- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Baudžiamasis įsakymas
- Data
- 2018-11-21
- Bylos Nr.
- 1-3685-1058/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52000-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Priimtas baudžiamasis įsakymas
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- J. T.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, bedarbis, išsiskyręs, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. T. 2018 m. spalio 29 d. apie 17.30 val., Vilniuje, ties Tūkstantmečio-Panerių g. sankryža, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Hyunday Accent“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 1,81 promilė etilo alkoholio.
Kaltinamasis J. T. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. spalio 28 d. pažįstamas V. P. paliko ir leido naudotis savo automobiliu „Hyundai Accent“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl nuo sekmadienio važinėjo minėtu automobiliu. 2018 m. spalio 29 d., apie 11-12 val. būdamas namuose išgėrė apie 200 g degtinės „Bajorų“ 40 laipsnių stiprumo. Gerdamas degtinę suvalgė rūkytą vištienos šlaunelę, kelis šimtus gramų dešros ir kelias riekes duonos. Po to nuėjo miegoti ir miegojo maždaug iki 18.30 val. Pabudęs nieko nevalgė, jokio alkoholio negėrė. Turėjo reikalų, todėl susiruošė ir išėjo iš namų. Sėdo už automobilio „Hyundai Accent“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir vairuodamas šį automobilį nuo (duomenys neskelbtini) gatvės nuvažiavo iki Tūkstantmečio gatvės bei ja važiavo Panerių gatvės link. Privažiavus Tūkstantmečio-Panerių g. sankryžą, atsitrenkė į ten stovėjusio automobilio „Fiat Panda“ galinę dalį. Prieš tai, kaip suprato, šis automobilis jau buvo susidūręs su kitu automobiliu ir jo vairuotojas iš įvykio vietos išvažiavo. Jis įsėdo į „Fiat Panda“ automobilį ir jo vairuotojas pradėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją. Bet jis nesutiko pasirašyti, nes atrodė, kad automobilis „Fiat“ neapgadintas. Tuomet automobilio „Fiat“ vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus, o jis pats, išlipęs iš jo automobilio, nuėjo iki savo automobilio. Automobilyje turėjo mažą buteliuką degtinės, kuriame buvo apie 100 g degtinės 40 laipsnių stiprumo. Susinervinęs išgėrė apie 100 g degtinės, o buteliuką išmetė kieme. Netrukus, praėjus gal 5-10 minučių, atvažiavo policijos pareigūnai, kurie alkotesteriu patikrino blaivumą ir jam nustatė 1,72 promilių girtumą. Po to buvo nuvežtas į Priklausomybės ligų centrą, kur jam buvo paimtas kraujas girtumo nustatymui. Dėl įvykio labai gailisi (b. l. 46, 47). Papildomai apklaustas įtariamuoju J. T. patikslino, kad jis po eismo įvykio, laukdamas atvykstant policijos pareigūnų, alkoholio negėrė. Ankstesnėje savo įtariamojo apklausoje tą nurodydamas suklydo. Alkoholį gėrė tik iš ryto, po to miegojo, o po to sėdęs už vairo važiavo automobiliu „Hyundai Accent“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė eismo įvykį. Po eismo įvykio alkoholio nevartojo. Dėl to, kas įvyko labai gailisi (b. l. 53, 54).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. Š. parodė, kad 2018 m. spalio 29 d. apie 17.30 val., vairuodamas automobilį „Fiat Panda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Tūkstantmečio gatve nuo Žirnių gatvės pusės link sankryžos su Panerių gatve. Priartėjus sankryžą su Panerių gatve pamatė automobilių spūstį, todėl vairuojamą automobilį „Fiat Panda“ sustabdė spūstyje paskui paskutinį stovėjusį automobilį „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jam tik sustabdžius vairuojamą automobilį netrukus pajuto smūgį į automobilio „Fiat Panda“ galinę dalį. Nuo smūgio jo automobilis „Fiat Panda“ buvo pastumtas į priekį ir atsitrenkė į priekyje stovėjusio automobilio „Škoda Fabia“ galinę dalį. Į jo sustabdyto automobilio „Fiat Panda“ galinę dalį atsitrenkė automobilis „Hyundai Accent“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jis išlipo iš sustojusio automobilio, taip pat iš automobilio išlipo ir automobilio „Škoda“ vairuotojas. Automobilio „Škoda“ vairuotojas, apžiūrėjęs savo automobilio galinę dalį, pasakė, kad automobilis neapgadintas ir jis jokių pretenzijų neturi. Prie jų priėjo ir automobilio „Hyundai Accent“ vairuotojas, kuris paklausė, ar jie turi pretenzijų. Atsakė, kad turi. Automobilio „Hyundai“ vairuotojas stovėjo ir labai daug rūkė. Jis su juo nebendravo. Su automobilio „Škoda Fabia“ vairuotoju įsėdo į automobilį ir paėmęs eismo įvykio deklaraciją joje užpildė šio automobilio vairuotojo duomenis, nors jis ir neturėjo pretenzijų. Surašius į deklaraciją duomenis automobilio „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas išvažiavo. Tuomet į jo automobilį įsėdo automobilio „Hyundai Accent“ vairuotojas. Jis taip pat pradėjo pildyti deklaraciją. Užpildė savo duomenis bei automobilio „Hyundai Accent“ ir jo vairuotojo duomenis. Baigiant pildyti deklaraciją pastebėjo, kad automobilio „Hyundai“ vairuotojas keistai elgiasi ir atrodo. Jam kilo įtarimas, jog šis vairuotojas gali būti neblaivus, nes pradėjo neadekvačiai kalbėti, įtarimų sukėlė ir bendra vairuotojo veido išraiška, atrodė lyg apsvaigęs. Iš pradžių pamanė, jog tai galbūt nuo eismo įvykio metu gauto smūgio, bet po to pradėjo įtarti, jog šis yra neblaivus. Dėl to paėmęs telefoną iš karto paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie eismo įvykį bei galimai neblaivų vairuotoją. Tuo metu automobilio „Hyundai Accent“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. T. sėdėjo šalia jo automobilyje. Jam pranešus apie eismo įvykį, jis ir vairuotojas J. T. išlipo iš automobilio. Jiems tik išlipus iš automobilio iš karto prie jų privažiavęs sustojo policijos pareigūnų tarnybinis automobilis. Kaip suprato, pareigūnai tiesiog važiavo pro šalį ir juos pamatę sustojo prie jų. Tuo metu buvo praėjusi gal 1-2 minutės laiko nuo to momento, kai jie su automobilio „Hyundai“ vairuotoju išlipo iš automobilio. Automobilio „Hyundai“ vairuotojas J. T. nebuvo spėjęs nueiti nuo jo automobilio ir tikrai jokio alkoholio jis negėrė, nes visą laiką buvo šalia jo ir viską matė. J. T. po eismo įvykio pastoviai vaikščiojo kieme prie automobilių ir rūkė vieną po kitos cigaretes, bet jokio alkoholio negėrė. Atvykę pareigūnai įformino eismo įvykį, automobilio „Hyundai“ vairuotoją įsodino į savo automobilį, liepė vykti į Kelių policiją. Atvykęs į policiją parašė paaiškinimą ir po to išvyko. Koks girtumas buvo nustatytas automobilio „Hyundai Accent“ vairuotojui, nežino. Dėl eismo įvykio metu apgadinto savo automobilio „Fiat Panda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę, kuri ir atlygins padarytą žalą (b. l. 27). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir liudytojo D. Š. rašytiniame paaiškinime (b. l. 25).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. parodė, kad 2018 m. spalio 29 d., pagal nustatytą grafiką dirbant su vyr. patruliu D. P., apie 18.25 val. važiuojant tarnybiniu automobiliu Tūkstantmečio gatve nuo Žirnių gatvės pusės ir ties sankryža su Panerių gatve pamatė susidūrusius automobilius „Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Fiat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo automobilių spūstis, pamatę susidūrusius automobilius sustojo jiems padėti. Automobilio „Fiat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. Š. paaiškino, kad į spūstyje jo sustabdyto automobilio galinę dalį atsitrenkė automobilis „Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas gali būti neblaivus. Be to, vairuotojas D. Š. nurodė, jog nuo smūgio į galinę dalį jo automobilis „Fiat“ dar atsitrenkė į priekyje stovėjusio automobilio „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Bet šio automobilio vairuotojas S. S. po eismo įvykio apžiūrėjęs savo automobilį pasakė, kad automobilis neapgadintas, jis niekam pretenzijų neturi, todėl iš įvykio vietos išvažiavo. Priėjus ir pradėjus bendrauti su automobilio „Hyundai Accent“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju J. T. buvo juntamas nuo jo sklindantis alkoholio kvapas ir J. T. prisipažino, jog prieš sėsdamas už automobilio vairo buvo gėręs alkoholį. Apie tai, kad J. T. būtų vartojęs degtinę po eismo įvykio, jis nieko nesakė, o sakė, kad alkoholį vartojo prieš sėsdamas už automobilio vairo. Alkotesteriu J. T. buvo nustatytas 1,72 promilių girtumas. Su nustatytu girtumu J. T. sutiko. Po to jis buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą, kur buvo paimtas J. T. kraujas girtumo nustatymui. Automobilis „Hyundai Accent“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo uždarytas į saugomą aikštelę. Prieš uždarant automobilį „Hyundai“, jis buvo apžiūrėtas ir jame jokių alkoholinių gėrimų butelių nebuvo (b. l. 31). Iš esmės analogiškos aplinkybės yra nurodytos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. G. tarnybiniame pranešime (b. l. 5).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad 2018 m. vasarą, tiksliai datos neprisimena, savo automobilį „Hyundai Accent“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė savo giminaičiui V. P.. Dėl automobilio „Hyundai“ pardavimo su V. P. surašė pirkimo-pardavimo sutartį, bet šiuo metu jos surasti negali. Sutarė, jog automobilį jis (V. P.) užregistruos savo vardu, todėl pats apie automobilio „Hyundai Accent“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimą VĮ „Regitra“ neinformavo. Nors V. P. iki šiol automobilio „Hyundai Accent“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neužregistravo savo vardu, šis automobilis yra V. P. nuosavybė. J. T. yra V. P. bendradarbis, todėl jis ir leido J. T. naudotis šiuo automobiliu „Hyundai Accent“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apie tai, kad J. T. buvo sulaikytas neblaivus vairuojantis minėtą automobilį „Hyundai Accent“, nieko nežino ir jokių aplinkybių daugiau nurodyti negali (b. l. 23).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. spalio 29 d., apie 18.36 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog Vilniuje, Tūkstantmečio g., Panerių g. važiuojant į miesto pusę prieš pat sankryžą susidūrė automobilis „Fiat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesutaria. Laukia (b. l. 6).
Iš eismo įvykio vietos deklaracijos matyti, kad 2018 m. spalio 29 d., apie 17.30 val. buvo pradėta pildyti eismo įvykio deklaracija dėl eismo įvykio Tūkstantmečio g., kurio metu automobilis „Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. T. atsitrenkė į stovintį automobilį „Fiat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. Š. (b. l. 9).
VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „Hyundai Accent“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku ir valdytoju yra A. B. (b. l. 10).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Hyundai Accent“(2001 m.) kaina Lietuvoje yra 850 EUR (su PVM) (b. l. 11).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2018 m. spalio 18 d., 18.45 val. J. T. buvo nustatytas 1,72 promilių neblaivumas (b. l. 34). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 35).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 10842/2018(01) matyti, kad J. T. kraujyje, paimtame 2018 m. spalio 29 d., 19 val. nustatyta mažiausia koncentracija 1,81 promilės etilo alkoholio (b. l. 51).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Kaltinamasis J. T. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. J. T. kaltę taip pat įrodo liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad J. T. vairavo automobilį „Hyundai Accent“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,81 promilė etilo alkoholio), todėl kaltinamojo J. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Kaltinamasis J. T. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, tačiau prašė išdėstyti baudą 18 mėnesių, kadangi yra bedarbis (b. l. 65, 66).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą vidutinį girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad J. T. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – J. T. neteistas (b. l. 59), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 60-64), šiuo metu niekur nedirba, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 75 MGL dydžio bauda, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, J. T. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
J. T. prašė leisti sumokėti jam skirtiną baudą per 18 mėnesių, kadangi šiuo metu niekur nedirba. Nors kaltinamasis kitų savo prašymą pagrindžiančių aplinkybių nenurodė, tačiau įvertinus J. T. skirtinos baudos dydį bei tai, kad jis šiuo metu yra bedarbis, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti kaltinamojo prašymą, nustatant pakankamai realų savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį – 18 mėnesių (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
J. T. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad J. T. vairavo būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, praeityje yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau už vairavimą esant neblaiviam baustas nebuvo, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant J. T. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo dienos, kada buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Prokuroras taip pat prašė taikyti kaltinamajam J. T. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti transporto priemonės „Hyundai Accent“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio savininku nurodytas A. B.. Liudytoju apklaustas A. B. parodė, kad automobilį pardavė savo giminaičiui V. P.. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas nusikalstamos veikos padarymui. Pagal kaltinamojo parodymus nustatyta, kad dieną iki nusikalstamos veikos padarymo, t. y. 2018 m. spalio 28 d. automobilį naudojimui jam perdavė automobilio savininkas V. P.. Kita vertus, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas, suteikdamas kaltinamajam automobilį žinojo ar galėjo žinoti, kad jam priklausantis automobilis „Hyundai Accent“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, Nr. 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-436-211/2017, 1A-416-190/2017, 1A-409-209/2017), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. J. T. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, išgėręs stipraus alkoholinio gėrimo sėdo už automobilio vairo, automobilį vairavo dienos metu, dėl jo neteisėtų veiksmų kilo realūs padariniai – buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Hyundai Accent“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios sumos, t. y. 850 EUR, konfiskavimas.
Ikiteisminio tyrimo metu J. T. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018 m. spalio 29 d., 18.45 val. iki 2018 m. spalio 30 d., 13.30 val., t. y. vieną dieną (b. l. 39, 41), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 56) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. T. paskirti – 50 MGL (2 500 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, J. T. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. spalio 29 d., 18.45 val. iki 2018 m. spalio 30 d., 13.30 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę – 48 MGL (2 400 EUR) dydžio baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per aštuoniolika mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Paskirti J. T. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 30 d.
Išieškoti iš J. T. valstybės naudai 850 EUR sumą, atitinkančią automobilio „Hyundai Accent“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.
J. T. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per aštuoniolika mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.