Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2014-08-01 · Byla Nr. N1-44-922/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-08-01Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-30Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-08-01
Bylos Nr.
N1-44-922/2014
Teisminio proceso Nr.
1-51-1-00327-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Janiulytė
Nukentėjusysis
D. S.
Kaltinamasis
N. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-44-922/2014 Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00327-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.;1.1.7.1.; 1.1.8.; 1.1.8.1.; 1.1.8.10.5.; 1.2.4.5.; 1.2.26.2.1.; 2.1.15.3.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.2.2.8.; 2.3.2.2.9.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5. (S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 1 d.Naujoji Akmenė
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė,sekretoriaujant G. Š.,dalyvaujant prokurorei A. G.,nukentėjusiajam D. S., jo atstovui advokatui A. R.,kaltinamojo atstovei pagal įstatymą J. P.,kaltinamojo gynėjui advokatui A. N.,

Akmenės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nesimoko, nedirba, teistas: 1) Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-05-12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (penki epizodai) ir 187 str. 1 d. – 10 mėn. laisvės atėmimo, taikyta BK 92 str., galutinė bausmė- laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams su įpareigojimais,

kaltinamas padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. P. 2013-09-20 apie 22.40 val. viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) esančioje lauko prekyvietėje, tyčia ne mažiau dviejų kartų sudavė smūgius ranka į veidą ant suoliuko sėdėjusiam D. S. ir padarė jam veido sumušimą, nosies kaulų lūžimą su poslinkiu, I-mo viršutinio, dešinės pusės kandžio nuskėlimą, kas nukentėjusiam D. S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nukentėjusysis D. S. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jis su draugais M. T. ir K. K. vakare sėdėjo į (duomenys neskelbtini) turgelyje ant suoliuko ir klausėsi muzikos, visi žaidė su telefonu. Patikslino, kad M. T. sėdėjo prie durų, o jis šalia M. T., o jam iš kitos puses – K. K.. Prisipažino, kad tą vakarą jis buvo neblaivus, tačiau aplinkoje orientavosi. Maždaug po 15-20 min. į turgelį atėjo pusbrolis M. P. su N. P.. Jie atsisėdo ant prekystalio priešais jį su draugais. Patikslino, kad jis sėdėjo ant suoliuko veidu į prekystalį, priešais jį atsisėdo N. P., tarp jų buvo nedidelis atstumas, maždaug apie vieną metrą. N. P. ir M. P. kažką pasakė jam su draugais, tačiau jis nekreipė į juos dėmesio. Staiga pajuto smūgį, tačiau nematė, nei kas jam trenkė, nei su kuo jam buvo trenkta, nes jis tuo metu buvo nuleidęs galvą, žiūrėjo į telefoną. Nuo smūgio neteko sąmonės, po 5-10 min. atsibudęs pamatė kraują, kad turgelyje nieko (nei draugų, nei N. P. ir M. P.) nėra, todėl susirinko telefoną ir grįžo namo. Paaiškino, kad gal būti draugai dar buvo turgelyje, kai jis atgavo sąmonė, tačiau šiek tiek toliau, todėl jų nematė. Mama pamačiusį ji tokį, iškvietė greitąją pagalbą, jis buvo išvežtas į ligoninę Šiauliuose. Vėliau jis paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Paaiškino, kad dėl smūgio jam buvo sumuštas veidas, lūžo nosis, nuskeltas dantis. Gydantis sužalojimus, ne kartą vyko pas medikus į Šiaulius, patyrė išlaidų, todėl pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Po įvykio kalbėjosi su draugais M. T. ir K. K., važiuojant į apklausą M. T. jam papasakojo, kad jam ranka trenkė N. P., jis buvo priešais jį. Su teisiamuoju N. P. ir M. P. po įvykio daugiau nebuvo susitikęs, nekalbėjo. Jis nežino, kodėl N. P. jam trenkė, gal todėl, kad norėjo muštis. Jo manymu, M. P. negalėjo jam trenkti, nes jis yra jo pusbrolis, nors beveik nebendrauja, tačiau tarpusavio konfliktų nėra, be to, M. P. yra ramaus būdo.

Liudytojas M. T. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nukentėjusysis D. S. yra geras jo draugas, o teisiamąjį N. P. pažįsta tik iš matymo, su juo nebendrauja. Nurodė, kad tą vakarą buvo pas D. S. namuose, kur žiūrėjo televizorių. Po to jis, D. S. ir K. K. nuėjo į turgelį Ventoje. Visi trys ten sėdėjo ant suoliuko, klausėsi muzikos ir žaidė su telefonais. Į turgelį atėję N. P. ir M. P. pradėjo kibti prie jų, klausė, ką jei čia veikia, jie atsakė, kad klausosi muzikos, lyg ir kažką sakė D. S., tačiau tiksliai nepamena ką. Jis su draugais D. S. ir K. K. stengėsi nebendrauti su N. P. ir M. P., tikrai jų neįžeidė, tarp jų nebuvo jokio konflikto. N. P. ir M. P. įėjo pro duris į turgelį, tuo metu jis su draugais sėdėjo ant suoliuko: D. S. sėdėjo prie įėjimo, jis – per vidurį, o K. K. – jam iš kairės. Liudytojas nurodė, kai jis kalbėjosi su N. P., jie nebuvo priešais vienas kitą, N. P. stovėjo jam iš kairės. N. P. stovėjo už prekystalio priešais D. S., tuo metu D. S. buvo „įkritęs“ į telefoną. M. P. stovėjo atsirėmęs į prekystalį netoli jo. Nors jau buvo tamsus paros metas, turgelyje nėra apšvietimo, tačiau mieste degė šviesos, be to, jie naudojosi telefonais, todėl aplinka buvo pakankamai apšviesta ir matė, kaip N. P. kumščiu trenkė D. S. į veidą. Viskas į vyko labai greitai, todėl negali pasakyti iš kokios rankos N. P. trenkė D. S., nes smūgis buvo netikėtas. Nei jis, nei K. K. neklausė, kodėl N. P. trenkė D. S., negynė draugo, nemanė, kad dėl smūgio D. S. patirs tokius sužalojimus. Po smūgio D. S. išėjo iš turgelio pro duris link namų. Po kelių minučių jis su K. K. nubėgo priešinga kryptimi nei nuėjo D. S., link K. K. namų. N. P. ir M. P. sekė jį bei K. K. iki muzikos mokyklos, M. P. prašė palaukti, tačiau jie nesustojo. Praėjus maždaug valandai po įvykio paskambino D. S., šis pasakė, kad jam išmuštas dantis, todėl jis su K. K. nuėjo pras D. S. į namus, D. S. buvo išvežtas į ligoninę. Nurodė, kad palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tik paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu suklydo nurodydamas, kad D. S. sėdėjo per vidurį, bet gerai matė, kad N. P. trenkė D. S..

Liudytojas M. P. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad N. P. yra jo draugas. Maždaug vasaros pabaigoje jis su N. P. pasivaikščioti ir apie 22-23 val. užsuko į turgelį (duomenys neskelbtini). Nors jau buvo tamsus paros metas, buvo gerokai sutemę, prie turgelio nėra šviesos, tačiau jie pamatė, kad turgelyje sėdi žmonės, nes nuo telefonų sklido šviesa. Jis atidarė duris ir užėjo į turgelį, jam iš paskos įėjo N. P.. Abu atsisėdo ant prekystalio priešais vaikinus. N. P. pasisveikino su ten sėdinčiais vaikinais, tačiau atgal pasisveikino tik M. T. ir K. K., D. S. buvo „įlindęs į telefoną“. Paaiškino, kad šalia durų sėdėjo D. S., toliau M. T. ir K. K.. Jis visus tirs jaunuolius pažįsta, D. S. yra jos pusbrolis, tačiau jų tarpusavio santykiai nėra artimi, beveik nebendrauja. Nurodė, kad matė ištiestą N. P. ranką link D. S. veido, tačiau smūgio nematė ir su N. P. nekalbėjo apie tai, kas įvyko. Tuo metu matyt buvo kažkur kitur pasisukęs, gal sveikinosi su kitais jaunuoliais. Pamatęs išteistą ranką, pagalvojo, kad sveikinasi. Po N. P. „pasisveikinimo“ D. S. paklausė „už ką?“. Šiek tiek apsižodžiavo (tikriausiai dėl cigaretės) su turgelyje sėdėjusiais jaunuoliais, tačiau jokio konflikto nebuvo, nebuvo priežasčių muštis. Vėliau D. S. atsistojo ir išėjo, po kelių minučių išėjo M. T. ir K. K.. Jis su N. P. nuėjo iš paskos M. T. ir K. K., nes jie ėjo ta pačia kryptimi, todėl ėjo jiems įkandin iki mokyklos, vėliau pasuko kitur. Kitą dieną jam paskambino mama ir pasakė, kad jo pusbrolis D. S. sumuštas. Paaiškino, kad nuo įvykio iki teisiamojo posėdžio praėjo ilgas laiko trapas, todėl kai kurių aplinkybių jau nebeprisimena, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai tikslesni. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu per akistatą su N. P., jis prisipažino, kad trenkė D. S., nes to prašė N. P. mama J. P.. Tačiau tuoj pat po akistatos jis tyrėjai I. M. papasakojo, kad ne jis trenkė D. S., kad prisipažinti prašė N. P. mama. Nurodė, kad važiuojant autobusu po darbo jis kalbėjosi su N. P. mama apie tą įvykį, kai buvo sumuštas D. S., N. P. mama paklausė, „ar prisipažinsi“, „N. P. yra geras vaikas ir nemelagins, negalėtų jai meluoti“, ragino greičiau paskambinti į policiją ir prisipažinti. Nors N. P. mama tiesiogiai jo neprašė prisiimti kaltės, tačiau jis suprato visa tai kaip prašymą prisiimti kaltę. N. P. mama atlygio už kaltės prisiėmimą nepažadėjo. Liudytojas paaiškino, kad sutiko prisiimti kaltę, nes N. P. yra geras draugas, pagailo jam jo, nes N. P. jau teistas, todėl „blogai jam bus“. Galvojo, kad pavyks su D. S. susitarti, viskas greičiau baigtųsi. Tyrėjai papasakojo tiesą, nes suprato, kad turi pakankamai savo problemų, su sugyventine augina vaiką, nenori prisiimti svetimų problemų. Tyrėja pasiūlė jam parašyti paaiškinimą, todėl tą pačią dieną parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kodėl per akistatą melavo. Liudytojas paaiškino, kad po akistatos dar porą kartų buvo susitikęs su N. P., tačiau apie tą įvykį nekalbėjo, be to, buvo susitikęs su N. P. mama, ji teiravosi, ar jis jau prisipažino.

Liudytojas K. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nukentėjusysis D. S. yra geras jo draugas, o teisiamąjį N. P. pažįsta tik iš matymo. 2013 m. rugsėjo mėn., po krepšinio varžybų, apie 22-23 val. jis susitiko su draugais D. S. ir M. T., pasivaikščiojo po miestą. Kai atsibodo vaikščioti, visi trys nuėjo į turgelį pasėdėt, pašnekėt. Matė kaip nuo vaistinės (duomenys neskelbtini) ateina du jaunuoliai, kurie priėjo prie jų, tai buvo N. P. ir M. P.. Jie iš pradžių stovėjo šalia turgelio, po to M. P. įėjo duris į turgelį, o N. P. perlipo ar peršoko per prekystalį. Jie neatrodė nusiteikę agresyviai. Tiksliai neatsimena ar atėję N. P. ir M. P. sveikinosi su juo bei turgelyje sėdinčiais draugais, tačiau patvirtino, kad jis tikrai nesisveikino su jais, tačiau kiti jo draugai gal ir pasisveikino. Patikino, kad nei jis, nei jo draugai D. S. ir M. T. tikrai nesisveikino su N. P. ir M. P. paspausdami vienas kitam ranką. N. P. šnekėjosi su M. T., tačiau pokalbis buvo trumpas ir nepiktybiškas, jie neapsižodžiavo. Pokalbio turinio neatsimena, nes ne itin klausėsi, tuo metu jis su viena ausine klausėsi muzikos, naršė socialiniame tinklapyje „Facebook“, todėl nekreipė dėmesio į atėjusius vaikinus. N. P. ranka trenkė D. S. į veidą. Paaiškino, kad viso smūgio nematė, gal paskutinę smūgio dalį, tiksliau „smūgio siluetą“. Jo manymu, D. S. trenkė N. P., nes jis stovėjo arčiau, t. y. N. P. buvo atsirėmęs į prekystalį, maždaug 40 laipsnių kampu palinkęs link D. S.. M. P. stovėjo tolėliau nuo durų. D. S. po smūgio susėmė už veido, tačiau jis neatsimena ar nuo smūgio D. S. nukrito. Po smūgio jis tuoj pat atsistojo ir išėjo iš turgelio. Kartu su M. T. sparčiu žingsniu link muzikos mokyklos, o D. S. liko turgelyje. Maždaug po 20-25 min. po įvykio, susiskambino su D. S. ir kartu su M. T. nuėjo pas D. S..

Teisiamasis N. P. teisiamajame posėdyje sutiko duoti parodymus po to, kai buvo apklausti nukentėjusysis ir liudytojai. Paaiškino, kad 2013-09-20 vėlai vakare po krepšinio varžybų jis ėjo namo kartu su M. P.. Jis tądien nebuvo vartojęs alkoholio, M. P. gal dieną buvo vartojęs alkoholio. Eidami pro turgelį išgirdo, kad turgelyje sėdintys asmenys pasakė kažką įžeidžiančiai. M. P. pasiūlė nueiti prie tų jaunulių ir išsiaiškinti. Abu priėjo prie prekystalio, jis perlipo per prekystalį, M. P. įėjo pro duris. Atsisėdo ant prekystalio priešais M. T., kuris sėdėjo ant suolo, ir su juo kalbėjosi apie 5 min. Šalia M. T. ant suolo sėdėjo D. S., priešais D. S. ant prekystalio sėdėjo K. K.. Nors jau buvo tamsu, o turgelis nėra apšviestas, tačiau žmonių veidus įžiūrėjo, nes turgelyje sėdėjusių vaikinų veidus apšvietė telefonai. K. K. klausėsi muzikos ir žaidė su telefonu, D. S. sėdėjo vos ne atsigulęs, kojas ištiesęs ir nekreipė dėmesio nei į jį, nei į M. P.. Jokio konflikto tarp jo ir turgelyje buvusių jaunuolių: M. T., D. S. ir K. K. nebuvo. Kai jis kalbėjosi su M. T., staiga M. P. priėjo prie D. S. ir jam trenkė. D. S. susiėmė už veido ir sušuko „už ką?“. M. P. tikriausiai iš pradžių nesuprato, kad trenkė pusbroliui D. S., todėl atsiprašė. D. S. nieko nesakęs išėjo pro duris susiėmęs už veido, o K. K. ir M. T. išbėgo pro kitas duris. Jis kartu su M. P. sekė K. K. ir M. T. iš paskos, nes jiems taip pat reikėjo eiti į tą pusę. Iš pradžių jis nesuprato, kas įvyko, nes kalbėjosi su M. T., paties smūgio nematė. Tačiau, kai su M. P. ėjo paskui K. K. ir M. T., M. P. jam paaiškino, kad jis trenkė D. S.. Po to, kai jam paskambino tyrėja ir pranešė, kad jis yra įtariamas, jog trenkė D. S., jo mama J. P. autobuse susitiko su M. P. ir paklausė, kad ten buvo iš tikrųjų, ir M. P. jai prisipažino trenkęs. Tą dieną prie laiptinės buvo jis, M. P., M. P. sugyventinė E. V., M. P. mama. Visi juokėsi, kaip taip gali būti, kad darbe visi žino, kad M. P. sudavė, o dėl to kaltina jį. Tuomet M. P. prisipažino, kad vieną kartą trenkė D. S.. Prisipažino, kad praeityje yra turėjęs konfliktų su D. S., tačiau 2013-09-20 jam netrenkė.

Liudytoja I. M. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad yra Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato tyrėja, nepažįsta ne vieno iš baudžiamosios bylos dalyvių. Ji atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus tiriant nusikalstamą veiką dėl D. S. padaryto sveikatos sužalojimo. Nurodė, kad tądien (duomenys neskelbtini) buvo atliekamos trys akistatos, vienoje iš jų dalyvavo liudytojas M. P. ir N. P., kuriam buvo pareikšti įtarimai. Akistatos metu M. P. prisipažino, kad jis trenkė D. S.. Toliau akistata nebuvo tęsiama, nes M. P. prisipažinus, turėtų būti keičiama jo procesinė padėtis, jam pareiškiami įtarimai. Iškart po to akistata buvo baigta, akistatos dalyviai buvo paprašyti palaukti prie kabineto, kad būtų galima su jais susitarti dėl kitos apklausos. Kai į kabinetą įėjo M. P., jo paklausus, ar tu trenkei, šis paaiškino, kad per akistatą melavo, nes D. S. trenkė ne jis, o N. P.. Paklausus, kodėl keičia parodymus, jis paaiškino, kad taip pasielgė, nes N. P. mama J. P. paprašė prisiimti kaltę. M. P. padavė ranka rašytą paaiškinimą, kuriame nurodė, kodėl per akistatą davė melagingus parodymus. Kadangi pirmąkart susidūrė su tokia situacija, nepasitarusi su ikiteisminį tyrimą koordinuojančiu prokuroru, ji nenorėjo atlikti jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų. Kadangi nuo pasakojamo įvykio praėjo ilgas laiko trapas, ji nepamena, ar iškart paskambino prokurorui, informuojant akistatos rezultatus, ar šiek tiek vėliau. Pažymėjo, kad ikiteisminio turimo metu ir kiti liudytojai buvo nurodę, kad D. S. trenkė N. P., kuris neigė savo kaltę, todėl ir buvo atlikta akistata. Akistatos metu buvo siekiama išsiaiškinti, kas trenkė D. S.. Aplinkybės, kodėl liudytojas keičia parodymus, nebuvo išsiaiškintos per akistatą, nes tai būtų galima išsiaiškinti vėlesnėse apklausose.

Liudytoja E. V. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad yra M. P. mergina, kartu gyvena apie dvejus metus, kartu augina vaiką. Išaiškinus teisę atsisakyti duoti parodymus, ji sutiko papasakoti įvykio aplinkybe, kurios jai yra žinomos. Tuomet, kai įvyko įvykis, ji su vaiku buvo išvykusi pas tėvus. Maždaug po savaitės apie įvykį sužinojo perskaičiusi spaudoje, todėl paklausė M. P. mamos, kuri paaiškino, kad įvyko muštynės, sumuštas M. P. pusbrolis, bet ji jo nepažįsta, M. P. ir N. P. ten buvo. Jai yra žinoma, kad M. P. dalyvavo akistatoje. Jie beveik nieko nežino apie įvykį ar jo tyrimą. M. P. jai nieko nepasakojo nei apie įvykį, nei apie akistatą. Paaiškino, kad M. P. nes yra uždaro būdo, žadėjo viską pats išsiaiškinti, todėl ji nieko neklausė. Nurodė, kad M. P. yra ramaus būdo, nors pasitaiko, kad jie tarpusavyje pasipyksta, bet jos nuomone, M. P. negalėjo trenkti D. S..

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos A. S. – N. 2013-09-30 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2013-09-20 d. 22.51 val. B. S. pranešė, kad sumuštas jos sūnus D. S.. Policijos pareigūnams pas B. S., jos dukra paaiškino, kad mama su broliu išvyko į ligoninę. Telefonu D. S. paaiškino, kad jis buvo su draugais K. K. ir M. T. turgelyje, esančia (duomenys neskelbtini), ten klausėsi muzikos. Vėliau ten atėjo M. P. ir N. P. Netikėtai, be jokios priežasties kažkas jam trenkė į veidą. Jis nežino, kas jam trenkė, nes nematė, buvo tamsu (4 b.l.).

D. S. 2013-09-21 protokole – pareiškime nurodoma, kad 2013-09-20 apie 22.40 val. D. S. su draugais K. K. ir M. T. buvo (duomenys neskelbtini) esančioje lauko prekyvietėje. Ten atėjo du asmenys, kurių dėl tamsos D. S. neįsidėmėjo. Vienas iš jų nieko nesakęs vieną kartą kumščiu trenkė D. S. į veidą. D. S. pajuto bėgantį kraują, suprato, kad jam išmuštas dantis, todėl išėjo namo. VšĮ Šiaulių respublikinėje ligoninėje jam diagnozuoti šie sveikatos sutrikimai: nosies kaulų lūžis, išmuštas priekinis dantis (6 b.l.).

2013-11-28 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esanti prekyvietė (8-11 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu 2013-09-21 apklaustas D. S. paaiškino, kad 2013-09-20 apie 15 val. jis iš Šiaulių, kur mokosi, grįžo namo ir vienas pats būdamas namuos išgėrė apie 1,5 litro alaus. Vakare, apie 21.20 val. D. S. susitiko su savo draugais M. T. ir K. K., ir jie trise išėjo pasivaikščioti po Ventą, o paskui nuėjo pasėdėti (duomenys neskelbtini) esančiame turgelyje, alkoholio nevartojo. Vaikinai sėdėdami turgelyje šnekučiavosi, iš D. S. mobilaus ryšio telefono klausėsi muzikos. Apie 22.40 val. į turgelį atėjo du vaikinai, kaip vėliau sužinojo N. P. ir M. P.. Į atėjusius vaikinus D. S. nekreipė dėmesio. Vienu momentu jis išgirdo, kaip kažkuris iš vaikinų pasakė kažką panašaus į žodžius „ką čia šustrelinate“, nors niekas iš D. S. draugų tikrai jokių įžeidžiančių žodžių nesakė ir prie atėjusių vaikinų nesikabinėjo. D. S. tuomet sėdėjo ant suoliuko, jam iš dešinės sėdėjo M. T., iš kairės sėdėjo K. K.. N. P. su M. P. perlipo per prekystalį ir atsisėdo ant jo. Priešais D. S. atsisėdo N. P., o M. P. atsisėdo priešais M. T., bet to tiksliai pasakyti negali. D. S. į atėjusius vaikinus nekreipė jokio dėmesio, su jais net nesikalbėjo, o klausiausi muzikos, tik girdėjo, kad kiti ten tarpusavyje kažką apsižodžiavo, bet D. S. tame visiškai nedalyvavo, o paskui netikėtai pajuto smūgį į veidą, į dešinę jo pusę, tačiau kas jam sudavė tą smūgį, nematė, nes po to smūgio jam iš nosies ir danties pradėjo bėgti kraujas, telefonas nukrito ant žemės, o jis pats liko sėdėti ant suoliuko. Patvirtino, kad jam buvo suduotas tik vienas smūgis. Atsipeikėjęs D. S. pamatė, kad turgelyje jis liko vienas, bėga kraujas, todėl grįžo namo. Mamai pasakojo apie įvykį, ji pranešė policijai. (12-13 b.l.). 2013-10-28 įvykusios papildomos apklausos metu D. S. papildomai nurodė, kad po smūgio jis paklausė: „kas? už ką?“. Norėdamas sužinoti, kas jam trenkė paklausė pusbrolio M. P. parašydamas jam žinutę internetu, tačiau M. P. jam neatsakė. Vėliau M. T. jam pasakė, kad jam trenkė N. P.. Nors jis atsimena, kad jam buvo suduotas vienas smūgis, tačiau M. T. jam pasakojo, kad jam N. P. trenkė kelis kartus (14-15 b.l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mažeikių poskyrio 2013-10-07 specialisto išvadoje Nr. G 190/13(13) nurodoma, kad D. S. nustatyta: veido sumušimas, nosies kaulų lūžimas su poslinkiu, I-ojo viršutinio, dešinės pusės, kandžio nuskėlimas. Sužalojimai padaryti 1-2 kontaktų su kietu buku daiktu metu. Sužalojimai padaryti užduotyje nurodytu laiku (t.y. 2013-09-20 apie 22.40 val.). Nosies kaulų lūžimas sukelia sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų. Sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (24 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu 2013-09-21 kaip liudytojas apklaustas M. T. nurodė, kad 2013-09-20 pavakare jis kartu su savo draugais D. S. ir K. K. žiūrėjo krepšinio varžybas, o joms pasibaigus, apie 21.20 val. jie trise išėjo pasivaikščioti po (duomenys neskelbtini). Bevaikščiodami nuėjo į turgelį, kur atsisėdo ant suoliuko ir kalbėjosi, klausėsi muzikos. M. T. sėdėjo arčiausiai durų, šalia jo sėdėjo D. S., o už pastarojo – K. K.. Taip vaikinams besėdint į prekyvietę atėjo du vaikinai – N. P. ir M. P., kaip vėliau paaiškėjo, N. P. ir M. P., kurie, kiek pamena M. T., lyg tai kažką ir kalbėjo, bet jis į juos nekreipė dėmesio. Po akimirkos M. T. pamatė, kaip N. P. kumščiu ar ranka sudavė 3 ar 4 smūgius D. S. į veidą, į galvą. Pamatęs, kad muša jo draugą, M. T. pabėgo iš prekyvietės, todėl kas toliau vyko prekyvietėje ir kas atsitiko D. S., jis nebematė. Paaiškino, kad kartu su juo iš prekyvietės pabėgo ir K. K.. N. P. ir M. P. sekė jam ir K. K. iš paskos (35-36 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu 2013-10-17 kaip liudytojas apklaustas K. K. nurodė, kad 2013-09-20 jis su savo draugais M. T. ir D. S. žiūrėjo krepšinį, o kai krepšinis baiginėjosi, t. y. apie 22 val., išėjo pasivaikščioti į miestą. Trise apsuko kelis ratus aplink Ventą, o paskui nuėjo į turgelį, kur atsisėdo ant suoliukų prie prekystalių, sėdėjo ir kalbėjosi. Jis ir M. T. buvo blaivūs, D. S. gal buvo truputį išgėręs. Jis visą laiką, kol sėdėjo, buvo į ausį įsikišęs vieną ausinę ir klausėsi muzikos, kurią leido per telefoną. Pasak K. K., jie netriukšmavo, buvo ramiai, nieko blogo nedarė. Taip jiems besėdint tame turgelyje, prieš 23 val. prie jų priėjo du vaikinai, kaip vėliau paaiškėjo N. P. ir M. P., kurie K. K. pasirodė truputį užgėrę, bet ne visiškai girti. D. S. tuo momentu, kai jie priėjo, nes kartu su juo per telefoną naršė „Facebook“. M. T. pradėjo su atėjusiais vaikinais kažką kalbėtis. K. K. ir D. S. nekreipė į atėjusius vaikinus dėmesio, nes manė, kad tai M. T. pažįstami. N. P. trenkė D. S.. K. K. nematė kaip N. P. trenkė D. S., bet suprato šių aplinkybių: išgirdęs smūgio garsą, pakėlė galvą ir pamatė kaip N. P. atitraukia ranką nuo D. S., po smūgio D. S. pradėjo spjaudytis, be to, tuo metu N. P. stovėjo prie D. S., M. P. – prie M. T.. M. T. pasiūlė jam eiti iš ten, todėl jiedu ir išėjo. D. S. pasiliko sėdėti. Šiek tiek vėliau tą patį vakarą jis su M. T. paskambino D. S. ir pastarasis jiems pasakė, kad jam yra išmuštas dantis ir sulaužyta nosis (40-41 b.l.).

2013-10-17 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokole nurodoma, kad K. K. parodžius 6 nuotraukas, jis atpažino, kad nuotraukoje Nr. 4 yra asmuo, kuris 2013-09-20 trenkė D. S.. Nuotraukoje Nr. 4 yra N. P. (42-43 b.l.),

Ikiteisminio tyrimo metu 2013-10-18 kaip liudytojas apklaustas M. P. nurodė, kad 2013-09-20 jis kartu su N. P. sode žiūrėjo krepšinį, jokio alkoholio nevartojo. Besibaigiant ketvirtam kėliniui, t. y. apie 22 val., pabaigė žiūrėti krepšinį, nes rezultatas buvo aiškus ir dviese ėjo namo. Prieš 23 val. jie ėjo Ventoje pro turgelį, jau iš tolo pamatė, kad ten kažkas sėdi. Netrukus išgirdo, kad kažkas iš tų sėdėjusių žmonių pradėjo šaukti „N., N.“. M. P. suprato, kad tie žmonės juos kviečia ir su N. P. prie jų priėjo. Pamatė, kad turgelyje ant tokių suoliukų sėdi D. S., jis kažką žaidė telefonu, M. T. ir K. K.. N. P. kalbėjosi su turgelyje sėdinčiais vaikinais, M. P. tik paklausė, ką jie veikia. N. P. ir M. T. apsižodžiavo, tikslių žodžių M. P. nepamena, bet suprato, kad jie jau seniau buvo susipykę. Vėliau N. P. nuėjo arčiau prie D. S., kuris sėdėjo ant suoliuko, o jis – prie M. T.. Nors turgelyje apšvietimo nėra ir yra labai tamsu, bet D. S. veidas buvo apšviestas nuo telefono, todėl jis M. P. matė N. P. išteistą ranką prie D. S. veido, po to išgirdo D. S. klausiant: „už ką?“. Tuo metu, jis nesuprato, kad įvyko, bet pasiūlė N. P. eiti iš čia. D. S. nuėjo link (duomenys neskelbtini), M. T. ir K. K. – link (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jis nei D. S., nei kokiam nors kitam vaikinui netrenkė (44-45 b.l.). 2013-12-10 papildomos apklausos metu M. P. papildomai nurodė, kas akistatos metu prisipažino trenkęs D. S., nes (duomenys neskelbtini) sklinda tokios kalbos (duomenys neskelbtini), be to, jo prašė N. P. mama prisiimti kaltę už jos sūnų. N. P. mama jokio atlygio nesiūlė. Jo manymu, ją suklaidino Ventoje sklandantys gandai, kad būtent jis trenkė D. S.. Pavirtino, kad jis netrenkė D. S., jam trenkė N. P. (54 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu 2013-10-23 kaip įtariamasis apklaustas N. P. nurodė, kad 2013-09-20 apie 17 ar 18 val. jis Ventoje susitiko su savo draugu M. P. ir jie kartu nuėjo į jo sodą žiūrėti krepšinio. Ten buvo dviese, alkoholio negėrė, buvo visiškai blaivūs. Kai pasibaigė krepšinis, tikslaus laiko N. P. nepamena, bet galėjo būti prieš 23 val., jis su M. P. dviese iš to sodo ėjo namo. Vaikinai ėjo pro turgelį, kuris yra Ventoje, Bausko g. N. P. su M. P. į tą turgelį ėjo nuo pagrindinio kelio. Kai ėjo pro turgelį, tai yra ne pro jo vidų, o pro šalį, išgirdo, kad turgelyje kažkas pradėjo negražiai kalbėti, t.y. kažkas keikėsi. N. P. suprato, kad tie žodžiai buvo nukreipti į juos, nes vyriški balsai sakė kažką panašius į „kur einat gaidžiai?“ ar kažką panašaus. N. P. su M. P. nuėjo į turgelį pasižiūrėti, kas ten yra. N. P. pamatė, kad turgelyje buvo trys vaikinai: D. S., M. T. ir K. K.. Jie sėdėjo turgelyje ant suoliuko. N. P. su M. P. priėjo prie vaikinų ir pasisveikino. N. P. atsisėdo ant prekystalio priešais M. T. ir jie pradėjo kalbėtis, nesipyko. K. K. irgi sėdėjo ant prekystalio priešais M. T., N. P. iš dešinės pusės. D. S. sėdėjo ant suoliuko šalia M. T., arčiau N. P.. M. P. tuo metu buvo šalia N. P.. Jam besikalbant su M. T. pamatė, kad M. P. trenkė M. T. į veidą. Po to, N. P. matė, kad M. P. dar vieną kartą trenkė D. S., D. S. nieko nesakė, tik susiėmė už nosies. M. T. su K. K. pabėgo. M. P. atsiprašė D. S.. D. S. išėjo iš turgelio kitą pusę nei kad buvo nubėgę jo draugai M. T. ir K. K.. N. P. nurodė, kad jis niekam jokio smūgio nesudavė. Papildomai nurodė, kad aplinkybė, kad D. S. trenkė M. P., gali paliudyti M. P. sugyventinė E. V. ir mama (88-89 b.l.).

2013-11-28 akistatos protokole nurodoma, kad buvo atlikta liudytojo M. T. ir N. P., kuriam pareikšti įtarimai, akistata. Liudytojas M. T. patvirtino, kad kai kalbėjosi su M. P. pamatė kaip D. S. buvo suduotas vienas smūgis. Tačiau jis nematė, kas trenkė D. S.. Jo manymu, D. S. trenkė N. P.. Patvirtino, kad jis nematė, kad D. S. būtų mušęs M. P.. N. P. nurodė, kad D. S. trenkė M. P. (47-48 b.l.).

2013-11-28 akistatos protokole nurodoma, kad buvo atlikta liudytojo K. K. ir N. P., kuriam pareikšti įtarimai, akistata. Liudytojas K. K. patvirtino, kad išgirdo garsą ir pasižiūrėjęs pamatė, kaip N. P. atitraukia ranką nuo D. S. veido, suprato, kad N. P. sudavė smūgį D. S.. K. K. parodė, kad matė tik tą vieną N. P. suduotą smūgį D. S.. Liudytojo K. K. manymu, D. S. buvo suduotas tik vienas smūgis. N. P. nurodė, kad D. S. trenkė M. P. (49-50 b.l.).

2013-11-28 akistatos protokole nurodoma, kad buvo atlikta liudytojo M. P. ir N. P., kuriam pareikšti įtarimai, akistata. Abu apklausiami asmenys nurodė, kad vienas kitą pažįsta apie 10 m., yra draugai. Liudytojas M. P. nurodė, kad matė N. P. išteistą ranką link D. S., tačiau tai buvo pasisveikinimas. Smūgį D. S. sudavė ne N. P., o jis. N. P. nurodė, kad D. S. trenkė M. P. (51-52 b.l.).

Šalies argumentai

M. P. 2013-11-28 rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad iš tikrųjų jokio smūgio D. S. jis (M. P.) nesudavė, sudavė N. P.. Akistatos metu jis (M. P.) prisipažino trenkęs D. S., kadangi to prašė N. P. mama (53-54 b.l.).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008, Nr. 2K-159/2009 ir kt.). Visais atvejais BK 284 straipsnio 1 daliai taikyti būtina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar kaltininko veiksmai buvo atlikti pašalinių asmenų akivaizdoje ir kokia buvo aplinkinių reakcija į juos, ar jie pasijuto nesaugiai, ar tarp jų buvo lengviau pažeidžiamų asmenų (nepilnamečių, nėščių moterų, pagyvenusių žmonių, ligotų žmonių ir t. t.), kurioje vietoje ir kokiu metu buvo atlikti neteisėti veiksmai, kiek jie trūko, ar kaltininko veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013 ir kt.). Teismų praktikoje fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje neretai pripažįstamas pakankamu pagrindu visuomenės rimties sutrikdymui konstatuoti (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-444/2013 ir kt.). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013 ir kt.). Pažymėtina, kad BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai reikšmės neturi (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013 ir kt.). Taigi BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013 ir kt.). Kita vertus, nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada ir ne visais atvejais paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, jeigu kaltininkas asmeniniams santykiams spręsti pasirinko viešąją vietą ar būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010, 2K-281/2013, 2K-367/2013 ir kt.).

Įrodymus teismai privalo vertinti laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-84/2013, 2K-445/2013 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, kad įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais gali būti grindžiamos teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2005, 2K-589/2006, 2K-455/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju 2013-09-20 d. apie 22.40 val. lauko prekyvietėje, esančioje Akmenės r. sav., Venta, Bausko g., buvo suduotas ne mažiau kaip vienas smūgis D. S. į veidą. Taigi viešoje vietoje D. S. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas. Nepaisant to, kad N. P. neigia trenkęs D. S., o nukentėjusysis D. S. nematė, kas jam trenkė, tačiau liudytojai M. T., K. K. ir M. P. nurodė, kad D. S. į veidą trenkė būtent N. P.. Liudytojai M. T. ir K. K. iš esmės viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad N. P. trenkė D. S. į veidą. Nors liudytojas M. P. per akistatą prisipažino trenkęs D. S., tačiau pirminės apklausos metu, iškart po akistatos, papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tvirtino, kad jis fizinio smurto D. S. atžvilgiu nenaudojo, D. S. trenkė N. P.. Nepaisant to, kad paties smūgio nė vienas iš liudytojų nematė, tačiau liudytojai M. T., K. K. ir M. P. matė išteistą ranką ties D. S. veidu, girdėjo smūgio garsą, o po smūgio matė už veido susiėmusį D. S., tuo metu priešais D. S. stovėjo N. P., todėl liudytojai suprato, kad N. P. ranka smogė D. S. į veidą. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų M. T., K. K. ir M. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad liudytojai dėl kitų priežasčių siekia melagingai jį apkalbėti N. P.. Atsižvelgiant į tai, kad tarp liudytojų M. T., K. K. ir M. P. parodymų jokių esminių prieštaravimų nėra, konstatuotina, kad 2013-09-20 apie 22.40 val. viešoje vietoje, t. y. lauko prekyvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), N. P. trenkė D. S. į veidą. Pripažintina, kad N. P. viešoje vietoje panaudodamas fizinį smurtą trijų asmenų akivaizdoje, kai vienas iš jų buvo nepilnametis (K. K.), pademonstravo įžūlaus pobūdžio nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, t. y. N. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis. Teismo vertinimu, N. P. veikė neapibrėžta tyčia, t. y. suprato, jog suduodamas smūgį į veido sritį, kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, kad gali kilti bet kokio pavojingumo nukentėjusiojo sveikatai padariniai, tačiau jų nekonkretizavo, o tai reiškia, kad jį tenkino bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Dėl šios priežasties kaltininkas atsako už faktiškai atsiradusius padarinius. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mažeikių poskyrio 2013-10-07 specialisto išvadoje Nr. G 190/13(13) nurodoma, kad D. S. nustatyti sveikatos sutrikdymai truko daugiau nei 10 dienų, t. y. sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (24 b.l.). Teismas konstatuoja, kad byloje esančių ir teismo posėdyje ištirtų duomenų visuma pagrindžia, kad N. P. trenkdamas nukentėjusiajam D. S. į veidą, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam D. S. sveikatą, todėl N. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nusikaltimo sudėtis įrodyta. Taigi N. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas.

Skiriant bausmę N. P., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos baigtos. Teismas atsižvelgė į konkrečios veikos padarymo faktines aplinkybes, kad viešoje vietoje N. P. veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia trenkė D. S. į veidą, sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką bei padarė nesunkų sveikatos sužalojimą, t. y. nusikalstamas veikas padarė esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. N. P. atžvilgiu atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre N. P. nesilankė, priklausomų ligų sąraše jis nėra įrašytas (64 b.l.), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka (57-58 b.l.), buvo neteistas (59-60 b.l.), tačiau įsiteisėjusiu Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-05-12 nuosprendžiu pripažintas kaltu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį. N. P. mokėsi (duomenys neskelbtini) (72 b.l.), Ventos gimnazijos charakterizuojamas neigiamai: iki 2010 m. mokėsi gerai, vėliau mokymosi rezultatai pablogėjo, praleidžia daug pamokų, nors mokinys yra tylaus būdo, tačiau kartais yra neprognozuojamas, sako viena, bet daro kita. Gimnazijos žiniomis, N. P. rūko ir vartoja alkoholį, kartais nuo mamos slepia savo popamokinę veiklą, nesako tiesos, bet mama labai gerbia savo sūnų už gebėjimus tiksliesiems mokslams (70 b.l.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad skiriant bausmę nepilnamečiui, be bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, teismai atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą bei į nepilnamečio elgesį po nusikaltimo padarymo (BK 91 straipsnio 2 dalis). Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė informaciją apie N. P. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, kurioje nurodoma, kad N. P. tėvai J. P. ir R. P. išsiskyrė 2002 m., tėvas gyvena atkirai, su sūnumi bendrauja retai. N. P. gyvena su mama J. P. trijų kambarių bute, šeimos gyvenimo sąlygos normalios, N. P. su broliu turi atskirą kambarį, tačiau brolis šiuo metu yra išvykęs studijuoti. Sąlygos vaiko poilsiui, laisvalaikiui ir pamokų ruošai sudarytos. N. P. mamos vertinimu sūnaus mokymosi rezultatai galėtų būti geresni, nes sūnus pritingi mokytis. N. P. yra baigės muzikos mokyklą, laisvalaikiu mėgsta žaisti futbolą, krepšinį, kompiuterinis žaidimus, daug laisvo laiko N. P. praleidžia namuose. Jos santykiai su sūnumi šilti, nors kaip ir visi paaugliai papriekaištauti, pasiginčyti, kartais elgiasi impulsyviai, namuose problemų dėl sūnaus elgesio nekylą. Pastaruoju metu mamos santykiai su sūnumi N. P. tapo artimesni, jie pasikalba. Apie savo nusižengimus N. P. pasakoja nenoriai, tačiau mama jaučia, kad sūnus širdyje dėl to labai išgyvena, pats prisipažįsta, kad pasiduoda „bandos jausmui“, nes draugai jam daro didelę įtaką (67-68 b.l.).

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų. Nusikalstamas veikas N. P. padarė būdamas nepilnamečiu, todėl teismas atsižvelgia į BK 91 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus, nuostatas. BK 92 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir N. P. bus dar galima pataisyti paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidedant ir taikant jam įpareigojimus.

Kaltinamajam N. P. ikiteisminio tyrimo metu 2013-10-23 paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (90-91 b.l.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeistina į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio.

Baudžiamojoje byloje pareikšti du civiliniai ieškiniai. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamas veikas padarė N. P. būdamas nepilnamečiu, ikiteisminio tyrimo metu civiliniu atsakovu pripažinta N. P. atstovė pagal įstatymą- jo motina J. P. (19, 34 b.l). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis). Civilinis ieškinys yra įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau taikomos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad atsakomybę už nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.276 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CK 6.276 straipsnio 2 dalis). Tėvų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyją turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (CK 6.276 straipsnio 3 dalis). Taigi CK 6.276 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta žalą padariusio nepilnamečio vaiko tėvų subsidiarioji civilinė atsakomybė, reiškianti, kad tėvams prievolė atlyginti jų nepilnamečio vaiko padarytą žalą atsiranda tik tuo atveju, jei vaikas neturi turto, iš kurio būtų galima atlyginta žala, ir tėvai yra kalti dėl to, kad nepilnametis vaikas ją padarė. Kalte šio delikto prasme yra vaikų nepriežiūra ar netinkama priežiūra, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą. Tokiu atveju nuosprendyje pakanka konstatuoti, kad nepilnamečio atstovų pagal įstatymą – jo tėvų – kaltė pasireiškė netinkama vaikų priežiūra. Be to, nurodyta tėvų prievolė yra ribojama laike: ji išnyksta vaikui sulaukus pilnametystės arba vaikui iki pilnametystės įgijus turto, kurio pakanka žalai atlyginti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CK 6.276 straipsnio 3 dalyje nustatytos materialiosios teisinės pasekmės turi būti konstatuojamos bet kurioje proceso stadijoje, todėl bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog subsidiarioji minėtų asmenų prievolė pasibaigė, jiems atsakomybė negali būti taikoma. Pažymėtina, jog nuosprendžio priėmimo metu N. P. jau yra sukakę 18 metų, todėl jo atstovės pagal įstatymą J. P. atsakomybė jau yra pasibaigusi, todėl nusikalstama veika padarytą žalą turi atlyginti N. P..

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1820,64 Lt žalos atlyginimo, kuriame nurodoma, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už D. S. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei sumokėta 1820,64 Lt bei pateikė duomenis patvirtinančius žalos faktą bei dydį (28-29, 30, 31 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad dėl neteisėtų N. P. veiksmų buvo padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas nukentėjusiajam D. S., VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninė suteikė sveikatos priežiūros paslaugas D. S. už 1820,64 Lt, todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš N. P. priteistina 1820,64 Lt žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiajam D. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nukentėjusysis D. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 8000 Lt neturtinės žalos ir 2000 Lt turtinės žalos atlyginimo (17 b.l.). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis D. S. nurodė, kad mažina ieškinio reikalavimus: prašo priteisti iš N. P. 1500 Lt turtinės žalos, 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Paaiškino, kad turtinė žalą sudaro gydymosi išlaidos, autobuso bilietai bei kuro išlaidos, kadangi gydėsi Šiauliuose, taip pat, paaiškino, kad planuojama jam daryti žandikaulio operaciją. Teismui pateikė čekius, pagrindžiančių turtinės žalos dydį. N. P. sutiko padengi D. S. gydymo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis teismui pateikė duomenis apgrindžiančius, kad patyrė 1500 Lt išlaidų, todėl iš N. P. priteistina 1500 Lt turtinės žalos atlyginimo D. S.. Nukentėjusysis D. S. taip pat prašo priteisti ir 3000 Lt neturtinės žalos, tačiau N. P. gynėjas prašo teismo mažinti sumą nuo 500-1000 Lt, žalą padarė N. P. būdamas nepilnametis, į N. P. kaltę, į tai, kad nukentėjusysis nepatyrė negrįžtamų sveikatos pokyčių. Pažymėtina, kad teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais yra labai nevienoda, už nesunkų kūno sužalojimą paprastai nustatomas neturtinės žalos dydis sudaro apie 1000 – 5000 Lt, tačiau teismų praktikoje kartais nustatomas ir didesnis neturtinės žalos dydis netgi iki 20000 Lt, kai nusikaltimo pasekmės būna tokios, kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, nustatyta invalidumo grupė ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008; Nr. 2K-249/2009; Nr. 2K-15/2013; 2K-586/2013; 2K-102/2013; 2K-252/2013 ir kt.). Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais ir kasacinio teismo suformuota praktika analogiškuose bylose, teismas daro išvadą, kad 2000 Lt neturtinės žalos kompensacija už N. P. neteisėtais veiksmais sukeltus dvasinius išgyvenimus, praradimus yra teisinga kompensacija.

Vadovaujantis BPK 106 straipsniu, iš N. P. priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam D. S. pagal 2014-05-14 Tarnybos sprendimą Nr. SP-1565(7.1174).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 290, 297, 302-305, 307 teismas

nusprendžia:

pripažinti N. P., a.k. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmes:

pagal 138 straipsnio 1 dalį – 10 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, tęsti mokslą arba dirbti, arba registruotis darbo biržoje;pagal 284 straipsnio 1 dalį – 12 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, tęsti mokslą arba dirbti, arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirtas bausmes pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – 12 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, tęsti mokslą arba dirbti, arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiui N. P. paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-05-12 nuosprendžiu paskirta galutine bausme ir skirti jam subendrintą bausmę – 1 m. ir 2 mėn. laisvės atėmimo.

Taikyti BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - įspėjimą ir apriboti elgesį 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. Ryto; įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti, arba registruotis darbo biržoje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti N. P. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Tenkinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1820,64 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt litų 64 ct) žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiajam D. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Tenkinti nukentėjusiojo D. S. civilinį ieškinį ir priteisti iš N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) turtinės žalos ir 2000,00 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 370,44 Lt (tris šimtus septyniasdešimt litų 44 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Išaiškintina, kad pinigai mokėtini Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Janiulytė