koja spyrė į pareigūną, kur jam pataikė nežino, bet gali būti, kad į veidą. Po to jam papurškė ašarinių dujų, sulaikė ir nusivežė į policijos komisariatą. Jo tokiam neapgalvotam elgesiui įtakos turėjo alkoholis, nuoširdžiai dėl to gailisi. (1 t., b.l. 98-99).
Apklaustas papildomai įtariamuoju 2014-11-25 V. Ž. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir paaiškino, kad nori papildyti ankstesnių apklausų metu duotus parodymus ir pasakyti, jog kai atvyko policijos pareigūnai ir norėjo jį nusivežti į policijos komisariatą , jis jiems pasipriešino. Nenorėdamas kad jį sulaikytų išsakė pareigūnams grasinančius žodžius. Dabar neatsimena ką būtent jiems sakė, bet gali būti taip kaip nurodyta įtarime. Jiems bandant uždėti jam antrankius jis pasipriešino, spjovė pareigūnui į veidą, todėl buvo pargriautas ant žemės. Gulėdamas ant nugaros jis du kartus koja spyrė į pareigūną, tačiau kur jam pataikė nežino. Po to jam pareigūnai papurškė ašarinių dujų ir uždėję antrankius nusivežė į policijos komisariatą. Dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Jis pinigų neturiu, todėl atlyginti padarytos žalos neturi iš ko.” (1 t., b.l. 103-104).
Liudytoja A. S. parodė, kad V. Ž. žino iš matymo, nes atliko jo apklausą ikiteisminio tyrimo metu dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams. V. Ž. procesinė padėtis buvo įtariamasis. Jo dažniausiai ieškodavo pati, t. y. pati važiuodavo į namus arba jį kviesdavo per jo buvusią žmoną M. Ž., kadangi V. Ž. savo kontaktinio telefono nebuvo nurodęs. V. Ž. apklausė gal du kartus, nors tiksliai to neprisimena. V. Ž. apklausa buvo rašoma Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) kabinete, kur yra jos darbo vieta. Jam buvo užduodami klausimai, jis į juos atsakinėjo, o ji pažodžiui rašė. Tuo metu jis jai nesukėlė įtarimų, kad būtų neblaivus ar nesuprastų, ką sako. Apklausiant V. Ž. daugiau niekas nedalyvavo, kabinete buvo dviese, parodymus jis davė savo valia, niekas jo nevertė, už nugaros nestovėjo ir nesakė, ką jam sakyti. Parodymus, kuriuos V. Ž. sakė, užrašė į protokolą pažodžiui. Atlikus apklausą, ji atspausdino apklausos protokolą, pateikė jam perskaityti, paklausus, ar turi papildymų, atsakė, jog neturi, tuomet savo ranka po apklausa pasirašė, kad perskaitė, surašyta teisingai, vardą, pavardę ir parašą. V. Ž. apklausa buvo atlikta laikantis LR BPK reikalavimų, jokių neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu neatliko, psichinės prievartos prieš jį nenaudojo, fizinės prievartos taip pat. Jis savo valia, po apklausos protokolo pasirašė.
Nukentėjusysis R. S. parodė, kad įvykis galėjo įvykti 2014 m. rugsėjo 18-osios vakare adresu (duomenys neskelbtini), dirbant su O. S., buvo gautas pranešimas, kad yra sumuštas „diedukas“. Nuvykę į įvykio vietą kambaryje sėdėjo sumuštas senelis, su juo buvo moteris, kuri paaiškino, kad jos buvęs ar esamas sugyventinis jį sumušė. Kaltininko kambaryje nebuvo – jis buvo lauke. Nukentėjusiajam iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir nuėjo kalbėti su asmeniu, kuris buvo įtariamas sumušęs senolį. Iš karto kaltinamasis jokių žodžių jų atžvilgiu neišsakė, bet viskas prasidėjo vėliau, kol laukė medikų. Kaltinamasis kaip visada vartojo jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius: „mentai“, „piderasai“. Jis neprisimena, ar jų atžvilgiu buvo grasinta. Šis asmuo įvykio vietoje buvo sulaikomas. Jis šį asmenį pargriovė ant žemės, jis nukrito ant nugaros. Jis pasilenkė užlaužti rankas ir jis jam tuo metu 2 kartus spyrė į galvą, t. y. buvo spirta į kaktą. Kolegė buvo šalia, ji padėjo sulaikinėti šį asmenį. Po šių veiksmų asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities VPK. Sulaikomas asmuo buvo smarkiai neblaivus. Į įvykį jie abu su kolege važiavo apsirengę policijos aprangomis, atvyko tarnybiniu automobiliu. V. Ž. grasino savo sugyventinei, bandė ją pulti, todėl jie norėjo jį atitraukti ir tuomet jis puolė juos. Po to vyko jo sulaikymas. Bandant uždėti V. Ž. antrankius, be smūgių jis dar spjovė jam į veidą. Kai jis spyrė į veidą, antrankiai dar nebuvo uždėti. Po šių dviejų smūgių, vėliau jis pasijautė prastai, jautė skausmą. Po įvykio kreipėsi į gydymo įstaigą, buvo nedarbingas apie dvi savaites. Jie su kolege V. Ž. reikalavo, kad neįžeidinėtų savo žmonos ir paklustų jų reikalavimams, tačiau jis į tai reagavo spjūviu į veidą. Sulaikant buvo naudojamos dujos. Jis palaiko civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, kuri sudaro važinėjimas pas gydytojus, porą savaičių nedirbo, vartojo vaistus. Taip pat reiškia civilinį ieškinį 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes buvo nedarbingas, negalėjo atlikti pareigų, buvo įžeistas kaip pareigūnas dėl spjūvio į veidą. Dėl įvykio jautėsi įžeistas. Jis reiškia 100 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Prašo šias sumas priteisti iš V. Ž..
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1371/14(04), nurodyta, kad R. S. padarytas sužalojimas - galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu paveikus veidą. Tikėtina, kad sužalojimas padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje. R. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai (1 t., 38-39 b. l.).
Liudytoja R. Š. parodė, kad ji dirba VšĮ GMP stoties felčere. Atvykę rado senolį ir moterį. Kiek prisimena, ten buvo įvykęs konfliktas. Taip pat kažkoks vyras sėdėjo kieme. Jie apžiūrėjo senolį, išėjo į lauką, kur kažkas buvo įvykę tarp vyro ir policijos pareigūnų. Veiksmų tarp jų įvardinti negali, kadangi apžiūrinėjo senolį, kuris nesutiko vykti į ligoninę. Jai atrodo, kad kai jie išėjo į lauką, tas vyras buvo ant žemės prie pareigūnų. Kas ten įvyko, ji nežino, tačiau buvo triukšmai, barniai. Ji neprisimena, ar tam asmeniui buvo uždėti antrankiai. Įvykio vietoje buvo du policijos pareigūnai su uniformomis, jų automobilis buvo su specialiais ženklais.
Liudytoja R. Š. tyrimo metu parodė, kad 2014-09-18 gavo iškvietimą, kad sumuštas senyvo amžiaus žmogus ir nuvyko nurodytu adresu, kiek pamena į (duomenys neskelbtini) gatvę, Šiauliuose. Koks tiksliai namo numeris, negali pasakyti, nes praėjo jau daug laiko ir tokių smulkmenų nebepamena. Nuvykus į nurodytą vietą, juos pasitiko moteris, kuri nuvedė į kambarį, kuriame buvo sumuštas senelis. Rimtesnių sužalojimų jam nenustatė, o pasiūlius važiuoti į ligoninę, jis pats kategoriškai atsisakė. Ar jiems atvykus jau buvo atvažiavę policijos pareigūnai, nepamena. Išeinant iš tų namų, kieme pamatė ant žemės gulintį vyriškį, prie kurio stovėjo policijos pareigūnas ir pareigūnė. Tas vyriškis lyg ir priešinosi, tačiau ji į tai nekreipė dėmesio. Pasakyti kas ten vyko negali (1 t., 21-22 b. l.).
Liudytoja M. Ž. parodė, kad su V. Ž. išsiskyrę yra apie metus laiko. Į namus pas juos policija yra kviesta ne vieną kartą. 2014-09-18 V. Ž. buvo primušęs jos senelį K. I., tačiau ji to nematė, nes „sandėliuke“ dėjo malkas. Išėjusi iš „sandėliuko“ pamatė kruviną senelį, todėl kvietė policiją. Taip pat buvo iškviesti medikai. Ji visą laiką buvo prie senelio, todėl nieko daug nematė. Matė V. Ž. paguldytą veidu į žemę ir surakintomis už nugaros rankomis. Kai medikai atvyko, ji valė seneliui kraują. Ir medikai, ir policijos pareigūnai buvo atvažiavę vienu metu. Kai medikai buvo prie senelio, V. Ž. sulaikinėjo policijos pareigūnai. Pirmiausia atvyko policija, o paskui buvo iškviesta ir greitoji medicinos pagalba. Viskas vyko lauke: ir senelis buvo apžiūrimas, ir lauke buvo V. Ž.. Ji nematė, ką darė V. Ž.. Tą dieną su V. Ž. susipykusi nebuvo. Jis nuolatos „koliojasi“ be jokios priežasties. Policijos pareigūnai buvo su uniforma, tačiau kepurių neturėjo, turėjo ir geltonas liemenes. Atvykę pareigūnai prisistatė. Iš pradžių atvykus policijos pareigūnams V. Ž. elgėsi ramiai, o tik vėliau pradėjo šūkauti ir mojuoti rankomis, neleido pareigūnams jo suimti. Taip pat paskui matė, kaip klūpsčiomis buvo prispaustas galva prie žemės, rankos surakintos. Po to V. Ž. išvežė policijos pareigūnai. Apžiūrėję senelį medikai nustatė, kad jam nieko rimto nėra. Kaltinamasis tą dieną buvo truputį išgėręs alaus.
Liudytoja M. Ž. tyrimo metu parodė, kad 2014-09-18 dieną po pietų, laiko nebepamena, ji nešė malkas. Tuo metu jos buvęs vyras ir jos prižiūrimas senelis K. I. sėdėjo lauke ant suoliuko ir gėrė alų. Sunešus malkas, išėjo iš malkinės ir pamatė sėdintį kruviną senelį. Iškart suprato, jog įvyko konfliktas tarp senelio ir V. Ž.. Ji išsigando, kad seneliui nebūtų kas su galva, todėl iškvietė policijos pareigūnus. V. Ž. nematė ir negirdėjo, kaip ji skambino policijos pareigūnams, todėl toliau sau ramiai sėdėjo lauke. Atvykus pareigūnams jis dar elgėsi ramiai, tačiau paprašius eiti kartu su jais, pradėjo šūkauti, mojuotis rankomis. Bandant jį sulaikyti, jis pradėjo aktyviai priešintis, todėl buvo pargriautas ant žemės. Toks pasistumdymas gal truko 5-10 minučių. Ji nematė, kad jis būtų įspyręs policijos pareigūnui, todėl kad stovėjo atokiau. V. Ž. uždėjus antrankius, jis buvo nuvestas į tarnybinį automobilį ir nuvežtas į policijos komisariatą. Dėl senelio sumušimo ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Po savaitės iš policijos gavo laišką, kad seneliui sunkių sužalojimų nėra, todėl baudžiamoji byla nebus keliama (1 t., 19-20 b. l.).
Civilinio ieškovo Šiaulių apskrities VPK atstovas R. V. prašo civilinį ieškinį priteisti 2296,92 Lt iš V. Ž.. Taip pat yra pateiktas policijos departamento civilinis ieškinys, kurį palaiko.
Liudytoja O. S. parodė, kad 2014-09-18 buvo iškvietimas į (duomenys neskelbtini), ji tuo metu dirbo su pareigūnų R. S., į įvykį atvyko policijos tarnybiniu automobiliu, abu vilkėjo tarnybines policininko uniformas. Atvykus į įvykio vietą, kaltinamasis sėdėjo ant suolo. Name buvo sugyventinė su senoliu. Sugyventinė nurodė, kad kaltinamasis sumušė senolį. Tada jie nurodė kaltinamajam, kad jis yra sulaikomas. Kaltinamasis priešinosi sulaikomas, naudojo fizinę jėgą, spardė kojomis, sudavė rankomis. Kaltinamasis buvo paguldytas ant žemės, tačiau jis bandė išsilaisvinti ir iš kojos du ar tris kartus spyrė R. S. į galvos sritį, be to, apspjovė R. S. bei grasino užmušti. Kaltinamasis buvo sulaikytas, panaudojant antrankius, ir pristatytas į policijos įstaigą, o R. S. žadėjo kreiptis į gydymo įstaigą, nes darbo pabaigoje blogai jautėsi.
Liudytoja O. S. tyrimo metu parodė, kad 2014-09-18 dirbo auto patruliu ,,Alksna-11” kartu su vyriausiuoju patruliu R. S.. Apie 17.41 val. iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) buvęs vyras sumušė senelį. Nuvykus minėtu adresu apie 17.46 val. juos pasitiko M. Ž., kuri nurodė, kad jos prižiūrimą senelį, K. I., sumušė jos buvęs vyras V. Ž., kuris tuo metu kai jie atvyko sėdėjo lauke ant suoliuko. Jos kolega R. S. bendravo su nukentėjusiu asmeniu, o ji su V. Ž.. Jai bendraujant su minėtu asmeniu, šis pradėjo grasinti buvusiai žmonai susidorojimu, vadinti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jie su kolega R. S. pareikalavo, jog V. Ž. liautųsi ir nusiramintų, tačiau jis į jų perspėjimus nereagavo ir pradėjo grasinti jiems, sakydamas, kad juos užmuš. Tuomet jie jį norėjo sulaikyti ir uždėti jam antrankius, tačiau minėtas pilietis jiems pasipriešino. V. Ž. spjovė R. S. į veidą, todėl buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai. Jie su R. S. pargriovė minėtą pilietį ant žemės, tuomet jis gulėdamas ant nugaros koja du kartus spyrė R. S. į veidą. Po spyrio jos kolegai, ji panaudojo ašarines dujas, asmeniui buvo uždėti antrankiai. Vyriškis buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių AVPK OVS patalpas (1 t., 17-18 b. l.).
2014-09-18 Šiaulių apskrities VPK policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad sulaikant V. Ž., jis pasipriešino policijos pareigūnui, spirdamas 2 kartus į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą (1 t., 3 b. l.).
2014-09-18 įvykio vietos apžiūros protokolu, apžiūrėta įvykio vieta adresu - (duomenys neskelbtini) (1 t., 4-8 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas
LR BK 286 straipsnyje numatytas pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinė nutartis Nr. 2K–439/2013).
Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamojo V. Ž. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 286 str. visiškai įrodyta.
Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis V. Ž. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Bylos duomenys patvirtina padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę – kaltinamojo sąmoningus ir tyčinius veiksmus, padarant nusikalstamą veiką numatytą LR BK 286 str.
Kaltinamasis V. Ž. teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino ir parodė, kad jis buvo policijos pareigūnų partrenktas ant žemės, įsodintas į automobilį ir išvežtas į komisariatą. Jis jokių veiksmų policijos pareigūnų atžvilgiu neatliko. Šie kaltinamojo V. Ž. parodymai yra paneigti ne tik jo paties parodymais ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitiems teismo posėdžio metu ištirtiems įrodymams. Ikiteisminio tyrimo metu V. Ž. kaltę pripažino ir parodė, kad nenorėdamas, kad jį sulaikytų, jis išsakė policijos pareigūnams necenzūrinius žodžius, spjovė policijos pareigūnui į veidą, bei gulėdamas ant nugaros jis du kartus koja spyrė policijos pareigūnui į veidą. Šias kaltinamojo V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes patvirtino liudytoja A. S., kuri nurodė, kad apklausinėjamas V. Ž. parodymus davė laisva valia, prievarta jo atžvilgiu nebuvo naudota, apklausos protokolą jis perskaitė bei savo ranka pasirašė, papildymų ar pastabų neturėjo. Be šių kaltinamojo V. Ž. parodymų, jo kaltę patvirtina ir nukentėjusysis R. S., kuris nurodė, kad sulaikant kaltinamąjį V. Ž., šis policijos pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, spjovė jam į veidą bei, kai kaltinamasis V. Ž. buvo pargriautas ant nugaros, šis jam du kartus spyrė į galvą, kai jis buvo pasilenkęs prie V. Ž.. Šią nukentėjusiojo R. S. nurodytą aplinkybę dėl suduotų smūgių patvirtina ir specialisto išvada Nr. G. 1371/14(04) iš kurios matyti, kad R. S. padarytas sužalojimas - galvos smegenų sukrėtimas, kuris galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu paveikus veidą. Tikėtina, kad sužalojimas padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje. R. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai. Šias aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoja O. S., kuri patvirtino kaltinamojo V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei nukentėjusiojo R. S. teisme duotus parodymus nurodydama, kad kaltinamasis V. Ž. grasino policijos pareigūnams, priešinosi sulaikomas, spjovė R. S. į veidą bei du kartus R. S. spyrė į veidą, kai R. S. buvo pargriovęs V. Ž.. Kad kaltinamasis V. Ž. priešinosi policijos pareigūnams patvirtino ir liudytojos M. Ž. bei R. Š..
Ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad V. Ž. 2014-09-18 apie 17:46 val., Šiauliuose, namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), sulaikomas, tyčia pasipriešino valstybės tarnautojui – nukentėjusiajam R. S., o bandant jį sulaikyti, pareigūnams išsakė grasinamus žodžius ,,aš jus užmušiu“, bandant uždėti spec. priemonę-antrankius, spjovė R. S. į veidą, dėl ko buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai ir pargriautas ant žemės, gulėdamas ant nugaros tyčia spyrė du kartus į veidą R. S., taip padarydamas galvos smegenų sukrėtimą t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi LR BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis – formali, todėl ji laikoma baigta nuo to momento, kai, priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kaltininkas pradeda naudoti smurtą (arba grasina tuoj pat jį panaudoti), siekdamas neleisti pareigūnui vykdyti savo tarnybinius įgaliojimus, todėl neturi reikšmės tai, ar pareigūnui yra padaryti kūno sužalojimai, ar ne. Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo V. Ž. veiksmai visiškai įrodyti ir tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 286 straipsnį.
Kaltinamojo V. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Teismas, skirdamas bausmę V. Ž., atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; kaltininko asmenybę; jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri pagal LR BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika baigta. V. Ž. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, teistumas neišnykęs (1 t., 46-50 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t., 67-74 b. l.), nedirbantis (1 t., 76 b. l.), Lietuvos darbo biržoje neregistruotas (1 t., 77 b. l.), yra VŠĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės psichiatrijos klinikos ir psichikos sveikatos centro pacientų registre (1 t., 79, 80 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis mažesnis nei sankcijos vidurkis, kadangi kitos rūšies bausmės nepasieks bausmės tikslų ir paskirties, nes kaltinamasis V. Ž. yra recidyvistas, iš LITEKO duomenų matyti, kad yra baustas administracine tvarka ir po nusikaltimo padarymo, yra nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str., į bausmės laiką visiškai įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2014-09-18 17.46 val. iki 2014-09-19 11.50 val., (viena para) (1 t., 43, 44 b. l.).
V. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, paliktina nepakeista (1 t., 105, 106 b. l.).
Nukentėjusysis R. S. tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 15 b. l.). Ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis nurodė, kad ieškinio sumą sudaro dėl patirtų sužalojimų pirktų vaistų išlaidos, už kuriuos sumokėjo apie 35 Lt ir kuro išlaidos važinėjant pas gydytojus, už kurį išleido 60 Lt. R. S. nurodytos išlaidos pripažįstamos prie atlygintinų išlaidų, patirtų dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad R. S. patyrė išlaidas dėl kaltinamojo kaltų tyčinių veiksmų, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant jam iš kaltinamojo V. Ž. atlyginti 100 Lt. (28,96 Eur)
Nukentėjusysis R. S. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 1000 Lt. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas.
Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys 2K-420/2007, 2K -209/2007, 2K-114/2008 ir kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos praktiką (nutartis byloje Nr. 2K-68/2008) asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai) (nutartis 2K-325/2010).
Pagal faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes kaltinamasis prieš nukentėjusįjį panaudojęs fizinį smurtą padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis R. S. pareiškęs civilinį ieškinį dėl 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad šiuo metu dar vis svaigsta galva dėl sumušimo, blogiau miega naktimis. Teisme išnagrinėjus bylą, matyti, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo neabejotinai patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, nes tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo pasikėsinta į jo sveikatą, padarant galvos smegenų sukrėtimą, t.y., nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis V. Ž. yra nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje. Įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašoma neturtinės žalos suma yra proporcinga konstatuotiems neigiamiems padariniams, dėl to civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo V. Ž. priteisiant atlyginti 1000 Lt (286,62 Eur) nukentėjusiajam. Pažymėtina, priteistinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktikoje paprastai priteisiamas sumas (kasacinės nutartys 2K-632/2011, 2K-27/2012, 2K–218/2014).
Civilinis ieškovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė 2296,92 Lt civilinį ieškinį (1 t., 25-31 b. l.). Ieškinyje nurodė, kad dėl 2014 m. rugsėjo 18 d. patirto sveikatos sutrikdymo R. S. nuo 2014 m. rugsėjo 19 d iki 2014 m spalio 8 d. buvo nedarbingas. Šį faktą patvirtina UAB „Senojo bokšto klinika“ išduoti nedarbingumo pažymėjimai Nr. EE 0211164, EE 0246860 bei EE 0295659. Šiaulių aps. VPK Pareigūno R. S. nedarbingumo laikotarpiu mokėjo ligos pašalpą bei socialinio draudimo įmokas. Pagal Šiaulių aps. VPK Finansų skyriaus 2014 m. spalio 30 d. pažymą Nr. 40-3-PAZ1-799 R. S. laikino nedarbingumo laikotarpiu pareigūnui priskaičiuota 1802,92 Lt nedarbingumo pašalpa bei 494 Lt sumokėti socialiniam draudimui. Viso buvo išmokėta 2296,92 Lt suma. Šios išlaidos pripažįstamos prie atlygintinų išlaidų, patirtų dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų. Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkinamas visiškai. Žala Šiaulių apskrities VPK (dėl R. S. sužalojimo) padaryta V. Ž. kaltais veiksmais, todėl 2296,92 Lt (665,23 Eur) - priteistina iš V. Ž..
Civilinis ieškovas Policijos departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos pareiškė 783,30 Eur civilinį ieškinį dėl nuostolių atlyginimo baudžiamojoje byloje ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinio ieškinio pareiškimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos naudai. (1 t., b.l. 151-160) Savo ieškinį grindžia, kad dėl 2014 m. rugsėjo 18 d. patirto sveikatos sutrikdymo R. S. nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. iki 2014 m. spalio 8 d. buvo nedarbingas. Šį faktą patvirtina UAB „Senojo bokšto klinika“ išduoti nedarbingumo pažymėjimai Nr. EE 0211164, EE 0246860 bei EE 0295659. Grafoje „Nedarbingumo priežastys“ pažymėta, kad nedarbingumo priežastis yra nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje į (iš) darbą (-o) 2014-09-18. 2014 m. gruodžio 8 d. surašyta Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. S. sveikatos sutrikdymo Nr. 40-IS6-40, kuria pripažinta, kad yra priežastinis ryšys tarp pareigūno R. S. sveikatos sutrikdymo ir tarnybos, tai yra, kad pareigūnas buvo sužalotas tarnybos vykdymo metu ir padidėjusia rizika gyvybei ir sveikatai. R. S. nedarbingumo laikotarpis truko 20 dienų. Vadovaujantis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IV-125 (2012 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 1V-206 redakcija), 4.1 punkte nustatyta, kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 11 iki 20 dienų, išmokama 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šiaulių aps. VPK viršininko 2015 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 40-TE-125 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“ nuspręsta pareigūnui R. S. išmokėti 783,30 Eur (1 mėnesio darbo užmokesčio) dydžio kompensaciją.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamos palūkanos. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje.
Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškinys dėl 783,30 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo buvo pareikštas – 2015-02-25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir taikant įstatymą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš V. Ž. priteistina - 783,30 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio palūkanos už laikotarpį nuo 2015-02-25 iki visiško prievolės įvykdymo (kasacinė nutartis Nr. 2K-4-699/2015).
Tyrimo metu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į V. Ž. nekilnojamąjį turtą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu – (duomenys neskelbtini): 17/400 pastato – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.1.; 17/400 pastato – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.2.; 17/400 pastato – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.3.; 17/400 pastato – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.4.; 17/400 pastato – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.5.; 17/400 kitų statinių – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytų p. 2.8. (107-108 b. l.) ir į nuosavybės teise priklausančias lėšas – 3396,92 Lt (983,82 Eur), esančias AB „Šiaulių bankas“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); AB „DNB bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (111-112 b. l.). Pagal BPK 151 str. 1 d. laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kuria siekiama užtikrinti civilinį ieškinį ar galimą turto konfiskavimą baudžiamajame procese (BPK 151 str. 1 d.). Šioje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas kaltinamajam, kad užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius. Teisme išnagrinėjus bylą, buvo patenkinti nukentėjusiojo R. S., Šiaulių apskrities VPK ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareikšti civiliniai ieškiniai. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, nuosavybės teisių apribojimo ieškiniams užtikrinti taikymas paliekamas iki visiško ieškinių patenkinimo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. Ž. pripažinti kaltu už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, padarymą, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str., į bausmės laiką visiškai įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-09-18 17.46 val. iki 2014-09-19 11.50 val., (vieną parą).
V. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Nukentėjusiojo R. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl 100 Lt (28,96 Eur) turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant iš kaltinamojo V. Ž. R. S. 28,96 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 96 centų) turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo R. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl 1000 Lt (289,62 Eur) neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant iš kaltinamojo V. Ž. R. S. 289,62 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 62 centų) žalos atlyginimo.
Civilinio ieškovo – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikštą 2296,92 Lt (665,23 Eur) civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant civilinio ieškovo naudai 665,23 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 23 centus) iš kaltinamojo V. Ž..
Civilinio ieškovo – Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos pareikštą 783,30 Eur civilinį ieškinį dėl nuostolių atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant civilinio ieškovo naudai 783,30 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 30 centų) iš kaltinamojo V. Ž..
V. Ž. laikiną nuosavybės teisių apribojimą į nekilnojamąjį turtą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu – (duomenys neskelbtini): 17/400 pastato – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.1.; 17/400 pastato – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.2.; 17/400 pastato – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.3.; 17/400 pastato – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.4.; 17/400 pastato – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.5.; 17/400 kitų statinių – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytų p. 2.8. (107-108 b. l.) ir į nuosavybės teise priklausančias lėšas – 3396,92 Lt (983,82 Eur), esančias AB „Šiaulių bankas“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); AB „DNB bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki visiško civilinių ieškinių patenkinimo.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.